Civilinė byla Nr. e2A-931-855/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13423-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3.; 2.6.11.4.5.; 3.3.1.18.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Auto moto NG“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auto moto NG“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, dėl netesybų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Auto moto NG“, prašydamas priteisti iš atsakovės 13 570 Eur baudos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovas vykdė viešąjį pirkimą „Mikroautobusų su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui, skirtų socialinės globos namams įsigijimas“, kurį laimėjo atsakovė, pateikusi mažiausios kainos pasiūlymą. 2020 m. gruodžio 2 d. šalys sudarė Mikroautobusų su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui, skirtų socialinės globos namams, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VP1-79 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu šalys susitarė dėl 8 mikroautobusų su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui pardavimo. Sutarties 3 punkte įtvirtinta, kad mikroautobusai privalo būti pristatyti ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų nuo Sutarties įsigaliojimo, o perkant papildomą kiekį – per 150 kalendorinių dienų po užsakymo raštu pateikimo. Atsakovė šią Sutarties dalį įvykdė ir laiku pristatė 8 vnt. Sutarties sąlygas atitinkančių mikroautobusų.
1.2. 2021 m. balandžio 28 d. ieškovas pateikė atsakovei užsakymą dėl papildomų 9 mikroautobusų, atitinkančių Sutarties reikalavimus, įsigijimo, kurie turėjo būti pristatyti iki 2021 m. rugsėjo 25 d. Atsakovei vėluojant įvykdyti šį užsakymą, šalys sudarė papildomą susitarimą stabdyti Sutarties vykdymą nuo 2021 m. spalio 4 d. iki išnyks nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 2 d., tačiau šis terminas nebuvo pakankamas atsakovei įvykdyti Sutartį. 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovė perdavė ieškovui 8 mikroautobusus, tačiau jie buvo su trūkumais – neatitiko Sutartyje nustatytų komplektiškumo, kokybės bei teisinio statuso reikalavimų. Dar vieną mikroautobusą atsakovė perdavė 2021 m. gruodžio 29 d., tačiau jis taip pat neatitiko minimų reikalavimų. 2022 m. vasario 8 d. buvo ištaisyti visų 9 mikroautobusų trūkumai.
1.3. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje buvo numatytos netesybos (bauda) už vėlavimą pristatyti mikroautobusus ar įvykdyti kitas pagal Sutartį tenkančias prievoles, 2022 m. balandžio 1 d. pretenzija pareikalauta, kad atsakovė sumokėtų 13 570 Eur dydžio baudą. Atsakovė atsisakė ją mokėti, motyvuodama tuo, kad mikroautobusų gamyba ir pristatymas užtruko dėl pasaulinės Covid-19 pandemijos ir jos sukeltos puslaidininkių krizės. Dėl šios priežasties, ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės sutartinę baudą.
1.4. Atsakovė nepagrįstai akcentuoja Covid-19 pandemiją, lyg sukėlusią puslaidininkių trūkumą pasaulyje. Šios aplinkybės buvo žinomos dar 2020 metais, o atsakovė, būdama savo srities profesionalė, suprato galimus ribojimus, susijusius su Covid-19, tačiau prisiėmė riziką ir todėl turėjo tinkamai vykdyti Sutartį. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių atsakovės teiginį, kad ji negalėjo kontroliuoti aplinkybių, lėmusių mikroautobusų gamybos bei pristatymo vėlavimą. Atsakovės vykdoma veikla pasižymi tam tikra rizika, kurią ji suvokė ir įvertino. Netesybos yra teisėtai ir pagrįstai apskaičiuotos pagal Sutartį, todėl nėra pagrindo atsakovės nei atleisti nuo jų mokėjimo, nei jas mažinti.
2. Atsakovė UAB „Auto moto NG“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti arba sumažinti prašomas priteisti netesybas, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimą procesiniuose dokumentuose grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovė, sudarydama Sutartį ir gavusi 2021 m. balandžio 28 d. papildomą užsakymą dėl 9 vnt. automobilių pristatymo, negalėjo protingai numatyti Covid-19 pandemijos kilimo pasaulyje ir jos pasekmių automobilių gamybai. Dėl Covid-19 pandemijos viso pasaulio automobilio gamintojai, tarp jų ir „Ford“, susidūrė su semi konduktorių – puslaidininkių (mikroschemų sudedamųjų dalių) trūkumu. Atsakovė neturėjo galimybių kontroliuoti konduktorių – puslaidininkių (mikroschemų sudedamųjų dalių) spartesnės gamybos ar dalių įsigijimo iš kitų gamintojų, kadangi automobilius gamino konkretus gamintojas „Ford“. Atsakovė nebuvo prisiėmusi puslaidininkių (mikroschemų sudedamųjų dalių) gamybos sutrikimo rizikos ir tokios rizikos atsiradimo nelėmė subjektyvūs atsakovės veiksmai. Taigi, vykdant Sutarties 2 dalį atsirado nenugalimos jėgos aplinkybės, kurias pripažino ir ieškovas.
2.2. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2021 m spalio 1 d. atsakovei išduotoje pažymoje Nr. 7-21, konstatuota, kad pasaulinė Covid-19 pandemija įtakojo lustų, naudojamų automobilių gamyboje, trūkumą visame pasaulyje, dėl to atsakovė negali laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Susidariusi situacija vertintina kaip nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės ir dėl to visų įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas gali būti nukeltas protingam terminui. Taigi, transporto priemonių ir jas lydinčių visų dokumentų pristatymo nežymų terminų praleidimą lėmė nuo atsakovės nepriklausiusios bei Covid-19 pandemijos sąlygotos aplinkybės. Atsakovė neturėjo objektyvių galimybių paveikti (paspartinti) pasaulinę puslaidininkių (mikroschemų sudedamųjų dalių) gamybą ar imtis kitų priemonių – pvz., įmontuoti į „Ford“ automobilius kito automobilių gamintojo dalis, nes tai neįmanoma pagal gamybos technologiją. Be to, atsakovė aktyviai bendradarbiavo su ieškovu teikdama aktualią informaciją apie pasaulinio mikroschemų sudedamųjų dalių trūkumą: el. susirašinėjimu derino transporto priemonių perdavimo terminus, per įmanomai trumpiausius terminus šalino ieškovo nurodytus automobilių trūkumus. Ieškovo elgesys, iš pradžių pripažįstant, o vėliau ignoruojant force majeure aplinkybes ir reikalavimas sumokėti netesybas, turėtų būti vertinamas kaip sąmoningas nenoras bendradarbiauti ir siekis pasipelnyti iš susidariusios situacijos. Teigia, kad paskaičiuotos netesybos yra neproporcingai didelės ir turėtų būti mažinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš atsakovės UAB „Auto moto NG“ 13 570 Eur baudos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 570 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 135,72 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Auto moto NG“ 305 Eur žyminio mokesčio.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kiekvieną kasacinio teismo suformuotą nenugalimos jėgos taikymo sąlygą, sprendė, kad atsakovė neįrodė trijų iš keturių būtinųjų sąlygų, kurios yra kumuliatyvios, taikant nenugalimos jėgos institutą: 1) pirmosios sąlygos, t. y. kad tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti, kadangi, kaip nurodė teismas, sudarydama Sutartį jau esant paskelbtai pasaulinei Covid-19 pandemijai, atsakovė turėjo numatyti galimas tokios Sutarties sudarymo rizikas bei galimus Sutarties vykdymo ribojimus ar apsunkinimus; 2) dėl antrosios sąlygos - dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti, - teismas konstatavo, kad atsakovė iš tiesų negalėjo objektyviai vykdyti Sutarties, atsižvelgiant į tai, jog į mikroautobusus turėjo būti montuojami būtent tos markės automobiliui pritaikyti puslaidininkiai, o ne kiti ir, kad tuo metu reikiamų puslaidininkių tiekimas buvo sutrikęs; 3) dėl neįrodytos trečiosios sąlygos - šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio, – teismas nurodė, kad atsakovė, kaip profesionalus verslo subjektas, prieš pateikdama pasiūlymą viešajame pirkime, turėjo (ir galėjo) tinkamai į(si)vertinti savo pajėgumus ir galimybes įvykdyti Sutartį joje nustatytomis sąlygomis, tačiau ji to nepadarė; 4) teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ir ketvirtosios sąlygos buvimo - šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos, – kadangi atsakovė Sutartimi prisiėmė jai taikytinas sankcijas, jei sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdomi laiku.
5. Teismas pažymėjo, kad šalių geranoriškas susitarimas sustabdyti Sutarties vykdymą savaime nereiškia objektyvaus force majeure egzistavimo, kadangi ginčui atsidūrus teisme, nenugalimos jėgos aplinkybių (ne)buvimo visumą vertina bylą nagrinėjantis teismas ir šalių sudaryti susitarimai neįpareigoja teismo besąlygiškai jais remtis. Atsakovės pateiktos Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažymos teismas nelaikė neginčijamu įrodymu dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.
6. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas laikė esant labiau tikėtina tai, kad Sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės elgesio – Sutartyse nustatytu terminu nepristačius sutarto mikroautobusų (9 vnt.) kiekio – o ne dėl force majeure aplinkybių. Todėl atsakovei netinkamai vykdant savo prievoles, ji negali būti atleista nuo sutartinių sankcijų, kylančių iš netinkamo prievolių vykdymo.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių Sutartyje aptartų prievolių apimtį bei jų dydį, taip pat įtvirtintų netesybų dydį, atsižvelgęs į konkrečias reikšmingas aplinkybes: netesybos ir jų dydis buvo sutartos ir įtvirtintos šalių laisva valia sudarytoje Sutartyje; atsakovė yra privatus verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas; taip pat, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina šalių bendradarbiavimą derinant atsakovės galimybes įvykdyti Sutartį; kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai išdėstė ir argumentavo baudos dydžio skaičiavimą, pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad skaičiuodamas baudos dydį ieškovas rėmėsi Sutartyje įtvirtintomis sumomis ir sąlygomis, sprendė, kad nėra pagrindo Sutartimi šalių nustatytas netesybas pripažinti nepagrįstai didelėmis, todėl, nenustatęs pagrindo mažinti netesybų, teismas konstatavo, kad atsakovei pažeidus sutartinę prievolę laiku (ir atitinkančius Sutarties reikalavimus) pristatyti mikroautobusus, pagal Sutarties 23, 24 punktų sąlygas, ieškovas turėjo teisę skaičiuoti nustatyto dydžio netesybas (baudą), todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 13 570 Eur baudą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
8. Teismas, įvertinęs duomenis apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, rengtų procesinių dokumentų sudėtingumą ir skaičių, dalyvavimą teismo posėdžiuose ir teismo posėdžių trukmę bei skaičių, konstatavo, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 5 135,72 Eur, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 5 135,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį tenkinęs, 305 Eur žyminį mokestį teismas priteisė valstybei iš atsakovės.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantė (atsakovė) UAB „Auto moto NG“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; teismui netenkinus apeliantės prašymo atmesti ieškovo ieškinį, prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą ir sumažinti ieškovo prašomas priteisti netesybas; priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsižvelgti į kasacinio teismo suformuluotus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalies taikymo išaiškinimus, kadangi šiuo atveju į bylą yra pateiktas paties ieškovo parengtas Susitarimas Nr. 2 „Dėl 2020 m. gruodžio 2 d. mikroautobusų su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui, skirtų socialinės globos namams pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VPS-79 sustabdymo“, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atsižvelgdami į Pardavėjo (atsakovės) 2021 m. rugsėjo 29 d. Prašymą bei Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų 2021 m. spalio 1 d. pažymą, liudijančią nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes Nr. 7-21, šalys sudaro šį papildomą susitarimą ir susitaria stabdyti Sutarties vykdymą nuo 2021 m. spalio 4 d. iki išnyks nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 2 d. Taigi, šalys rašytiniu susitarimu pripažino egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybes, todėl šiuo atveju atsakovei nepagrįstai buvo perkelta pareiga pakartotinai įrodinėti nenugalimos jėgos aplinkybes, t. y. aplinkybes, kurių egzistavimą šalis tarpusavio rašytiniu susitarimu pripažino.
