Civilinė byla Nr. e2S-777-603/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26224-2025-4

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6;

                                                                                             3.2.8.4.; 3.3.2.5.

                                                                                                                                                                   (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JF investicijos“ prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JF investicijos“ ieškinį atsakovams J. I. ir E. B. dėl valdymo teisės pažeidimo pašalinimo, tretieji asmenys byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. V. M., Č. G., VĮ „Turto bankas“, A. B., J. B., M. L., J. G., G. M., V. M..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JF investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl valdymo teisės pažeidimo pašalinimo, prašydama teismo įpareigoti atsakovus J. I. ir E. B. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t. y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis, o atsakovams to nepadarius - leisti ieškovei įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas J. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

3. Tretieji asmenys J. B. ir A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė nagrinėjamą bylą nutraukti arba atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė pripažinti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skirti ieškovei piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skiriant šios baudos 50 procentų lygiomis dalimis tretiesiems asmenims J. B. ir A. B.. Trečiųjų asmenų teigimu, ieškovė pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, kadangi šiuo ieškiniu siekiama pakartotinio teismo proceso, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025, kuriame teismas jau išsprendė šio inicijuojamo ginčo objekto eismą ribojančių įrenginių pašalinimo būdą.

4. Atsakovas E. B. pateikė prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi ieškinys yra praradęs aktualumą, nes prašomi pašalinti žemės sklype esantys įrenginiai jau yra pašalinti.

5. Teisme 2025 m. lapkričio 28 d. gautas ieškovės prašymas dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad po gauto atsakovo E. B. prašymo ir dėl jame nurodytų aplinkybių, kad ieškiniu prašomi šalinti žemės sklype buvę įrenginiai jau pašalinti, ieškovė nuvyko į žemės sklypą bei pastebėjo, kad kaip ir nurodė atsakovas, iš žemės sklypo buvo pašalintos visos eismą ribojančios priemonės. Dėl šių aplinkybių, kadangi po bylos iškėlimo teisme ieškovės reikalavimas buvo įvykdytas ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovė nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarė:

    i) priimti ieškovės UAB „JF investicijos“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovams J. I. ir E. B. dėl valdymo teisės pažeidimo pašalinimo, tretieji asmenys byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija, J. V. M., Č. G., VĮ „Turto bankas“, A. B., J. B., M. L., J. G., G. M., V. M.;

   ii) nutraukti civilinę bylą Nr. e2-41860-1171/2025;

   iii) trečiųjų  asmenų J. B. ir A. B. prašymą pripažinti ieškovės UAB „JF Investicijos“ piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti baudą atmesti;

  iv) grąžinti ieškovei UAB „JF investicijos“ 85,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 23 d. (mokėjimo užduotis Nr. ZO96869);

  v) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. I. ir E. B. ieškovei UAB „JF investicijos“ 2 738,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno atsakovo po 1 369,45 Eur;

  vi) priteisti  lygiomis dalimis iš atsakovų J. I. ir E. B. tretiesiems asmenims A. B. ir J. B. 1 744 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno atsakovo po 872 Eur;

  vii) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. I. ir E. B. valstybei 72,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 36,36 Eur bylinėjimosi išlaidų;

7. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Teismas nustatė, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

8. Kadangi ieškovė ieškinio atsisakė, teismas grąžino ieškovei 75 proc, sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

9. Teismas nustatė, kad šioje byloje patyrė 72,72 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu dalyvaujantiems byloje asmenims, o išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur).

10. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą bylą užbaigiant nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (94 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 ieškovų J. B. ir A. B. (šioje byloje esantys tretieji asmenys) ieškinį atsakovams J. I. ir E. B., tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo visas eismą ribojančias priemones, o to nepadarius leisti ieškovams įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nustatė, kad atitinkamai atsakovai teismo sprendimą privalėjo įvykdyti iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., o to nepadarius ieškovams J. B. ir A. B. (šioje byloje esantys tretieji asmenys) buvo leista įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis. Atsakovams neįvykdžius teismo įsiteisėjusio sprendimo, bei J. B. ir A. B. nesiimant patiems eismo ribojimo priemonių pašalinimo veiksmų, ieškovė UAB „JF investicijos“, kuri nebuvo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1203-937/2025 šalimi, buvo priversta savarankiškai kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė UAB „JF Investicijos“ dar vykstant teismo procesui šiuo metu išnagrinėtoje byloje buvo išreiškusi prašymą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20908-937/2024 prašymas netenkintas, išaiškinant UAB „JF Investicijos“, jog esant pagrindui savo teises ir interesus gali ginti pareiškiant savarankišką ieškinį.

12. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad civilinė byla buvo pradėta išimtinai ieškovei siekiant įgyvendinti savo teises, kadangi ieškovei nebuvus išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 bylos šalimi, ji negalėjo atlikti jokių veiksmų ar siekti, kad būtų įgyvendintas teismo įsiteisėjęs sprendimas. Pritarė, kad pareikšdama ieškinį ieškovė siekia tų pačių padarinių taikymo atsakovams, kaip ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendime, tačiau laikė, kad ieškovės kreipimasis į teismą nelaikytinas ieškovės piktnaudžiavimu procesu, kadangi dar nagrinėjant ginčą teismas ieškovei buvo nurodęs veiksmus dėl savo teisių ir interesų gynybos pareiškiant savarankišką ieškinį. Kartu teismas nurodė ir tai, jog ieškovės kreipimąsi į teismą lėmė atsakovų nevykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla nutrauktina dėl to, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovai įvykdė ieškovės reikalavimą. Teismui nenustačius, kad ieškovė kreipdamasi į teismą piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nepritarė trečiųjų asmenų J. B. ir A. B. argumentams, kad jų patirtas bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti ieškovė. Įvertinęs tai, kad nenustatytas ieškovės kreipimosi į teismą piktnaudžiavimo faktas, kad tretieji asmenys iš esmės turi tokį patį suinteresuotumą bylos baigtimi kaip ir ieškovė, o ieškovės kreipimasis į teismą buvo sąlygotas atsakovams savalaikiai nevykdant teismo sprendimo, sprendė, kad atsakovai turi lygiomis dalimis atlyginti patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas nustatė, kad tretieji asmenys J. B. bei A. B. patyrė 1 744 Eur teisinių paslaugų išlaidų, jos neviršija maksimalių rekomenduotinų priteisti tokių išlaidų dydžio. Todėl tretiesiems asmenims priteisė visos jų patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 872 Eur.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: reikalavimo dėl užtvaro pašalinimo parengimas ir išsiuntimas – 400 Eur + PVM (484 Eur su PVM) (susiję su ieškinio reikalavimais); vykimas į teismą, susipažinimas su išnagrinėtos bylos medžiaga – 440 Eur + PVM (532,40 Eur su PVM) (susiję su parengtu ieškiniu – civilinė byla pagal trečiųjų asmenų J. B. ir A. B. ieškinį); ieškinio dėl valdymo teisės pažeidimo rengimas – 1 000 Eur + PVM (1 210 Eur su PVM); 484 Eur susijusių su teismui teikiamo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimu; viso - 2 710,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Iš ieškovės sumokėto 114 Eur žyminio mokesčio ieškovei grąžino 75 proc. dydžio žyminį mokestį (85,50 Eur), o likusią 25 proc. dydžio žyminio mokesčio (28,50 Eur) dalį sprendė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei. Teismas laikė, kad ieškovės patirtos išlaidos neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti tokių išlaidų dydžio, todėl ieškovei priteisė visas (2 738,90 Eur) jos patirtos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 1 369,45 Eur.

16. Teismas valstybės patirtas 72,72 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 36,36 (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

17. Teismas netenkino trečiųjų asmenų J. B. ir A. B. prašymo pripažinti ieškovės UAB „JF Investicijos“ veiksmus piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti jai piniginę baudą, 50 procentų šios baudos lygiomis dalimis skiriant tretiesiems asmenims. Teismas laikė, kad pareikšdama ieškinį ieškovė tinkamai naudojosi ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl laikė nesant teisinio pagrindo ieškovės veiksmus pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir skirti jai baudą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

18. Apeliantas (atsakovas) J. I. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties, prašydamas ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės nepripažįstant ieškinio atsisakymo, o ieškovės UAB „JF Investicijos“ ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamiems atsakovams. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. teismo nutartis priimta ieškovei atsisakant ieškinio, visiškai atsiribojant nuo visos bylos medžiagos, t. y. neįvertinus paduoto ieškinio nepagrįstumo, nepasisakius dėl atsakovo atsiliepime pateiktų įrodymų, kad atsakovai įtraukti į bylą nepagrįstai, kaip netinkami atsakovai;

18.2. CPK 94 straipsnyje įtvirtinta, kad bylą baigiant nepriimtu teismo sprendimu dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Laikant ieškinio atsisakymą pagrįstu, atsakovui tektų atlyginti bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jeigu teismas būtų nustatęs netinkamą atsakovo procesinį elgesį, pvz., byloje nepateiktas atsiliepimas, nesilaikyta atsiliepimo pateikimo terminų ir pan. Tačiau atsakovo netinkamas procesinis elgesys nėra nustatytas, todėl iš atsakovo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos;

18.3. ieškinys paduotas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025. Apeliantas dėl sunkios finansinės padėties prašė atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą iki kol bus išnagrinėtas 2025 m. balandžio 22 d. skundas paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl atsakovui padarytos žalos priteisimo. Teismas prašymo atidėti sprendimo vykdymą netenkino, pateiktas atskirasis skundas dar neišnagrinėtas. Atsakovui E. B. suradus rangovą, sutikusį atlikti pašalinimo darbus įvykdyti tik gruodžio pirmoje pusėje, atsakovas E. B. taip pat prašė sprendimo įvykdymą atidėti iki 2025 m. gruodžio 15 dienos. Tačiau teismui civ. byloje Nr. e2-1203-937/2025 priėmus 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo E. B. prašymas atidėti sprendimo vykdymą, atsakovas per parą teismo sprendimą įvykdė. Šios aplinkybės patvirtina, kad procesiniu požiūriu jokio piktybinio atsakovų neveikimo, uždelsus įvykdyti 2025 m. vasario 11 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025, nebuvo. Taip pat nebuvo ieškovei UAB „IF Investicijos“ pagrindo kreiptis su pakartotiniu ieškiniu į teismą dėl automobilių eismą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ribojančių priemonių panaikinimo;

18.4. vertinant ieškovės UAB „IF Investicijos“ ieškinio reikalavimus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žemės sklype žemės sklype, kuriame ieškovės buvo pareikalauta šalinti eismą ribojančias priemones, nėra atsakovų J. I. ir E. B. nuosavybės. Nei žemės sklypo dalys, nei žemės sklypo priklausiniai nepriklauso atsakovams. Ginčo objektai – automobilių eismą ribojančios priemonės atsirado 1993 metais Vilniaus apygardos administracinio teismo (tuometinis teismo būstinės adresas: Ankštoji g. Nr. 1A, Vilniuje) vadovybės iniciatyva, kadangi automobilių parkavimo vietos būdavo užstatomos pašalinių asmenų automobiliais;

18.5. ieškovės, kaip daikto nuomininkės, interesams santykiuose su bendraturčiais turėtų atstovauti nuomotojas – Vilniaus miesto savivaldybė (jos įgaliota savivaldybės administracija). Todėl nei apeliantas, nei bendraatsakovis E. B. nėra sklypo ir jo priklausinių bendraturčiais ir ne tik neturi teisės kėsintis į svetimo turto naikinimą, ko prašė ieškovė, bet ir nėra jokio teisinio pagrindo atsakovą laikyti tinkama šalimi byloje.

19. Ieškovė UAB „JF Investicijos“ atsiliepime su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  19.1. kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Šiuo atveju ieškovės ieškinio atsisakymas yra sąlygotas išimtinai to, kad iki bylos išnagrinėjimo, atsakovai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus. Tokį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą patvirtina ir gausi kasacinio teismo praktika;

19.2. sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas). Akivaizdu, kad atsakovams vykdant įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025, nebūtų jokio poreikio ieškovei kreiptis į teismą šioje byloje, tačiau procesas buvo pradėtas būtent dėl atsakovų neveikimo ir vengimo įvykdyti teismo sprendimą, kas atitinkamai reiškia ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą dėl atsakovų kaltės;

