ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Videoarchitektai“ ieškinį atsakovui M. V. dėl pagal sutartį sumokėto avanso priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Videoarchitektai“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. V. ieškovės UAB „Videoarchitektai“ naudai 425,00 Eur skolos (sumokėto avanso), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.                      Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei UAB „Videoarchitektai“ iš atsakovo M. V. 425,00 Eur skolą – negrąžintą avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (425,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. lapkričio 21 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 322,34 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš M. V. 5,09 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.                      Teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra mišri, nes turi autorinės, paslaugų ir rangos sutarčių bruožų.

4.                      Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad sutartis laiku nebuvo įvykdyta – iki 2019 m. spalio 7 d. darbų rezultatas – kompiuterinė programa atsakovo ieškovei nebuvo perduotas, darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas.

5.                      Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju darbai nebuvo atlikti, jie nebuvo perduoti ir darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo nei surašytas, nei pasirašytas, nei kokie nors trūkumai nurodyti, nes, neatlikus darbų ir jų neperdavus, nėra galimybės nurodyti ir jų trūkumų. Nesant minėto dokumento ir esant nesąžiningai sutarties sąlygai, ji – 2.4 punktas,– šiuo atveju negali būti taikomas kitos šalies atžvilgiu.

6.                      Teismas vertino, kad atsakovas, matydamas, jog darbų nespės atlikti laiku, turėjo kreiptis į ieškovės atstovą ir prašyti terminą pratęsti, tačiau jis jokių svarbių priežasčių nenurodė, ieškovės atstovo neprašė termino darbų atlikimui pratęsti, nes tai turėjo būti atlikta raštu (paslaugų teikimo sutarties 6.3 punktas), jo su ieškovo atstovu ir jo advokate susirašinėjimai įrodo tik darbų vilkinimą, todėl jis negali prašyti atlygio nieko neatlikęs. Ieškovė negavo produkto, už kurį sumokėjo, negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ji negali apmokėti už kitos šalies laiko ir darbo sąnaudas, kurių nėra, o atsakovas neturi teisės to prašyti iš kitos šalies, tuo labiau, kad jis laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę. Todėl, tesimo vertinimu, ieškovė pagrįstai sutarties atsisakė ir termino trūkumams šalinti nenustatė.

7.                      Teismas sprendė, kadangi abi šalys yra verslininkės, ieškovei iš atsakovo, kuris veikia pagal individualios veiklos pažymą, priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą 425,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

8.                      Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) M. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-480-907/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Videoarchitektai“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės apelianto atžvilgiu taikymo, neidentifikavo, kokia dalimi apeliantas neįvykdė pagal Sutartį sulygtų įsipareigojimų užsakovui (šiuo atveju – ieškovei).

8.2.                      Skundžiamame sprendime pats pirmosios instancijos teismas mini įvairius ir skirtingus atliktų darbų dydžius – 90, 70 ir 50 proc. baigtumas. Nors apeliantas pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, jog nors su trūkumais, tačiau darbus atliko, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė, skundžiamame sprendime to neįvertino.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismas byloje leido susidaryti situacijai, kai atsakovo atžvilgiu yra taikoma civilinė atsakomybė, nors ieškovė tinkamai (t. y. tiksliai) nepagrindė tokios atsakomybės taikymo būtinybės ir masto.

8.4.                      Civilinė atsakomybė apelianto atžvilgiu nepagrįstai taikoma dar ir dėl to, jog ieškovė iki pat teisminio proceso taip ir nesikreipė nei į apeliantą, nei į teismą dėl Sutarties nutraukimo, kaip tai reglamentuojama CK 6.217 str. normose.

8.5.                      Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju patenkino ieškovės reikalavimus, neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neįvertinęs to fakto, jog atsakovas dalį darbų buvo padaręs, todėl avanso dalis galėjo būti grąžinama tik tiek ir tik tokia dalimi, kiek apeliantas buvo netinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus.

9.                      Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Videoarchitektai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo, kokia dalimi apeliantas neįvykdė pagal Sutartį sulygtų įsipareigojimų ieškovei, nes bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, kad jokių ir jokia dalimi įsipareigojimų apeliantas ieškovei neįvykdė.

9.2.                      CK 6.217 str. numato galimybes, bet ne pareigas dėl sutarties nutraukimo inicijavimo. Ieškovė mano, kad jos apsisprendimas nedidinti savo kaštų, patiriant išlaidas dėl teisinės pagalbos, reikalingos įforminant sutarties su atsakovu nutraukimą, buvo visiškai ekonomiškai pagrįstas. Be to, joks teisės aktas nebuvo numatęs imperatyvios pareigos ieškovei visų pirma nutraukti sutartį su atsakovu, prieš pareikalaujant iš jo avanso grąžinimo.

9.3.                      Nė vieno iš Sutarties priede aptartų funkcionalumo sukūrimo apeliantas neįrodė, bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas būtų perdavęs ieškovei nors kažką iš šių funkcionalumų (nors turėjo sukurti ir perduoti ieškovei juos visus). 

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

10.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.                      Byloje kilo ginčas dėl avanso grąžinimo dėl tinkamai neatliktos programavimo paslaugos.

12.                      Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. ieškovė UAB „Videoarchitektai“ ir apeliantas M. V., veikiantis pagal 2018-06-18 individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią apeliantas iki 2019 m. spalio 7 d. įsipareigojo atlikti programavimo paslaugas pagal iš anksto su ieškove (užsakove) suderintą grafiką ir paslaugų specifikaciją, nurodytą paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1. Iš minėto priedo matyti, kad apeliantas įsipareigojo sukurti programą, veikiančią Windows 10 aplinkoje arba internetinę jos versiją. Programos veikimas ir funkcijos numatytos tokios: 1.1. Vaizdo klipų įkėlimas į kompiuterį ir rodymas pasirinktame video ekrane; 1.2 Vaizdo klipų rodymo terminai (pradžios data, pabaigos data, rodymo valandos ir rodymo dažnumas); 1.3. Vaizdo klipų korektiškas rodymas nustatytomis valandomis ir dienomis; 1.4. Reklamos blokui valandoje pasibaigus reklamos klipai numatyti tą valandą turi transliuotis iš naujo; 1.5. Keliant naują klipą ir atnaujinant klipų grojaraštį, ekranas turi rodyti Piksel logotipą. Atnaujinimo trukmė – iki 10 sekundžių. Ieškovė įsipareigojo priimti atliktą darbą darbų priėmimo – perdavimo aktu ir sumokėti kainą – 850 Eur (50 procentų sumos, t. y., 425 Eur, – įsipareigojo sumokėti avansu iki 2019-09-11). Iš 2019 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė ir apeliantui 2019-09-10 sumokėjo 425,00 Eur avansą. Apeliantas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, atliktų darbų ieškovei nustatytu laiku neperdavė. Ieškovė 2019-10-14 siuntė apeliantui pretenziją, reikalaudama, kad apeliantas per 3 d. d. grąžintų ieškovei avansą, avanso apeliantas negrąžino.

13.                      Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi aiškiai apibrėžė sutarties dalyką – susitarimas dėl programavimo paslaugų suteikimo pagal iš anksto su ieškove suderintą grafiką ir paslaugų specifikaciją, nurodytą paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1, t. y., programos, veikiančios Windows 10 aplinkoje arba internetinės jos versijos sukūrimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išsamiais motyvais pagrindė, kad šiuo atveju šalių sudaryta sutartis turi kelių sutarčių rūšių elementų (turi autorinės, paslaugų ir rangos sutarčių bruožų), todėl ji laikytina mišria. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisako.  

14.                      Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

15.                      Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad sutartis laiku nebuvo įvykdyta – iki 2019 m. spalio 7 d. darbų rezultatas – kompiuterinė programa apelianto ieškovei nebuvo perduota. Apeliantas sutiko, kad praleido terminą įvykdyti sutartį, tačiau jis nesutiko su tuo, jog jis darbų neatliko ir jų neperdavė. Apeliantas teigė, kad kompiuterinę programą sukūrė pats ir 2019-10-16 telefoninio pokalbio metu ieškovės atstovui R. P. perdavė darbų rezultatą.

16.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju darbai nebuvo atlikti, jie nebuvo perduoti ir darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo nei surašytas, nei pasirašytas, taip pat nebuvo nurodyti kokie nors trūkumai, nes, neatlikus darbų ir jų neperdavus, nėra galimybės nurodyti ir jų trūkumų. Sprendė, kad nesant minėto dokumento ir esant nesąžiningai sutarties sąlygai, ji – 2.4 punktas,– šiuo atveju negali būti taikomas kitos šalies atžvilgiu. Apeliantas su šiais pirmosios instancijos motyvais nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neidentifikavo, kokia dalimi apeliantas neįvykdė pagal sutartį sulygtų įsipareigojimų ieškovei. Nors apeliantas pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, jog, darbus atliko nors ir su trūkumais, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai visiškai neatsižvelgė.

17.                      Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

18.                      Šalys paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1 numatė, kad apeliantas įsipareigoja sukurti programą, veikiančią Windows 10 aplinkoje arba internetinę jos versiją. Ieškovė byloje teigė, kad apeliantas nesukūrė programos, o tokią kaip jo pateiktą programą, galima atsisiųsti nemokamai iš interneto. Apeliacinės instancijos teismas įvertino apelianto į bylą pateiktą 2019-10-16 vaizdo įrašą kompaktiniame diske ir pastebi, kad internete yra nemokamos programos „WordPress“ papildinys – „Digitalsignagepress“, kuri iš esmės tokia pat kaip apelianto pateikta programa ieškovei, todėl labiau tikėtina, kad ieškovės argumentai, jog apeliantas pats šios programos nesukūrė, o pateikė atsisiųstą iš interneto, yra pagrįsti.

19.                      Paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1 šalys aiškiai numatė tokį apelianto sukurtos programos veikimą ir funkcijas: vaizdo klipų įkėlimas į kompiuterį ir rodymas pasirinktame video ekrane; vaizdo klipų rodymo terminai (pradžios data, pabaigos data, rodymo valandos ir rodymo dažnumas); vaizdo klipų korektiškas rodymas nustatytomis valandomis ir dienomis; reklamos blokui valandoje pasibaigus reklamos klipai, numatyti tą valandą, turi transliuotis iš naujo; keliant naują klipą ir atnaujinant klipų grojaraštį, ekranas turi rodyti Piksel logotipą. Atnaujinimo trukmė – iki 10 sekundžių. Iš apelianto pateikto kompaktinio disko matyti, kad programa neveikia tinkamai, ne visas ieškovės prašomas sukurti funkcijas atsakovas sugebėjo atlikti, į vieną ieškovės prašymą paaiškinti, ką reiškia programoje nurodyta tam tikra funkcija, apeliantas nesugebėjo atsakyti, nors programa, pasak apelianto, yra jo paties kurta „nuo nulio“. Ieškovės atstovas pokalbio metu nurodė, jog sukurta ne tai, apie ką tarėsi, teigė, kad transliacijos turėtų būti nors vieno mėnesio trukmės, o čia kiekvieną dieną reikia dirbti su programa, keisti, tai atima laiko, nurodė, kad programa neveikia taip, kaip reikia, nurodė, jog apeliantas turėjo sukurti programą, kaip buvo sutarę – kurioje būtų nustatomi terminai, pasirodymo valandos, kada, koks videoklipas talpinamas į ekranus ir t. t. Nors apelianto ieškovei pateiktoje programoje yra galimybė iš dalies nustatyti ieškovės reikalaujamas funkcijas, tačiau tai nėra toks atlikto darbo rezultatas, kokio konkrečiai ieškovė prašė. Ieškovė nurodė, jog nori nesudėtingos, aiškios programos, tačiau ji nėra tokia.

20.                      Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas šiuo konkrečiu atveju sutartyje sutarto darbo neatliko visiškai, todėl nėra pagrindo vertinti atlikto darbo procentualiai. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais vertinti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neidentifikavo, kokia dalimi apeliantas neįvykdė pagal sutartį sulygtų įsipareigojimų ieškovei. Pirmosios instancijos teismas tiksliai konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju darbai nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė į bylą jokių pagrįstų įrodymų, pavyzdžiui specialisto išvados, kad jo ieškovei parodytas darbas yra jo sukurtas ir tinkamai atliktas pagal sutartį (CPK 178 straipsnis).

21.                      Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog jo darbas buvo priimtas telefoninio pokalbio su ieškovės atstovu R. P. metu. Pažymėtina, kad apeliantas neinformavo ieškovės atstovo apie daromą garso įrašą. Tačiau byloje nėra ginčo, kad pokalbyje dalyvauja abi šalys. Taip pat apeliantas ieškovės atstovo neįspėjo ir dėl to, jog jis šiuo telefoniniu pokalbiu ketina jam perduoti atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo šalys. Taip yra numatyta ir šalių sudarytoje 2019 m. rugsėjo 10 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys sutartyje sutarė ir aiškiai nurodė, kaip turi būti įforminamas galutinis atliktų darbų rezultatas, t. y. darbų priėmimo–perdavimo aktu (paslaugų teikimo sutarties 3.1 punktas). Nagrinėjamu atveju šalys darbų priėmimo–perdavimo akto nesudarė. Apelianto rodomos programos peržiūrėjimas negali būti laikomas nei atliktų darbų priėmimu, nei jam prilyginamas. Antra, iš pateikto pokalbio aiškiai matyti, kad ieškovės atstovas nesutinka priimti tokio apelianto darbo, jis aiškiai kelis kartus pasako apeliantui, jog tai nėra tas rezultatas, kurio ieškovė prašė, taip pat paprašo apelianto grąžinti ieškovės sumokėtą avansą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantas sutartimi sutarto darbo neatliko, t. y. ieškovės prašomos programos nesukūrė ir jokio darbo perdavimo ieškovei nebuvo. 

22.                      Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės atžvilgiu negali būti taikoma sutarties 2.4 p. nuostata, pagal kurią tuo atveju, jeigu vykdytojas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal šią sutartį, paslaugų kaina gali būti sumažinama iki 50 procentų.

23.                      2019 m. rugsėjo 10 d. šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)  2.4 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu vykdytojas neįvykdo ar įvykdo savo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, paslaugų kaina gali būti sumažinta iki 50 proc. Tokiu atveju Užsakovas motyvuotai nurodo atlikto darbo trūkumus darbų priėmimo-perdavimo akte. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino, kad vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalies nuostatomis, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos šias sąlygas pasiūliusios šalies (šiuo atveju apelianto) nenaudai. 2.4 sutarties punktas turi būti aiškinamas šią sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai, nes pagal minėtą punktą yra numatyta, jog apeliantas bet kokiu atveju, net neįvykdęs savo įsipareigojimų pagal sutartį, net nepradėjęs jų vykdyti ir panašiai, turi teisę į 50 procentų atlygį, kas reikštų nepagrįstą praturtėjimą bei nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu, todėl tokia sutarties nuostata kitos šalies atžvilgiu negali būti taikoma. Šiuo atveju byloje konstatuota, kad darbai nebuvo atlikti, jie nebuvo perduoti ir darbų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo surašytas, nei jame kokie nors trūkumai nurodyti, nes neatlikus darbų ir jų neperdavus, nėra galimybės nurodyti ir jų trūkumų. Nesant minėto dokumento ir esant nesąžiningai sutarties sąlygai, 2.4 punktas šiuo atveju negali būti taikomas kitos šalies atžvilgiu.  

24.                      Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

25.                      Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.                      CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

27.                      Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, jog už advokatės parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 307,34 Eur.

28.                      Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš atsakovės ieškovei. 

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Videoarchitektai“, juridinio asmens kodas 304500899, iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 307,34 Eur (tris šimtus septynis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.