9.2. Atsakovė UAB „Auto moto NG“, teikdama 2021 m. rugsėjo 29 d. prašymą „Dėl nenugalimos jėgos „Force majeure“ aplinkybių, kuriame nurodė, kad dėl pasaulinės pandemijos Covid – 19 viso pasaulio automobilių gamintojai susiduria su automobilių gamyboje plačiai naudojamų „lustų“ trūkumu, ne išimtis ir „Ford motor company“ įmonė, gaminanti automobilius Ford Transit (Kombi M1), kuriuos perkančiajai organizacijai įsipareigojo pristatyti UAB „Auto moto NG“, siekė stabdyti Sutarties vykdymą būtent dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. Būtent tą šalys akcentavo ir sudarydamos susitarimą Nr. 2, kuriame nurodė, kad stabdo Sutarties vykdymą iki išnyks nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Tačiau nepaisant šalių valios, sudaryto rašytinio susitarimo, teismas sprendė, kad šis rašytinis įrodymas byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės ir juo nesivadovavo. Tokiu būdu teismas neteisėtai ir nepagrįstai šalių sudarytą susitarimą Nr. 2 aiškino priešingai, nei šalys sulygo sudarydamos rašytinį susitarimą ir, atlikdamas neteisėtą intervenciją į susitarimo turinį bei pažeisdamas šalių sutarties laisvės principą, padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių geranoriškas susitarimas stabdyti Sutarties vykdymą, nereiškia objektyvaus force majeure egzistavimo.
9.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo į bylą įtrauktos Viešųjų pirkimų tarnybos išvados turinio, t. y. dėl force majeure aplinkybių (ne)buvimo Sutarties vykdymo ir Papildomo susitarimo sudarymo metu. Institucija nurodė, jog paties ieškovo pozicija šiuo klausimu nėra aiški – viena vertus, jis su atsakove sudarė Papildomą susitarimą, kuriuo, vadovaudamasis Sutarties 18 punktu, sutarė stabdyti Sutarties vykdymą būtent dėl force majeure aplinkybių, kita vertus, savo 2022 m. liepos 21 d. dublike jis apskritai neigia buvus force majeure aplinkybes; ieškovas dublike nurodo, kad „Nepaisant to, jog šalys Papildomame susitarime paminėjo Rūmų pažymą, kaip pagrindą laikinai sustabdyti prievolių pagal Sutartį vykdymą ir tuo iš esmės dviem mėnesiams pratęsti Mikroautobusų terminą, pati Rūmų pažyma savaime neįrodo egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybėms nei Papildomo susitarimo metu, nei pasibaigus 2 mėn. terminui“; nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad skaičiuoja netesybas ir už 8 dienų laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 3 d. (t. y. nuo termino pateikti 9 vnt. mikroautobusus suėjimo iki Papildomo susitarimo sudarymo), tačiau dublike nurodo, kad „Nors Rūmų pažyma buvo pakankamas pagrindas Papildomu susitarimu pratęsti Užsakymo įvykdymo terminą 2 mėnesiams <...>“. Teismas sprendime turėjo motyvuoti, kodėl išvada remiasi fragmentiškai, kodėl nesiremia bei atmeta išvadą teikiančios institucijos pateiktus vertinimus, kad pats ieškovas sudarė papildomą susitarimą ir pripažino egzistavus force majeure aplinkybes.
9.4. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant labiau tikėtina tai, kad Sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės elgesio – Sutartyje nustatytu terminu nepristačius sutarto mikroautobusų (9 vnt.) kiekio – o ne dėl force majeure aplinkybių. Tačiau koks atsakovės elgesys lėmė, kad laiku nebuvo pristatyti mikroautobusai, sprendime nenurodoma, nepateikiami absoliučiai jokie (net sutrumpinti) motyvai. Taip pat teismas visiškai nevertino įrodymų ir motyvų apie atsakovės aktyvų elgesį ir siekį visais būdais paspartinti automobilių pristatymą bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymą. Teismas turėjo motyvuoti, kodėl nesiremia atsakovės pateiktais dokumentais, kaip įrodymais, pateikti bent minimalius argumentus. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir priimtas neteisėtas ir nemotyvuotas teismo sprendimas.
9.5. Atsakovė į bylą pateikė išsamius paaiškinimus, kodėl ieškovo prašomos priteisti netesybos už visą prieš tai nurodytą laikotarpį yra nepagrįstos: 1) šalys 2021 m. spalio 4 d. sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį susitarė dėl force majeure aplinkybių sustabdyti sutarties vykdymą iki 2021 m. gruodžio 2 d.; pats ieškovas, sudarydamas 2021 m. spalio 4 d. susitarimą sutiko, kad iki susitarimo sudarymo atsirado ir mažiausiai iki 2021 m. gruodžio 2 d. egzistavo force majeure aplinkybės, tačiau nepagrįstai retrospektyviai paskaičiavo 3 600,00 Eur baudą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 3 d., t. y. iki papildomo susitarimo sudarymo; 2) COVID-19 pandemija užsitęsė ir force majeure aplinkybės egzistavo ne trumpiau, nei buvo pristatyti automobiliai; šias aplinkybes patvirtina ir „Ford“ markės automobilių distributoriaus 2021-12-01 raštas, kad dėl pasaulinio mikroschemų sudedamųjų dalių trūkumo 9 automobiliai bus pristatyti iki 2021 m. gruodžio 20 d.; todėl be pagrindo buvo paskaičiuotos 8 100,00 Eur netesybos už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. ir 400,00 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. Be to, iki 2022 m. vasario 1 d., kuomet ieškovas pratęsė trūkumų pašalinimo terminą, jokių reikalavimų atsakovei dėl netesybų ar Sutarties nutraukimo ieškovas nereiškė. Pagaliau, ieškovas 2021 m. gruodžio 3 d. rašte nurodė, kad pavėluotą automobilių pristatymą gali priimti iki 2021 m. gruodžio 16 d., todėl ieškovo ne kartą raštu išreikštas patvirtinimas, kad jis sutinka priimti automobilius vėliau, nei numatyta susitarime, rodo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 3 d. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių atsakovo argumentų ir aplinkybių iš vis neanalizavo, nenurodė motyvų, kodėl juos atmeta, laiko nepagrįstais ir pan., o tiesiog lakoniškai parašė, kad ginčo atveju nėra aktualios atsakovo nurodytos aplinkybės ir atsakovas neturėjo teisės remtis nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Tai tik dar kartą patvirtina, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleisdamas bylos esmės.