19.3. atsakovas atskirajame skunde skiria nemažai dėmesio faktinių aplinkybių, susijusių su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1203- 937/2025, išdėstymu. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė atsakovams raginimus, kuriuose reikalavo eismą ribojančias priemones pašalinti ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 21 d., t. y. po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovai turėjo beveik 2 mėnesius tam, kad įvykdytų teismo sprendimą, tačiau taip jokių veiksmų ir nesiėmė. Be to, pateikus raginimą atsakovas nepateikė jokios informacijos ir duomenų apie tai, kad buvo prašoma teismo sprendimo vykdymą atidėti ar apie tai, kad atsakovo finansinė padėtis yra prasta ar kad yra ieškoma rangovų darbams atlikti. Nurodo, kad galbūt nebūtų kreipusis į teismą, jei ieškovei būtų buvę pateikti duomenys ar bent informacija apie tai, kad atsakovai ketina artimiausiu metu pašalinti eismo ribojimo priemones. Tačiau atsakovai elgėsi pasyviai, tokiu būdu patvirtindami, kad teismo sprendimo vykdyti neketinama;

19.4. atsakovas, pasisakydamas dėl neva ieškovės pareikšto ieškinio nepagrįstumo, iš esmės nurodo faktines aplinkybes, kurios jau buvo išnagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 ir yra laikytinos įrodytomis. Atsakovų argumentai dėl to, kad neva atsakovai nebuvo eismą ribojančių priemonių savininkai ir neva nėra atsakingi už eismą ribojančių priemonių pašalinimą, paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais;

19.5. atsakovams geranoriškai, teismo nustatytu terminu nepašalinus eismo ribojimo priemonių, ieškovės teisės neabejotinai buvo pažeidžiamos, kadangi ieškovė, turėdama žemės sklypo valdymo teisę, juo negalėjo nekliudomai naudotis. Ieškovei nebuvus išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 bylos šalimi ir negalint atlikti jokių veiksmų ar siekti, kad būtų įgyvendintas teismo įsiteisėjęs sprendimas, ieškovė neturėjo kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą. Ieškovė neprivalo savo teisių įgyvendinti per dalies žemės sklypo nuomotoją (Vilniaus miesto savivaldybę), o turėjo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl ieškovės (kaip dalies žemės sklypo nuomininkės) valdymo teisės pažeidimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

21.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

22.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla bei ieškovei priteistos iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

23.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti ieškovės ieškinio atsisakymo, o ieškinio netenkinti kaip pareikšto netinkamiems atsakovams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto vertinimu neturi teisinio pagrindo sutikti.

24.       CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Ieškinio ar jo reikalavimų dalies ieškovo atsisakymas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis šalių ar vienos iš jų iniciatyva. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi; ieškovas turi teisę atsiimti ieškinį ar jo atsisakyti, o atsakovas – pripažinti ieškinį (CPK 42, 139, 140 straipsniai). Tačiau teismas automatiškai nepriima ieškinio atsisakymo, ieškinio ar jo dalies atsisakymas nėra besąlyginis pagrindas teismui nutraukti bylą ar jos dalį. Teismas turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

25.       Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Taigi, civilinė byla gali būti baigiama ieškovo iniciatyva ir valia įgyvendinant procesinę teisę atsisakyti ieškinio, o tokiu atveju nepriimamas sprendimas dėl ginčo esmės.

26.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, nurodžiusi, kad po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo jos reikalavimas buvo įgyvendintas, pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), o ieškovė patvirtino apie jai žinomas ieškinio atsisakymo pasekmes, ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir įgyvendinęs įstatyme nustatytą pareigą įvertinti pareiškimo atitiktį teisiniam reglamentavimui, neturėjo ir negalėjo nepaisyti ieškovės valios ir nepriimti ieškinio atsisakymo pareiškimo.

27.       Kadangi civilinė byla nebuvo baigta nagrinėti iš esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtina, kad tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. 

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

29.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, todėl yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir inicijuojant patį bylos procesą (paduodant ieškinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

30.        Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą byloje, užbaigtoje neišnagrinėjus ginčo iš esmės, yra svarbios tiek aplinkybės, atspindinčios šalių elgesį inicijuojant bylą teisme ir ją nagrinėjant, tiek ir priežastys, nulėmusios poreikį ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-1249/2025, 18 punktas).

