Baudžiamoji byla Nr. 2K-462/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.9; 2.4.2.1 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

išteisintiesiems I. L. ir V. R.,

 

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 26 d. nutarties, kuria prokuroro ir civilinio ieškovo apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu I. L. ir V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį išteisinti nesant jų veikoje nusikaltimo sudėties.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokurorės, prašiusios prokuroro kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimus,

 

n u s t a t ė :

 

I. L. ir V. R. buvo kaltinami tuo, kad tyčia apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus: I. L., būdamas UAB „Automeistras“, esančios ,,duomenys neskelbtini“, generalinis direktorius ir akcininkas, ir V. R. – komercijos direktorius, veikdami bendrai grupe, turėdami teisę sudaryti sutartis įmonės vardu bei pareigą atsiskaityti pagal atsiradusias prievoles, sutikdami su 2007 m. gegužės 11 d. UAB „Glasvega“ komercinio pasiūlymo sąlygomis, 2007 metų gegužės 14 ir 17 dienomis pervedė minėtai įmonei 8000 Lt avansą ir taip užsakė stiklinių pertvarų pagaminimą ir sumontavimą. Stiklines pertvaras UAB „Glasvega“ pagamino ir UAB „Automeistras“ patalpose sumontavo iki 2007 m. liepos 11 d. Tačiau I. L. ir V. R. tyčia apgaule vengė atsiskaityti pagal atsiradusią prievolę, nes nepasirašė pateikto 2007 m. liepos 11 d. darbų perdavimo–priėmimo akto, neapmokėjo likusios dalies pagal pateiktą 2008 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą GLAS Nr. 106155, ir, siekdami išvengti atsiskaityti už suteiktas paslaugas, 2008 m. sausio 25 d. raštu neigė užsakytų darbų atlikimą ir esamas prievoles bei reikalavo grąžinti sumokėtą avansą, iki 2008 m. sausio 15 d. suorganizavo sumontuotų stiklo pertvarų išmontavimą ir permontavimą kitoje vietoje. Taip padarė UAB „Glasvega“ 6746,50 Lt turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylos aplinkybes: I. L. ir V. R., būdami UAB „Automeistras“ vadovai, sutiko su UAB „Glasvega“ 2007 m. gegužės 11 d. komercinio pasiūlymo sąlygomis pagaminti bei sumontuoti stiklinę pertvarą ir 2007 metų gegužės 14 ir 17 dienomis pervedė šiai įmonei 8000 Lt avansą. Stiklinę pertvarą UAB „Glasvega“ pagamino ir UAB „Automeistras“ patalpose sumontavo tik 2007 m. liepos 11 d., nors pagal žodinį susitarimą tai turėjo padaryti per mėnesį, be to, darbus atliko nekokybiškai. Dėl šių priežasčių pasikeitė užsakovo planai ir UAB „Glasvega“ buvo pasiūlyta pertvarą perkelti į kitą vietą. Nesutarus dėl kainos pertvarą į kitą vietą perkėlė kita įmonė, o UAB „Automeistras“ atsisakė apmokėti sąskaitą ir pareikalavo grąžinti avansą. Šios aplinkybės nustatytos išanalizavus kaltinamųjų, civilinio ieškovo atstovės I. B., liudytojų S. P., R. Š., R. K., V. G., A. P. ir kt. parodymus (jų turinys glaustai išdėstytas nuosprendyje) bei rašytinius bylos duomenis. Aplinkybę, kad UAB ,,Glasvega“ darbus atliko nelaiku ir nekokybiškai, pripažino ir jos atstovė I. B. Teismas I. L. ir V. R. veiksmuose apgaulės nenustatė, todėl padarė išvadą, kad jų veikoje nėra inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, nes tai – civilinis ginčas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo esmines bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais remdamasis teisingai nustatė įvykio aplinkybes, todėl pagrįstai I. L. ir V. R. išteisino nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šis teismas argumentavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog išteisintieji po pateikto komercinio pasiūlymo iš anksto nebuvo nutarę apgauti UAB „Glasvega“, t. y. apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus. Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, o vengimo besąlygiškumas yra tada, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti įgyvendintas. Jei piniginio reikalavimo padengimas išnyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, ir todėl nukentėjusiojo reikalavimas lieka nepatenkintas, tai yra civilinis deliktas.

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė šios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamieji, gavę komercinį pasiūlymą, iš anksto nebuvo nutarę apgauti UAB ,,Glasvega“, t. y. apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamieji realizavo CK 6.652 straipsnyje numatytą užsakovo teisę. Taigi teismas iš esmės nesprendė, ar išteisintųjų veiksmuose yra apgaulės požymių vengiant atsiskaityti už atliktus darbus po jų atlikimo, o ne prieš sandorio sudarymą. Prokuroro skunde ir buvo nurodoma, kad kaltinamieji apgaulę panaudojo būtent po darbų atlikimo, t. y. to juridinio fakto, su kuriuo siejama užsakovo prievolė atsiskaityti su rangovu. Priešingai nei nurodyta apeliacinėje nutartyje, BK 186 straipsnio 1 dalyje numatytoje nusikalstamoje veikoje tyčia kyla ne iš anksto, o po sandorio sudarymo ir naudos pagal šį sandorį gavimo momento. Tuo ši veika atskiriama nuo sukčiavimo. Tokia apgaulė gali būti naudojama ne tik siekiant visiškai išvengti atsiskaityti už atliktus darbus, bet ir iš dalies išvengiant numatyto atsiskaitymo už atliktus darbus.

Apgaulės turinys vengiant atsiskaityti už atliktus darbus iš esmės atitinka apgaulės turinį sukčiavimo atveju. Todėl turtinės prievolės išvengimo aiškinimas, taikomas analizuojant sukčiavimą, tinka ir turtinės žalos padarymo apgaule požymiams aiškinti (išskyrus apgaulės panaudojimo momentą). Sąlygas baudžiamajai atsakomybei atsirasti sudaro tai, kad turtinės prievolės išvengimas apima: 1) atsisakymą vykdyti turtinę prievolę, 2) apgaulės naudojimą atimant iš kreditoriaus galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis arba šią galimybę iš esmės apsunkinant, o kaltininkui išvengiant realaus pavojaus būti teisiškai priverstam vykdyti savo pareigą.

Kasatoriaus manymu, apgaulė išteisintųjų veiksmuose reiškėsi tuo, kad jie, žinodami, jog jokių dokumentų (sutartis, darbų atlikimo aktas), patvirtinančių darbų atlikimą, su UAB ,,Glasvega“ nepasirašyta, išardė ir perstatė stiklo pertvaras kitoje vietoje, 2008 m. sausio 25 d. išsiuntė UAB ,,Glasvega“ raštą, paneigiantį darbų atlikimą (jame ne tik neigiamas darbų atlikimas, bet ir prašoma grąžinti avansą), t. y. pateikė rangovui klaidinančią informaciją. Prieš tai tyčia sudarė tokią situaciją, kad UAB ,,Glasvega“ neturėtų galimybių civilinėmis teisinėmis priemonėmis įrodyti darbų atlikimo fakto bei atliktų darbų kokybės: stiklo pertvaros buvo išardytos ir perstatytos kitoje vietoje, jų sumontavimo faktas, atliktų darbų kokybė nefiksuota jokiais dokumentais. Taip išteisintieji padarė iš esmės negalimą UAB ,,Glasvega“ pažeistos teisės atkūrimą civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad išteisintieji po darbų atlikimo vengė priimti atliktus darbus ne dėl darbų atlikimo termino pažeidimo, o dėl darbų atlikimo trūkumų (liudytojo A. P. parodymai). Išteisintieji parodė, kad iki galo nebuvo atsiskaityta dėl to, kad jie sugalvojo pertvaras perkelti į kitą vietą, tai padaryti pirmiausia pasiūlė UAB ,,Glasvega“, jei ši norinti, kad būtų galutinai atsiskaityta. Išteisintieji patvirtino, kad dėl to, jog darbai atlikti ne laiku ir nekokybiškai, jokių pretenzijų raštu UAB ,,Glasvega“ nereiškė ir šios aplinkybės patvirtina, kad išteisintieji, nepasinaudojo CK 6.652 straipsnyje numatyta užsakovo teise atsisakyti priimti atliktą darbą, o savo veiksmais siekė apgaule išvengti atsiskaityti už atliktus darbus.

Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo prokuroro skundą, nes nesvarstė ir nevertino esminių skundo argumentų, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nevertino skundo argumentų, kuriais įrodinėjama, kad išteisintųjų veikoje yra jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėtis, kad nustatytas nukentėjusiojo turtinės teisės įgyvendinimo apsunkinimas, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie atlikto darbo prasmės praradimą niekuo nepagrįsta, nes nėra jokių duomenų apie menamo kontrakto praradimą, nevertino argumentų, patvirtinančių apgaulės panaudojimą: aplinkybių apie kartotinį sąskaitų išrašymą, bandymus jas įteikti, tai, kad liudytojas matė sąskaitas pas išteisintąjį, kad nepriėmė sąskaitų, išteisintieji rašytine forma apskritai neigė, jog darbai buvo atlikti, duomenis apie tai, kaip tokį elgesį suprato nukentėjusioji pusė. Tai lėmė, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

 

Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl BK 186 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už turtinės žalos kitam asmeniui padarymą apgaule vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengiant privalomų įmokų.

Šios kaip ir sukčiavimo veikos esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta turtinės žalos padarymas apgaule, būtina nustatyti joje minėtų požymių visumą.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės (UAB „Automeistras“ vadovai sutiko su UAB „Glasvega“ 2007 m. gegužės 11 d. komercinio pasiūlymo sąlygomis pagaminti ir sumontuoti stiklinę pertvarą už 15 719,14 Lt be PVM; 2007 metų gegužės 14 ir 17 dienomis pervedė šiai įmonei 8000 Lt avansą; UAB „Glasvega“ pertvarą sumontavo tik 2007 m. liepos 11 d., be to, darbus atliko nekokybiškai, todėl tarp sandorio šalių kilo nesutarimų dėl galutinio atsiskaitymo) patvirtina esant paprastą susitarimo atsiskaityti už atliktus darbus nevykdymą, nesant išteisintųjų veiksmuose apgaulės požymių ir kaltės tyčia vengti atsiskaitymo. Šie veiksmai neapsunkino įsipareigojusio asmens identifikavimo ar paties sandorio (sudaryto žodine forma) fakto įrodinėjimo. Pažymėtina, kad paprastas vengimas atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes ar suteiktas paslaugas be apgaulės elementų yra tik civilinis deliktas ir už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Kasatoriaus manymu, apgaulė išteisintųjų veiksmuose reiškėsi tuo, kad jie, žinodami, jog jokių dokumentų, patvirtinančių darbų atlikimą, su UAB ,,Glasvega“ nepasirašyta, išardė ir perstatė stiklo pertvaras kitoje vietoje, 2008 m. sausio 25 d. išsiuntė UAB ,,Glasvega“ raštą, paneigiantį darbų atlikimą. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo teisė, kiti proceso dalyviai dėl įrodymų vertinimo gali pateikti savo nuomonę. Teismas, įvertinęs V. R. 2008 m. sausio 25 d. rašto turinį, padarė išvadą, kad juo V. R. pripažino, jog buvo atlikti stiklinės pertvaros sumontavimo darbai, tačiau negautas atliktų darbų aktas. Aplinkybę, kad užsakymas atliktas pavėluotai ir nekokybiškai, pripažino ir UAB ,,Glasvega“ atstovė I. B. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad buvo apsunkinta UAB ,,Glasvega“ galimybė civilinėmis teisinėmis priemonėmis įrodyti darbų atlikimo faktą, nes jį galima įrodyti ir liudytojų, stačiusių pertvarą, parodymais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Automeistras“ siūlė UAB ,,Glasvega“ perkelti pertvarą į kitą vietą ir tada galutinai atsiskaityti už pagamintą ir sumontuotą stiklinę pertvarą, tačiau UAB ,,Glasvega“ su šiomis sąlygomis nesutiko ir prašomą darbą sutiko padaryti už papildomą mokestį. Išteisintieji su tokiu pasiūlymu nesutiko ir šiems darbams atlikti pasamdė kitą įmonę, su kuria atsiskaitė. Šie duomenys patvirtina, kad iš išteisintųjų pusės nebuvo besąlygiško vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, UAB ,,Glasvega“ piniginis reikalavimas turėjo ekonominį padengimą turtu ir objektyviai galėjo būti įgyvendintas sutikus perkelti pertvarą į kitą vietą. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Automeistras“ avansu pervedė UAB „Glasvega“ pusę užsakymo sumos.

Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad UAB ,,Glasvega“ iškilusį ginčą galėjo ir gali spręsti teisme civilinio proceso tvarka, kad būtų apginti jos turtiniai interesai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad UAB ,,Glasvega“ pasielgė neatsakingai nesudarydama rangos sutarties (CK 6.644 straipsnis), kurioje būtų aptarti visi atliktini darbai (su užsakovu suderintas pertvaros planas, įsipareigojimas atliktus darbus priimti ir kt.), o užsakovui atsisakius pasirašyti darbų priėmimo aktą, tapo aišku, kad kyla ginčas, todėl reikėjo kreiptis į teismo antstolį dėl faktinės padėties užfiksavimo. Šiuo atveju pati UAB ,,Glasvega“ apsunkino įrodinėjimo procesą, tačiau tai nėra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo atsiskaityti už atliktus darbus, kai dėl atliktų darbų tarp dviejų įmonių kyla civilinis ginčas.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesvarstė, ar išteisintųjų veiksmuose nėra apgaulės požymių vengiant atsiskaityti už atliktus darbus po jų atlikimo, o ne prieš sandorio sudarymą, nes BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai pakanka apgaulės vengiant atsiskaityti už atliktus darbus.

Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad šis teismas, išanalizavęs bylos įrodymus, padarė išvadą, jog išteisintieji iš anksto nebuvo nutarę apgaule vengti atsiskaityti už atliktus darbus su UAB ,,Glasvega“ nei iki sandorio, nei po sandorio (UAB „Glasvega“ 2007 m. gegužės 11 d. komercinio pasiūlymo) sudarymo, o neatsiskaitė todėl, kad kilo ginčas dėl darbų atlikimo termino ir kokybės. Taigi šis kasatoriaus teiginys nepagrįstas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. L. ir V. R. pagrįstai buvo išteisinti, nesant jų veikoje BK 186 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

 

Dėl kitų skundo argumentų

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Prokuroro esminis apeliacinio skundo argumentas tas, kad I. L. ir V. R. apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus ir tuo padarė turtinės žalos UAB ,,Glasvega“. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pripažino, kad, vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, kad I. L. ir V. R. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio 1 dalyje, požymių. Šio nusikaltimo sudėties požymius teisėjų kolegija jau aptarė. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Priimtoje nutartyje į esminį apelianto argumentą – dėl nusikalstamos veikos požymių I. L. ir V. R. veikoje – yra atsakyta bei pakankamai motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tačiau, kokios bylos aplinkybės liko neištirtos, nenurodoma.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo naikinti šios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar pagal žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes yra tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; ar nustatant tas aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų. Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacinius pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Taigi kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, teismo išvadų pagrįstumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas, paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                            Egidijus Bieliūnas

 

                                                                                                                        Tomas Šeškauskas

 

                                                                                                                        Vytautas Masiokas