Civilinė byla Nr. 2A-1452-254/2013;
proceso Nr. 2-21-3-00418-2012-6;
procesinio dokumento kategorijos: 42.10; 45.1; 121.14; 121.18; 126.8.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Via Baltica dvaras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2653-214/2013 pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Eldra“ ieškinį atsakovei UAB „Via Baltica dvaras“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė Kauno apylinkės teismui (tuo metu Kauno rajono apylinkės teismui) ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 24 200 Lt įsiskolinimą, 3 581,29 Lt palūkanas, 8,66 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2010 m. spalio 20 d. sudarė Paslaugų sutartį (toliau Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti projektą „Raudondvario pilies oranžerijos pritaikymas maitinimo veiklai“ (toliau Projektas), o atsakovė – už projekto parengimą sumokėti. Šalys 2010 m. lapkričio 12 d. pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, atsakovė patvirtino, kad pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ir terminų neturi. Sutarties 3 straipsnio 1.1. – 1.3. punktuose atsakovė įsipareigojo sumokėti 6 000 Lt plius PVM per 3 darbo dienas po sutarties pasirašymo, tokią pat sumą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo projekto perdavimo atsakovei dienos, taip pat sumokėti 20 000 Lt plius PVM per 10 darbo dienų nuo ministro įsakymo skirti paramą projektui paskelbimo dienos. 2011 m. balandžio 12 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-315 (toliau ministro įsakymas) atsakovei skirtas 1 726 400 Lt finansavimas. Ieškinio pateikimo dienai atsakovė yra sumokėjusi tik 12 000 Lt, nors už projekto parengimą turėjo sumokėti iš viso 32 000 Lt.
Teismas 2012 m. kovo 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. 2013 m. rugsėjo 20 d. galutiniu sprendimu (t. 1, b. l. 98–101) 2012 m. kovo 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2624-254/2012 (t. 1, b. l. 120–124), išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, panaikino galutinį sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, konstatavęs, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, t. y. teismas sprendimą priėmė iš esmės įvertinęs tik Sutarties sąlygose nurodytus mokėjimo terminus, o visapusiškam ir teisingam bylos išnagrinėjimui yra būtina išklausyti Sutarties šalių paaiškinimus dėl Sutarties sąlygų turinio bei surinkti ir ištirti papildomus įrodymus dėl jos tinkamo vykdymo.
Byloje iš esmės buvo sprendžiama už kokių ir kokios apimties darbų atlikimą buvo numatytas 32 000 Lt (be PVM) mokėjimas pagal Sutarties 3 straipsnyje numatytus 1.1 - 1.3 punktus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. galutiniu sprendimu 2012 m. kovo 14 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 24 200 Lt skolą, 3 581,29 Lt palūkanas, 8,66 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (27 781,29 Lt) nuo bylos iškėlimo dienos (2012-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 417 Lt žyminį mokestį šiais motyvais:
1. Teismo išaiškinimu, tarp šalių sudarytos Sutarties 3 straipsnio 1.1 - 1.3 punktuose nurodytos sumos ieškovei turėjo būti sumokėtos už projekto parengimą ir su tuo susijusias paslaugas, bet ne projekto administravimo paslaugas projekto įgyvendinimo etape, nes šios Sutarties 3 straipsnio 1.4 punkte nustatyta ne kaina už mokėjimo prašymą, o nustatyta mokėjimo tvarka už Projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, t. y., kad už jas atsiskaitoma po kiekvieno mokėjimo prašymo pateikimo po 3 500 Lt plius PVM, o Sutartis 3 straipsnio 1.3. punkte numatyta 20 000 Lt plius PVM yra kaina už Projekto parengimo stadijoje atliktus veiksmus. Teismas sutarties administravimą traktavo tik kaip paslaugų teikimo stadiją, prasidedančią po finansinės paramos projektui skyrimo. Teismas padarė išvadą, kad šalys 3 straipsnio 1.3 punkte įtvirtintos dalies sumokėjimą susiejo tik su ministro įsakymo skirti projektui finansinę paramą paskelbimu.
2. 2010 m. lapkričio 12 d. tarp šalių, t. y. paslaugų tiekėjo (ieškovės), atstovaujamo direktoriaus V. L., ir kliento - atsakovės, atstovaujamos direktorės D. Z., buvo pasirašytas darbų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog „Paslaugų teikėjas perdavė, o Klientas priėmė Projekto parengimo paslaugas“, ir, kad „šiuo aktu Klientas sutinka su visais įsipareigojimais pagal Sutarties 3 straipsnio 1.2 ir 1.3 punktus. Pretenzijų dėl kokybės ir atlikimo terminų Klientas neturi“ (t. 1, b. l. 11). Tai, kad Projektas buvo parengtas tinkamai patvirtina ir tai, jog buvo priimtas ministro įsakymas, kuriuo patvirtinta, jog atsakovei pagal ieškovės parengtą Projektą skiriama parama (t. 1, b. l. 12-14). Ieškovė suteikė atsakovei visas paslaugas, priėmimo–perdavimo aktu atsakovė pareiškė, kad pretenzijų ieškovei dėl suteiktų paslaugų kokybės neturi. Atsakovės į bylą pateikto Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau NMA) 2010 m. gruodžio 28 d. rašto (t. 1, b. l. 37–39), kuriuo prašoma patikslinti Projekto dokumentaciją, teismas nelaikė kaip patvirtinančio ieškovės suteiktų paslaugų netinkamumą. Atsakovės į bylą pateiktus ieškovei adresuotus 2011 m. birželio 6 d., 2011 m. birželio 14 d. ir 2011 m. liepos 22 d. raštus Nr. 06/06, Nr. 06/14, Nr. 07/22 (t. 1, b. l. 31–33), siūlant pačiai ieškovei persiskaičiuoti mokėjimus proporcingai suteiktoms paslaugoms, teismas interpretavo kaip atsakovės veiksmus, kuriais ji pripažino 20 000 Lt skolą ieškovei.