9.6. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad netesybos pripažintinos nepagrįstai didelėmis. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 4 punkte nustatyta, kad maksimali Sutarties vertė – 676 423,88 Eur. Taigi, prašoma priteisti netesybų suma sudaro apie 2 proc. sandorio vertės, o tokio dydžio netesybos negali būti laikomos nepagrįstai didelėmis. Tuo tarpu atsakovė į bylą buvo pateikusi rašytinius įrodymus (buhalterinę pažymą), iš kurių matyti, kad pagal sutarties antrą dalį sandorio vertė 358 106,76 Eur su PVM, netesybos sudarytų apie (3,79 proc.) nuo visos sumos, skaičiuojant sumą su PVM. Skaičiuojant netesybas nuo sumos be PVM, procentaliai tai sudaro net 4,6 proc. Teismas nenurodė absoliučiai jokių motyvų, kodėl vis tik laiko, kad netesybų suma sudaro apie 2 proc. sandorio vertės, t. y. besąlygiškai rėmėsi ieškovo klaidinančia pozicija ir netiksliais paskaičiavimais.
10. Ieškovas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atsakovės apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.212 straipsnio ir atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, kadangi: 1) atsakovė Sutartį sudarė jau esant paskelbtai pasaulinei COVID-19 pandemijai, todėl turėjo numatyti galimas Sutarties sudarymo rizikas, tuo tarpu nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kodėl Sutarties sudarymo metu COVID-19 pandemijos sukeltų pasekmių atsakovė negalėjo numatyti; tik po to, kai jau buvo praleidusi mikroautobusų pristatymo terminą, atsakovė kreipėsi į ieškovą, nurodydama aplinkybes dėl COVID-19 pandemijos sukeltos situacijos; 2) atsakovė, kaip profesionalus verslo subjektas, veikdama pagal bonus pater familias standartą, prieš pateikdama pasiūlymą turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti savo pajėgumus ir galimybes įvykdyti Sutartį; 3) atsakovė prisiėmė riziką, susijusią su galimu automobilių komponentų pasiūlos trūkumu, ar šių aplinkybių padarinių atsiradimo riziką. Pirkimo sąlygos, įskaitant Sutarties sąlygas dėl mikroautobusų pristatymo termino, atsakovei buvo žinomos ir suprantamos, atsakovė šių sąlygų neginčijo ir su jomis sutiko. Atsakovė, tiek teikdama pasiūlymą Pirkime, tiek galiausiai sudarydama Sutartį bei priimdama Užsakymą, įsipareigojo mikroautobusus pristatyti Sutartyje numatytais terminais. Sutartyje nėra išlygų, specialių sąlygų, kurios leistų manyti, jog atsakovė už kai kurias specifines rinkoje susiklosčiusias aplinkybes neatsako. Priešingai, kiek tai susiję su mikroautobusų pristatymu, Sutartyje yra nustatytas aiškus ir tikslus jų terminas. Taigi, Sutartimi aiškiai nustatyta, jog būtent atsakovė prisiima riziką, susijusią su netinkamu Sutarties vykdymu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog faktinės aplinkybės gali būti pripažįstamos nenugalima jėga tik egzistuojant visų sąlygų visumai, t. y. force majeure instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios. Todėl vien aplinkybė, kad teismas nustatė egzistuojant vieną iš keturių nenugalimos jėgos instituto taikymo sąlygų, nesudaro pagrindo spręsti apie pagrindą taikyti CK 6.212 str. nuostatas.
10.2. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta imperatyvi teisės norma, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Iš to darytina išvada, jog Papildomu susitarimu šalys tiesiog susitarė dėl laikino prievolių pagal Sutartį vykdymo sustabdymo ir tuo iš esmės dviem mėnesiams pratęsė Užsakymo įvykdymo terminą. Tačiau net ir suteikus tokį papildomą dvejų mėnesių terminą atsakovei, ši vis vien nesugebėjo užsakymo įvykdyti laiku. Be to, Papildomas susitarimas buvo sudarytas dėl laikotarpio, kuris nepatenka į ginčo ribas. Papildomas susitarimas apima tik laikotarpį nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d., tuo tarpu netesybų už šį laikotarpį ieškovas neskaičiavo ir byloje nereikalavo.
