Civilinė byla Nr. eB2-2597-580/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01187-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal nemokumo administratoriaus J. U. ir pareiškėjo D. K. prašymus dėl BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys P. J., A. Š., A. M. (A. M.),
n u s t a t ė :
1. Vilniaus apygardos teismo 2019-09-05 nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas J. U.. Nutartis įsiteisėjo 2019-09-17.
2. Teisme gautas nemokumo administratoriaus J. U. prašymas pripažinti BUAB „Budmeda“ bankrotą tyčiniu. Prašyme nurodyta, kad:
2.1. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-05 nutartimi įpareigojo UAB „Budmeda“ valdymo organus perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą. A. Š. ir P. J. buvo BUAB „Budmeda“ vadovai ir akcininkai, A. M. – įmonės akcininkas. Administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentacija. Neperduoti įmonės finansiniai dokumentai galimai yra sunaikinti, turtas pasisavintas, sunaikintas, prarastas ir išvaistytas;
2.2. BUAB „Budmeda“ įsipareigojimų suma kreditoriams sudaro 57 440,26 Eur. Iš bendrovės banko sąskaitų nustatyta, jog iš įmonės buvo išgryninta daugiau nei 100 000 Eur, išgrynintos sumos pagrindžiančių dokumentų panaudojimo fakto įmonės tikslams administratoriui neperduota. Pagal banko sąskaitų išrašus BUAB „Budmeda“ už daugiau kaip 100 000 Eur apmokėjo kitų bendrovių sąskaitas/paslaugas, kurių akcininkai yra ir BUAB „Budmeda“ akcininkai;
2.3. atsižvelgiant į juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnį, BUAB „Budmeda“ bankrotas buvo tyčinis. A. Š. ir P. J. nevykdė savo kaip vadovų pareigų iki bankroto bylos iškėlimo. Vadovai nėra pateikę nei vienų metų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, neperdavė administratoriui įmonės balanso. A. Š. ir P. J. veikė išimtinai savo interesais, nesilaikė Civilio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų ir Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintų specialiųjų pareigų bendrovės vadovui.
3. Pareiškėjas D. K. taip pat prašo BUAB „Budmeda“ bankrotą pripažinti tyčiniu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
3.1. iškėlus UAB „Budmeda“ bankroto bylą, įmonės vadovai ir akcininkai neperdavė administratoriui įmonės turto ir dokumentų, nors įregistruotas įmonės turtas (įstatinis kapitalas) sudaro 105 711,30 Eur. 2001 metais įregistruoto 105 711,30 Eur įstatinio kapitalo įmonėje 2006 metais nebebuvo;
3.2. UAB „Budmeda“ įregistruotas įmonės vadovas yra A. Š., tačiau įmonėje veiklą vykdė P. J., kuris kartu su A. M. buvo ir UAB „Daigilė“ akcininkais. Pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-04-25 vykdomąjį raštą UAB „Daigilė“ buvo skolinga UAB „Stimeksa“ 25 662,14 Eur (88 606,25 Lt). UAB „Budmeda“ 2006-08-04 ir 2006-08-04 mokėjimo nurodymais po 3 475,44 Eur (12 000 Lt) dengė UAB „Daigilė“ įsiskolinimus;