3. Teismas sprendė, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ministro įsakymas dėl paramos projektui buvo gautas tik 2011 m. balandžio mėnesį, t. y. tariamai po to, kai buvo sudaryta sutartis su kita projektą administruojančia įmone UAB „SOPHUS“, neatitinka byloje esančių dokumentų, iš kurių jis nustatė, kad sutartis dėl Projekto administravimo paslaugų teikimo su UAB „SOPHUS“ sudaryta tik 2011 m. birželio 2 d., kuomet ministro įsakymas priimtas 2011 m. balandžio 12 d. (t. 1, b. l. 12-14).
4. Be to, atsakovė nėra pareiškusi reikalavimų ieškovei dėl nuostolių dėl Projekto įgyvendinimo administravimo paslaugų nesuteikimo, todėl mažinti reikalaujamos priteisti sumos teismas neįžvelgė pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė (toliau apeliantė) apeliaciniu skundu prašo 2013 m. kovo 29 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:
1. Sutarties 3 straipsnio 1.1 - 1.3 punktuose nustatyta kaina sutarta už visas paslaugas, t. y. tiek projekto rengimą, tiek projekto administravimą. Pažodžiui aiškinant Sutartį, išskirtini du jos etapai: projekto parengimo paslaugos ir projekto administravimo paslaugos. Projekto parengimo etapą teismas suprato siauriau nei dėl jo šalys susitarė sutartyje. Vien projekto dokumentacijos parengimas nebuvo sutarties objektas, už kurį turėjo būti mokamas 32 000 Lt atlygis. Visų paslaugų teikimas buvo įvertintas 32 000 Lt, būtent tokio Sutarties įgyvendinimo, sudarydamas sutartį, tikėjosi apeliantė. Administravimo paslaugos yra apibrėžtos Sutarties priede Nr. 1 - Techninėje užduotyje (t. 1, b. l. 34–35). Techninės užduoties 3.2 punkte pateikiamas administravimo paslaugas sudarančių darbų sąrašas. Kaip matyti iš šio sąrašo, mokėjimo prašymų ir projekto ataskaitų rengimas pagal NMA nustatytą tvarką ir patvirtintas dokumentų formas bei koregavimas/taisymas pagal NMA pateiktas pastabas (Techninės užduoties 3.2.4 punktas), yra tik viena iš administravimo paslaugas sudarančių pareigų, tačiau šalia jos yra ir kiti administravimo paslaugas sudarantys darbai. Šalys sutarties 3 straipsnio 1.4 punkte susitarė, kad administravimo laikotarpiu 3 500 Lt (plius PVM) atlygis yra mokamas ne už visas administravimo paslaugas, bet tik už projekto administravimo laikotarpiu parengtą kiekvieną mokėjimo prašymą, t. y. už darbus, apibrėžtus Techninės užduoties 3.2.4 punkte. Pateikus Projekto dokumentaciją NMA vertinimui, vadovaujantis teismo logika, pasibaigia projekto parengimo etapas, bet dar neprasideda projekto administravimo etapas, todėl tokie darbai, kaip atsakymų į NMA užklausimus pateikimas, projekto sąlygų tikslinimas, tiesioginis bendravimas su NMA dėl iškilusių klausimų/neaiškumų, projekto vykdymo grafiko sekimas ir laikymasis ir pan., kurie įeina į Sutarties priedą Nr. 1 - Techninės užduoties 3.2 punktą, apibrėžiantį projekto administravimo sąvokos apimtį tarp šalių sudarytos sutarties prasme, lieka nepriskirti jokiam etapui ir, tokiu atveju, liktų neišspręstas jų apmokėjimo klausimas. Be to, teismo išvada yra nelogiška, nes projekto parengimo etapas buvo baigtas 2010 m. lapkričio 12 d., kai šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą. Už šį etapą su ieškove buvo atsiskaityta taip, kaip tai numatė sutarties 1.2 punktas. Todėl ši aplinkybė reikštų, kad byloje aplamai neturėtų kilti ginčo dėl atsiskaitymo už paslaugas. Teismo atliktas sutarties išaiškinimas, esą 32 000 Lt kaina neapėmė projekto administravimo paslaugų, prieštarauja pačiai sutarčiai - nes tokiu būdu aiškinant sutartį, sutarties 1.3 punktas, numatantis 20 000 Lt užmokestį ieškovei, mokama tada, kai bus skirtas finansavimas projektui, aplamai netenka prasmės - šiuo būdu aiškinant sutartį reikėtų traktuoti, kad ieškovei 20 000 Lt turėtų būti sumokama šiai neatliekant jokių darbų. Liudytojas V. L. parodė, kad „Projekto administravimo darbai atliekami tiek Projekto parengimo, tiek Projekto įgyvendinimo etape“, kas dar kartą patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, sudarydamos sutartį, jos sąlygas suprato ir jas vėliau vykdė kitaip nei tai išaiškino teismas, todėl neabejotina, kad sutarties 3 straipsnio 1.1-1.3 punktuose nurodytos sumos ieškovei turėjo būti mokamos įskaitant ir už projekto administravimo paslaugas.
2. Šalys susitarė, kad apmokėjimas už pagal sutartį teikiamas paslaugas vyks trimis etapais. Paskutiniajame etape apeliantė turėjo sumokėti ieškovei 20 000 Lt po finansinės paramos projektui skyrimo, tačiau projekto administravimo paslaugoms dar nesibaigus, nes projekto įgyvendinimas nesibaigia finansinės paramos projektui skyrimu. Todėl darytina išvada, kad apeliantė turėjo ieškovui sumokėti 20 000 Lt dalį avansiniu mokėjimu, nes turėjo būti mokama ieškovei dar nepabaigus vykdyti visų savo sutartinių įsipareigojimų. Apeliantė pripažįsta, kad tik formaliai termino prasme (bet ne už sutarties tinkamą įvykdymą) pareiga sumokėti 20 000 Lt kilo pasibaigus 10 dienų terminui po ministro įsakymo skirti finansinę paramą apeliantės Projektui paskelbimo dienos, tačiau, jeigu apeliantė šią pareigą jau būtų įvykdžiusi, dabar ji pati turėtų reikšti reikalavimą dėl ieškovės nepagrįstai gautų sumų išieškojimo.
