Baudžiamoji byla Nr. 1-45-1022/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65550-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1.

(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 25 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Auksė Balkaitienė,

sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,

gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

kaltinamajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 10 klasių išsilavinimą, nedirbantis, teistas 3 kartus:

1) 2012-11-28 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

2) 2014-12-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, 6MGL (780 Lt) dydžio bauda;

3) 2015-08-25 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 641 straipsnį paskirta bausmė 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3d., bausmę subendrinus su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė bei 6 MGL bauda. Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2016-01-26 Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-08-25 nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. A. R. paskirtą laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2016-02-11, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai 29 dienos.

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. R. 2015-11-27 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, naudojo fizinį skausmą prieš savo motiną V. R., t. y. parvertęs ant grindų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių kojomis sudavė gulinčiai motinai V. R. į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Taip pat, kaltinamasis A. R. 2015-11-28 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,99 promilės girtumas), vieną kartą kumščiu smogė motinai V. R. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai. Nurodė, jog 2015-11-27 konfliktas tarp jo ir motinos kilo dėl to, kad motina neleido jam išeiti gerti, tuomet jis supykęs pastūmė motiną, o pastarajai pargriuvus sudavė kelis smūgius iš kojos jai į įvairias kūno vietas, kur tiksliai pataikė pasakyti negali. Kiek smūgių sudavė jis taip pat dėl girtumo neprisimena, bet pripažįsta, kad tokiu savo elgesiu sukėlė motinai fizinį skausmą. Sekančią dieną, tikslaus laiko nepamena, būdamas neblaivus žodinio konflikto metu jis vieną kartą delnu motinai trenkė į veidą. Nurodė, kad dėl girtumo tikslių aplinkybių neprisimena, nes tuo metu buvo priklausomas nuo alkoholio. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, dėl savo poelgių nuoširdžiai gailisi.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-27 apie 22.00 val. sūnus A. R. ją sumušė, nuvertė ant žemės ir spardė kojomis, kiek kartų ji neskaičiavo. Jai pabėgus iš namų, sūnus namuose išvartė daiktus. 2015-11-28 apie 10.00 val. sūnus, būdamas neblaivus, vėl ją sumušė, t. y. vieną kartą kumščiu smogė motinai į veidą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji prašo sūnų nubausti ir sudrausminti (b. l. 14-18).

2015-11-28 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, užfiksuota, kad 2016-11-28 apie 15.53 val. (duomenys neskelbtini) neblaivus A. R. konflikto metu ranka smogė motinai V. R. į veido sritį, taip sukeldamas žmonai fizinį skausmą. (b. l. 10-11).

Iš byloje esančio alkotesterio kvito parodymų matyti, jog 2015-11-28 18.02 val. A. R. nustatytas 1,99 promilės neblaivumas (b. l. 54).

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. R. kaltė visiškai įrodyta jo paties parodymais bei šiuos jo parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Visi duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. A. R., atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios V. R. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas.). Kaltinamojo A. R. veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, tyčia vienu atveju – suduodamas smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, kitu atveju kumščiu smogdamas į veidą (šeimos nariui) – motinai V. R., sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi kaltinamasis smurtavo šeimos nario – savo motinos - atžvilgiu, jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d. dėl abiejų nusikalstamų veikų.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), šios nusikalstamos veikos yra baigtos, jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis A. R. yra teistas (b. l. 24-28), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 29-30), psichikos sveikatos centre nesilankė, priklausomybių registre neįrašytas (b. l. 44). Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia taip pat į  kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau buvo ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, taip pat buvo teistas ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir vėl yra kaltinamas smurtiniais veiksmais prieš savo motiną, todėl akivaizdu, kad kaltinamajam A. R. ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės nepasiekė bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, ir nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio analogiškų nusikalstamų veikų darymo ir nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam A. R. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Be to, A. R. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis). Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtina bausmė, kurios dydis artimesnis padaryto nusikaltimo sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis A. R. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis A. R. padarė, neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2015-08-25 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi – 4 mėnesiai 26 dienos.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-11-28 16.50 val. iki 2015-11-29 15.55 val. (b. l. 48,64).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67) – keistina į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Byloje gautas  prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriais prašoma priteisti valstybės naudai 112,12 eurų  dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam gynėjas  buvo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d.  7 p.  pagrindu,  pripažinus jo dalyvavimą būtinu, kadangi kaltinamasis yra suimtas.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir  kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo A. R. šiuo atveju nėra pagrindo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti:

-              pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2015-11-27 fizinio skausmo sukėlimo V. R.) paskirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių;

-              pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2015-11-28 fizinio skausmo sukėlimo V. R.) paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu A. R. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – laisvės atėmimą (8) aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2015 m. rugpjūčio 25 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – 4 mėnesių ir 26 dienų, ir paskirti kaltinamajam A. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į A. R. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2015 m. lapkričio 28 d. 16.50 val. iki 2015 m. lapkričio 29 d. 15.55 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą, suimant A. R. teismo posėdžių salėje.

              Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos - 2016 m. gegužės 25d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo A. R., atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.

                Teisėja                            Auksė Balkaitienė