Civilinė byla Nr. e3K-3-91-248/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01020-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.37; 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“, dalyvaujant trečiajam asmeniui „AAS BTA Insurance Company“, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių jungtinės veiklos partnerių tarpusavio santykius, rangovams tenkančią riziką vykdant viešojo rangos darbų pirkimo sutartį, šalių santykių teisinį kvalifikavimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 181 972,30 Eur (628 313,97 Lt be PVM) nuostolių atlyginimo, 6 proc. procesines palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2010 m. rugpjūčio 17 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė kartu dalyvauti konkurse dėl rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimo, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimo kaip bendrai veiklai susivieniję asmenys, pateikdami vieną bendrą pasiūlymą ir vykdydami konkurso užduotis.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė parengė techninį pasiūlymą, o jo pagrindu ieškovė įvertino darbų kainas ir pateikė finansinį pasiūlymą konkurse. Konkurso nugalėtojomis pripažintos ieškovė ir atsakovė, kaip jungtinės veiklos partnerės, ir ieškovė, kaip jungtinės veiklos partnerėms atstovaujantis asmuo, su perkančiąja organizacija pasirašė rangos sutartį Nr. 294/2011 (toliau – Rangos sutartis). 
5. Ieškovė nurodė, kad paaiškėjo, jog atsakovės rengtų techninio pasiūlymo ir techninio projekto sprendiniai dėl vėdinimo dalies skiriasi. Bendras patalpų plotas, kuriame pagal atsakovės parengtą techninį pasiūlymą numatyta įrengti mechaninę vėdinimo sistemą su rekuperacija, buvo 3804,81 kv. m, o pagal atsakovės parengtą techninį projektą –12 710,97 kv. m. Ieškovė pagal Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 4.1 punktą privalėjo statybos rangos darbus vykdyti pagal techninį projektą ir vėdinimo sistemą su rekuperacija įrengė patalpose, kurių bendras plotas yra 12 710,97 kv. m. Techninio projekto sprendiniai turėjo iš esmės sutapti su techninio pasiūlymo sprendiniais ir kiekiais.
6. Atsakovė netinkamai įvertino užsakovo reikalavimus ir norminius aktus, parengė netinkamą techninį pasiūlymą. Atsakovė savo prievoles pagal Jungtinės veiklos sutartį vykdė netinkamai ir jai taikytina sutartinė atsakomybė (Jungtinės veiklos sutarties 3.1 punktas). Techninio pasiūlymo vėdinimo dalies sprendinių realizavimas buvo įkainotas 915 702,54 Lt (265 205,79 Eur), tačiau faktiškai kainavo 1 544 016,51 Lt, arba 447 178,09 Eur (be PVM), todėl kainų skirtumas (181 972,30 Eur) yra ieškovės nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. 
8. Teismas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. Aleksandro Stulginskio universitetas (toliau – perkančioji organizacija) paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Nr. 58(2) „LŽŪU III-ųjų rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbų pirkimas“ (toliau – Konkursas). 2010 m. rugpjūčio 17 d. šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė sujungti abiejų šalių organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą ir veikti kartu teikiant bendrą pasiūlymą Konkurse. Jungtinės veiklos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad, joms laimėjus Konkursą, ieškovė atliks 93 proc. visų su darbų (projektavimo ir statybos darbai), o atsakovė – 7 proc. darbų (projektavimo darbai) (Jungtinės veiklos sutarties 2.3 punktas). Šalys susitarė, kad pagrindinė partnerė yra ieškovė, kuri Konkurso laimėjimo atveju bus juridiškai atsakinga už visos sutarties vykdymą ir bus įgaliota partnerių vardu sudaryti Rangos sutartį su perkančiąja organizacija.
9. Ieškovė, kaip pagrindinė partnerė, pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai, ieškovė ir atsakovė buvo pripažintos Konkurso laimėtojomis. 2011 m. gruodžio 9 d. perkančioji organizacija ir ieškovė pasirašė Rangos sutartį. Detalizuodamos Jungtinės veiklos sutarties vykdymą, ieškovė ir atsakovė 2012 m. sausio 24 d. sudarė Susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo Nr. SN-120105-003 (toliau – Susitarimas JVS).
10. Teismas nustatė, kad šalys susitarė tik dėl konkrečių darbų pasidalijimo laimėjus Konkursą, o iki jo laimėjimo raštu šalys nesusitarė, kurią pasiūlymo Konkursui dalį rengia kiekviena partnerė. Šalys susitarė, kad, norint pateikti tinkamą pasiūlymą perkančiajai organizacijai ir tinkamai įvykdyti darbus, reikia sujungti savo organizacinį, gamybinį ir finansinį potencialą. Šalys nusprendė veikti kartu, teikdamos bendrą pasiūlymą Konkurse. Teismas nurodė, kad pats Jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas patvirtina tai, jog atsakovė įsipareigojo dalyvauti ir rengiant pasiūlymą Konkursui. Iš paklausimų perkančiajai organizacijai, pasiūlymo duomenų matyti, kad atsakovė rengė techninio pasiūlymo aprašomosios dalies projektą, šis vėliau ieškovės, kaip pagrindinės partnerės, buvo įtrauktas į pasiūlymą ir pateiktas perkančiajai organizacijai.
11. Teismas laikė, kad atsakovei kilo pareiga tinkamai parengti techninio pasiūlymo projektą, įskaitant jo dalį dėl vėdinimo sistemų įrengimo. Tačiau svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė, būdama profesionali statybos ir projektavimo teisinių santykių dalyvė, Jungtinės veiklos sutartimi prisiėmusi 93 proc. projektavimo ir statybos darbų dalį, turėjo pareigą patikrinti ir įsitikinti Konkursui teikiamo techninio (projektinio) pasiūlymo teisingumu, tinkamumu, išsamumu ir priimtinumu. Kadangi ieškovė techninį pasiūlymą pasirašė ir pateikė Konkursui, teismas sprendė, kad techninio pasiūlymo duomenys ieškovei buvo tinkami, pakankamai išsamūs ir tikslūs bei priimtini.
12. Teismas nustatė, kad techniniame pasiūlyme ar jo dalyje „1.2. Vėdinimo sistemos parametrai“ nebuvo nurodyta, jog bendras mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija plotas sudarys 3804,81 kv. m. Teismo nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad projektiniuose pasiūlymuose buvo ar galėjo būti nurodyti tikslūs vėdinamų patalpų plotai ir kad juos netiksliai nurodė atsakovė.
13. Teismas nustatė, kad prieš parengiant techninio pasiūlymo dalies projektą, atsakovė tikslinosi ir klausė perkančiosios organizacijos dėl Konkurso sąlygose iškelto reikalavimo įrengti mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija 14 531,41 kv. m sąvokos, norėdama patikslinti, kuriuo punktu vadovautis, nes 3.4.1 punkte buvo nurodyta, jog vėdinimo sistema įrengiama tik ten, kur reikalauja statybos techninio reglamento (toliau – STR) ir higienos normos.
14. Perkančioji organizacija atsakydama atsakovei į paklausimą nurodė, kad vėdinimo sistema turi būti įrengiama visame pastate pagal galiojančius įstatymus, reikalavimus ir normas; mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengiamos patalpose, kur to reikalauja STR ir higienos normos. Pagal šiuos reikalavimus atsakovė ir parengė savo techninio pasiūlymo projektą, ir jį pateikė ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad rengdama techninio pasiūlymo projektą atsakovė būtų pažeidusi nurodytus reikalavimus, t. y. nenurodžiusi vėdinimo sistemos įrengimo ten, kur tai buvo būtina pagal STR ir higienos normas.
15. Teismo nuomone, svarbi aplinkybė yra tai, kad pagal tokį atsakovės parengtą projektą ieškovei parengus ir pateikus pasiūlymą perkančiajai organizacijai, šalys buvo pripažintos laimėtojomis ir su jomis sudaryta Rangos sutartis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pasiūlymas atitiko visus Konkurso dokumentuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnis). Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė netinkamai parengė techninio pasiūlymo projektą ir dėl to pasiūlymas neatitiko reikalavimų, kuriuos kėlė perkančioji organizacija. Ginčo dėl Konkurso teisėtumo nagrinėjamu atveju nėra iškelta ir jis nėra pripažintas neteisėtu.
16. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad projektiniai pasiūlymai turėjo tiksliai ir detaliai sutapti su vėliau parengto techninio projekto sprendiniais. Projektiniams pasiūlymams nėra keliami tokie patys išsamumo, tikslumo ir detalumo reikalavimai kaip techniniam ar darbo projektui. Priešingu atveju techninio projekto ar darbo projekto pirkimas būtų beprasmis, kadangi projektavimo darbų rezultatas – techninis ar darbo projektas būtų pateikiamas konkursiniuose pasiūlymuose. Tą patvirtina užsakovo reikalavimai, pagal kuriuos jis pageidavo kartu su techniniu pasiūlymu gauti preliminarius darbų kiekių, medžiagų, mechanizmų ir įrengimų poreikių žiniaraščius, naudojant subendrintus statybos darbų kainų apskaičiavimus (Konkurso sąlygų 2.7 punktas) ir kad būtų užtikrinti reikalaujami energijos sutaupymo rodikliai (Konkurso sąlygų 2.13–2.14 punktai).
17. Be to, pagal teisinį reglamentavimą techninio ir darbo projekto bei projektinių pasiūlymų sąvokos skiriasi. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalį projektinis pasiūlymas – eskizinis projektas, kurio tikslas išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4, 6.5, 7.2.1 punktuose skirtingai apibrėžiamas techninio ir darbo projektų bei projektinių pasiūlymų turinys, 8 priede nustatyta detali techninio projekto sudėtis ir reikalavimai, 6.10 punkte nurodyta, kad sąnaudų kiekių žiniaraščiai pateikiami parengto projekto atitinkamose dalyse, o ne projektiniuose pasiūlymuose. Taigi nei Konkurso sąlygose, nei teisės aktuose nenustatyta ir nereikalaujama parengti projektinius pasiūlymus, kurie sutaptų su techniniu projektu, todėl Konkurso metu rengti projektiniai pasiūlymai savo tikslumu ir detalumu negalėjo ir neturėjo atitikti vėliau parengto techninio projekto sprendinių ar apskaičiuotų darbų ir medžiagų kiekių.
18. Teismas nustatė, kad po Rangos sutarties sudarymo ieškovė ir perkančioji organizacija derino ir sprendė, pagal kurį iš pateiktų variantų bus įrengiama vėdinimo sistema ir derinama bei parenkama vėdinimo sistemos įrengimo technologija. Tai patvirtina, kad ieškovė, kaip pagrindinė partnerė, pati derino galimus projektinius sprendinius su perkančiąja organizacija jau po Rangos sutarties pasirašymo, o atsakovė tik gaudavo nurodymus dėl projektavimo darbų atlikimo. Teismas laikė, kad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės ir užsakovo sprendinių parinkimą bei pakeitimus jau vykdant Rangos sutartį.
19. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė netinkamai vykdė Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir atliko neteisėtus veiksmus.
20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB ,,LitCon“ apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.
21. Kolegija nurodė, kad priima ir vertina ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus naujus įrodymus (techninio pasiūlymo ir techninio projekto (vėdinimo dalies) lyginamąją lentelę ir planus, 2015 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadą Nr. 12/22, 2010 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Verduna“ pasiūlymą Nr. 10/08/15-0001 ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. UAB „AIRCS“ komercinį pasiūlymą Nr. 10/08-54AG). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

22. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai ginčo santykiui netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 1 dalies, 6.975 straipsnio 3 dalies ir 6.9 straipsnio 5 dalies, kuriomis remiantis darytina išvada, kad partneris, įvykdęs solidariąją prievolę ir patyręs nuostolių, turi teisę reikalauti jų visiško atlyginimo iš kito partnerio, jeigu šie nuostoliai atsirado išimtinai dėl jo kaltės. Ieškovė, tinkamai vykdydama Rangos sutartį, atliko visus rekonstrukcijos darbus pagal atsakovės parengtą techninį projektą, o kadangi techniniame projekte darbų apimtis dėl mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija įrengimo lyginant su techniniu pasiūlymu padidėjo 3 kartus, ieškovė papildomai patyrė 181 972,30 Eur išlaidų, kurias laiko nuostoliais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, šiai netinkamai parengus techninį pasiūlymą.
2. Ieškovė, tinkamai vykdydama Rangos sutartį, atliko ir tuos darbus, kurie šalių nebuvo nurodyti ir įvertinti, laikytina, kad ieškovė viena įvykdė solidariąją šalių prievolę. Kadangi dėl šios prievolės vykdymo ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos grindžia išimtinai atsakovės kalte, ieškovė turi teisę pagal CK 6.9 straipsnio 5 dalį reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės. Tą nustato ir Jungtinės veiklos sutarties 3 punktas, pagal kurį neatlikęs (netinkamai atlikęs) sutartyje nustatytų prievolių, kurios šia sutartimi, jos priedais ar kitais susitarimais buvo priskirtos konkrečiam partneriui, partneris privalo nedelsdamas atlyginti iš kito partnerio solidariai išieškotas sumas bei atlyginti kitam partneriui jo patirtus nuostolius. Partneris, dėl kurio kaltės atsirado solidarioji prievolė, atsako už visą skolą, sprendžiant jų abiejų tarpusavio atsiskaitymo santykius (CK 6.9 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Teismai neanalizavo šalių ginčo pagal CK 6.975, 6.9 straipsnius ir Jungtinės veiklos sutarties 3 punktą ir neatskleidė šiam ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.
3. Teismai, spręsdami, kad galutinę techninio pasiūlymo versiją patvirtino ir Konkursui teikė ieškovė, todėl ji ir turėjo pareigą techninį pasiūlymą patikrinti bei įsitikinti jo išsamumu, teisingumu, tinkamumu ir priimtinumu, netinkamai aiškino CK 6.969 straipsnyje įtvirtintą jungtinės veiklos sutarties sąvoką ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Jungtinės veiklos teisiniai santykiai yra pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu, kuris vienam sutarties partneriui atlikus sutartimi sulygtus veiksmus leidžia tikėtis ir kitam partneriui, kad, šiam įvykdžius įsipareigojimus, galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Ieškovė neprivalėjo tikrinti atsakovės parengto techninio pasiūlymo, priešingai, turėjo pasitikėti savo partnere ir tuo, kad ji tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį. Ieškovė pasirašė ir pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai, kaip to reikalavo Konkurso sąlygos, tačiau tai nereiškė, kad visa rizika ir atsakomybė dėl atsakovės rengto techninio pasiūlymo tinkamumo atiteko ieškovei. 
4. Teismai, spręsdami, kad atsakovė techninį pasiūlymą parengė tinkamai, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013 ir kt.). Vertinant visus jungtinės veiklos sutarties šalių nesutarimus ir sprendžiant kylančius ginčus, privaloma  atsižvelgti į tai, kad šalys šiame teisiniame santykyje turi kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013).
5. Šiuo konkrečiu atveju pasiūlymas susidėjo iš dviejų dalių ir šalys aiškiai susitarė, kuri kurią pasiūlymo dalį rengia. Kadangi finansinis pasiūlymas buvo rengiamas techninio pasiūlymo pagrindu, atsakovė privalėjo techninį pasiūlymą parengti taip, kad ieškovė, remdamasi jo sprendiniais, būtų galėjusi objektyviai įvertinti darbų atlikimo sąnaudas ir finansiniame pasiūlyme įkainoti darbus pagrįsta ir protinga suma. Aplinkybė, kad techniniame pasiūlyme atsakovė nurodė, jog mechaninio vėdinimo sistemą su rekuperacija užtenka įrengti patalpose, kurių bendras plotas sudarė 3804,81 kv. m, kai techniniame projekte tokią vėdinimo sistemą atsakovė suprojektavo patalpose, kurių bendras plotas sudarė 12 710,97 kv. m (3 kartus didesnis), patvirtina, kad atsakovės techninis pasiūlymas buvo parengtas netinkamai, nes visiškai neatitiko ieškovės, kaip partnerės, lūkesčių dėl šio pasiūlymo tokio tikslumo ir išsamumo, kad ieškovė galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas pagal Jungtinės veiklos sutartį ir parengti teisingą finansinį pasiūlymą.
6. Teismai, spręsdami, kad atsakovės parengtas techninis pasiūlymas buvo tinkamas, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Aplinkybę, kad atsakovė netinkamai parengė techninį pasiūlymą, jame nurodydama net 3 kartus didesnį patalpų, kuriose ketinama įrengti mechaninio vėdinimo sistemą su rekuperacija, plotą, negu buvo būtina, ieškovė įrodinėjo techniniu pasiūlymu, techniniu projektu ir specialisto išvada. Byloje buvo pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės techninis pasiūlymas buvo parengtas netinkamai ne tik dėl to, kad neatitiko ieškovės, kaip partnerės, lūkesčių dėl šio pasiūlymo tikslumo ir išsamumo, kad ieškovė galėtų tinkamai įvykdyti savo pareigas pagal Jungtinės veiklos sutartį ir parengti teisingą finansinį pasiūlymą, bet ir neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad specialisto išvada, pateikta apeliacinės instancijos teismui, nebuvo vertinta ir dėl jos nutartyje teismas nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
23. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimais į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
1. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovė savo parengtame projektiniame pasiūlyme nebuvo numačiusi mechaninę vėdinimo sistemą įrengti tik 3804,81 kv. m ploto patalpose ir kad ieškovė neįrodė, jog konkursiniame pasiūlyme vėdinimo sistemos įrengimo kainą apskaičiavo atsižvelgdama į 3804,81 kv. m mechaninio vėdinimo sistemos su rekuperacija plotą. Ieškovė po Rangos sutarties sudarymo su perkančiąja organizacija ne kartą derino ir sprendė, pagal kurį iš pateiktų variantų bus įrengiama vėdinimo sistema ir parenkama įrengimo technologija, o atsakovė tik gaudavo nurodymus dėl projektavimo darbų atlikimo (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismai, nenustatę ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, neturėjo pagrindo taikyti kasaciniame skunde nurodytų CK 6.969, 6.975, 6.9 straipsnių.
2. Iš kasacinio skundo turinio negalima suprasti, kuo ieškovė grindžia savo poziciją dėl atsakovės atsakomybės sąlygų bei apimties. Ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo, turėjo įrodyti, kad atsakovės prievolė parengti „tinkamą“ techninį pasiūlymą buvo nustatyta Jungtinės veiklos sutartimi, ir įrodyti, kad prievolė buvo neįvykdyta, kad dėl jos neįvykdymo ieškovė patyrė nuostolius ir kad jie priežastiniu ryšiu susiję su atsakovei perduotos prievolės neįvykdymu. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atitinkamos sąlygos nebuvo nustatytos, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
3. Jeigu ieškovės reikalavimai grindžiami tuo, kad dalies darbų neįsivertinimas techniniame pasiūlyme yra bendra partnerių veikla atnešusi nuostolius, ir jeigu iš Jungtinės veiklos sutarties turinio būtų galima nustatyti, jog techninio pasiūlymo parengimas buvo Jungtinės veiklos sutartimi reguliuojama bendra partnerių veikla (bendri reikalai), kuriems jie suvienijo savo pajėgumus, tuomet ginčo teisiniam santykiui kvalifikuoti taikytinas Jungtinės veiklos sutarties 2.4 punktas, pagal kurį kiekvienas partneris už bendrus nuostolius atsakytų proporcingai savo dalies dydžiui (atsakovės dalies dydis yra 7 proc.).
4. Pažymėtina, kad šalys nustatė ribotą atsakovės atsakomybę atsiradus pasiūlyme įkainotų darbų ir faktiškai atliktų darbų kainų svyravimams. Pagal Susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo 3.5 punktą atsakovė dėl pasiūlyme įkainotų darbų kiekių žiniaraštyje nurodytų darbų kiekių bei faktinių kiekių, gautų vykdant darbus, svyravimų prisiėmė tik papildomų ar pakartotinių projektavimo darbų riziką.
5. Kadangi Jungtinės veiklos sutartimi nenustatyta atsakovės pareigos parengti techninį pasiūlymą ar „tinkamą“ techninį pasiūlymą, neapibrėžti „tinkamo“ techninio pasiūlymo reikalavimai, nėra pagrindo teigti, kad užduotis parengti techninį pasiūlymą buvo perduota atsakovei ir kad atsakovė yra atsakinga už galutinį techninio pasiūlymo turinį. Vien tik tas faktas, kad ieškovės prašymu atsakovė padėjo parengti tokio pasiūlymo aprašomosios dalies projektą, neleidžia ieškovei kaip jungtinės veiklos partnerei pagrįstai tikėtis, jog techninis pasiūlymas yra galutinis ir nereikalaujantis atsakingojo partnerio peržiūros (patikros) ir patvirtinimo. Pažymėtina, kad teismai nustatė, jog galutinę techninio pasiūlymo versiją tvirtino ir Konkursui kartu su kitais konkursinio pasiūlymo dokumentais teikė ieškovė. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 2.3 punktą ieškovė prisiėmė 93 proc. projektavimo ir rangos darbų, todėl negali pasiteisinti, kad nebuvo atsakinga už techninio (projektinio) pasiūlymo parengimą ar kad neturėjo patirties, kompetencijos ar galimybių įvertinti jo turinio.
6. Teismai tinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius, kad techniniame pasiūlyme nebuvo nustatytas konkretus mechaniškai vėdintinų patalpų plotas, techninis pasiūlymas nebuvo ir negalėjo būti tokio paties detalumo ir išsamumo kaip sutarties vykdymo metu parengtas techninis projektas, techniniame pasiūlyme buvo nurodyti esminiai vėdinimo sistemos įrengimo principai, jokių pastabų ar trūkumų dėl techninio pasiūlymo vėdinimo dalies ieškovė atsakovei nenurodė, techniniame pasiūlyme pateiktų duomenų ieškovei pakako, jog ji parengtų tikslų finansinį pasiūlymą ir, jį pateikusi, būtų pripažinta laimėtoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo ir ginčui spręsti taikytinų normų

24. Šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jungtinė veikla (partnerystė) reglamentuojama CK 6.969–6.982 straipsniuose. CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas bendrų nuostolių ir bendrų išlaidų paskirstymas tarp partnerių, o CK 6.975 straipsnio nuostatose – partnerių atsakomybė kreditoriams pagal bendras prievoles. Pažymėtina, kad CK 6.975 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ūkinės veiklos partnerių pareiga pagal bet kokio pobūdžio bendras prievoles solidariai atsakyti kreditoriui apima tik išorinį partnerių ir jų kreditoriaus (-ių) santykį, tačiau, priešingai nei siūlo kasatorė, ši pareiga neapima vėlesnių vidinių partnerių santykių.
25. Tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai bendra prievolė kreditoriui įvykdyta, dėl patirtų nuostolių ar išlaidų vykdant prievolę gali būti sprendžiama arba pagal normas,  reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245–6.249 straipsniai), arba pagal normas, pagal kurias paskirstomos bendros išlaidos ar nuostoliai (CK 6.974 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytų normų atribojimas priklauso nuo faktinių aplinkybių, dėl kurių partnerėms atsirado prievolė padengti bendrus nuostolius (išlaidas).
26. Jei nuostoliai kilo dėl bendrų abiejų partnerių veiksmų, kurie nebūtinai sietini su kalte ar teisės pažeidimu, ar šių veiksmų negalima atskirti (ar dėl kitų priežasčių), partnerių tarpusavio atsiskaitymams įvykdžius prievolę kreditoriui taikytinas CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas vidinis partnerių santykių modelis; jei nuostoliai patirti išimtinai tik dėl vieno partnerio veiksmų, kuriais pažeidžiamos jungtinės veiklos sutartyje ir (ar) kituose teisės aktuose įtvirtintos pareigos, šalių (partnerių) ginčui taikytinos sutartinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245–6.249 straipsniai).
27. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti kasatorės argumentai, kad bylą nagrinėję teismai, nustatę, kad  ieškovė vykdydama Rangos sutartį viena įvykdė solidariąją prievolę užsakovui, turėjo taikyti įstatymo (CK 6.975 straipsnio 3 dalis, 6.9 straipsnio 5 dalis) analogiją bei tenkinti jos ieškinį.
28. Kasatorė nurodo, kad teismai neįvykdė pareigos atlikti teisinę ginčo santykių kvalifikaciją pagal ieškinyje nurodytą faktinį ieškinio pagrindą. Vadovaujantis dispozityvumo principu į teismą besikreipiančio asmens pasirinktas ieškinio pagrindas bei dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio teisinio pagrindo, t. y. įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos, ieškovas neprivalo nurodyti.
29. Teismas, užtikrindamas proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), negali pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, spręsdamas dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (pvz., CPK 376, 405 straipsniai).
30. Teismo prerogatyva yra teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepriklausomai, ar jomis remiasi ieškovas ir kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Šioje byloje ieškinys atsakovei – jungtinės veiklos partnerei pareikštas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis). Atitinkamai ieškovė įrodinėjo tokios atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), be kita ko, atsakovės veiksmais, pažeidžiančiais sutartį, nurodydama tai, kad ši Konkursui netinkamai parengė techninę pasiūlymo dalį, kas lėmė ir ieškovės pateikto finansinio pasiūlymo trūkumus. Nors ieškovė nurodė, kad techniniame projekte mechaninė su rekuperacija vėdinimo sistema suprojektuota didesniame plote, nei buvo nustatyta techniniame pasiūlyme, tačiau laikėsi pozicijos, jog būtent techniniame pasiūlyme buvo vėdinimo sistemos projektavimo klaidos. Ieškinys nebuvo grindžiamas atsakovės netinkamu savo įsipareigojimų dalies atlikimu vykdant Rangos sutartį, t. y. parengiant techninį bei darbo projektus. Tai akcentuota ir ieškovės teiktame dublike bei pasisakymuose pirmosios instancijos teismo proceso metu.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes teismai teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius kaip kylančius iš jungtinės veiklos (partnerystės). Dėl šio aspekto byloje tarp šalių nebuvo ginčo. Vis dėlto pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ne visiškai tinkamai ginčo sprendimui taikė aktualias teisės normas. Nors teisėjų kolegija pagal toliau pateikiamus argumentus iš esmės sutinka su teismų vertinimu, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti sutartinės atsakomybės nuostatų, tačiau pagal šios nutarties 24–26 punktus turėjo būti sprendžiama dėl galimybės taikyti kitas CK normas, a fortiori (ypač) CK 6.974 straipsnio nuostatas.
33. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorė kasaciniu skundu nekelia naujų aplinkybių, t. y. nekeičia ieškinio faktinio pagrindo (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Viso proceso metu ji rėmėsi tapačiomis pagrindinėmis faktinėmis aplinkybėmis, kad dėl skirtumų tarp atsakovės rengtų techninio pasiūlymo ir techninio projekto kilo papildomų darbų atlikimo poreikis, ji šiuos darbus atliko savo sąskaita, dėl to patyrė papildomų išlaidų, kurias siekia prisiteisti iš buvusios partnerės.

Dėl sutartinės atsakomybės taikymo tarp jungtinės veiklos partnerių

34. Pagal CK 6.256 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laiku ir tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles (1 dalis), o jų neįvykdęs ar įvykdęs netinkamai privalo kitai sutarties šaliai atlyginti šios patirtus nuostolius (2 dalis). Taigi, civilinės atsakomybės taikymui visų pirma būtina įvertinti, ar sutarties šalis tinkamai vykdė sutartį.
35. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad dalis kasatorės argumentų, susijusių su teismų išvadomis dėl atsakovės veiksmų vertinimo, pripažintini teisingais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad Jungtinės veiklos sutartimi nebuvo susitarta, jog būtent atsakovė rengs techninę pasiūlymo dalį ir kad parengs „tinkamą“ pasiūlymą, ir dėl to ji nėra atsakinga už rezultatą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors jungtinės veiklos sutartimi iš tiesų nedetalizuota, kuris jungtinės veiklos partneris kokius konkrečius darbus atliks pasiūlymo pateikimo stadijoje (nurodyta tik darbų apimties procentinė išraiška ir veiklos sritys, jei bus sudaryta rangos sutartis), tačiau teismai pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus nustatė, jog faktiškai techninę pasiūlymo dalį rengė atsakovė. Dėl to užtikrinti darbo rezultato kokybę yra visų pirma techninio pasiūlymo rengėjo pareiga. 
36. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad už galutinio techninio pasiūlymo varianto parengimą ir jo pateikimą perkančiajai organizacijai buvo atsakinga ne atsakovė, o pati ieškovė, privalėjusi tikrinti atsakovės parengtą pasiūlymo dalį. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad iš Jungtinės veiklos sutarties turinio ir atskirų sąlygų tokia atsakovės pareiga tiesiogiai nekyla, o jungtinės veiklos dalyvių santykiai turi būti grįsti pasitikėjimu.
37. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei) grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia bendro sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Vieno sutarties partnerio sutartimi sulygtų veiksmų atlikimas kitam partneriui leidžia tikėtis, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Atsižvelgiant į nurodytą praktiką nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, viena vertus, jungtinės veiklos dalyvis privalo pasitikėti partneriu ir manyti, jog šis siekdamas bendro tikslo savo įsipareigojimus (parengti techninę pasiūlymo dalį) pagal išgales įvykdys maksimaliai gerai; kita vertus, jungtinės veiklos sutartis, minėta, pagal savo pobūdį reikalauja itin glaudaus bendradarbiavimo. Ieškovė pati nurodo, kad atsakovės parengtą pasiūlymo dalį naudojo rengdama finansinį pasiūlymą, t. y. su techniniu pasiūlymu neišvengiamai turėjo susipažinti. Todėl ieškovė, net ir neturėdama teisinės pareigos kontroliuoti atsakovės atliktą darbą, tačiau laikydamasi bendradarbiavimo, keitimosi informacija reikalavimų, būdama susipažinusi su Konkurso sąlygomis ir turėdama reikalingų žinių (Jungtinės veiklos sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad ieškovė atliks statybos ir projektavimo darbus), turėjo pastebėti pasiūlymo neatitiktį (jei toks būtų) Konkurso dokumentams ir juos kartu su atsakove pašalinti. Kritiškas techninio projekto vertinimas, bendradarbiavimas su partneriu, pastebėtų netikslumų ištaisymas atitiktų apdairaus ir rūpestingo jungtinės veiklos partnerio elgesio standartą, ypač atsižvelgiant į tai, kad didžioji įnašo į bendrą veiklą dalis pagal sutartį tenka ieškovei. 
39. Jungtinės veiklos sutartyje, kaip ir pažymi apeliacinės instancijos teismas, nėra nurodyta, kokius kokybės parametrus ir kriterijus turi atitikti techninė pasiūlymo dalis. Tačiau ir be to turi būti  suprantama, kad ji turi atitikti Konkurso dokumentų bei statinio projektinio pasiūlymo rengimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tokio reikalavimų neatitinkančio pasiūlymo parengimas ne tik neatitiktų Jungtinės veiklos sutarties tikslo, tačiau negalėtų konkuruoti su kitais Konkurso dalyvių pasiūlymais. Todėl sprendžiant dėl pasiūlymo tinkamumo vertintina, ar jis atitinka Konkurso dokumentuose nustatytus reikalavimus dėl perkamų darbų bei paslaugų ir ar jis parengtas laikantis statinio projektinio pasiūlymo rengimą reglamentuojančių teisės aktų.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės rengtas techninis pasiūlymas, ypač jo dalis dėl vėdinimo sistemos, neatitiko šios nutarties 39 punkte aptartų reikalavimų. Šalių bendrai teiktas pasiūlymas perkančiosios organizacijos ne tik buvo pripažintas tinkamu pagal Konkurso sąlygas, bet šalys buvo išrinktos laimėtojomis. Tam tikri skirtumai tarp techninio pasiūlymo ir techninio projekto savaime nereiškia, kad buvo pateiktas netinkamas techninis pasiūlymas. Kaip ir nurodyta teismų sprendimuose, šių dokumentų paskirtis yra nevienoda, jiems taikomi skirtingi tikslumo, išsamumo ir detalumo standartai, todėl ir jų sprendiniai negali visiškai sutapti.
41. Statinio projektas pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalį – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Tuo tarpu pagal techninį pasiūlymą statybos darbai nevykdomi, techninio pasiūlymo paskirtis – pateikti pagrindinių sprendinių idėją, atskleisti, kaip bus pasiekti techniniai užsakovo reikalaujami rekonstrukcijos parametrai ir funkcinės savybės. Dėl to, kaip nustatyta Konkurso sąlygose, tiekėjas kartu su pasiūlymu turi pateikti tik preliminarius darbų kiekių, medžiagų, mechanizmų ir įrengimų poreikių žiniaraščius, naudodamas subendrintus statybos darbų kainų apskaičiavimus, kurie rengiant techninį projektą gali ir kisti.
42. Vertindama techninį ir finansinį pasiūlymus, perkančioji organizacija išrenka Konkurso laimėtoją. Taigi techninis pasiūlymas ir techninis projektas negali sutapti ir dėl tos priežasties, kad techninis projektas yra pirkimo objekto dalis, todėl jam tapatus dokumentas negali būti parengtas dar iki Konkurso pabaigos. Remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, rengdama techninę pasiūlymo dalį, netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. 
43. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovė neįrodė ir priežastinio ryšio tarp savo padidėjusių sutarties vykdymo išlaidų ir atsakovės veiksmų. Kitaip tariant, atsakovė neįrodė, kad mechaninės su rekuperacija vėdinimo sistemos įrengimą ne tik tose patalpose, kurios buvo tiesiogiai nurodytos techniniame pasiūlyme (atsakovės teigimu – techniniame pasiūlyme ir jo brėžiniuose buvo pateikti ne tikslūs mechaniniu būdu vėdintinų patalpų plotai, o sprendiniai dėl tų patalpų, dėl kurių perkančioji organizacija buvo detalizavusi savo reikalavimus), ir atitinkamai didesnes įrengimo sąnaudas lėmė atsakovės rengto techninio pasiūlymo sprendinių trūkumai.
44. Minėta, perkančioji organizacija šalių teiktą pasiūlymą pripažino tinkamu. Byloje nustatyta, kad techninio projekto rengimo stadijoje rekonstruojamo pastato vėdinimo būdą kasatorė derino su užsakovu, sutiko jį keisti pagal jo pageidavimus. Ieškovė neįrodė, kad tokie keitimai buvo būtini dėl normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, į kuriuos neatsižvelgė atsakovė, rengdama pasiūlymą. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų argumentacija ir išvada dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos neįrodymo.
45. Remiantis pirmiau nurodytų argumentų visuma, pripažintinas pagrįstu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų vertinimas, kad ieškovė neįrodė atsakovės sutartinės atsakomybės sąlygų. Dėl to nagrinėjamoje byloje spręstina dėl bendrų išlaidų paskirstymo tarp šalių (CK 6.974 straipsnis).

Dėl bendrų išlaidų paskirstymo tarp jungtinės veiklos partnerių

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad, rangos sutartimi nustačius konkrečią darbų atlikimo kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Tais atvejais, kai rangos sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu, be kita ko, yra apribota ir sutarties sąlygų keitimo galimybė (VPĮ 18 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad ieškovė atliko visus darbus pagal techninį projektą, nors jų apimtis ir skyrėsi lyginant su atsakovės rengtu techniniu pasiūlymu.
47. Pirmiau nurodytos su rangos sutarties, inter alia (be kita ko), sudarytos viešojo pirkimo būdu, vykdymu susijusios aplinkybės – rangovui tenkanti rizika, kurią jis turi įvertinti prieš sudarydamas statybos rangos sutartį. Nagrinėjamos bylos atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo suvokti, kad dėl perkančiosios organizacijos vykdyto Konkurso sąlygų, kuriose apibrėžtas pirkimo objektas, į kurį, be kita ko, įėjo ir techninio projekto parengimo darbai, tiekėjams (rangovams) teko didesnė nei įprastai sutarties vykdymo (sąnaudų patyrimo) rizika, nes pasiūlymų kaina turėjo būti apskaičiuojama ir teikiama ne pagal konkrečius universiteto pastatų techninio projekto duomenis, o pagal abstraktesnes Konkurso sąlygas ir pačių tiekėjų siūlomus techninius sprendinius.
48. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pasisakyta dėl rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo darbų pirkimo sutartį. Iš šios praktikos, be pirmiau nurodytų CK įtvirtintų ribojimų keisti sutarties kainą, matyti, kad tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomi kaštai neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo būtent dėl pastarosios situacijos.
49. Byloje nenustatyta, kad dėl Konkurso sąlygomis kylančios sutarties vykdymo rizikos tiekėjos būtų inicijavę peržiūros procedūrą, siekdami panaikinti atitinkamas šio pirkimo nuostatas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad perkančiosios organizacijos taip pat turėtų įvertinti, ar dėl pirkimo sąlygų specifikos, kai perkami statybos darbai kartu su techninio projekto parengimu, jos nesusidurs su tam tikromis pirkimo procedūrų organizavimo kliūtimis, tačiau ir dėl to nekils viešojo darbų pirkimo vykdymo trikdžių, ypač kai tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu, atsisakytų savo sąskaita atlikti papildomus darbus.
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad vykdant Rangos sutartį ieškovės patirtos papildomos išlaidos, susijusios su Jungtinės veiklos sutartimi, pripažintinos bendromis ieškovės ir atsakovės išlaidomis ir tarp partnerių turėtų būti paskirstomos, atsižvelgiant į šalių susitarimą arba proporcingai kiekvienos partnerės dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškovės ieškinį, pagal byloje nustatytas aplinkybes nepagrįstai netaikė CK 6.974 straipsnio nuostatų.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

51. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
52. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
53. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016).
54. Kasatorė nurodo, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės rengtame techniniame pasiūlyme ir techniniame projekte yra skirtingas patalpų su mechanine vėdinimo sistema kiekis ir skirtingas taip vėdinamų patalpų plotas, ir išvardija tuos įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai kasaciniame skunde nurodytus įrodymus vertino, aptarė jų įrodomąją reikšmę procesiniuose sprendimuose ir pripažino, kad jų nepakanka konstatuoti, jog atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus.
55. Nors teismai teisingai nurodė, kad techniniame pasiūlyme nenurodytas konkretus vėdintinų patalpų plotas, tačiau neginčytina ir tai, kad, parengus techninį projektą, jis padidėjo (apėmė ne tik dideles auditorijas ir laboratorijas). Vis dėlto ši aplinkybė pirmiau nurodytos išvados dėl atsakovės tinkamai parengto ir Konkurso sąlygas atitinkančio pasiūlymo nepaneigia.
56. Kasatorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė naujus įrodymus, tačiau jais nesirėmė. Siekiant, kad procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad yra pagrindas naujus įrodymus priimti, ir juos priėmęs, privalo tuos įrodymus įvertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei spręsti, ar dėl jų įrodomosios reikšmės gali keistis pirmosios instancijos teismo išvados dėl tam tikrų aplinkybių pripažinimo (ne)įrodytomis.
57. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas kasatorės teikiamus įrodymus priėmė, tačiau nutartyje jų atskirai neaptarė, atskirai dėl jų įrodomosios reikšmės ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytoms faktinėms aplinkybėms nepasisakė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad buvo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo tik dėl to naikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis), nes ieškovės apeliacinės instancijos teismo procese pateiktas naujas įrodymas bet kokiu atveju nenusveria kitų duomenų ir teismo padarytų išvadų reikšmės.

Dėl procesinės bylos baigties

58. CK 6.974 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui.
59. Nors ieškovės ir atsakovės sudarytuose Jungtinės veiklos sutartyje ir Susitarime JVS aptartas bendrų išlaidų paskirstymo klausimas, tačiau teismai atitinkamų sutarčių nuostatų nesiaiškino ir nenustatė šalių susitarimo turinio šiuo klausimu. Pažymėtina, kad ieškovė procese teikė duomenis, kuriais buvo grindžiamas padidėjusių Rangos sutarties sąnaudų (bendrų partnerių išlaidų) dydis, iš viso 181 972,30 Eur. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pirmiau nurodytų įrodymų (sąskaitų faktūrų, susirašinėjimo su subrangovais) nevertino bei savo procesinių sprendimų jais negrindė (CPK 341 straipsnis), juolab kad iš atsakovės gynybos procese negalima daryti išvados, kad ji, neginčydama ieškovės pateiktų duomenų, netiesiogiai pripažino jų tikrumą.
60. Remiantis tuo, skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui spręsti dėl bendrų išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus išaiškinimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Kadangi byla perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas