LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2024 m. birželio 19 d. pateiktu ieškovės Lietuvos bokso federacijos kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos bokso federacijos ieškinį atsakovui V. B. dėl dalykinės reputacijos gynimo. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad jis paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais, tačiau iš kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija sprendžia, jog jis teikiamas tik CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnį bei nukrypo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, nes suformavo nei teisės normoje, nei kasacinio teismo praktikoje nenustatytą papildomą (penktąjį) difamacijos sudėties požymį, t. y. teismai atmetė Lietuvos bokso federacijos ieškinį dėl to, kad ieškovė neva neįrodė realios dėl viešai paskleistos informacijos patirtos žalos dalykinei reputacijai (reputacijos sumažėjimo, sumenkėjimo). Ieškovė pažymi, kad šioje byloje ji neprašė taikyti atsakovui civilinės atsakomybės ir priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo. Todėl, priešingai nei nurodė teismai, ieškovės teigimu, ji neprivalo įrodinėti ieškovės dalykinės reputacijos sumenkėjimo mąsto kaip atsakovo paskleistų duomenų padarinio. Anot ieškovės, taip teismai nepagrįstai išplėtė difamacijos sudėtį. Taip pat ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004 suformuotu išaiškinimu, nors ši praktika, anot ieškovės, byloje nebuvo aktuali, nes, kaip jau minėta, ieškovė neprašė taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
Taip pat ieškovė teigia, kad teismai pažeisdami CK 2.24 straipsnį ir nukrypdami nuo šį straipsnį aiškinančios kasacinio teismo praktikos netinkamai kvalifikavo ginčo teiginį kaip nuomonę, o ne paskleistu duomenis. Nors teismai konstatavo, kad ginčo teiginys : „Jie, Lietuvos Bokso Federacija naglai klastoja dokumentus (ne pirmą kartą) ir dar šmeižia trenerius (J. K.)“ yra sukonstruotas konstatuojamąja forma, taip pat teismas sprendime sutiko su ieškovės pozicija, kad kaltinimai ieškovei vykdžius „klastojimą“ ir „šmeižimą“, t. y. apie veikas, kurios Lietuvos teisės aktų pripažįstamos kaip nusikalstamos, teismų praktikoje yra savaime vertinami kaip menkinantys arba žeminantys. Tačiau teismai nepagrįstai padarė išvadą, kad ginčo teiginiu išsakyta atsakovo nuomonė apie Lietuvos bokso federacijos veiklą, o ne paskleisti duomenys (žinia), nes a) tą neva patvirtina ginčo teiginio paskleidimo kontekstas, b) teiginyje panaudojamas buitinis išsireiškimas „naglai“. Ieškovės nuomone, teismų procesinių sprendimų motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo teiginiu yra išsakyta subjektyvi atsakovo nuomonė, o ne paskleista tikrovės neatitinkanti žinia. Anot ieškovės, teismai nepagrįstai ginčo teiginio kontekstu laikė visai kitą, kitoje socialinio tinklo paskyroje kitu laiku paskelbtą atsakovo įrašą, kurio tekstas net nebuvo matomas kartu su ginčo teiginiu. Kartu su ginčo teiginiu buvo skelbiama tik aktyvi funkcinė nuoroda į kitą atsakovo įrašą, kas reiškia, jog skaitytojas, norėdamas perskaityti kitą atsakovo įrašą, turėjo atlikti aktyvų veiksmą – atsidaryti šią aktyvią nuorodą ir perskaityti kitą atsakovo įrašą, tačiau nebūtinai visi ginčo teiginio skaitytojai susipažino ir su kitu atsakovo paskelbtu įrašu. Taip pat teismai nenustatė, kaip vidutinis skaitytojas suprato ar galėjo suprasti ginčo informaciją. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į ginčo teiginio formuluotę vidutinis statistinis informacijos gavėjas – vidutinis sąžiningas ir protingas skaitytojas (net ir atsidaręs kitą atsakovo įrašą, kuris nėra šios bylos dalykas) negalėjo suprasti, jog ginčo teiginyje atsakovas pateikia ne faktą apie įvykius, bet savo subjektyvią nuomonę. Taip pat teismai nenustatė, koks buvo realus faktinis paskleistos atsakovo nuomonės susidarymo pagrindas ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovas išsakydamas savo neva nuomonę buvo nesąžiningas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir jog tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei Lietuvos bokso federacijai, j. a. k. 191931917, 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB „Swedbank“ banko 2024 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2676.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas