Civilinė byla Nr. 2A-3262-450/2013

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02438-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;  121.14;  121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                   N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tretysis asmuo AB SEV bankas, valstybės institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

    I. Ginčo esmė

Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 3) šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti pas motiną; 4) priteisti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 962,50 Lt kas mėnesį mokant periodines išmokas nuo 2009 m. liepos mėn. iki vaikų pilnametystės; 5) pripažinti, kad prievolės pagal 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. 1550818091357-96 yra ieškovės asmeninės prievolės. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo lošti kazino, išgėrinėti, nešti iš namų pinigus, o girtas parėjęs į namus sukeldavo vaidus, triukšmaudavo ir grasindavo susidorojimu; dėl atsakovo smurto ieškovė kreipėsi į policiją. 2009 m. liepos mėnesį atsakovas pasiėmė visus daiktus ir išvyko į Vokietiją; daugiau atsakovas negrįžo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu bendro ūkio neveda ir nepalaiko jokių santykių; atsakovas visiškai nesidomi šeima ir nesirūpina vaikais bei neteikia jiems jokios paramos.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2012 m. gruodžio 27 d., apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta pagal Vokietijos teisę (2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 10 straipsnis (1)). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko; byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo nurodė, kad nors 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartis Nr. 155081809135796 su AB SEB banku sudaryta šalių santuokos metu, prievolės pagal šią sutartį laikytinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Trečiasis asmuo neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir toliau asmeniškai vykdytų savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

Išvadą teikianti institucija sutiko, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyventų su motina ir nurodė, kad reikalavimas iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaikų poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jų visapusiškam vystimuisi bei atitiktų tėvų turtinę padėtį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai. Nutraukė atsakovo T. R. ir ieškovės A. R. santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2004 m. gruodžio 31 d., dėl atsakovo T. R. kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui T. R. paliko pavardę R., ieškovei A. R.– pavardę R.; nustatė šalių nepilnamečių vaikų P. R., gimusio 2005-06-29, ir S. R., gimusio 2006-12-04, gyvenamąją vietą pas motiną – ieškovę A. R.; priteisė šalių nepilnamečiams vaikams P. R. ir S. R., iš atsakovo T. R., išlaikymą po 970 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ir po 33 950 Lt išlaikymo skolą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. iki ieškinio pareiškimo; pripažino, kad kiekvienos šalies vardu registruotas ar šalies žinioje esantis turtas laikytinas tos šalies asmeniniu turtu ir kad prievolės pagal 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. 1550818091357-96 yra ieškovės A. R. asmeninės prievolės; priteisė ieškovei A. R. iš atsakovo T. R. 274 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš atsakovo T. R. 2735,40 Lt žyminio mokesčio ir 57,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad sutuoktiniai jau daugiau kaip trejus metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atnaujinti bendro vedybinio gyvenimo ieškovė nenori, santuoka yra faktiškai iširusi, formaliai besitęsiantys santuokiniai santykiai neteko prasmės, todėl konstatavo, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra ir ją nutraukė. Taip pat nustatė, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip trejus metus visiškai šeima nesirūpina, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Teismas vadovavosi CK 3.60 str. 3 d., ir darė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas ieškovei, jos pageidavimu, po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę – R..

Teismas atsižvelgdamas į išvadą teikiančios institucijos nuomonę ir į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų ryšys su motina (ieškove) glaudus, nusprendė, kad nepilnamečių vaikų – P. R. ir S. R.– interesus geriausiai atitiktų gyvenimas su motina (ieškove). Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 962,50 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio pagrįstumo, atsakovas dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio prieštaravimų nepateikė. Teismas vadovaudamasis CPK 376 str. 3 d. įtvirtinta teismo teise viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų pareikšta, atsižvelgdamas į vis didėjančius augančių nepilnamečių vaikų poreikius, priteisė po 970 Lt/mėn. dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui. Taip pat teismas, nustatęs, kad atsakovas, išvykęs į Vokietiją, nuo 2009 m. liepos mėn. neteikė išlaikymo vaikams, tenkino ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo.

Teismas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 22 d. vedybų (povedybine) sutartimi šalys susitarė, kad turtas, įgytas nuo šios sutarties patvirtinimo dienos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; už savo skolas kiekvienas atsako savo turtu, todėl atsižvelgiant į sutarties nuostatas ir į trečiojo asmens AB SEB banko pateiktą poziciją, pripažino, kad šalys neturi turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Taip pat pripažino, kad su paskolos grąžinimu susijusios prievolės, kylančios iš ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos 2008 m. birželio 4 d. kredito sutarties, yra ieškovės asmeninės prievolės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas T. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-03 sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti bei priteisti išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ir po 18 000 Lt išlaikymo skolą. Taip pat prašė leisti pateikti iki teismo posėdžio pradžios su bylos teisingu išsprendimu susijusius įrodymus, kurie nebuvo tirti pirmos instancijos teisme. Nurodė, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė neteisėtą sprendimą nustatydamas per didelį išlaikymo dydį, nes neįvertino apelianto turtinės padėties, priteisdamas dviems vaikams net po 970 Lt. Pažymėjo, kad jo per mėnesį gaunamos pajamos siekia 385, 80 EUR (t. y. 1332 Lt), iš šios gaunamų pinigų atsakovui tenka sumokėti 137,5 EUR gyvenamojo būsto nuomą, taip pat išleidžia maistui, rūbams ir kitiems būtiniems pragyvenimo dalykams, todėl atsakovui lieka 248,3 EUR, (t. y. 857,33 Lt), mažiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje. Nurodė, kad apeliantui 2013-03-04 gimė dar vienas vaikas, kuris turi vienodas teises į analogišką išlaikymą, įvertinant, kad šio vaiko gyvenamoji vieta yra Vokietijoje. Todėl pažymėjo, kad sumokėdamas 1940 Lt išlaikymą nepilnamečiams su ieškove susilauktiems vaikams, atsakovas nebegalės išlaikyti trečiojo savo vaiko, paties pragyvenimui absoliučiai nebeliks lėšų. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalus mėnesinės algos dydžio išlaikymas, šiuo metu jį sudaro 1000 Lt, o pareiga išlaikyti vaiką tenka abiems tėvams, ne tik atsakovui. Todėl mano, kad atsakovo vaikų išlaikymui iš jo turėtų būti priteista po 500 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Apeliantas pažymėjo, kad viso bylos nagrinėjimo metu apeliantas gyveno Vokietijoje ir negavo ieškovės pateikto ieškinio, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į jį. Nurodė, kad gavus šaukimą į teismą, paaiškėjo, kad teismo posėdis vyks likus kelioms dienoms iki jo trečiojo vaiko gimimo. Negalėdamas palikti vienos motinos, o taip pat suprasdamas, kad Vokietijoje surinkti tinkamų įrodymų nespės, apeliantas neatvyko ir nedalyvavo teismo posėdyje. Taip pat pažymėjo, kad neturėdamas teisinio išsilavinimo ir turėdamas ribotas galimybes konsultuotis su Lietuvoje esančiais teisininkais, apeliantas nepranešė teismui apie anksčiau minėtas aplinkybes ir nepateikė bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, todėl prašė jo neatvykimo ir įrodymų nepateikimo priežastis pripažinti pateisinančiomis ir prijungti pateiktus dokumentus prie bylos.