3. Pasirašydama perdavimo–priėmimo aktą apeliantė pareiškė, kad nereiškia pretenzijų dėl iki 2010 m. lapkričio 12 d. suteiktų paslaugų. Šiuo aktu apeliantės įvertinimui nebuvo perduotos visos pagal Sutartį turėtos atlikti paslaugos, nes paslaugos pagal Sutartį turėjo būti teikiamos ir toliau. Akivaizdu, kad apeliantės pozicija, išreikšta minėtame akte, negali būti aiškinama kaip apeliantės sutikimas su visų, net ir po 2010 m. lapkričio 12 d. teiktų paslaugų kokybe. Po 2010 m. lapkričio 12 d. ieškovė praktiškai jokių paslaugų, susijusių su projekto administravimu, apeliantei nesuteikė. 2010 m. gruodžio mėn. buvo gautas raštas iš NMA, kuriuo apeliantė buvo prašomas patikslinti pateiktą Projekto dokumentaciją, pateikti papildomų duomenų. Pagal sudarytą Sutartį, atsakymo į šį NMA raštą teikimas buvo ieškovės pareiga, kuri įėjo į 32 000 Lt sutarties kainą. Tačiau ieškovė į šį NMA raštą neatsakė, su NMA nebendradarbiavo, todėl parama apeliantei buvo skirta tik 2011 m. balandį, kai faktiškai apeliantės projektą pradėjo administruoti kita įmonė, su kuria sutartis buvo pasirašyta tik 2011 m. birželio mėn., tačiau faktinius administravimo darbus UAB „SOPHUS“ atliko jau nuo 2011 m. kovo mėn. Teismas labai formaliais pagrindais neįvertino apeliantės į bylą pateiktų 2011 m. birželio 6 d., 2011 m. birželio 14 d. ir 2011 m. liepos 22 d. ieškovei Nr. 06/06, Nr. 06/14, Nr. 07/22, kuriuose apeliantė dėstė savo pretenzijas ieškovei dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Šie raštai yra akivaizdus įrodymas, kad ieškovė neteikė administravimo paslaugų projekto rengimo etape, neteikė informacijos NMA pagal jos užklausimus.
4. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad administravimo paslaugų iki finansinės paramos apeliantei skyrimo neteikė. Ši bylai reikšminga aplinkybė buvo užfiksuota ir Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2624-254/2012. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė neteikė administravimo paslaugų, yra laikytina prejudiciniu faktu, kurio nereikia įrodinėti antrą kartą. Tačiau teismas skundžiamame galutiniame sprendime šią aplinkybės tinkamai neįvertino ir rėmėsi ieškovės teiginiais, kad visas paslaugas apeliantei ieškovė teikė tinkamai.
5. 2010 m. lapkričio 12 d. tarp šalių pasirašytu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu ieškovė perdavė apeliantei, o pastaroji priėmė tik Projekto parengimo paslaugas. Šiuo aktu ieškovė neperdavė apeliantei administravimo paslaugų iki paramos projektui skyrimo, nes šis etapas dar nebuvo prasidėjęs. Akivaizdu, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymo, kad aplamai suteikė administravimo paslaugas, todėl kvestionuotina vienareikšmė teismo išvada, kad ieškovė tinkamai suteikė atsakovei visas sutartyje aptartas paslaugas.
6. Ieškovė, kaip asmuo, parengęs prisijungimo būdu sudarytos Sutarties sąlygas, privalėjo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, sutartyje pateiktos sąvokos turėjo būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos. Sudarant Sutartį prisijungimo būdu, taip pat ją aiškinant, kaip teigiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) (pvz.: 2012 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012) formuojamoje praktikoje, būtina atsižvelgti į tai, kad standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai – ieškovei.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Sutarties 3 straipsnio 1.1.-1.3. punktuose nurodytos sumos ieškovei turėjo būti sumokėtos už projekto parengimo ir su tuo susijusias paslaugas, bet ne projekto administravimo paslaugas projekto įgyvendinimo etape. Sutarties pagrindu su ieškove buvo susitarta konkrečiai dėl: dokumentacinių darbų parengimo, kad parama būtų paskirta, t. y. mokėjimo prašymų parengimo ir pateikimo NMA, kurių pagrindu paramos gavėjui išmokama parama. Į mokėjimo prašymo parengimo sąvoką patenka kompleksas darbų, t. y. reikiamų dokumentų surinkimas, ataskaitų parengimas, išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas, atliktų darbų tinkamas aprašymas ir pan., kas nurodoma mokėjimo prašyme arba pridedama kaip mokėjimo prašymo priedai. Mokėjimo prašymai yra tvirtinami NMA (gali būti nurodoma ištaisyti klaidas, nustačius pažeidimų mokėjimo prašymą gali būti atsisakyta patvirtinti ir parama ar jos dalis neišmokama). Ieškovė nėra statybos įmonė, pagal savo kompetenciją bei Sutartį ji buvo atsakinga tik už dokumentų tinkamą parengimą, konsultacijas, t. y. iš esmės ji atlieka tik tarpininko funkciją tarp paramos gavėjo ir NMA, kad būtų tinkamai parengti ir pristatyti reikiami dokumentai. Ieškovė neprižiūri vykdomų statybos ir kitų darbų, su rangovais dirba ir realiai projekto materialinį įgyvendinimą prižiūri išimtinai tik paramos gavėjas (apeliantė) - ji organizuoja statybos darbus, sudaro sutartis, organizuoja pirkimus, surenka patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus ir pateikia juos ieškovei, kad ji visa tai tinkamai įformintų, parengtų mokėjimo prašymą NMA ir apeliantės patirtos išlaidos būtų kompensuojamos (parama išmokama ne iš anksto, o patirtų išlaidų kompensavimo principu). Taigi, Projekto įgyvendinimo administravimo etape vienintelis santykis su NMA ir tėra tik tinkamas dokumentų sutvarkymas, kad būtų išmokėta parama mokėjimo prašymų pagrindu. Mokėjimo prašymo pateikimu realiai užbaigiamas tam tikras projekto įgyvendinimo etapas.
2. Sutartyje nėra nurodyta bendra Sutartimi sulygtų darbų kaina ir apeliantė klaidina teismą, jog Sutarties kaina buvo 32 000 Lt. Toks skaičius niekur sutartyje nėra nurodytas ir tik atitinka Sutarties 3 straipsnio 1.1., 1.2. ir 1.3. punktuose nurodytų kainų sumą, neįskaitant 3 straipsnio 1.4. punkte nurodytos kainos. Sutartyje mokėtinos sumos nurodytos nustatant jų sumokėjimo tvarką (Sutarties 3 straipsnio 1.1.-1.4. punktai). Akivaizdu, kad jeigu, kaip nurodo apeliantė, Sutarties 3 straipsnio 1.1. ir 1.2. punktuose nurodyta suma iš viso 12 000 Lt plius PVM nustatytų kainą už Projekto parengimą, o 3 straipsnio 1.3. punkte nurodyta suma 20 000 Lt plius PVM nustatytų kainą už parengto ir patvirtinto Projekto įgyvendinimo administravimą, taptų nelogiška ir nereikalinga Sutarties 3 straipsnio 1.4. punkte numatyta atskira 3 500 Lt plius PVM kaina už projekto administravimo laikotarpiu parengtą kiekvieną mokėjimo prašymą, nes mokėjimo prašymas nėra atskiras, su projekto įgyvendinimo administravimu nesusijęs, dokumentas, o priešingai, mokėjimo prašymas yra Projekto įgyvendinimo administravimo darbų tikslas ir rezultatas. Visi kiti atliekami veiksmai ir rengiami dokumentai patvirtinus projektą atliekami tam, kad parengti tinkamą mokėjimo prašymą ir kad jo pagrindu būtų kompensuojamos paramos gavėjo patirtos išlaidos įgyvendinant Projektą. Būtent dėl to, kaip minėta, praktikoje įprasta būtent prie mokėjimo prašymų rišti apmokėjimo už projektų įgyvendinimo administravimą terminus. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad jeigu Projekto įgyvendinimo administravimo paslaugų kaina patektų į Sutarties 3 straipsnio 1.3. punktą, taptų visiškai beprasmis ir logiškai nepaaiškinamas Sutarties 3 straipsnio 1.4. punkto tikslas ir paskirtis.
3. Kad Sutarties 3 straipsnio 1.3. punkte numatyta 20 000 Lt plius PVM kaina yra numatyta už Projekto parengimą patvirtina ir Sutartyje nustatytas šios sumos sumokėjimo terminas - per 10 darbo dienų nuo ministro įsakymo skirti paramą projektui paskelbimo dienos. Pažymėtina, jog projektas paramai gauti apeliantei turi vertę bei gali atnešti užsakovui ekonominės naudos tik tokiu atveju, jeigu jis yra patvirtinamas valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka ir priimamas sprendimas pagal parengtą projektą skirti paramą. Tačiau ar jis bus patvirtinamas nusprendžiama tik pateikus pilnai parengtą projektą. Taigi rengdamas projektą rangovas atlieka darbą, patiria išlaidas, tačiau net perdavus užsakovui kokybišką ir visus reikalavimus atitinkantį projektą iki ministro sprendimo priėmimo užsakovas negali būti tikras dėl paramos skyrimo. Būtent atsižvelgiant į šią projekto dėl paramos gavimo rengimo ir galimybės užsakovui gauti iš jo naudą specifiką šalys ir susitarė, kad užsakovė (apeliantė) per 3 dienas nuo Sutarties pasirašymo sumoka ieškovei 6 000 Lt plius PVM ir perdavus parengtą projektą dar 6 000 Lt plius PVM sumą, t. y. iš esmės atlygindamas ieškovei jos patirtas projekto rengimo išlaidas, o likusi sumokėti už Projekto parengimą suma – 20 000 Lt plius PVM, bus sumokėta ieškovei tik tokiu atveju, jeigu ministro įsakymu šiam Projektas bus nuspręsta skirti parama (nustatytas mokėjimo terminas su atidedamąja sąlyga). Taigi, Sutarties 3 straipsnio 1.3. punkte nustatyta mokėjimo sąlyga iš esmės gali būti vertinama kaip sėkmės mokestis, t. y. nors tiesiogiai nuo ieškovės veiksmų Projekto patvirtinimas ar nepatvirtinimas nepriklauso, tačiau šalys susitarė, kad jeigu pagal ieškovės parengtą Projektą apeliantė gaus finansavimą, ieškovei bus sumokėta likusi už Projekto parengimą nustatyta suma – 20 000 Lt plius PVM. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais pripažintini apeliantės argumentai, kad Sutarties 3 straipsnio 1.3. punkte nurodyta suma laikytina avansiniu mokėjimu už Projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas po paramos jam skyrimo. Be to, atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nėra kalbama apie Projekto administravimą, jame sprendžiami tik Projekto parengimo termino ir jo kokybės atitikimas Sutartis reikalavimams, tinkamas perdavimas apeliantei bei galutinio atsiskaitymo klausimai. Atlikus ir perdavus darbo rezultatą - parengtą Projektą, apeliantei kilo pareiga galutinai už jį atsiskaityti ir šį įsipareigojimą apeliantė patvirtino atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte. Apeliantė, teisme pateikdamas kitokį Sutarties aiškinimą, galimai siekia išvengti pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktą darbą ir išvengti skolos priteisimo.
4. Apeliantės pozicija dėl Sutartyje nustatytos konkrečių paslaugų suteikimo kainos ir jos sumokėjimo tvarkos yra nenuosekli. 2013 m. kovo 29 d. galutiniame sprendime nustatyta, jog 2011 m. birželio 6 d. apeliantės rašte ieškovei nurodyta, kad tariamai dėl ieškovės kaltės projekto vykdymas užtruko ir dėl to apeliantė priversta atsisakyti ieškovės projekto administravimo paslaugų bei siūloma suderinti skolos dydį (t. 1, b. l. 31). Teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo raštu apeliantė pripažino, kad yra skolinga ieškovei už atliktus darbus, tačiau pageidauja, kad įsiskolinimo suma būtų sumažinta. Tačiau vėliau apeliantė ėmė įrodinėti, jog visa Sutarties 3 straipsnio 1.3. punkte nurodyta suma – 20 000 Lt plius PVM, yra numatyta už Projekto įgyvendinimo administravimą ir kadangi ieškovė šių paslaugų nesuteikė, ji tariamai neturi pareigos sumokėti šios sumos ir ieškovei nėra skolinga. Pozicijos keitimas ir skirtingas Sutarties sąlygų aiškinimas pretenzijose ir bylos nagrinėjimo teisme metu lemia, kad apeliantės atstovo paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti įsiskolinimo apmokėjimo. Tuo labiau, jog norą sumažinti kainą apeliantė nurodė tik po to, kai 2011 m. birželio 3 d. jai buvo pateiktas ieškovės reikalavimas pilnai atsiskaityti.
5. Sprendžiant dėl Sutarties aiškinimo, ieškovė nagrinėjant bylą teisme atkreipė teismo dėmesį į tai, kad, kaip nurodo pati apeliantė, po Projekto patvirtinimo ir paramos jo įgyvendinimui skyrimo ieškovei tariamai atsisakius teikti Projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, apeliantė dėl šių paslaugų teikimo susitarė su UAB „SOPHUS“ ir 2011 m. birželio 3 d. sudarė Projekto administravimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 009/11/371 (t. 1, b. l. 40-44). Atsižvelgiant į tai, kad ši sutartis sudaryta dėl to paties ieškovės parengto Projekto įgyvendinimo administravimo, ją pasirašė ta pati užsakovė (apeliantė), dėl šios sutarties sąlygų ginčo nėra ir ją į bylą pateikė pati apeliantė, ieškovės manymu, šios sutarties sąlygos, darbų apimtis, kaina ir jos mokėjimo tvarka galėjo būti vertinamos ir lyginamos kaip analogas aiškinant tarp šalių sudarytą ginčo sutartį ir nustatant, kokią prasmę tam tikroms sutarties sąlygoms tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2011 m. birželio 3 d. tarp šalių sudarytos sutarties 2 dalyje numatyta visa eilė darbų, kurie patenka į Projekto įgyvendinimo administravimo darbų apimtį, o nustatant mokėjimo už šiuos darbus tvarką mokėjimo dalimis terminai, išskyrus pirmąjį mokėjimą, taip pat siejami su mokėjimo prašymų pateikimu, t. y.: sutarties 4.1.2. punkte numatyta, kad antroji mokesčio dalis, lygi 2 625 Lt neįskaitant PVM, sumokama per penkias darbo dienas po to, kai Agentūra patvirtina pirmąjį mokėjimo prašymą; sutarties 4.1.3. punkte numatyta, kad trečioji mokesčio dalis, lygi 2 625 Lt neįskaitant PVM, sumokama per penkias darbo dienas po to, kai Agentūra patvirtina antrąjį mokėjimo prašymą; sutarties 4.1.4. punkte numatyta, kad ketvirtoji mokesčio dalis, lygi 2 625 Lt neįskaitant PVM, sumokama per penkias darbo dienas po to, kai parengiamas galutinis mokėjimo prašymas. Ši aplinkybė patvirtina, kad dėl tokio pobūdžio paslaugų - Projekto, kuriam paskirta parama, įgyvendinimo administravimo, yra įprasta praktika numatyti atsiskaitymą, susiejant jį su mokėjimo prašymų pateikimu. Tai, kad tarp apeliantės ir UAB „SOPHUS“ sudarytoje sutartyje nurodyta pareiga apmokėti kainos dalį po mokėjimo prašymo patvirtinimo, o tarp apeliantės ir ieškovės sudarytoje sutartyje - už mokėjimo prašymą, laikytina tik lingvistiniu skirtumu, kuris sutarties esmės nekeičia. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad visa tarp apeliantės ir UAB „SOPHUS“ 2011 m. birželio 3 d. sudarytos sutarties kaina numatyta 10 500 Lt neįskaitant PVM. Atitinkamai Projekto įgyvendinimo administravimo laikotarpiu yra teikiami trys mokėjimo prašymai (tai taip pat nurodyta su UAB „SOPHUS“ sudarytoje sutartyje). Taigi ginčo Sutartis 3 straipsnio 1.4. punkte numatyta kaina - 3.500 Lt plius PVM už kiekvieną mokėjimo prašymą, atsižvelgiant į tai, kad teikiami 3 mokėjimo prašymai, yra lygi 2011 m. birželio 3 d. sutartyje nustatytai kainai už Projekto įgyvendinimo administravimą: 3 500 Lt x 3 = 10 500 Lt (ginčo Sutartyje šalys tik neišskyrė atskiro mokėjimo etapo už darbų pirkimo dokumentus, o visą sumą numatė mokėti po mokėjimo prašymų pateikimo, tačiau ši aplinkybė esmės nekeičia). Sugretinus šias sutartis akivaizdu, kad protina, teisinga ir tuo metu už atitinkamą paslaugą - Projekto įgyvendinimo administravimą - įprasta kaina buvo 10 500 Lt plius PVM, kuri yra vienoda tiek tarp apeliantės ir UAB „SOPHUS“ sudarytoje 2011 m. birželio 3 d. sutartyje, tiek tarp šios bylos šalių sudarytoje Sutartyje (3 500 Lt x 3 mokėjimo prašymai = 10 500 Lt) bei, kad apmokant už tokio pobūdžio paslaugas yra įprasta mokėjimo terminus pririšti prie mokėjimo prašymu pateikimo. Ši aplinkybė taip pat neginčytinai patvirtina tai, kad Sutarties 3 straipsnio 1.3. punkte numatyta 20 000 Lt plius PVM suma yra Projekto parengimo kaina, nes Projekto įgyvendinimo administravimo paslaugos kaina ir mokėjimo tvarka nustatyta išimtinai Sutarties 3 straipsnio 1.4. punkte.