3.3. UAB „Daigilė“ buvo AB „Kybartų gelžbetonis“ pagrindinis akcininkas, o P. J. – valdybos narys ir pirmininkas. Pagrindinė UAB „Daigilė“ veikla buvo AB „Kybartų gelžbetonis“ produkcijos pardavimas. AB „Kybartų gelžbetonis“ ir UAB „Daigilė“ buvo iškeltos bankroto bylos, abi įmonės likviduotos. UAB „Daigilė“ bankroto metu P. J. bankroto administratoriui nepateikė daugumos finansinių dokumentų, o už apskaitos tvarkymą 2011-11-05 buvo nubaustas baudžiamuoju įsakymu;
3.4. UAB „Budmeda“ buvo nemoki nuo 2003 metų. Įmonė 2003-12-31 faktiškai buvo bankrutavusi ir dėl to turėjo būti likviduojama. Apie įmonės turtinę padėtį A. Š. ir akcininkai P. J. ir A. M. sužinojo arba turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2004-04-30. Įmonės vadovas ir akcininkai privalėjo arba atstatyti įmonės įstatinį kapitalą, mokumą, arba kreiptis į teismą dėl įmonės bankrutavimo ir likvidavimo. Akcininkai ir A. Š. toleravo P. J. grynųjų pinigų operacijas, kuriomis jis nuo 2006-03-02 iki 2007-09-16 išsigrynino iš įmonės sąskaitų 233 561,17 Eur (806 440 Lt), todėl visi atsakingi asmenys už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą yra atsakingi kaip bendrininkai. Įmonės įstatinis kapitalas tyčia nebuvo sumažintas;
3.5. įmonės pradelsti įsipareigojimai pareiškėjui, kuris reikalavimo teisę 2019-06-27 įgijo iš BUAB „Tymber logistik“, atsirado 2007-01-31. UAB „Budmeda“ 2007-01-09 su UAB „Tymber logistik“ sudarė prekių tiekimo sutartį, pagal kurią iš UAB „Tymber logistik“ avansu gavo 43 956,04 Eur (152 000 Lt), o produkcijos nepristatė ir pinigų negrąžino. UAB „Budmeda“ vadovai prieš pasirašydami sutartį žinojo, kad prekių nepristatys. Avansu gauti pinigai buvo išgryninti P. J. (ir įmonei negrąžinti) arba išleisti esamoms įmonės ir su akcininkais susijusių įmonių UAB „Daigilė“ ir AB „Kybartų gelžbetonis“ skoloms padengti ar sumokėta už kitas prekes, tačiau pinigai sąmoningai nebuvo skirti UAB „Tymber logistik“ prekėms nupirkti. Įmonės vykdyti atsiskaitymai ir pinigų išgryninimai pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas. Įmonės veikla galimai buvo perkelta į UAB „LAKKA Baltija“;
3.6. A. Š. dokumentų nemokumo administratoriui neperdavė, todėl ieškinių dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams (ir kreditorių interesams), senatis gali būti laikoma net neprasidėjusi. Nemokumo administratorius iš AB „SEB bankas“ ir UAB „Medicinos bankas“ informaciją (sąskaitų išrašus) apie BUAB „Budmeda“ finansines operacijas gavo ne anksčiau kaip 2019-10-03 ir 2019-11-13, todėl 6 mėnesių senaties terminas nėra suėjęs, o pareiškėjas, kaip kreditorius su jais susipažino tik 2020-01, todėl 1 metų senaties terminas ieškiniams (pagal actio Pauliana) teikti sueis tik 2021 metų sausio mėnesį.
4. Suinteresuotas asmuo A. Š. prašo pareiškėjų prašymus atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
4.1. A. Š. įmonės vadovu buvo nuo 2000-10-26 iki 2002-08-20. Per šį laikotarpį įmonė buvo moki, neturėjo įsiskolinimų, vykdė veiklą, teikė valstybės institucijoms ataskaitas ir deklaracijas. UAB „LAKKA Baltija“ registruota tik 2010-08-13, įmonė skolų neturi, teikia finansinės atskaitomybės dokumentus;
4.2. nemokumo administratorius neįrodė, jog įmonės vadovai ir akcininkai savo veiksmais tyčia siekė dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, paslėpti, iššvaistyti, dovanoti ar sunaikinti įmonės turtą. Administratorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog A. Š. būdamas įmonės vadovu ir akcininku didino įmonės įsiskolinimus, veikė tik savo interesais, padarė žalą įmonei ar kreditoriams, nesudarė ir nepateikė administratoriui įmonės balanso ir kitų dokumentų. A. Š. veikė įmonės ir jos akcininkų naudai, siekė pelno. Už įmonės veiklą, apskaitą, turtą, dokumentus ir informaciją, įstatymuose ir teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą atsakingas P. J., kuris įmonės vadovu buvo nuo 2002-08-20;
4.3. administratorius nepagrįstai nurodo, jog nėra galimybės nustatyti neperduoto turto vertės dydžio. Tai, kad P. J. neperdavė administratoriui dokumentų, neatleidžia administratoriaus nuo pareigos surinkti įrodymus, reikalingus bankroto procedūrai, išsireikalauti įmonės būklę atspindinčių dokumentų iš registro tvarkytojų, mokesčių administratorių, bankų, kitų institucijų. Įmonės dokumentai saugomi nuo 3 iki 10 metų. A. Š. iš direktoriaus pareigų buvo atleistas 2002-08-20, visus įmonės dokumentus ir turtą perėmė naujasis direktorius P. J.. A. Š. neturi ir negali turėti galimybės pateikti įmonės dokumentus ir turtą, be to, jų saugojimo terminas yra pasibaigęs. Vien dokumentų neperdavimo faktas, nesant duomenų apie turto iššvaistymą ar padarytą žalą įmonės kreditoriams, savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto;
4.4. administratorius neginčija įmonės sudarytų sandorių, nenurodo, kaip jie pažeidžia kreditoriaus UAB „Tymber logistik“ teises, kokią įtaką daro įmonės mokumui. Administratorius nepateikė įrodymų, kaip kito įmonės finansinė veikla nuo 2007-01-31 iki 2019-09-05, kokie buvo įmonės kreditoriai. Vien tai, kad įmonė neatsiskaitė su UAB „Tymber logistik“, o UAB „Daigilė“ ir AB „Kybartų gelžbetonis“ yra bankrutavę, nereiškia, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia. Kreditorius UAB „Tymber logistik“ nesiėmė jokių veiksmų dėl sutarties pažeidimo, savo kreditorinius reikalavimus perleido tik po 12 metų įmonei iškėlus bankroto bylą;
4.5. A. Š. nei būdamas UAB „Budmeda“ vadovu, nei įmonės akcininku nepadarė žalos įmonei ar jos kreditoriams. Jo veiksmuose nėra priežastinio ryšio tarp įmonės veiklos organizavimo ir įmonės finansinės padėties pabloginimo, siekio panaikinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą. A. Š. veikė įmonės ir jos kreditorių naudai, jis nebuvo UAB „Daigilė“ ir AB „Kybartų gelžbetonis“ akcininkas ar vadovas. Nemokumo administratorius nepagrįstai teigia, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia ir už tai A. Š. yra solidariai atsakingas su kitais atsakovais. Byloje A. Š. turi dalyvauti ne kaip atsakovas, o kaip trečiasis asmuo.
5. Suinteresuotas asmuo P. J. prašo pareiškėjų prašymus dėl BUAB „Budmeda“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Nurodo, kad:
5.1. pareiškėjų nurodyti skoliniai BUAB „Budmeda“ įsipareigojimai susiformavo iki 2007-03-20. Įmonė ūkinės veiklos nevykdo nuo 2007 metų vidurio;
5.2. skoliniai BUAB „Budmeda“ įsipareigojimai yra atsiradę daugiau kaip prieš 12 metų. Pareiškėjai savo reikalavimus reiškia pasibaigus 10 metų senaties terminui.
6. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į pareiškėjų prašymus nepateikė.
Prašymai tenkintini.
7. Nuo 2020-01-01 įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus, jam įsigaliojus neteko galios Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019-12-31 pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ.
8. BUAB „Budmeda“ bankroto procedūros pradėtos iki JANĮ įstatymo įsigaliojimo, tačiau pareiškimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti 2020-02-07 ir 2020-02-08. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo/nepripažinimo tyčiniu sprendžiamas galiojant JANĮ, todėl ši byla nagrinėtina vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis JANĮ nuostatomis.
9. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
10. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
11. Nemokumo administratorius ir pareiškėjas D. K. prašo pripažinti BUAB „Budmeda“ bankrotą tyčiniu tuo pagrindu, jog administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas ir dokumentacija, o UAB „Budmeda“ buvo nemoki nuo 2003 metų, todėl įmonės vadovai ir akcininkas turėjo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto. Be to, pareiškėjo D. K. teigimu, įmonės mokėjimai nuo 2007-01-11 nebuvo skirti įgyvendinti įsipareigojimus UAB „Tymber logistik“, kurie atsirado 2007-01-31, todėl įmonės vykdyti atsiskaitymai ir pinigų išgryninimai pažeidė CK 6.9301 straipsnio nuostatas. Taigi, pareiškėjų prašymai grindžiami JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytais požymiais.
12. Nustatyta, jog UAB „Budmeda“ įsteigta 2000-10-20, įmonės steigėjai – A. Š., P. J. ir A. M.. Juridinių asmenų registre UAB „Budmeda“ įregistruota 2000-10-23, įstatinio kapitalo dydis – 105 711,30 Eur (365 000 Lt). Pagal įmonės įstatus Įmonės valdymo organus sudaro visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas. UAB „Budmeda“ akcininkai yra A. Š. (25), P. J. (25) ir A. M. (50). Nuo 2000-10-23 iki bankroto bylos UAB „Budmeda“ iškėlimo Juridinių asmenų registre įregistruotas įmonės vadovas – A. Š.. VSDFV duomenimis, A. Š. 2002-08-07 buvo atleistas iš UAB „Budmeda“ direktoriaus pareigų, nuo 2003-07-10 iki 2013-09-26 įmonėje dirbo P. J.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „Budmeda“ nuo pat įmonės įsteigimo nėra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentų. Pagal VSDFV duomenis nuo 2013-09-27 įmonėje nedirbo nei vienas darbuotojas.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto
13. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
14. Vilniaus apygardos teismas 2019-09-05 nutartimi įpareigojo UAB „Budmeda“ valdymo organus perduoti administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą. Už šio įpareigojimo nevykdymą Vilniaus apygardos teismo 2020-02-17 nutartimi A. Š. buvo paskirta 200 Eur bauda. Įmonės dokumentai nemokumo administratoriui iki šiol nėra perduoti. Atsižvelgiant į tai, teismas, spręsdamas dėl įmonės sudarytų sandorių ir priimtų sprendimų, vadovaujasi iš viešųjų registrų gauna informacija ir pareiškėjų pateiktais duomenimis.
15. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Budmeda“ užsiima 61 veiklos rūšimi (nuo medienos pjaustymo iki leidybos, namų ūkio reikmenų didmeninės prekybos, kirpyklų, grožio salono veiklos). Nemokumo administratorius ir suinteresuotas asmuo P. J. nurodė, jog įmonė veiklos nevykdo nuo 2007 metų vidurio. Pareiškėjas D. K. pateikė BUAB „Budmeda“ banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog 2003-12-31 įmonės sąskaitos likutis sudarė 13,93 Eur (48,11 Lt), 2004-12-31 – 11,04 Eur (38,11 Lt), 2005-12-31 – 8,14 Eur (28,11 Lt), 2006-12-31 – 13,53 Eur (46,71 Lt), 2007-12-31 – 0 Eur. Duomenų apie kitą įmonės turtą byloje nėra.
16. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog įmonė turto/lėšų neturėjo jau 2003-12-31. Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, turi būti sušauktas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės įstatų 5.11 punkte taip pat numatyta, jog bendrovės kapitalui tapus daugiau kaip ¼ mažesniam už įstatuose nurodytą įstatinį kapitalą, turi būti sušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas.
17. Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje ir bendrovės įstatų 1.6 ir 5.9 punktuose numatyta, jog bendrovės ūkiniai metai sutampa su kalendoriniais metais; eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą administracijos vadovas privalo sušaukti kasmet per keturis mėnesius nuo ūkinių metų pabaigos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėju D. K., jog įmonės vadovui ir akcininkams neabejotinai turėjo būti žinoma apie įmonės sunkią finansinę padėtį ne vėliau kaip 2004-04-30.
18. Nustatyta, jog UAB „Timber logistik“ ir UAB „Budmeda“ 2007-01-09 sudarė Statybinių medžiagų pardavimo sutartį Nr. 07/04, pagal kurią UAB „Budmeda“ įsipareigojo pagaminti ir parduoti betono, gelžbetonio produkciją, o UAB „Timber logistik“ įsipareigojo už prekes atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka. UAB „Timber logistik“ 2007-01-11, 2007-01-19, 2007-02-01, 2007-02-15 mokėjimo nurodymais pervedė į UAB „Budmeda“ banko sąskaitą 44 022,24 Eur (152 000 Lt) avansą. UAB „Budmeda“ savo įsipareigojimų nevykdė ir produkcijos neperdavė. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-28 preliminariu sprendimu priteisė UAB „Timber logistik“ iš UAB „Budmeda“ 44 022,24 Eur skolos, 810,64 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Šio sprendimo pagrindu 2017-01-11 UAB „Timber logistik“ buvo išduotas vykdomasis raštas. D. K. 2019-06-27 varžytinių akto pagrindu įgijo iš UAB „Timber logistik“ reikalavimo teisę į UAB „Budmeda“. Byloje nėra ginčo, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai UAB „Tymber logistik“ atsirado 2007-01-31. Atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, kuri atsispindi pareiškėjo D. K. pateiktuose UAB „Budmeda“ banko sąskaitų išrašuose, ir iš kurios matyti, jog 2003, 2004 ir 2005 metais įmonė finansinių operacijų iš esmės nevykdė, turto neturėjo, nurodytas sandoris su UAB „Tymber logistik“ negali būti laikomas ekonomiškai naudingu.
19. Nustatyta, jog P. J. ir A. M. buvo UAB „Daigilė“ akcininkai (P. J. kartu ir vadovas), o UAB „Daigilė“ buvo AB „Kybartų gelžbetonis“ akcininkas. Banko sąskaitų išrašų duomenimis, UAB „Budmeda“ 2006-2007 metais, be mokėjimų kitoms įmonėms, apie kurių sutartinius santykius su UAB „Budmeda“ teismas neturi duomenų, atliko eilę mokėjimų už AB „Kybartų gelžbetonis“ ir UAB „Daigilė“ (pavyzdžiui, 2006-09-15 sumokėjo UAB „Vakarų metalas“ 2 027,34 Eur (7 000 Lt) (nurodyta už AB „Kybartų gelžbetonis“), UAB „Irvista“ – 1 303,29 Eur (4 500 Lt) (nurodyta už AB „Kybartų gelžbetonis“), 2006-12-28 UAB „Rasmitas“ sumokėjo 1 448,10 Eur (5 000 Lt) (nurodyta, jog už UAB „Daigilė“ kurą), 2007-02-07 sumokėjo UAB „Melesta“ 2 606,58 Eur (9 000 Lt) (nurodyta, jog už UAB „Daigilė“), 2007-05-15 sumokėjo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 3 330,63 Eur (11 500 Lt) (nurodyta, jog už AB „Kybartų gelžbetonis“) ir pan.
20. Į UAB „Budmeda“ banko sąskaitas 2006-2007 metais buvo pervedamos reikšmingos pinigų sumos (pavyzdžiui, UAB „Vilniaus rentinys“ 2006-09-06 pervedė įmonei 5 647,82 Eur (19 500,80 Lt), 2006-12-14 UAB „Stogų meistras“ pervedė 28 934,60 Eur (99 905,37 Lt), 2006-09-12 UAB „Vingrės statyba“ pervedė 14 481 Eur (50 000 Lt), 2007-09-06 L. A. pervedė 2 432,80 Eur (8 400 Lt) ir pan.), tačiau šios sumos arba būdavo pervedamos kitoms įmonėms, arba tokio pačio dydžio sumas išsigrynindavo P. J.. Pavyzdžiui, 2007-03-16 iš UAB koncernas „Alga“ UAB „Budmeda“ gavo 5 188,87 Eur (17 916,13 Lt), tą pačią dieną AB „Vilniaus gelžbetoninių konstrukcijų gamykla Nr. 3“ sumokėjo 4 724,86 Eur (16 314 Lt), nurodant, jog mokama yra už UAB „Daigilė“ produkciją. 2006-09-06, 2006-09-20, 2006-09-27 iš UAB „Gutra“, V. J. ir UAB „Eruimportas“ UAB „Budmeda“ gavo po 2 896,20 Eur (10 000 Lt), P. J. tokio pačio dydžio sumas išsigrynino arba tą pačią dieną, arba sekančią dieną po pavedimo atlikimo. 2006-09-29 B. B. UAB „Budmeda“ pervedė 1 105,19 Eur (3 816 Lt), UAB „Gutra“ – 3 185,82 Eur (11 000 Lt), tą pačią dieną P. J. išsigrynino 4 054,68 Eur (14 000 Lt). 2006-11-16 UAB koncernas „Alga“ pervedė įmonei 16 378, 59 Eur (56 552 Lt), P. J. tą pačią dieną išsigrynino 11 584, 80 Eur (40 000 Lt), 2006-12-14 UAB „Stogų meistras“ pervedė įmonei 28 934,60 Eur (99 905,37 Lt), P. J. per dvi dienas išsigrynino 26 065,80 Eur (90 000 Lt), 2006-12-28 UAB „Stogų meistras“ pervedė įmonei 26 065,80 (90 000 Lt), tą pačią dieną P. J. išsigrynino 15 929,10 Eur (55 000 Lt), 2007-01-03 UAB „Statybų gausa“ pervedė įmonei 13 032,90 Eur (45 000 Lt), tą pačią dieną P. J. išsigrynino 8 978,22 Eur (31 000 Lt), 2007-01-16 UAB „Statyba gausa“ pervedė 6 906,24 Eur (23 845,85 Lt), tą pačią dieną P. J. išsigrynino 3 475,44 Eur (12 000 Lt) ir t. t. Pareiškėjo D. K. duomenimis, P. J. nuo 2006-03-02 iki 2007-09-16 išsigrynino iš įmonės sąskaitų 233 561,17 Eur (806 440 Lt). Duomenų apie šių lėšų panaudojimą byloje nėra.
21. Kadangi įmonės vadovai nėra pateikę įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, sudarytų sutarčių, kitų įmonės finansinės veiklos dokumentų, teismas negali spręsti dėl konkrečių ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymo. Atsižvelgiant į tai, jog įmonės sąskaitos likutis 2005-12-31 sudarė 8,14 Eur, įmonė veiklos nebevykdė nuo 2007 metų vidurio, spręstina, jog UAB „Budmeda“ 2006-2007 metais atlikti mokėjimai, kai gautos sumos buvo mokamos arba už kitas įmones, arba išgryninamos, buvo nuostolingi įmonei. Nurodytais mokėjimais ir grynųjų pinigų operacijomis nuosekliai ir kryptingai buvo siekta dar labiau pabloginti įmonės padėtį. Konstatuotinas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto
22. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra apribotos arba panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, nes atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
23. CK 6.9301 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Šio straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka.