10.3. Apeliantės teiginiai dėl Papildomo susitarimo sudarymo nepaneigia priteistų netesybų dydžio pagrįstumo. Ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl netesybų ar palūkanų priteisimo už į Papildomą susitarimą patenkantį laikotarpį. Ieškovo reikalavimas išimtinai buvo susijęs su kitais laikotarpiais (t. y. 2021 m. rugsėjo 26 d. – 2021 m. spalio 3 d., 2021 m. gruodžio 3 d. – 2021 m. gruodžio 20 d., 2021 m. gruodžio 21 d. – 2021 m. gruodžio 28 d., 2021 m. gruodžio 21 d. – 2022 m. vasario 7 d.), dėl kurių šalys Papildomame susitarime nesitarė, o pats ieškovas nelaikė, kad šiais laikotarpiais taip pat egzistavo force majeure aplinkybės, pateisinančios Sutarties nevykdymą. Juolab, kad suėjus Sutarties vykdymo sustabdymo terminui, ieškovas 2021 m. gruodžio 3 d. raštu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad bet kuri aplinkybė, atsiradusi po 2021 m. gruodžio 2 d., negali būti kvalifikuojama kaip nenugalima jėga, o Sutarties įvykdymo termino praleidimas ieškovo laikomas esminiu Sutarties pažeidimu. Kitaip tariant, ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė atsakovei, jog nesutinka, kad nenugalimos jėgos aplinkybės tęsiasi ir suėjus terminui, nurodytam Papildomame susitarime, t. y. po 2021 m. gruodžio 2 d.
10.4. Tarp šalių sudaryta Sutartis yra viešojo pirkimo sutartis, kurią vykdant yra naudojamos viešosios lėšos. Racionalaus viešųjų lėšų naudojimo imperatyvas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje. Ieškovui toleruojant netinkamą Sutarties vykdymą, būtų pažeisti skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo principai, būtų pažeisti ne tik kitų potencialių tiekėjų interesai, bet ir viešasis interesas, kylantis iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo. Atsakovė, teikdama pasiūlymą Pirkime, įvertino visas pirkimo sąlygas, įskaitant tiek mikroautobusų pristatymo terminus, tiek Sutarties 23 ir 24 punktus, nustatančius netesybas už netinkamą prievolių pagal Sutartį vykdymą. Todėl atsakovė aiškiai suprato (negalėjo nesuprasti), kokia atsakomybė jai tektų, šią riziką įvertino ir prisiėmė teikdama pasiūlymą Pirkime, o vėliau sudarydama Sutartį.
10.5. Teismo priteistos netesybos sudaro vos 2 proc. Sutarties vertės. Toks baudos dydis, tiek jį vertinant procentais nuo Sutarties vertės, tiek absoliučia suma, nėra nei neproporcingas, nei neracionalus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad šis procentas apskaičiuotas neteisingai, kadangi sandorio vertė yra 358 106,76 Eur su PVM (arba 296 956 Eur be PVM), tačiau šiais teiginiais atsakovė klaidina teismą. Atsakovė nurodo ne bendrą Sutarties vertę, o tik vieną iš jos dalių (dėl papildomų mikroautobusų pristatymo), visgi sprendžiant dėl pagal Sutartį priteistinų netesybų dydžio pagrįstumo, būtina atsižvelgti į visą Sutarties vertę, o ji, vadovaujantis Sutarties 4 punktu, yra 676 426,88 Eur.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (ne)buvimo
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Pažymėtina, kad, viena vertus, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (liet. be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 43 punktą).
14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, perkančiajai organizacijai siekiant pasinaudoti viešojo pirkimo dokumentuose ir pačioje šalių sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje įtvirtintu perkančiosios organizacijos teisių gynimo būdu – teise reikalauti iš sutarties įvykdymo terminą praleidusio tiekėjo netesybų (baudos), sprendžia, jog vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 dalimi, civilinę bylą, kaip pirmosios instancijos teismas, turėjo nagrinėti apygardos teismas. Tokiu būdu apylinkės teismas, išnagrinėjęs jam neteismingą bylą, nagrinėjamu atveju pažeidė rūšinio teismingumo taisykles.
15. Kita vertus, bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nelaikytinas absoliučiu skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019 55 punktą). Be to, dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai nekelia argumentų apeliaciniame procese, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu apylinkės teismo sprendimo naikinti negali.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės
16. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2020 m. gruodžio 2 d. Mikroautobusų su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui, skirtų socialinės globos namams, pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VP1-79 ieškovas Socialinių paslaugų priežiūrod departamentas įsipareigojo pirkti iš atsakovės UAB „Auto moto NG“ 8 vnt. Sutartyje nustatytas sąlygas atitinkančių mikroautobusų, o taip pat, esant poreikiui, įsigyti dar 9 vnt. mikroautobusų; transporto priemonių pristatymo terminas – ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų po Sutarties įsigaliojimo, o perkant papildomą kiekį – 150 kalendorinių dienų po užsakymo raštu pateikimo. Atsakovė laiku pristatė ieškovui 8 vnt. Sutarties sąlygas atitinkančių mikroautobusų. 2021 m. balandžio 28 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl papildomo 9 vnt. mikroautobusų pirkimo (pristatymo terminas – 2021 m. rugsėjo 25 d.). 2021 m. spalio 4 d. susitarimu šalys nusprendė stabdyti Sutarties vykdymą nuo 2021 m. spalio 4 d. iki išnyks nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 2 d. Atsakovė 2021 m. gruodžio 21 d. ir 2021 m. gruodžio 29 d. priėmimo-perdavimo aktais pristatė ieškovui užsakytus 9 vnt. mikroautobusų, tačiau 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 29 d. ir 2022 m. sausio 6 d. transporto priemonių patikros aktuose (patvirtintuose šalių atstovų parašais) nurodyta, kad pristatyti mikroautobusai neatitinka visų Sutartyje nurodytų sąlygų. 2022 m. vasario 8 d. transporto priemonių pašalintų trūkumų priėmimo-perdavimo aktu atsakovė, ištaisiusi minėtais transporto priemonių patikros aktais nustatytus trūkumus, perdavė ieškovui užsakytus 9 vnt. mikroautobusų. Ieškovas 2022 m. balandžio 1 d. pretenzija dėl netesybų sumokėjimo kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas sumokėti 13 570 Eur dydžio baudą, susidariusią atsakovei vėlavus pristatyti ir perduoti Sutarties reikalavimus atitinkančius mikroautobusus. 2022 m. balandžio 5 d. atsakyme ieškovui atsakovė prašė netaikyti netesybų, motyvuodama tuo, kad negalėjo laiku pristatyti mikroautobusų dėl susiklosčiusios COVID-19 pasaulinės pandemijos, sąlygojusios pasaulinę puslaidininkių krizę.