6. Tai, kad apeliantė sudarė atitinkamą sutartį su trečiąja šalimi UAB „SOPHUS“ konkrečiai dėl Projekto įgyvendinimo administravimo, kurioje Sutarties kaina ir mokėjimo tvarka nustatyta identiškai, kaip su ieškove sudarytos Sutarties 3 straipsnio 1.4. punkte, paneigia net galimybę, kad, kaip teigia apeliantė, ji tariamai galėjo netinkamai suprasti Sutarties esmę ir apmokėjimo tvarką, kad galėjo pagalvoti, jog už Projekto įgyvendinimo administravimą kaina nustatyta tariamai Sutarties 3 straipsnio 1.3. punkte. Pagrįstai manytina, jog apeliantė, teismui tokią Sutarties aiškinimo versiją kelia tik siekdama nesąžiningai išvengti apmokėjimo už suteiktas Projekto parengimo paslaugas.
7. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju ginčo Sutartis tariamai buvo sudaryta pagal ieškovės pateiktą Sutarties projektą, todėl visos Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos apeliantės naudai. Visos sutarties sąlygos šalių buvo aptartos individualiai, Sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu, tai patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas V. L.. Todėl apeliantės argumentas, jog Sutartis buvo sudaryta pagal ieškovės pateiktą Sutarties projektą yra nepagrįstas bei neįrodytas jokiais byloje esančiais įrodymais. Abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, todėl laikyti vieną iš šalių silpnesne arba traktuoti Sutarties sąlygas vienos iš šalių naudai nėra teisinio pagrindo.
8. Byloje nėra apeliantės minimų šešių NMA raštų dėl tariamai buvusių Projekto klaidų. Byloje pateiktas tik vienas 2010 m. gruodžio 28 d. NMA raštas, kuriuo apeliantės prašoma pateikti tam tikrus dokumentus bei informaciją ir šio dokumento nėra pagrindo vertinti kaip ieškovės atliktų pagal Sutartį paslaugų trūkumų ar klaidų. Be to, kaip matyti, šis NMA raštas pateiktas anksčiau, nei buvo priimtas ministro įsakymas skirti Projektui paramą, atsižvelgiant į ką konstatuotina, kad į NMA paklausimą buvo tinkamai atsakyta ir reikiami klausimai išspręsti, priešingu atveju parama nebūtų buvusi suteikta. Taip pat pažymėtina, jog kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino liudytoju apklaustas V. L., projekto vertinimo etape NMA teikia užklausimus, o ne reiškia reikalavimus dėl trūkumų ištaisymo. Tik vertindami projektą, tačiau nebūdami statybų specialistai, NMA darbuotojai neretai prašo papildomai paaiškinti dėl vienos ar kitos projekto dalies įgyvendinimo galimybių ir pan. Tačiau šios konsultacijos nėra laikomos projekto trūkumais. Jeigu projektas turi trūkumų, jis yra atmetamas. Koreguoti ar taisyti pateikto Projekto galimybė nėra suteikiama, nes tai pažeistų kitų konkurse dėl paramos dalyvaujančių asmenų teises bei iškreiptų sąžiningą konkurenciją. Klaidų projekte nebuvo, priešingu atveju, kaip minėta, jis nebūtų buvęs patvirtintas.
9. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog mokėtina suma už Projekto parengimą ir kitus atliktus darbus iki ministro įsakymo skirti paramą priėmimo turėjo būti mažinama remiantis tuo, kad ieškovė neatliko Projekto įgyvendinimo administravimo paslaugų po paramos skyrimo. Šios paslaugos nebuvo atliktos, nes apeliantė neįvykdė savo pareigos atsiskaityti už jau atliktus darbus pagal Sutarties 3 straipsnio 1.3. punktą, taip pat nebendradarbiavo su ieškove, neteikė reikiamų dokumentų. Administravimo paslaugas, kurios buvo reikalingos atlikti iki Projekto patvirtinimo paramai gauti, kaip minėta, ieškovė atliko tinkamai (bendravo su NMA, atsakinėjo į jos paklausimus, sekė teisės aktus, jų pakeitimus, konsultavo dėl jų atsakovą ir kt.), kitaip, akivaizdu, apeliantei nebūtų buvusi suteikta parama. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė reikalauja sumokėti tik už tinkamai suteiktas paslaugas - Projekto parengimą ir su tuo susijusius darbus iki paramos jam įgyvendinti skyrimo. Už nesuteiktas paslaugas ieškovė nereikalauja sumokėti. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog administravimo paslaugos, atliktos iki įsakymo skirti paramą Projektui įgyvendinti, taip pat turėjo būti perduotos priėmimo-perdavimo aktu. Administravimo paslaugos yra nematerialios ir joms taikomos jau ne rangos, o atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos (teisės aktų ir jų pakeitimų sekimas, konsultacijos, bendravimas su NMA tiek žodžiu, tiek raštu vargiai gali būti perduota priėmimo-perdavimo akto pagrindu). Kad šios paslaugos Projekto vertinimo etape buvo tinkamai suteiktos patvirtina tai, kad, pirma, buvo gautas teigiamas sprendimas ir Projektui buvo paskirta parama, antra, apeliantas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad iki ministro įsakymo skirti paramą Projektui priėmimo šias paslaugas būtų teikęs kitas asmuo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygų, reglamentuojančių paslaugų turinį bei mokėjimus ir atsiskaitymus, aiškinimo.
Kaip pagrįstai nurodo apelianė, pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 256 straipsnio 2 dalis).
Sutarties aiškinimo taisyklės įtvirtintos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.193 straipsnyje. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į iš sutarties kylančių prievolinių teisinių santykių turinį, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, taip pat jų elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Sutarčių aiškinimo taisyklės pirmiausia įtvirtina subjektyvaus sutarties aiškinimo metodą, įpareigojantį aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Kasacinis teismas pažymėjo, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2010).
Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas priteisti skolą pagal 2010-10-20 tarp šalių sudarytą paslaugų sutartį Nr. PF-302552580-10.01 (toliau Sutartis). Pagal Sutarties 1 straipsnio 1.1 punktą, ieškovė įsipareigojo parengti projektą „Raudondvario pilies oranžerijos pritaikymas maitinimo veiklai“, o pagal 1.2 punktą įsipareigojo teikti šio projekto administravimo paslaugas. Sutartyje nurodyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau Taisyklės). Sutarties sudarymo metu galiojo akto redakcija nuo 2010-10-03 iki 2011-05-13. Kolegija sprendžia, kad aiškinant ginčo sutartį yra svarbios šių Taisyklių nuostatos, pagal kurias galima spręsti dėl sutarties šalių nuostatų, susijusių su paslaugų suteikimo etapais, o kartu ir apmokėjimu pagal juos. Pagal Taisykles, Agentūra, įvertinusi paramos paraiškas, vertinimo ataskaitą pateikia Ministerijai. Ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas svarsto, kuriuos projektus finansuoti, ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų ir nefinansuotinų projektų. Priėmus sprendimą skirti paramą, Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių nustatyta tvarka, rengia paramos sutartį (Taisyklių 42, 43, 47 punktai). Sekantis paramos gavimo etapas yra susijęs su mokėjimo prašymų teikimu, nes paramos gavėjas po kiekvieno projekto įgyvendinimo etapo, kaip numatyta paramos sutartyje, rengia ir Agentūrai teikia nustatytos formos mokėjimo prašymus (48 punktas), nes šiai priemonei taikomas išlaidų kompensavimo mokėjimo būdas (58 punktas). Taikant išlaidų kompensavimo mokėjimo būdą paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą savo lėšomis ir paramos sutartyje nustatytu periodiškumu teikia Agentūrai mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentus ir (arba) jų kopijas, patvirtintas paramos gavėjo ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu (jei toks turimas) (59 punktas). Paramos gavėjas gali pateikti iki šešių mokėjimo prašymų (įskaitant ir galutinį mokėjimo prašymą) (60 punktas). Baigęs įgyvendinti projektą, paramos gavėjas pateikia Agentūrai galutinį mokėjimo prašymą, kuriame deklaruoja visas per laikotarpį nuo paskutiniojo mokėjimo prašymo patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (61 punktas). Kolegija sprendžia, kad Taisyklės aiškiai reglamentuoja atskirus paramos gavimo etapus – tai paraiškos (nagrinėjamu atveju projekto) pateikimo ir jo įvertinimo kaip tinkamo paramai gauti, sprendimo dėl finansavimo priėmimo bei paramos faktinio gavimo, išlaidų kompensavimo būdu, pateikus mokėjimo prašymus, etapą.
Atsakovė Sutarties 3 punktu įsipareigojo sumokėti ieškovei už Sutartyje numatytas ir tinkamai suteiktas paslaugas, apmokėjimą vykdydama šio punkto 1.1 - 1.4 punktuose nustatyta tvarka: 1.1. 6 000 Lt plius PVM tarpinis mokėjimas sumokamas per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo; 1.2. 6 000 Lt plius PVM sumokama ne vėliau kaip iki paslaugų, nurodytų sutarties 1.1 punkte (t. y. už Projekto parengimo paslaugas), perdavimo atsakovei sutartyje nustatyta tvarka dienos; 1.3. 20 000 Lt plius PVM sumokama per 10 darbo dienų nuo ministro įsakymo skirti paramą Projektui paskelbimo dienos. 1.4 sutarties punkte šalys susitarė, kad 3 500 Lt dydžio suma plius PVM mokama už Projekto administravimo laikotarpiu parengtą kiekvieną mokėjimo prašymą.
Sutarties 1 straipsnio 3 punkte nurodytas jos neatskiriamas Priedas Nr. 1 – techninės užduotis I t., b.l. 34-35), kurios 3 punkte yra aiškiai atskirtos ir detalizuotos projekto rengimo ir projekto administravimo paslaugos: 3.1.1 – 3.1.7 punktuose nurodyti reikalavimai taikomi projekto rengimo paslaugoms, o 3.2.1 – 3.2.9 punktuose - reikalavimai administravimo paslaugoms. Projekto administravimo paslaugos yra susijusios su paslaugomis dėl projekto įgyvendinimo, ruošiant mokėjimo prašymus. Apeliantė nurodė, kad ieškovė atsisakė vykdyti sutartį, todėl jai iškilo būtinybė rasti kitą paslaugų teikėją. Į bylą atsakovės pateikta 2011-06-03 UAB „SOPHUS“ ir UAB „Via Baltica dvaras“ projekto administravimo paslaugų teikimo sutartis Nr. 009/22/371 kaip tik ir patvirtina, kad apeliantei buvo būtinos ne projekto parengimo, bet projekto įgyvendinimo - jo administravimo paslaugos, kurios faktiškai atitinka ginčo Sutarties Techninės užduoties 3.2.1 – 3.2.9 punktų turinį, o apmokėjimas taip pat susietas su mokėjimo prašymais, kurie apmokami atskirai už kiekvieną. Įvertinus ieškovės atstovės paaiškinimus (I t., b.l. 178), liudytojo V. L. parodymus (I t., b.l. 176), 2011-06-09 paramos sutarties (I t., b.l. 87, toliau Paramos sutartis) 6 punkto sąlygą, kad paramos mokėjimas išskaidytas į tris dalis, t.y. nustatytais terminais pateikus tris mokėjimo prašymus, tai ginčo sutarties administravimo kaina yra analogiška naujosios 2011-06-03 UAB „SOPHUS“ ir UAB „Via Baltica dvaras“ projekto administravimo paslaugų sutarties kainai – 10500 Lt (I t., b.l. 42).
Byloje yra rašytinis įrodymas - 2010-11-12 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (I t., b.l. 11) dėl projekto parengimo paslaugų priėmimo, kuriame paslaugų gavėjas patvirtino savo sutikimą su Sutarties 3 straipsnio 1.2.-1.3. punktuose prisiimtais įsipareigojimais, be to nurodė, kad dėl kokybės ir paslaugų atlikimo terminų pretenzijų neturi. Pažymėtina, kad Sutarties 1.3 punkte numatyta sąlyga dėl mokėjimo termino sutampa su Techninės užduoties 2.1 punkte numatytu projekto rengimo paslaugų suteikimo terminu - 2010-11-12. Šalys tiek sutartyje, tiek jos priede – Techninėje užduotyje nurodė, kad paslaugos teikiamos atsižvelgiant į Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) reikalavimus, todėl jiems turėjo būti suprantama, kad projekto parengimas, finansavimo skyrimas ir projekto įgyvendinimas, kompensuojant investicijas (sąnaudas, išlaidas) yra atskiri etapai. Kad šalys tai suprato matyti iš Techninėje užduotyje projekto rengimo paslaugų atribojimo nuo projekto administravimo paslaugų, todėl nuosekliai aiškinat sutartį, jos visų sąlygų kontekste, negalima sutikti su apeliantu, kad atskirai susitarus dėl apmokėjimo už mokėjimo prašymų parengimą, kas sietina tik su projekto administravimu jo įgyvendinimo etape, neapibrėžta kainos dalis už pastarąsias paslaugas, ir dar avansu, buvo numatyta ir Sutarties 1.3 punkte. Šiame punkte aiškiai įvardinta aplinkybė, kuri garantavo ieškovei apmokėjimą už parengtą projektą, t.y. tuomet, kai bus priimtas ministro įsakymas skirti paramą projektui, t.y. kuomet projekto įgyvendinimo etapas dar neprasisėjęs. Be to, kaip numatyta Paramos sutarties 2 punkte, jo įgyvendinimas priklauso nuo apelianto galimybių jį vykdyti, kuomet parama tik kompensuoja jo investicijas (sąnaudas, išlaidas, 4 punktas), pateikus mokėjimo prašymus (6 punktas) projekto įgyvendinimo etape. Paramos sutarties 3 punkte įvardinti trijų mokėjimo prašymų pateikimo terminai, dėl kurių kainos buvo susitarta Sutarties 1.4 punkte, o Techninės užduoties 3.2 punkte numatytos paslaugos yra susijusios su paslaugomis, kurios yra būtinos mokėjimo prašymų parengimu projekto įgyvendinimo etape.
Atsakovės pretenzijos dėl projekto kokybės ir ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo pareikštos ieškovei po jos 2011-06-03 pretenzijos dėl skolos (I t., b.l. 158). Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad projekto parengimo paslauga atlikta nekokybiškai, tačiau kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, savo atsikirtimo šiuo aspektu atsakovė neįrodė, tame tarpe, kokių nuostolių dėl to ji patyrė (CPK 12, 13, 178 str.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pakartotinai apeliantė turėjo galimybę pagrįsti savo paaiškinimus dėl ieškovės nekokybiškų paslaugų ir nuneigti savo prierašą dėl darbų kokybės 2010-11-12 atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte. Tačiau byloje nėra apeliantės minimų šešių NMA raštų dėl tariamai buvusių Projekto klaidų. Atsakovės pateiktas tik vienas 2010-12-28 NMA raštas, kuriuo apeliantės prašoma pateikti tam tikrus dokumentus bei informaciją, kuris surašytas iki ministro įsakymo skirti paramą projektui priėmimo, bet atsakovė nepateikė įrodymų ir teismas neturėjo kitų argumentų konstatuoti, kad į šį raštą atsakė ne ieškovė. Atsakovės atstovo paaiškinimas teisme nebuvo nuoseklus, kuomet jis nurodė, kad ministro įsakymas atsirado tik po to, kai buvo pasamdyta kita bendrovė, kuri ištaisė projekto klaidas (I t., b.l. 169), tačiau sutartis su UAB „SOPHUS“ buvo sudaryta tik 2011-06-03, t.y. gerokai vėliau negu buvo priimtas ministro įsakymas. Byloje nėra duomenų, kad Projektų atrankos komitetas turėjo pastabų ieškovei dėl projekto. Buvo priimtas LR žemės ūkio ministro 2011-04-12 įsakymas Nr. 3D-315 skirti paramą ieškovės parengtam projektui, todėl jau tuomet buvo konstatuota, kad parengtas projektas tinkamas finansavimui. Būtent su šia aplinkybe buvo susietas apelianto įsipareigojimas pagal Sutarties 1.3 punktą sumokėti ieškovei likusią dalį sutarties kainos už projekto parengimą, dėl kurios ieškovė, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2012-06-14 nutartimi iškelta bankroto byla, pareiškė šį ieškinį.
Apeliantas nurodė, kad Sutartį sudarė prisijungimo būdu, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį – ieškovo nenaudai ir atsakovo naudai. Pagal CK 6.185 straipsnio 1 dalį standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartį laikyti standartine nėra jokio pagrindo, kuomet ji sudaryta tarp dviejų verslo subjektų, kurie derėjosi dėl sutarties sąlygų ir ši aplinkybė buvo nurodyta pirmajame apelianto apeliaciniame skunde (I t., b.l. 106). Be to, Sutarties sąlygos dėl paslaugų pobūdžio (projekto rengimo ir projekto administravimo), su kuriomis siejamas apmokėjimas buvo aiškiai atskleistos – detalizuotos Techninėje užduotyje, todėl apelianto nuostata dėl jų neaiškumo gali būti siejama su jo atsikirtimo į ieškinį pozicija. Kolegija turi pažymėti, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme atsakovas savo poziciją grindė citatomis iš Kauno apygardos teismo 2012-12-20 nutarties (I t., b.l. 170, 179, 180) toje dalyje, kurioje buvo nurodyta atsakovo apeliacinio skundo argumentai, o ne apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus dėl apeliacinio skundo argumentų kolegija sprendžia, kad jie nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė sutarties aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje bei pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 str.) ar priimdamas sprendimą nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d.), todėl apeliacinis skundas atmetamas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė pateikė prašymą ir įrodymus, kad už apeliacinio skundo surašymą turėjo 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o ieškovė pateikė prašymą ir įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteisiamos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą (CPK 302, 98 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai: Dalė Burdulienė
Leonas Jachimavičius
Egidijus Tamašauskas