Ieškovė A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovo T. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas neginčija kas mėnesį vaiko poreikiams tenkinti patiriamų išlaidų dydžio, o nesutinka dėl neva neproporcingo išlaidų paskirstymo tarp abiejų tėvų. Mano, kad atsakovo T. R. teismui deklaruojamos pajamos nėra vienintelės jo pajamos, nes atsakovas nepaaiškino, kodėl jis galės mokėti po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, viso 1000 Lt kas mėnesį, nors jo oficialios pajamos atskaičius būsto nuomą nesiekia 900 Lt, tačiau nesugebės mokėti po 1940 Lt kas mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, taip pat apie savo trečiojo vaiko motinos turtinę padėtį, kas leistų objektyviai spręsti apie atsakovo tikrąją materialinę padėtį ir jo galimybes teikti išlaikymą visiems savo vaikams. Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą vaikų išlaikymo pareiga tenka tik atsakovui. Nurodė, kad teismui kartu su ieškiniu buvo pateikta abiejų vaikų mėnesio poreikių išlaidų išklotinė, pagal kurią matyti, jog faktinės vieno mėnesio išlaidos abiems vaikams sudaro 3850 Lt, iš atsakovo po 970 Lt kiekvienam vaikui, viso 1940 Lt kas mėnesį, kas sudaro iš esmės pusę faktiškai patiriamų išlaidų kas mėnesį abiems vaikams. Ieškovė teigė, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis yra padalintas proporcingai abiems tėvams po lygiai ir visiškai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėjo, kad abu vaikai gyvena su ieškove, todėl jos teikiamas materialinis aprūpinimas yra nepalyginamai didesnis ir net sunkiai įvertinamas pinigine išraiška, kadangi savo vaikams kiekvieną dieną teikia priežiūrą, auklėjimą, ugdymą laisvalaikio metu, rūpinasi tinkamu vaikų poilsiu, kas taip pat yra būtina ir ko visiškai neteikia atsakovas savo sūnums. Mano, kad nėra pagrindo perkelti vaikų išlaikymo pareigos vien ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo prievolės vykdymo. Pažymėjo, kad ieškinys ir teismo šaukimas atsakovui buvo įteikti tinkamai ir laiku - iki teismo posėdžio dienos, todėl atsakovas turėjo visas galimybes kreiptis į teismą bent jau dėl teismo posėdžio atidėjimo ir įrodymų pateikimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas paliko šeimą ir išvykęs nepranešė savo gyvenamosios vietos adreso keturis metus negali būti vertinama kaip objektyvi ir pateisinama priežastis pavėluotai teikti apeliacinį skundą ir įrodymus byloje. Pažymėjo, kad atsakovas nuo išvykimo į Vokietiją dienos visiškai nesirūpino savo vaikais, su jais nebendravo, o dabar, teisindamasis trečiojo vaiko gimimo, siekia išvengti prievolės teikti išlaikymą savo sūnums. Tai, kad atsakovas susilaukė trečiojo vaiko, neatleidžia jo nuo pareigos rūpintis kitais dviem vaikais ir nesudaro pagrindo sumažinti jo prievolę teikti tinkamo dydžio išlaikymą savo sūnums, nes ši prievolė egzistavo iki jo trečiojo vaiko gimimo, ir atsakovas T. R. privalėjo į tai atsižvelgti.

Ieškovė įpareigota apeliacinės instancijos teismo pateikė papildomus duomenis apie vaikų mėnesio išlaidas, kurios abiems vaikams sudaro 3552,58 Lt.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo T. R. apeliacinio skundo ribose.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas prie pareikšto apeliacinio skundo pridėjo faktinius duomenis, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui ir prašė juos prijungti prie bylos. Apelianto teigimu, prie apeliacinio skundo pridedamų faktinių duomenų pateikimo būtinybė iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą ir priėmė skundžiamą sprendimą, nes jis nebuvo gavęs ieškovės ieškinio ir negalėjo pateikti atsiliepimo į jį. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, daro išvadą, kad apelianto nurodytų įrodymų prijungimas šiuo konkrečiu atveju yra tikslingas ir tokį apelianto prašymą tenkina.

           Apeliaciniu skundu atsakovas T. R. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-03 sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisiant išlaikymą po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ir po 18 000 Lt išlaikymo skolą. Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi finansinių galimybių mokėti priteisto išlaikymo dydį.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistas po 970 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis per mėnesį, atsakovo (apelianto) vaikams P. R. ir S. R.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas sutinka savo sūnums mokėti po 500 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą, tačiau neišgali mokėti daugiau, nes per mėnesį vidutiniškai gauna tik 1332 Lt atlyginimo, be to turi dar vieną nepilnametę dukrą, kuri kartu su juo gyvena Vokietijoje.

LR CK 3.192 str. numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.). Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192  str. 2 d., kurioje numatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, vaikų poreikius ir nepagrįstai pasinaudojo CPK 376 str. 3 d. įtvirtinta teismo teise viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų pareikšta, ir priteisė po 970 Lt dydžio kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteistas išlaikymas turi būti mažintinas iki 700 Lt mokant kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis apie 3000 Lt per mėnesį, ieškovė dirba Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra“ bei turi įsigijusi verslo liudijimą, dėsto privačias fortepijono pamokas (b. l. 55). Ieškovė turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą bei pastatą (b. l. 29-31), taip pat turi vieną registruotą transporto priemonę (b. l. 33). Iš apelianto pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas registruotas Vokietijoje 2012-04-13 (b. l. 157), atsakovui yra skiriama socialinė pašalpa 385,80 eurų (b. l. 162-164). Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai. Apeliantas nuomojasi butą, už kurį moka nuomos mokestį kas mėnesį 137,5 eurų, taip pat komunalinius mokesčius (b. l. 170). Byloje pateiktas tėvystės pripažinimas įrodo, kad apeliantas turi dar vieną nepilnametį vaiką, gimusį 2013-03-05 (b. l. 154). Vaiko motina yra Vokietijos pilietė, kuri taip pat gauna socialinę pašalpą (b. l. 162-164). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, kad pagrindiniai atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl priteisto išlaikymo dydžio mažinimo buvo tai, kad apelianto gaunamos pajamos yra itin mažos ir nepakankamos teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo priteista 970 Lt išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra per didelė ir neatitinkanti atsakovo turtinės padėties. Teismas priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, taip pat pajamas iš komercinės ar ūkinės veiklos, kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus), nekilnojamąjį turtą (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemė, mišką ir kt.). Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. LR CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti atsakovo pateiktų dokumentų ir todėl nebuvo atsižvelgta į tai, kad apeliantui 2013-03-05 gimė dar vienas vaikas, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl mažų pajamų gavimo, nes atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, kuris gali susirasti darbą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas gyvena Vokietijoje, kur pragyvenimo lygis ir mėnesiniai atlyginimai viršija Lietuvoje vyraujančius darbo užmokesčius. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  Nr. 3K-3-243/2010). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad abu tėvai turi teikti vienodą išlaikymą, ir atkreipia dėmesį, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaikų priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augantiems nepilnamečiams vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Tai, kad atsakovas šiuo metu neturi pakankamai pajamų, nepaneigia jo pareigos teikti vaikams atitinkamo dydžio išlaikymą, užtikrinantį bent minimalius vystymosi poreikius.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės papildomai pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius mėnesio išlaidas tenkančiam kiekvienam vaikui, kritiškai vertina bendrą mėnesio išlaidų 3552,58 Lt sumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė du kartus paskaičiavo išlaidas tenkančias vitaminams ir sveikatos priežiūrai, todėl šios išlaidos yra mažintinos. Taip pat nepagrįstai priskaičiavo mokamo būsto kredito dalį kaip vaikams būtinas išlaidas. Be to, nurodyta bendra transporto išlaidų suma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiksliai apskaičiuoti mėnesio išlaidas tenkančias vienam vaikui yra neįmanoma, tačiau atkreipia dėmesį, kad papildomuose dokumentuose nurodyta ieškovės išlaidų suma ir jų dalis tenkanti atsakovui yra mažesnė nei priteista pirmosios instancijos teismo. Ieškovė nurodė bendrą 3552,58 Lt sumą abiems vaikams, t. y. vienam vaikui reikalingas 1776,29 Lt mėnesio išlaikymas. Kadangi išlaikymą turi teikti abu tėvai, tai vienam iš tėvų tenkanti sumą yra 888,15 Lt. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė 970 Lt dydžio išlaikymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad priteista išlaikymo suma mažinama iki 700 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista 970 Lt išlaikymo dydžio suma iš atsakovo yra per didelė, todėl mažintina iki 700 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir vadovaujantis CK 3.200 str. iš atsakovo priteisia kiekvienam vaikui po 24 500 Lt (700 Lt X 35 mėn.) išlaikymo skolą už 35 mėnesių laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. iki ieškinio pareiškimo.

Bylą nagrinėjantis teismas atkreipia apeliantų dėmesį, jog atsakovas kol kas didesnio išlaikymo teikti negali, o pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, ar pasikeitus iš esmės kitoms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK K 3.201 str.).

Vadovaujantis CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai mažinamos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei priteista 1500 Lt suma advokato pagalbai apmokėti mažintina iki 1200 Lt, kadangi ieškovės reikalavimai tenkinti ne pilna apimtimi. Iš atsakovo Valstybei žyminio mokesčio priteistina 1974 Lt, nes ieškovė išlaikymo bylose yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio (LR CPK 187 str. 1 d. 2 p.).

Taigi, apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimo tenkintinas iš dalies, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. sprendimas  dėl priteisto išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo keistinas, sumažinant priteistą išlaikymo dydį iki 700 Lt per mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šią dalį išdėstyti sekančiai:

„Priteisti šalių nepilnamečiams vaikams P. R., gimusiam 2005 m. birželio 29 d., ir S. R., gimusiam 2006 m. gruodžio 4 d., iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 700 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ir po 24 500 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių penkių šimtų litų) išlaikymo skolą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. iki ieškinio pareiškimo.

Priteisti ieškovei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 274 Lt (du šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio ir 1200 Lt (tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.“

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Andrius Ignotas

Asta Radzevičienė

Aldona Tilindienė