17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė turėtų būti atleista nuo netesybų mokėjimo dėl force majeure aplinkybių. Ieškovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovė turėjo numatyti Sutartimi prisiimtą riziką, o ją prisiėmusi - Sutartį vykdyti tinkamai. Atsakovės teigimu, ji Sutarties negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, t. y. COVID-19 pandemijos ir jos pasėkmių automobilių gamybai, kuomet nepavyko laiku gauti reikiamų detalių (puslaidininkių) mikroautobusams, o tai yra nuo atsakovės nepriklausanti aplinkybė.
18. CK
6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos ne tik nuspręsti dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.
19. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013).
20. Tačiau tam tikrais atvejais pasikeitus esminėms aplinkybėms besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas, nes neatitiktų protingumo, sąžiningumo principų. CK normose nustatytas ne vienas institutas, kuriuo iš esmės pateisinama sąžiningumo principo viršenybė prieš sutarties privalomumo principą, pavyzdžiui, nenugalimos jėgos institutas (force majeure).
21. Prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako (CK 6.127 straipsnio 1 dalis). Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (CK 6.212 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023; 2022 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2022).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pačios šalys, įskaitant ieškovą, pasirašydamos 2021 m. spalio 4 d. Susitarimą Nr. 2 „Dėl 2020 m. gruodžio 2 d. Mikroautobusų su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui, skirtų socialinės globos namas pirkimo pardavimo sutarties Nr. VP1-79 sustabdymo“ iš esmės sutiko ir pripažino, kad egzistavo atitinkamos nenugalimos jėgos aplinkybės, susijusios būtent su atsakovės pristatytinoms prekėms reikalingų detalių / komponentų (lustų) trūkumu, gamybos sutrikimais ir pan., kaip pagrindas sustabdyti Sutarties vykdymą ir tuo pačiu nevertinti Sutartyje numatytų terminų praleidimo, kaip Sutarties pažeidimo. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tam tikras aplinkybes bei argumentus:
a) viešojo pirkimo Sutarties 18 punkte šalys nurodė, kad nė viena iš šalių nėra atsakinga už įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu juos vykdyti trukdė nenugalima jėga (force majeure); tokiu atveju prievolių vykdymas sustabdomas, kol išnyks minėtos aplinkybės, o aukščiau minėto Susitarimo Nr. 2 3 punkte šalys pažymėjo, kad šis Susitarimas yra neatskiriama Sutarties dalis;
b) pačioje Susitarimo Nr. 2 preambulėje šalys pažymėjo, kad sudaro susitarimą atsižvelgdamos būtent į viešojo pirkimo sutarties 18 punktą, t. y. sudaro Susitarimą vadovaujantis būtent Sutarties 18 punktu, kuris, kaip minėta, reglamentuoja būtent nenugalimos jėgos situaciją ir šalies atleidimą nuo atsakomybės už prievolių pažeidimą dėl nenugalimos jėgos;
c) pačioje Susitarimo Nr. 2 preambulėje šalys pažymėjo, kad sudaro susitarimą atsižvelgdamos į 2021 m. rugsėjo 26 d. atsakovės prašymą, kuriame yra apeliuojama būtent į pasaulinės pandemijos COVID-19 nulemtą automobilių gamyboje plačiai naudojamų lustų trūkumą, su kuriuo susidūrė viso pasaulio automobilių gamintojai, įskaitant ir Ford Motor Company, gaminanti tiekėjo pirkime pasiūlytas transporto priemones;
d) pačioje Susitarimo Nr. 2 preambulėje šalys pažymėjo, kad jį sudaro vadovaujantis 2021 m. spalio 1 d. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų pažyma Nr. 7-21, kuri, kaip pačios šalys expresis verbis nurodė, liudija nenugalimos jėgos aplinkybes ir kurioje konstatuojama, kad pasaulinė COVID-19 pandemija įtakojo lustų, naudojamų automobilių gamyboje, trūkumą visame pasaulyje, dėl ko atsakovė negali laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.
24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje būtų nelogiška manyti ir teigti, jog force majeure aplinkybės egzistavo tik nuo 2021 m. spalio 4 d., kai buvo pasirašytas Susitarimas Nr. 2, iki jame šalių sulygtos galutinio prievolių įvykdymo datos – 2021 m. gruodžio 2 d., už kurių laikotarpį ieškovė neskaičiavo atsakovei delspinigių, tuo tarpu iki 2021 m. spalio 4 d. Susitarimo sudarymo tokios aplinkybės neegzistavo ir todėl šioje dalyje už prievolės įvykdymo termino praleidimą atsakovei taikytina atsakomybė netesybų forma, nes akivaizdu ir visuotinai žinoma, kad nenugalimos jėgos aplinkybę apibrėžiantis transporto priemonių gamyboje naudojamų komponentų (lustų) trūkumas pasaulinėje rinkoje atsirado dėl COVID – 19 pandemijos, kuri savo ruožtu taip pat atsirado dar iki 2021 m. spalio mėnesio.
25. Taigi, pilnai sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pati ieškovė, sudarydama susitarimą, sutiko, kad iki jo sudarymo egzistavo ir mažiausiai iki 2021 m. gruodžio 2 d. egzistavo tęstinio pobūdžio force majeure aplinkybės.