31.       Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti tik tokiu atveju, jei būtų nustatytas netinkamas atsakovo elgesys, tačiau šiuo atveju atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas. Nors apeliantas teisingai nurodo procesinio elgesio (ne)tinkamumą kaip vieną iš kriterijų, kuris, kaip nurodyta aukščiau, vertinamas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nutraukus civilinę bylą, tačiau pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką vertinama kriterijų visumą. Taigi, skirstant bylinėjimosi išlaidas vertinamas ne vien tik atsakovo procesinis elgesys (kaip atsakovas nurodo, nepiktnaudžiavimas procesu, per nustatytą terminą pateikti procesiniai dokumentai). Todėl neteisingai apeliantas teigia, kad bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatytas jo netinkamas procesinis elgesys.

32.       Tiek teisiniame reglamentavime, tiek ir nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai patvirtina, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą atsisakius ieškinio, svarbu įvertinti ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, atsakomybę dėl proceso. Byloje šiuo aspektu nustatytos tokios faktinės aplinkybės:

32.1.                       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025, kuris paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi, ieškovų J. B. ir A. B. (šioje byloje - tretieji asmenys) ieškinį atsakovams J. I. ir E. B., tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo visas eismą ribojančias priemones. Taigi, atsakovai teismo sprendimą privalėjo įvykdyti iki 2025 m. rugpjūčio 22 d.;

32.2.                      byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų įvykdę teismo įpareigojimą nustatytu terminu ir iki ieškovei kreipiantis į teismą. Ieškovai J. B. ir A. B. taip pat nesiėmė patys eismo ribojimo priemonių pašalinimo veiksmų;

32.3.                      ieškovė UAB „JF investicijos“ nebuvo išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu civilinės bylos Nr. e2-1203-937/2025 šalimi. Ieškovė UAB „JF Investicijos“ dar vykstant teismo procesui civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 buvo išreiškusi prašymą dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tačiau teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi šio prašymo netenkino ir išaiškino UAB „JF Investicijos“, kad ji, esant pagrindui, savo teises ir interesus gali ginti, pareikšdama savarankišką ieškinį;

32.4.                      ieškovė 2025 m. rugsėjo 11 d. išsiuntė atsakovams raginimus, reikalaudama eismą ribojančias priemones pašalinti ne vėliau kaip iki 2025 m. rugsėjo 21 d., t. y. po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovai turėjo beveik 2 mėnesius tam, kad būtų įvykdytas teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų ėmęsi atitinkamų veiksmų, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovai būtų pateikę ieškovei duomenis apie tai, kad kreiptasi į teismą su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą, kad atsakovo finansinė padėtis yra prasta bei kad yra ieškoma rangovų darbams atlikti. Ieškovė atsiliepime taip pat nurodo, kad jai nebuvo žinoma ir informacija apie tai, jog atsakovui E. B. pavyko rasti rangovą galėsiantį atlikti reikalingus darbus 2025 m. gruodžio pradžioje.

33.       Taigi, apibendrinant išdėstytas faktines aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog ieškovė į teismą kreipėsi išimtinai siekdama įgyvendinti savo teises, kas ir nulėmė ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Tuo tarpu atsakovas, gavęs ieškovės raginimus, elgėsi pasyviai, neinformuodamas ieškovės nei apie teiktą 2025 m. rugpjūčio 6 d. apylinkės teismui prašymą atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo ir 2025 m. kovo 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 vykdymą iki bus atlyginta atsakovui padaryta žala administracinėje byloje Nr. eI2-922-561/2025 (duomenys iš LITEKO, CPK 179 straipsnis) nei apie tai, kad 2025 m. gruodžio mėn. surastas rangovas ketina atlikti reikalingus darbus, siekiant įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad galbūt nebūtų kreipusis į teismą, jei ieškovei būtų buvę pateikti duomenys ar bent informacija apie tai, kad atsakovai ketina artimiausiu metu pašalinti eismo ribojimo priemones. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šio skundo nagrinėjimo metu išnagrinėtas ir apelianto atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 pagal atsakovo J. I. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir priimta Panevėžio apygardos teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S- 23-940/2026 atskirasis skundas netenkintas (CPK 179 straipsnis). Kaip matyti iš aptartų faktinių aplinkybių, apeliantas siekė pasinaudoti proceso teisės normose įtvirtinta galimybe atidėti sprendimo vykdymą, taigi, dėl nurodyto įsiteisėjęs teismo sprendimas - pašalinti eismo ribojimo priemones - nebuvo vykdomas, o ieškovei nebuvus išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 bylos šalimi, ji negalėjo atlikti jokių veiksmų ar siekti, kad būtų įgyvendintas teismo įsiteisėjęs sprendimas. Be to, iš šalių procesinių dokumentų matyti, jog ieškovei nebuvo žinomi ir tolimesni atsakovų procesiniai veiksmai (tarp jų ir tai, ar atsakovai ketina įvykdyti teismo sprendimą) bei tai, ar tretieji asmenys J. B. ir A. B., kurie išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo ieškovais, ketina patys imtis pagal teismo sprendimą eismo ribojimo priemonių pašalinimo veiksmų. Taigi, apelianto vertinimas dėl ieškovės poreikio kreiptis su ieškiniu į teismą nebuvimo laikytinas subjektyvaus pobūdžio nuomone, neturinčia teisinio pagrindimo.

34.       Pritartina apeliantui, jog ieškinys iš tiesų paduotas dėl to paties dalyko ir siekiama tokių pačių teisinių padarinių kaip ir įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo įtraukta teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi, kartu išaiškinant UAB „JF Investicijos“, kad ji, esant pagrindui, savo teises ir interesus gali ginti, pareikšdama savarankišką ieškinį. Kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas nebuvo vykdomas, ieškovė, siekdama įgyvendinti savo teises, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Taigi, procesas buvo pradėtas būtent dėl atsakovų neveikimo ir vengimo įvykdyti teismo sprendimą, todėl laikytina, kad ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų kaltės, dėl ko atitinkamai jas pagrįstai spręsta priteisti iš atsakovų.

35.       Minėta, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškovei atsisakius nuo ieškinio, svarbu įvertinti ir priežastis, dėl kurių civilinė byla nutraukta. Byloje neginčijama aplinkybė, jog teismo sprendimas įvykdytas po civilinės bylos iškėlimo teisme, taigi, kartu įvykdytas ir ieškovės reikalavimas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir reikalavimo po civilinės bylos iškėlimo įvykdymas suponuoja išvadą, jog atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

36.        Apeliantas atskirajame skunde nurodo faktines aplinkybes dėl eismo ribojimo priemonių įrengimo (nurodo teiktus dokumentus, aplinkybes, kurioms tuo metu esant buvo įrengti įrenginiai ir pan.). Tačiau šios apelianto faktinės aplinkybės, kuriomis jis remiasi teigdamas, kad jis kartu su kitu atsakovu nėra eismą ribojančių priemonių savininkai ir nėra atsakingi už eismą ribojančių priemonių pašalinimą, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju. Apelianto nurodomos faktinės išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant 2025 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025, kuris yra peržiūrėtas apeliacine tvarka, sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi, apeliantas, ginčydamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai remiasi atsakomybės nebuvimu už eismo ribojimo priemonių pašalinimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai neteikia pagrindo tenkinti atsakovo atskirajį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį. Taigi, apelianto atskirasis skundas netenkinamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ir (ar) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo J. I. 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už teiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teikia taip pat 2026 m. sausio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. sausio 6 d. mokėjimo dokumentą.

39.        CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

40.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023, 20 punktas; kt.).

41.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, t. y. numatytas koeficientas 0,4 (8.16 punktas), kas sudaro 955 Eur (0,4 x 2025 m. II ketv. (bruto 2387 Eur)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis apeliacinės instancijos teisme atitinka pagrįstumo, realumo ir būtinumo kriterijus, galimas ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl priteistinos iš atskirąjį skundą pareiškusio atsakovo J. I. pilna apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

        netenkinti atsakovo J. I. atskirojo skundo.

        Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį.

        Priteisti iš atsakovo J. I. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „JF investicijos“, juridinio asmens kodas 304218316, 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                    Loreta Bujokaitė