24. Pareiškėjo D. K. teigimu, po UAB „Budmeda“ ir UAB „Tymber logistik“ sandorio įmonės mokėjimai nebuvo skirti 2007-01-31 atsiradusiems įsipareigojimams UAB „Tymber logistik“ dengti.
25. Vilniaus apygardos teismo 2019-11-11 nutartimi buvo patvirtintas atsakovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Įmonės kreditoriai yra D. K. su 55 211,25 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, VMI prie FM su 675,26 Eur dydžio finansiniu reikalavimu ir VSDFV Vilniaus skyrius su 1 553,75 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
26. Nemokumo administratorius, teikdamas prašymą dėl minėtų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, nenurodė kokiu konkrečiai laikotarpiu susidarė atsakovo įsiskolinimas VMI prie FM ir VSDFV Vilniaus skyriui. Teismas tokių duomenų neturi. Spręstina, jog byloje nėra pakankamai duomenų spręsti dėl šių kreditorių teises pažeidžiančių įmonės vykdytų atsiskaitymų.
27. Byloje nėra ginčo, jog atsakovo skola UAB „Tymber logistik“ atsirado 2007-01-31. Pareiškėjas nurodo, jog įmonė iš UAB „Medicinos bankas“ po 2007-01-30 skolinosi pinigus pagal vekselius ir juos grąžino, nes UAB „Medicinos bankas“ nėra kreditorius įmonės bankroto byloje. Nors iš pareiškėjo D. K. pateiktų duomenų matyti, jog po nurodytos datos įmonė gaudavo iš UAB „Medicinos bankas“ lėšų, atliko mokėjimus UAB „Medicinos bankas“ ir kitoms įmonėms (įskaitant palūkanų ir delspinigių mokėjimą), tačiau neturint atsakovo finansines operacijas pagrindžiančių duomenų, atsakovo su minėtomis įmonėmis sudarytų sutarčių, kurių pagrindu mokėjimai ir buvo atliekami, vien mokėjimų atlikimo faktas savaime nėra pakankamas CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimui konstatuoti.
28. Konstatuotina, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog įmonės vykdyti atsiskaitymai buvo atlikti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nuostatas, atitinkamai nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto
29. Kaip viena iš aplinkybių, į kurias svarbu atsižvelgti sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta apgaulingai ar aplaidžiai tvarkoma juridinio asmens buhalterinė apskaita, finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba pateikimas neteisingų rinkinių, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
30. Pažymėtina, jog dėl netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta.
31. Sutiktina su A. Š. atsiliepime nurodytu argumentu, jog nemokumo administratorius ir pareiškėjas D. K. nenurodė, kaip kito įmonės finansinė padėtis nuo 2007 metų, kokie buvo įmonės skoliniai įsipareigojimai, turtas. Pažymėtina, jog šių aplinkybių teismas negali nustatyti dėl pačių įmonės vadovų veiksmų. Kaip minėta, UAB „Budmeda“ finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ iš viso nėra pateikusi, jokie įmonės dokumentai ir turtas nemokumo administratoriui nėra perduoti, neperdavimo priežastys nenurodytos.
32. JANĮ 71 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kreditoriai ir įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai turi pareigą pateikti teismui jo prašomą informaciją, galinčią turėti reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu. Šiuo atveju dėl neperduotų dokumentų ir įmonės turto nėra galimybės nustatyti tikslaus įmonės nemokumo atsiradimo momento, atitinkamai spręsti, kada tiksliai įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Budmeda“ iškėlimo. Teismo vertinimu, įmonės dokumentų ir turto neperdavimas nemokumo administratoriui iš esmės sukliudė administratoriui susipažinti su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarytais sandoriais, buvusiu turtu, tikrąja įmonės veikla.
33. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Šiuo atveju dokumentų ir turto neperdavimo priežastys nežinomos, įpareigojimas iki šiol neįvykdytas, todėl toks elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratoriaus duomenis apie bendrovės finansus ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį. Byloje nėra ginčo, jog UAB „Budmeda“ veiklos nevykdė nuo 2007 metų vidurio. Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina tyčinį blogą UAB „Budmeda“ valdymą, ydingą įmonės veiklą. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, kad BUAB „Budmeda” buvo privesta prie bankroto tyčia ir pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Dėl ieškinio senaties
34. Suinteresuoti asmenys A. Š. ir P. J. prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodo, jog įmonės skoliniai įsipareigojimai atsirado daugiau kaip prieš 12 metų.
35. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
36. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). 27.CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
37. JANĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Įstatyme nenumatyti terminai per kiek laiko gali būti inicijuotas pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjo D. K. nurodytas UAB „Budmeda“ sandoris su UAB „Tymber logistik“ buvo sudarytas prieš 12 metų, todėl turi būti taikoma ieškinio senatis. Pažymėtina, jog pareiškėjo D. K. kreditorinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi. UAB „Budmeda“ sudaryti sandoriai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jie byloje nėra ginčijami, todėl suinteresuotų asmenų teiginiai dėl praleistos ieškinio senaties laikytini visiškai nepagrįstais.
38. Atkreiptinas dėmesys, jog JANĮ 72 straipsnyje numatyta, jog nemokumo administratorius per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos turi teisę kreiptis į teismą: 1) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais; 2) dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana), pripažinimo negaliojančiais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju laikoma, kad senaties terminai kreiptis į teismą yra nepraleisti.
Dėl bylos baigties
39. Teismas sprendžia, jog UAB „Budmeda“ bankrotas pripažintinas tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 bei 4 punkto pagrindu.
40. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Esminių (strateginių) verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).
42. Bylos duomenimis, A. Š., nors iki pat bankroto bylos UAB „Budmeda“ iškėlimo buvo registruotas Juridinių asmenų registre kaip šios įmonės vadovas, įmonei nevadovavo nuo 2002-08-07. Byloje nėra duomenų, jog įmonė valdant A. Š. būtų buvusi beturtė, veikusi nuostolingai, turėjusi skolinių įsipareigojimų. Bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Budmeda“ sąmoningai blogai buvo valdoma nuo 2003 metų, kuomet įmonės banko sąskaitose iš esmės nebebuvo lėšų, o 2006-2007 metais gautos lėšos buvo pervedamos kitoms įmonėms nežinomais pagrindais, neatsiskaitoma su kreditoriumi UAB „Tymber logistik“, gryninamos itin didelės pinigų sumos. Šiuo laikotarpiu įmonei vadovavo P. J., kuris atstovavo UAB „Budmeda“ sudarant sutartį su UAB „Tymber logistik“, grynino pinigus iš įmonės sąskaitų. Apie suinteresuoto asmens A. M. veiksmus ir įtaką UAB „Budmeda“ nėra jokių duomenų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog būtent P. J. sąmoningai blogai valdydamas UAB „Budmeda“ blogino įmonės būklę ir žinodamas, jog įmonė yra nemoki, nesiėmė veiksmų atkurti įmonės mokumo. P. J. nevykdė jam įstatyme numatytų imperatyvių pareigų, susijusių su tinkamu įmonės valdymu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Pareiškėjas D. K. prašo priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už pareiškimo dėl tyčinio bankroto parengimą. Prie prašymo pridėta 2020-02-10 PVM sąskaita faktūra nurodytai sumai ir mokėjimo kvitas. Nurodytos išlaidos pripažintos pagrįstomis, protingo dydžio, todėl priteisiamos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu iš P. J..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
prašymus tenkinti.
Pripažinti BUAB „Budmeda“ bankrotą tyčiniu.
Priteisti pareiškėjui D. K. iš P. J. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo dienos išsiųsti nutarties kopiją netekusiems įgaliojimų juridinio asmens valdymo organų nariams.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti nutarties kopiją prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė