Civilinė byla Nr. e2S-1259-863/2023

Civilinė byla Nr. e2S-1260-863/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18948-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) A. J. C. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties ir 2023 m. kovo 30 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. C. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui Donatui Kisieliui, L. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic debt management“ dėl turto pardavimo iš varžytinių 2019 m. spalio 25 d. akto vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453 panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys byloje – bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, A. C., Lloyd's of London sindicatai. 

Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovui J. A. C. kreipusis į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams antstoliui Donatui Kisieliui, L. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic debt management“ dėl turto pardavimo iš varžytinių 2019 m. spalio 25 d. akto vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453 panaikinimo ir restitucijos taikymo, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Ieškovui dėl minėto teismo sprendimo pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.       Minėtoje byloje ieškovo ieškinio reikalavimams užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – areštavo L. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą – sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,0605 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teisę.

3.       Atsakovas L. Ž. 2023 m. kovo 20 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Nurodė, kad nepaisant to, jog Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis, kuria ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, yra įsiteisėjusi, 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos iki šiol, viešame registre yra įrašas apie taikomą turto areštą.

4.       2021 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismui atsakovo L. Ž. prašymą patenkinus, ieškovas 2023 m. kovo 28 d. pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties kartu su prašymu taikyti byloje skubos tvarka laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti turto perdavimą, sugadinimą, pakeitimą, pardavimą) ginčo turtui (žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo namelio, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio nuostatas, t. y. pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 12, 13 punktų nuostatas uždrausti galimus atlikti veiksmus (turto pardavimą, perleidimą, pakeitimą), keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, ir apsaugoti ieškovo ir viešąjį interesą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi patenkino atsakovo L. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nustatęs, kad šis klausimas nebuvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2023 m. sausio 17 d.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino ieškovo 2023 m. kovo 28 d. pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgdamas į tai, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir taikyti ginčo turtui laikinąsias apsaugos priemones, kurios teismo sprendimui įsiteisėjus 2023 m. sausio 17 d., panaikintinos CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

III.                      Atskirųjų skundų argumentai

7.       Ieškovas A. J. C. 2023 m. kovo 28 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti ir pilnai patenkinti visus ieškovo reikalavimus. Mano, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus 2023 m. sausio 17 d., nenaikintinos, nes ginčo byla dar nėra baigta, be to, teismas turėjo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Nurodo, jog nesutinka su priimta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, mano, kad apeliacinio teismo nutarties esminės klaidos ir trūkumai turi būti panaikinti, be kita ko tinkamai neišnagrinėjus ir klausimo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kadangi Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi nutarė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustojo galioti ir kadangi ginčo byloje nebuvo išspręsti teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl ieškovas planuoja pateikti kasacinį skundą.

8.       Be to, ieškovas A. J. C. 2023 m. balandžio 7 d. pateikė atskirąjį skundą ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti, pritaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Iš esmės atkartodamas aukščiau nurodyto 2023 m. kovo 28 d. pateikto atskirojo skundo argumentus, apeliantas be kita ko pažymi, kad teismas šioje skundžiamoje nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė esmines bylos aplinkybes. Nurodo, kad kartu su atskiruoju skundu ieškovas būtent apeliaciniam teismui pateikė prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti turto perdavimą, sugadinimą, pakeitimą, pardavimą) ginčo turtui, todėl teismo perteklinė ir formali nutartis yra keistina arba naikintina. Nurodo, kad byloje jau pateikė kasacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatyto bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Aptariamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad abu apelianto atskirieji skundai yra pateikti toje pačioje byloje ir iš esmės yra tarpusavyje susiję (iš esmės yra dėl to paties dalyko – laikinųjų apsaugos priemonių), taip pat tai, kad abu skundai paskirti nagrinėti tam pačiam teisėjui, tą pačią dieną, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia juos išnagrinėti ir procesinį sprendimą dėl jų priimti viena nutartimi.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

12.       Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bei dėl nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl atskirųjų skundų (ne)pagrįstumo

13.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-338-1125/2022, pagal ieškovo J. A. C. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui Donatui Kisieliui, L. Ž. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic debt management“ dėl turto pardavimo iš varžytinių 2019 m. spalio 25 d. akto vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453 panaikinimo ir restitucijos taikymo, 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovui dėl minėto teismo sprendimo pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-29-981/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. sausio 17 d.

14.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, galiojimo klausimas. Todėl, atsakovui L. Ž. kreipusis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikino. Apeliantas nesutinka su minėta teismo nutartimi, savo nesutikimą iš esmės motyvuodamas tuo, kad ginčo byla dar nėra baigta, išdėstydamas savo nesutikimą su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be kita ko Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi, akcentuojant kasacinio skundo pateikimą, taip pat nesutikimą su prokuroro veiksmais ieškovo nurodytame ikiteisminiame tyrime. Taip pat atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi, kuria buvo atsisakyta tenkinti vėl jo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15.       Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi.

16.       Bendrosios teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galiojimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pirminė paskirtis yra užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ji lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą laiko atžvilgiu. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui sprendimu atmetus ieškinį, tuo pačiu sprendimu išsprendžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, paliekant galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. Iš CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinto reglamentavimo darytina išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

19.       Kaip kitokiam procesiniam sprendimui priimti nesudaro pagrindo ir apelianto teismui 2023 m. gegužės 29 d. pateikti duomenys apie paaiškėjusias naujas aplinkybes. Pažymėtina, kad nei duomenys apie paskelbtą skelbimą dėl ginčo turto pardavimo, nei papildomai pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. gegužės 4 d. nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria buvo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis ir pareiškėjo A. C. skundas grąžintas iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, nei tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi atsisakė šioje byloje priimti ieškovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties, o ieškovas parengė prašymą teismui dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, nėra pagrindas nepaisyti aukščiau paminėtų įstatymo nuostatų dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Paminėtos apelianto nurodytos naujos aplinkybės, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, nesudaro pagrindo ir bylos sustabdymui. Be kita ko atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, jam neužkertamas kelias, esant teisiniam pagrindui, reikalavimo užtikrinimui prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (kaip matyti iš prašymo, apeliantas šia teise ir ketina pasinaudoti) ir tokio prašymo pagrįstumą toje byloje turėtų vertinti pirmosios instancijos teismas.

20.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtas bei pagrįstas nutartis, kurias naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos.

21.       Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirųjų skundų išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

ieškovo A. J. C. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties ir 2023 m. kovo 30 d. nutarties atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartį ir 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. 

Teisėja Kristina Lysionok