26. Dėl nurodytų priežasčių ir argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš atsakovės ieškovui priteistos 3 600 Eur netesybos (bauda) už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 3 d. (8 dienas), kaip visiškai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
27. Kita vertus, minėtu Susitarimu Nr. 2 šalys tuo pačiu apibrėžė ir nenugalimos jėgos aplinkybių, atleidžiančių šalis nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės už neįvykdymą, terminą, aiškiai ir nedviprasmiškai susitardamos, jog Sutarties vykdymas sustabdomas iki išnyks nenugalimos jėgos aplinkybės, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 2 d. Pastebėtina, kad nors savo dar iki Susitarimo Nr. 2 sudarymo teiktame 2021 m. rugsėjo 29 d. prašyme perkančiajai organizacijai atsakovė prašė pratęsti prekių pristatymo terminą iki 2021 m. gruodžio 22 d., tačiau, pasirašydama Susitarimą Nr. 2, sutiko, kad realiai prievolių įvykdymo terminas pratęsiamas ne iki jos prašyto termino (2021 m. gruodžio 22 d.), bet iki šalių bendru sutarimu sulygto termino – 2021 m. gruodžio 2 d., iki kurio nėra laikoma, jog atsakovė atsako už sutartinių prievolių (terminų aspektu) praleidimą.
28. Nėra pagrindo teigti, kad po 2021 m. gruodžio 2 d. ir toliau egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės, juo labiau, kad realiai atsakovė autobusus ieškovei pristatė jau tą patį 2021 m. gruodžio mėnesį, tik ne jo pradžioje, kaip buvo įsipareigojusi Papildomu susitarimu, o atitinkamai gruodžio 21 ir 29 dienomis. Tokiu būdu pažeisdama savo pačios prisiimtus Susitarimu Nr. 2 įsipareigojimus, neįrodžiusi nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimo laikotarpiu ir nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki faktinio autobusų pristatymo ieškovui, atsakovės atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų termino praleidimą šį laikotarpį negali būti eliminuota.
29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog jai negali būti skaičiuojamos netesybos ir už laikotarpį nuo faktinio autobusų pristatymo iki galutinio jų trūkumų ištaisymo 2022 m. vasario 8 d.
30. Pastebėtina, kad viešojo pirkimo Sutarties 11.3 punktu buvo įtvirtinta pardavėjo pareiga parduoti kokybiškas, Sutarties ir jos priedų reikalavimus atitinkančias prekes, kuri nagrinėjamu atveju, kaip iš esmės neginčija ir pati apeliantė, buvo pažeista, kadangi 2021 m. gruodžio 21 d., 2021 m. gruodžio 29 d. ir 2022 m. sausio 6 d. Transporto priemonių patikros aktuose atitinkamos ieškovo sudarytos komisijos buvo nustatyti pristatytų transporto priemonių defektai, su kuriais atsakovė sutiko, nes juos akceptavo, neginčijo, nekvestionavo, atsakovės vadovas šiuose aktuose pats raštu ir parašu patvirtino, jog susipažino su aktuose nurodytais trūkumais ir neatitikimais bei įsipareigojo juos pašalinti iki 2022 m. vasario 1 d., galiausiai savo veiksmais šalino ir galutinai pašalino tik 2022 m. vasario 7 d. Sutarties 12.4. punktu buvo įtvirtinta pardavėjo pareiga pašalinti nustatytus prekių defektus ar trūkumus per įmanomai trumpiausią protingą šalių sutartą terminą.
31. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad laikotarpis, per kurį egzistavo sutartinių prievolių, susijusių su pristatytu prekių kokybe, pažeidimas ir per kurį toks pažeidimas pačios atsakovės valia ir pastangomis buvo ir privalėjo būti šalinamas, negali būti eliminuojamas iš atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės laikotarpio ir už jį atsakovei negali būti neskaičiuojamos Sutartimi sulygtos netesybos. Priešingas aiškinimas akivaizdžiai ir neleistinai iškreiptų sutartinių santykių šalių teisių ir pareigų bei interesų pusiausvyrą, leistų atsakovei neribotą laiką taisyti nustatytus prekių trūkumus, nepatiriant dėl to jokių neigiamų teisinių padarinių, tuo tarpu teisėtą lūkestį gauti tinkamos kokybės prekę per sulygtą terminą turėjusios perkančiosios organizacijos teisės visą šį laiką būtų niekaip neapgintos.
32. Dėl nurodytų priežasčių ir argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš atsakovės ieškovui priteistos netesybos (bauda) už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki faktinio prekių pristatymo bei už laikotarpį nuo prekių pristatymo iki jų trūkumų ištaisymo (2022 m. vasario 7 d.), laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
33. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog viešojo pirkimo sutartyje nustatytos netesybos buvo pernelyg ir nepagrįstai didelės, todėl turėjo būti teismo sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu. Priešingai nei nurodė apeliaciniame skunde atsakovė, pirmosios instancijos teismas sprendimo 31-32 punktuose pateikė pakankamai aiškius ir motyvuotus argumentus dėl pagrindo mažinti netesybas ginčo situacijoje nebuvimo.
34. Be to, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į ginčo, kylančio iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, specifiką. Netesybų dydžio, kuris neabejotinai buvo žinomas visiems potencialiems tiekėjams, įskaitant ir atsakovę, dar iki pasiūlymų pirkime pateikimo ir galėjo būti veiksniu apskritai apsisprendžiant dėl dalyvavimo pirkime tokiomis sąlygomis, sumažinimas/netaikymas po Sutarties sudarymo reikštų Pirkimo sąlygų bei pačios Sutarties neleistiną pakeitimą po jų paskelbimo/sudarymo/pasirašymo ir neabejotinai galėtų būti vertinamas, kaip pamatinių viešųjų pirkimų principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnyje, tokių kaip tiekėjų lygiateisiškumas, skaidrumas ir kt., pažeidimas, nes viešojo pirkimo sutarčių vykdymo ir (ar) keitimo klausimai turi būti sprendžiami ne tik iš sutarties šalių, bet ir kitų tiekėjų, kurie dalyvavo ar potencialiai galėjo dalyvauti viešajame pirkime, interesų ir lūkesčių perspektyvos, o nagrinėjamu atveju žinodami apie Pirkimo dokumentuose numatytų delspinigių dydžio galimą pakeitimą (sumažinimą), pirkime galimai dalyvautų didesnis tiekėjų ratas, būtų užtikrinta didesnė konkurencija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad netesybų mažinimas (jų netaikymas) galėtų būti vertinamas kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas, nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų, kai, pavyzdžiui, perkančioji organizacija iš anksto aiškiai išviešina sutarties svarbą ir sutartinių įsipareigojimų laikymosi reikšmę a fortiori (liet. juo labiau) griežtus prievolių vykdymo terminus, be to, pirkimo dokumentuose įtvirtintas didelis netesybų dydis, inter alia, apibrėžtas kaip tokios skubos užtikrinimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Viešojo pirkimo sutartyje numatytų netesybų mažinimas yra ne kas kita, kaip viešojo pirkimo sutarties keitimas, todėl jam taikytina ne tik CK 6.258 straipsnio 3 dalis, bet ir VPĮ 89 straipsnis, o tai, be kita ko, reiškia, kad viešojo pirkimo sutartyje nustatytų netesybų mažinimas negali iš esmės pakeisti sutartyje įtvirtintos tiekėjo ir perkančiosios organizacijos teisių pusiausvyros (balanso) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo G. Sagačio atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias materialios ir proceso teisės normas, tačiau nepagrįstai sprendė, kad iki šalių 2021 m. spalio 4 d. sudaryto Susitarimo Nr. 2 „Dėl 2020 m. gruodžio 2 d. Mikroautobusų su specialia įranga neįgaliųjų su judėjimo negalia pervežimui, skirtų socialinės globos namas pirkimo pardavimo sutarties Nr. VP1-79 sustabdymo“ neegzistavo nenugalimos jėgos force majeure aplinkybių ir už laikotarpį iki Susitarimo Nr. 2 (t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 3 d.) iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 3 600 Eur netesybas. Todėl atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei teismo motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kur iš atsakovės ieškovui priteistos 3 600 Eur netesybos (bauda) už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 3 d. (8 dienas), naikintinas; kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
36. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Todėl panaikinus iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
37. Ieškovas byloje patyrė viso 5 135,72 Eur bylinėjimosi išlaidų: 544,50 Eur už 2022 m. balandžio 10 d. pretenzijos dėl netesybų sumokėjimo parengimą, 1 759,82 Eur už ieškinio parengimą, 1 524,60 Eur už dubliko parengimą, 1 306,80 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.
38. Pažymėtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde ginčija tik dalį iš pastarosios ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 306,80 Eur sumą, kurią ieškovas patyrė už atstovavimą 2022 m. spalio 18 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 10 min.; dėl kitų ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (jų pagrįstumą, dydį ir pan.) atsakovė iš esmės nepasisako.
39. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovui priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą už ieškovo atstovavimą teismo posėdyje. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 8.19 punkte nurodoma, jog už advokato teikiamas teisines paslaugas, o būtent už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, taikomas 0.1 koeficientas, kurio pagrindu imamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atitinkamai už vieną teismo posėdį, kuris truko apie 1 val. (žr. Rekomendacijų 9 punktą), yra pagrindas iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 178,05 Eur sumą.
40. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nurodytus argumentus, į tai, kad byloje, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinus atitinkamą jo dalį (atmestas reikalavimas dėl 3 600 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 3 d.), patenkinta 73,47 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų ((13 570 Eur – 3 600 Eur) *100 proc. / 13 570 Eur), keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl tarp šalių paskirstytų ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų – priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai 2943,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ((544,50 Eur + 1 759,82 Eur + 1 524,60 Eur + 178,05 Eur) *73,47 proc. / 100 proc.), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
41. Be to, atitinkamai keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės priteistas žyminis mokestis į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad už ieškinio reikalavimą mokėtinas 305 Eur žyminis mokestis, į tai, kad patenkinta 73,47 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų, valstybei iš atsakovės CPK 96 straipsnio 1 dalies pagrindu priteistina 224 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
42. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors alternatyvus apeliacinio skundo reikalavimas ir buvo sumažinti netesybų dydį, tačiau, visų pirma, apeliantė nenurodė netesybų dydžio, iki kurio, jos nuomone, turėtų būti sumažintos netesybos; antra, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė iš esmės ginčija iš jos priteistas netesybas, t. y. ne jų dydį, o apskritai kaip reikalavimą. Todėl teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistų 3 600 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. spalio 3 d., laikytina, kad patenkinta 26,53 procentai apeliacinio skundo reikalavimų (3 600 * 100 proc. / 13 570 Eur).
43. Apeliantė (atsakovė) apeliacinės instancijos teisme patyrė viso 1 305 Eur bylinėjimosi išlaidų: 305 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 4 187,33 Eur išlaidas.
44. Jau aukščiau nutartyje minėtų Rekomendacijų 8.11 punkte nurodoma, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1.3 koeficientas. Atitinkamai už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą laikytina protinga 2 338,70 Eur suma.
45. Atsižvelgiant į patenkintų / atmestų apeliacinio skundo / atsiliepimo į apeliacinį skundą reikalavimus proporcinę išraišką – patenkinta 26,53 procentai apeliacinio skundo reikalavimų / atmesta 73,47 procentai, atitinkamai tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 346 Eur (1305 Eur * 26,53 proc. / 100 proc.), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 718 Eur (2 338,70 Eur * 73,47 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų sumos. Atlikus šalių tarpusavio reikalavimų, kylančių iš bylinėjimosi išlaidų, įskaitymą, galutinai iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 1 372 Eur (1 718 Eur – 346 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Auto moto NG“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j. a. k. 191717258) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto moto NG“ (j. a. k. 302416819) 9 970 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt eurų) baudos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 970 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 943,92 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto moto NG“ (j. a. k. 302416819) 224 Eur (du šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.“
Priteisti ieškovui Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (j. a. k. 191717258) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto moto NG“ (j. a. k. 302416819) 1 372 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Renata Volodko