Civilinė byla Nr. e2-453-887/2022

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02574-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.; 2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

GALUTINIS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 20 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,

sekretoriaujant Rasai Marcinkonei,

dalyvaujant ieškovės UAB „Drilingas“ atstovei advokatei Alvai Puniškienei, atsakovės UAB „Nivelsta“ atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Drilingas“ ieškinį atsakovei UAB „Nivelsta“ dėl skolos priteisimo bei pagal atsakovės UAB „Nivelsta“ ieškovei UAB „Drilingas“ dėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, nuostolių atlyginimo, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Drilingas“ kreipėsi į teismą ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės UAB „Nivelsta“ 2 200,00 Eur skolos, 8,00 % procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Ieškovė UAB „Drilingas“ ieškinyje nurodė, kad 2020 metų birželio mėn. UAB „Drilingas“ UAB „Nivelsta“ užsakymu Alytuje, Statybininkų gatvėje atliko kryptinio gręžimo darbus, atsakovas darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi. Darbų rezultato perdavimas atsakovui įformintas 2020-06-26 atliktų darbų priėmimo aktu Nr. 200626. Aktas kartu su už darbus išrašyta PVM sąskaita faktūra DR Nr. 200018 pateiktas atsakovui, tačiau atsakovas jį patvirtinti atsisakė. 2020-07-28 atsakovas elektroniniu paštu pateikė ieškovui pranešimą - pretenziją, kurioje nurodė, neva ieškovas nepateikė atlikto kryptinio gręžimo skersinio pjūvio, baigęs darbus neišsiurbė ir neutilizavo bentonito, nepateikė garantijos atliktiems darbams, o atliktų darbų aktas ir sąskaita - faktūra neatitinka privalomų F2 ir F3 formų. Ieškovo pranešime - pretenzijoje nurodyti atsisakymo pasirašyti sąskaitą motyvai nepagrįsti, nes ieškovas neturėjo pareigos pateikti atsakovui kryptinio gręžimo skersinio pjūvio ir/ar išsiurbti ir utilizuoti bentonitą, ir/ar pateikti atsakovo minimą garantiją, ir/ar parengti atliktų darbų aktą ar PVM sąskaitą faktūrą. Todėl, atsakovui neneigiant darbų atlikimo fakto, tačiau nepatvirtinus atliktų darbų akto, šis buvo patvirtintas vienašališkai. Atsakovas nevykdo savo piniginės prievolės ieškovui, neatsiskaito už atliktus darbus nors atsiskaitymo terminai suėję (2021-10-19 Nr. CBP 5087).

Alytaus apylinkės teismas 2021-11-08 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, iš atsakovės UAB „Nivelsta“ ieškovei UAB „Drilingas“ priteisė 2 200,00 Eur sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 388,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Nivelsta“ pateikė teismui prieštaravimus dėl minėto preliminaraus teismo sprendimo, nurodė, kad su preliminariu sprendimu nesutinka bei pateikė priešieškinį, kurį teismas priėmė (2021-12-02 Nr. DOK 40653).

Atsakovė UAB „Nivelsta“ priešieškiniu prašo: 1. Pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „Drilingas“ 2020-06-26 atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 200626, vienašališkai patvirtintą 2020-07-28; 2. Priteisti iš ieškovės UAB „Drilingas“ atsakovei UAB „Nivelsta“ 5 950,64 Eur nuostolių atlyginimo; 3. Priteisti iš ieškovės UAB „Drilingas“ atsakovei UAB „Nivelsta“ 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4. Priteisti iš ieškovės UAB „Drilingas“ atsakovei UAB „Nivelsta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė UAB „Nivelsta“ priešieškinyje nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškiniu, nes ieškovė nėra tinkamai įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. tinkamai neužbaigė statybos rangos darbų, darbų rezultato nepridavė, be to, atlikus ieškovės įrengtos nuotekų sistemos dalies TV diagnostiką buvo nustatyti defektai, dėl kurių sistema negalėjo būti priimta eksploatuoti neištaisius defektų. Defektus savo lėšomis ištaisyti privalėjo atsakovė UAB „Nivelsta“, dėl ko patyrė nuostolių. Atsakovė su užsakovu UAB „Dzūkijos vandenys“ 2020-05-22 buvo sudariusi statybos darbų sutartį Nr. PIRK-94-20 dėl buitinių nuotekų tinklų Alytuje, Statybininkų g., rekonstravimo. Daliai reikalingų statybos rangos darbų atlikti atsakovė 2020 metų birželio mėnesio žodiniu užsakymu, kaip subrangovą, pasamdė ieškovę UAB „Drilingas“, kuri turėjo atlikti buitinių nuotekų tam tikros atkarpos klojimo kryptiniu gręžimu darbus, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovei žodžiu informavus, kad rangos darbus užbaigė, atsakovės darbų vadovas paprašė ieškovės atstovo pateikti atlikto kryptinio gręžimo skersinį pjūvį bei įrodymus, kad yra išsiurbtas ir utilizuotas bentonitas, kadangi visais atvejais tai buvo privaloma padaryti ir šie darbai visuomet yra įtraukiami į bendrą tokio pobūdžio statybos rangos darbų kainą. Ieškovė tai padaryti atsisakė ir nutraukė komunikavimą su atsakove. Atsakovei priduodant subrangovo UAB „Drilingas“ atliktus darbus užsakovui UAB „Dzūkijos vandenys“, užsakovas savo iniciatyva, kadangi nebuvo pateiktas atlikto kryptinio gręžimo skersinis pjūvis, atliko TV diagnostiką, kurios pagalba atkarpoje nuo šulinio Nr. RŠF-34 iki šulinio Nr. RŠF-82, t. y. būtent tos atkarpos, kurios paklojimo darbus atliko UAB „Drilingas“, buvo nustatytas nepastovus/netolygus nuolydis, atkarpos gale atvirkštinis nuolydis. Techninę priežiūrą vykdęs asmuo, trūkumus užfiksavo statybos darbų žurnale, nurodydamas vamzdyno atkarpą su atvirkštiniu nuolydžiu perkloti. Kadangi ieškovė atsisakė bendradarbiauti su atsakove, UAB „Nivelsta“ privalėjo savo lėšomis ištaisyti UAB „Drilingas“ padarytą broką, t. y. naujai perkloti vamzdyno su atvirkštiniu nuolydžiu atkarpą. Šiuos darbus UAB „Nivelsta“ nuo 2020-07-01 iki 2020-07-09 atliko atviru būdu savo sąskaita. Broko ištaisymas atsakovei kainavo 5 575,00 Eur. Be to, UAB „Nivelsta“ privalėjo samdyti rangovą bentonito išsiurbimui bei utilizavimui, ko nepadarė UAB „Drilingas“, šie darbai atsakovei papildomai kainavo 375,64 Eur. Nuo 2020-06-25, kuomet buvo užfiksuoti ieškovės atliktų darbų defektai, UAB „Drilingas“, kuriai buvo nurodyti atliktų darbų defektai, nebendradarbiavo su atsakove. Ieškinyje nurodytą atliktų darbų aktą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovei atsiuntė tik 2020-07-21. Dėl šių dokumentų UAB „Nivelsta“ 2020-07-28 ieškovei nusiuntė pranešimą - pretenziją, kurioje nurodė, jog ieškovė nėra pilnai ir tinkamai atlikusi savo įsipareigojimų, o jos pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl šių dokumentų pasirašyti negali. Į pretenziją UAB „Drilingas“ jokio atsakymo nepateikė, atsakovei nebuvo pateiktas ir atliktų darbų aktas su prierašu apie akto vienašališką tvirtinimą. Apie tai, kad UAB „Drilingas“ 2020-07-28 vienašališkai patvirtino savo surašytą atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktą UAB „Nivelsta“ tapo žinoma tik gavus teismo persiųstus šios civilinės bylos procesinius dokumentus (2021-12-17 Nr. DOK 42788).

Ieškovė UAB „Drilingas“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais. Atsakovė niekada neneigė ir neneigia nei darbų užsakymo, nei darbų atlikimo fakto, t. y. pripažįsta, jog darbų rezultatas jam buvo perduotas. Tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė sutartiniai rangos teisiniai santykiai. Įstatyme nustatyta, jog rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti darbo rezultatą, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. 2020 metų birželio mėnesį ieškovė atliko atsakovei darbus už iš anksto susitartą 2 200,00 Eur (be PVM) sumą, parengė ir pateikė atsakovei 2020-06-26 darbų priėmimo - perdavimo aktą bei 2020-07-01 PVM sąskaitą faktūrą DR Nr. 200018. Šie dokumentai atsakovei buvo pateikti pasirašymui, atsakovei nepatvirtinus darbų priėmimo - perdavimo akto, 2020-07-21 pakartotinai išsiųsti paštu. Atsakovei 2020-07-27 raštu atsisakius pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą ir negrąžinus pasirašyto darbų priėmimo - perdavimo akto, ieškovės vadovas atitinkamą aktą patvirtino vienašališkai. Atsakovė nurodo, kad darbų perdavimo - priėmimo akto nepasirašė, nes ieškovė netinkamai atliko darbus, ko pasėkoje atsakovė patyrė išlaidas dėl tariamų darbų defektų šalinimo. Tačiau įstatyme reglamentuota, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas, kuriuo vadovaujantis ieškovės išrašyti darbų atlikimo dokumentai turėtų atitikti atsakovės nurodytas formas. Ieškovės parengtame darbų priėmimo - perdavimo akte aiškiai nurodyta, kokie darbai, kokiu adresu buvo atlikti ir perduodami, ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra atitinka Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme įtvirtintus reikalavimus, todėl atsisakyti patvirtinti ir/ar priimti atitinkamus dokumentus dėl formos trūkumų nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovė kreipėsi į ieškovę išimtinai kryptinio gręžimo darbų atlikimui, dėl bentonito išsiurbimo ir/ar utilizavimo šalys nesitarė. Taip pat ieškovė nesitarė su atsakove, kad kartu su darbų priėmimo - perdavimo aktu jai turi būti pateiktas atlikto gręžimo skersinis pjūvis. Atsakovės reikalavimas dėl 5 950,64 Eur nuostolių atlyginimo nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tokie darbai ir tokios apimties, kokia nurodoma atsakovės vienašališkai parengtoje sąmatoje, buvo faktiškai atlikti aktualiame objekte dėl atsakovės nurodomų priežasčių. Ieškovė atsakovės užsakymu atliko kryptinio gręžimo darbus, perdavė šių darbu rezultatą atsakovei, pastaroji jį perdavė savo užsakovui, todėl darbų priėmimo - perdavimo aktas negali būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovė savo įsipareigojimus atsakovei įvykdė tinkamai, laiku, todėl civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma jam netaikytina. Atsakovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pareikštas teisme praleidus ieškinio senaties terminą (2022-02-11 Nr. DOK 5044).

Ieškovės UAB „Drilingas“ atstovas direktorius G. P. 2022-05-24 teismo posėdyje ieškinio reikalavimus visiškai palaikė, su priešieškinio reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad jo įmonė viešai skelbia, kokius darbus atlieka, jam paskambino A. ir užsisakė kryptinio gręžimo darbus. Pasiteiravo, ar darbai atliekami legaliai bei elektroniniu paštu atsiuntė planą, koks gręžimas turi būti atliktas – nuo šulinio iki šulinio, susitarė, jog darbas kainuos 2 200,00 Eur ir jį patikino, kad už objektą bus atsakingas darbų vadovas, kuris reguliuos visą procesą. Kad jo įmonei reikės nusiurbti bentonitą nesitarė, jis perspėjo, kad gali reikėti nusiurbti ir kad tokios įrangos neturi, reikėtų nuomoti, tačiau A. pasakė, kad dėl to problemų nebus. Bentonitas tai yra vanduo su molio milteliais, strypo gale purškia vandenį, kurio gali būti viena tona. Jeigu nešalinamas bentonitas – dirbti negali. Jis iš anksto nusiuntė darbuotoją susipažinti su vieta, išsiaiškinti, ar bus galimybė pasistatyti techniką. Su gręžimo įranga dirbti atvažiavo du jo darbuotojai. Kaip ir tarėsi visame darbų procese dalyvavo atsakovės darbų vadovas, jo darbuotojai darė viską pagal darbų vadovo reikalavimus. Gręžimo darbai vyko dvi dienas, buvo visiška betvarkė, darbuotojai sakė, kad pirmą dieną bentonitą atsakovės darbuotojai nešė kibirais, antrą dieną nuomavo sunkiasvorį automobilį bentonito siurbimui, kuris net sulaužė trinkeles. Dėl skersinio pjūvio darymo su atsakove nesitarė, jeigu objekte nebūtų buvę darbų vadovo, jis nebūtų sutikęs atlikti darbus. Taip pat jie nebuvo susitarę, kaip turi atrodyti darbų priėmimo – perdavimo aktas, per penkių metų darbo praktiką toks įvykis pirmas. Iš atsakovės negavo jokių pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo, kuomet atsakovė gavo sąskaitą - faktūrą dėl atsiskaitymo už darbus, tuomet pateikė pretenziją. Krytinio gręžimo darbus galima atlikti centimetrų tikslumu, hidraulikos pagalba duria metalinius strypus po žeme. Jeigu atsiranda kliūtis, atkasa kliūtį, pašalina ją ir duria toliau, t. y. kontroliuoja kryptį. Šiuo atveju tikslas buvo pradurti nuo vieno šulinio iki kito šulinio, viską galima pataisyti, bet niekas neprašė. Jeigu buvo reikalingas nuolydis, tai turėjo reguliuoti darbų vadovas. Eigoje darbų gali būti kontroliuojamas nuolydis, bet būna paklaidos, nes dirbama žemėje. Jeigu susiduriama su kliūtimi operatorius visada apie tai informuoja. Vamzdžius rinko, sprendė, kaip juos kloti atsakovė, jie buvo pasiruošę suvirinimo prietaisus. Praktikoje kartais reikia TV diagnostikos, tačiau jų įmonė to niekada nedaro.

Ieškovės UAB „Drilingas“ atstovė advokatė Aiva Puniškienė 2022-04-13 teismo posėdyje ieškinio reikalavimus visiškai palaikė, su priešieškinio reikalavimais nesutiko. Atstovė paaiškino, kad 2020 metų birželio mėnesį ieškovė atsakovės užsakymu atliko darbus, kuriuos perdavė darbų priėmimo – perdavimo aktu bei išrašė sąskaitą – faktūrą. Tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, normali darbo praktika, kuomet komunikuoja vadovai. Atsakovės atstovas kreipėsi į ieškovės vadovą atlikti kryptinio gręžimo darbus, nurodė trasos ilgį bei lokaciją, ieškovės vadovas savo ruožtu nurodė darbų kainą bei buvo suderintas darbų atlikimo laikas – 2020-06-25/26. Jokių papildomų susitarimų nebuvo, dėl garantijos reikia vadovautis įstatymo nuostatomis ir pati ieškovė neturėjo nei suprasti, nei susiprasti dėl nuolydžių. Atsakovė darbų priėmimo – perdavimo aktą tvirtinti atsisakė, pateikė pretenziją, neva ieškovė neatliko skersinio pjūvio, neišsiurbė bentonito, nesuteikė garantijos bei atsakovei pateikti dokumentai neatitinka keliamų reikalavimų. Ieškovė tokias pretenzijas vertino, kaip nepagrįstas ir darbų priėmimo – perdavimo aktą patvirtino vienašališkai. Iš procesinių dokumentų akivaizdu, kad atsakovė neneigė darbų užsakymo fakto. Statybos darbų žurnalas patvirtina, kad darbai atlikti, rezultatas perduotas. Užsakovas turėjo priimti atliktą darbą, o darbų priėmimo – perdavimo aktas – darbų perdavimą įforminantis dokumentas. Darbų perdavimo faktas byloje įrodytas. Iš atsakovės pretenzijos matyti, kad ji atsisakė priimti darbus dėl to, kad ieškovės perduoti dokumentai neatitinka privalomų formų, ieškovė neatliko skersinio pjūvio, neišsiurbė bentonito. Tačiau nebuvo susitarta, kokios formos dokumentai turėjo būti. Dėl kitų dviejų faktų šalys nesitarė. Jau tariantis dėl darbų atlikimo buvo aišku, kad jiems bentonito nusiurbimo darbų atlikti nereikės. Atsakovė 2020 metų liepos mėnesio pradžioje perdavė darbus savo užsakovui, bet liepos mėnesio gale atsisakė sumokėti ieškovei. Darbų priėmimo – perdavimo akto nebuvimas nepaneigia teisės į atlyginimą už atliktą darbą, jeigu įrodoma, kad darbai perduoti, darbų priėmimo – perdavimo aktas negali būti naikinamas. Klausimų dėl darbų kainos nekilo, reiškia atsakovė sutiko su ieškovės nustatyta kaina. Atsakovė teikia duomenis iš informacinės sistemos Sistela, iš kurios matyti, kad rinkos kainos gerokai didesnės negu ieškovės pateikta sąskaita – faktūra. Kaip atsakovė beinterpretuotų, reikia žiūrėti į reikalavimų esmę, kurie reiškiami pagal CK 6.665 straipsnį, o tai yra speciali norma. Aiškiai nurodyta, kokias teises turi užsakovas jeigu rangovui netinka atliktas darbas. Be to, atsakovė praleidusi ieškinio senaties terminą dėl darbų trūkumų. Ieškovė darbus atliko 2020-06-25/26, atsakovė vėliausiai 2020-07-01 sužinojo apie darbų trūkumus. Statybos žurnale nurodyta, jog 2020-07-01 neva atliekami broko šalinimo darbai, o 2020-07-10 darbai perduoti užsakovui. Atsakovė tvirtina neva ieškovė atlikusi darbus, netinkamai suformavo nuolydį bei neatliko bentonito nusiurbimo. Tačiau ieškovei atliekant darbus, lygiagrečiai vyko bentonito nusiurbimo darbai. Byloje nėra duomenų apie faktines išlaidas. Net jeigu ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti nuolydį, 2020-07-01/09 atsakovė šalino darbų trūkumus, tačiau ieškovei nebuvo reiškiami reikalavimai dėl nuolydžio padarymo. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų dėl realių papildomų išlaidų, todėl vertintina, jog žalos dydis neįrodytas. Dėl ieškovės kaltų veiksmų įrodymų taip pat nėra, priežastinis ryšys neegzistuoja.

Atsakovės UAB „Nivelsta“ atstovas advokatas Deimintas Radzevičius 2022-04-13 teismo posėdyje nurodė, jog priešieškinio reikalavimus palaiko visiškai, su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atstovas nurodė, kad 2020-05-22 atsakovė su UAB „Dzūkijos vandenys“ sudarė sutartį, ieškovė buvo pasamdyta, nes reikėjo gręžinio po šaligatviu. Šalys žodžiu susitarė nuo kurio taško iki kurio taško bus atliekamas gręžimas, jo gylis, kadangi klojamas buitinių nuotekų vamzdynas – nuolydžiai, darbų kaina ir terminai. Dėl darbų patikros ir bentonito nusiurbimo lemia susitarimas ir nusistovėjusi verslo praktika. Tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Ieškovė turėjo žinoti, kokioje atkarpoje, kokiame gylyje ir kokie nuolydžiai turėjo būti. Ieškovei buvo perduoti projektai, nes ieškovė ne tik gręžė, bet ir klojo vamzdžius. UAB „Dzūkijos vandenys“ iniciatyva atlikta diagnostika ir nustatytas atvirkštinis nuolydis, dėl ko negalėjo priimti darbų. Darbų priėmimo – perdavimo aktas atsakovei pateikti 2020-07-21. Ieškovė nutraukė su atsakove komunikavimą, o spaudžiant terminams, atsakovė privalėjo ištaisyti trūkumus, papildomas gręžimas nebuvo įmanomas, vamzdžius reikėjo atkasti rankiniu būdu – išardyti šaligatvį, išvežti gruntą, po darbų atlikimo vėl užvežti gruntą, pakloti trinkeles. Praėjus beveik mėnesiui ieškovė pateikė atsakovei darbų priėmimo – perdavimo aktą, pagal kurį atsakovė darbų negalėjo priimti. Tarp šalių sudaryta žodinė sutartis, ieškiniu prašoma priteisti suma nepagrįsta. Atsakovė nesutinka, jog darbai buvo perduoti, perdavimas nebuvo inicijuotas bei yra pakankamai duomenų byloje, kad atsakovė patyrė nuostolius dėl ieškovės kaltės. Nesutinka, kad praleista ieškinio senatis, kadangi ji skaičiuojama nuo darbų perdavimo rezultato, o darbai nebuvo perduoti. Be to, darbų perdavimo – priėmimo aktas ir sąskaita – faktūra neatitinka privalomųjų reikalavimų, kaip numatyta suformuotoje kasacinio teismo praktikoje, nenurodyta nei darbų kiekiai, nei kaina už mato vienetą.

Liudytojas G. S. 2022-04-13 teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra UAB „Nivelsta“ darbų vadovas. Jų įmonė kreipėsi į ieškovę atlikti be tranšėjos vamzdžių paklojimo darbus. Darbai buvo atlikti nekokybiškai suformuotas ne toks nuolydis, negalėjo nubėgti vanduo, dėl ko apie 12 metrų trasos jiems reikėjo perdaryti. Su ieškove dėl darbų atlikimo tarėsi UAB „Nivelsta“ direktoriaus pavaduotojas A. V.. Jis ieškovo darbuotojams viską paaiškino, parodė šulinius, nurodė aukščius, jų skirtumą tarp šulinių – altitudes. Ieškovės darbuotojai nivelyru matavosi aukščius, jų skirtumus skaičiavo ir pagal aukščių skirtumus nusistato, kokiu būdu turi gręžti ir koks nuolydis turi būti. Nuolydžio padaryti nesigavo. Techniniame projekte yra visi duomenys – trasos ilgis, gylis, nuolydžiai, o vietoje tikslinasi pagal esamą situaciją, atsidaro šulinius, atlieka matavimus. Atliktus darbus priėmė jis, tačiau jis negalėjo matyti, kaip po žeme atlikti darbai, o TV diagnostika buvo vėliau padaryta. Ar buvo susitarta dėl bentonito nusiurbimo, skersinio pjūvio darymo, garantijos atliktiems darbams suteikimo pasakyti negali, nes tai su ieškovės atstovu turėjo aptarti A. V.. Ieškovės atstovas nedalyvavo nei TV diagnostikos atlikime, nei darbų perdavime užsakovui. Trasoje negali būti bangų, o gavosi pilvas/įlinkimas, kuriame stovėjo vanduo, ne nuolydis buvo neteisingai atliktas, pats gręžinys atliktas su įlinkimu. Darbų brokas buvo šalinamas atsakovės jėgomis. Bentonitą nusiurbė pasamdyta įmonė jis asmeniškai su ieškovės atstovu nebendravo.

Liudytojas A. V. 2022-05-24 teismo posėdyje paaiškino, kad jis telefonu kreipėsi į ieškovės direktorių ir užsisakė kryptinio gręžimo darbus, susitarė kainą bei pasakė, kad sumokės tik tuo atveju, jeigu darbai bus gerai atlikti. Ar tarėsi dėl bentonito nusiurbimo ir skersinio pjūvio neatsimena, kokia turi būti darbų priėmimo – perdavimo akto forma jis neinformavo. Bentonitas buvo šalinamas dvi dienas, pirmą dieną šalino patys, antrą dieną samdė mažiną. Objekte buvo jų darbų vadovas, prieš gaunat sąskaitą – faktūrą už atliktus darbus, jis kalbėjosi su ieškovės vadovu, sakė, kad yra problemų dėl atliktų darbų. Ar ieškovei perdavė diagnostikos rezultatus – neprisimena. Kadangi ieškovė atsisakė pataisyti padarytą broką, atsakovė pasitaisė pati. Jis iš ieškovės nepriėmė darbų, nes iš jo nepriėmė užsakovas. Techniniame projekte nuolydžiai nenurodyti, nukreipiama į STR, kuriame bus minimi nuolydžiai.

Liudytojas L. A. 2022-05-24 teismo posėdyje paaiškino, kad jis dirba UAB „Drilingas“ mašinistu – gręžimo darbų operatoriumi. Jis vadovo pavedimu iš anksto nuvyko apžiūrėti vietą, įvertinti, ar bus kur statyti techniką. Sutartu laiku dirbti jie nuvyko dviese, atsakovės darbų vadovas parodė gręžimo taškus ir koks turi būti gylis, dėl nuolydžių nieko nesakė. Jeigu reikia nuolydžio, darbų vadovas parodo projektą, nes tuomet jie turi papildomai pasiruošti. Darbų vadovas dalyvavo visame gręžimo procese, monitoriuje stebėjo gylius. Matavimus su nivelyru atliko darbų vadovas, jie angų šuliniuose negręžė. Daro skersinį pjūvį, bet dėl jo darymo reikia susitarti, šiuo atveju niekas neprašė daryti skersinį pjūvį. 

Liudytojas E. G. 2022-05-24 teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra UAB „Dzūkijos vandenys“ techninis prižiūrėtojas. Jo funkcija tikrinti, kad statinys būtų atliktas pagal projektą. Šiuo atveju TV diagnostikos būdu buvo nustatyta, kad apie trečdalis ar ketvirtadalis vamzdyno netinkamai paklota, kas atžymėta statybos darbų žurnale. Užsakovas apie subrangovus nebuvo informuotas, krytinio gręžimo metu objekte nebuvo. Kadangi darbai atlikti nekokybiškai, jie buvo perdaryti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Dzūkijos vandenys“ (užsakovė) ir UAB „Nivelsta“ (rangovė) 2020-05-22 pasirašė Statybos darbų sutartį Nr. PIRK-94-20, kuria rangovė įsipareigojo atlikti buitinių nuotekų tinklų, Alytaus mieste, Statybininkų gatvėje, rekonstravimo darbus, o užsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti nustatytą pinigų sumą. Ieškovė UAB „Drilingas“ (rangovė) ir atsakovė UAB „Nivelsta“ (užsakovė) 2020 metų birželio mėnesį žodžiu susitarė, Alytaus mieste, Statybininkų gatvėje, atlikti kryptinio gręžimo darbus. Darbai atlikti 2020-06-25/26, 2020-06-26 ieškovė parengė atliktų darbų priėmimo aktą bei už atliktus darbus 2020-07-01 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 200018, kurie buvo pateikti atsakovei. Atsakovė pastarųjų dokumentų nepasirašė, o 2020-07-28 pateikė ieškovei pranešimą – pretenziją, kurioje nurodė atsisakymo pasirašyti PVM sąskaitą faktūrą priežastis (2021-10-19 CBP 5087, 2021-12-02 DOK 40653).

Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog UAB „Dzūkijos vandenys“ (užsakovė) ir UAB „Nivelsta“ (rangovė) veikė rangos sutarties pagrindu, taip pat ieškovė UAB „Drilingas“ (rangovė) ir atsakovė UAB „Nivelsta“ (užsakovė) veikė rangos sutarties pagrindu. Taigi, nagrinėjamojoje byloje šalių santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos teisiniai santykiai, nes ieškovė yra subrangovė, kuri atliko projekto darbų dalį – vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo darbus kryptinio gręžimo būdu, o atsakovė yra užsakovė bei generalinė rangovė, kuri atsakinga tiek už viso projekto techninę priežiūrą, tiek jo tinkamą organizavimą ir vykdymą. Todėl, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Nors šalis siejo žodinė sutartis, tačiau dėl savo formos ji netampa mažiau privaloma šalims. Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6. 644 straipsnis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius G. P. paaiškino, kad žodžiu su atsakovės direktoriaus pavaduotoju A. V. buvo susitarta 2020-06-25/26 atlikti kryptinio gręžimo darbus nuo šulinio iki šulinio už 2 200,00 Eur, kad už objektą bus atsakingas atsakovės darbų vadovas, nesitarė kad ieškovė nusiurbs bentonitą, perspėjo, kad ieškovė tokios įrangos neturi, reikėtų nuomoti, tačiau A. V. patikino, kad dėl to problemų nebus. Taip pat nesitarė dėl skersinio pjūvio darymo, raštiškos garantijos bei kokios formos turėtų būti darbų atlikimo aktas ir PVM sąskaita faktūra.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad su ieškovės vadovu susitarė dėl kryptinio gręžimo darbų atlikimo 2020-06-25/26 už 2 200,00 Eur bei akcentavo, jog pasakė ieškovės vadovui, kad už darbus sumokės jeigu jie bus gerai atlikti. Liudytojas neprisiminė, ar tarėsi dėl bentonito nusiurbimo bei dėl skersinio pjūvio darymo ir patvirtino, kad nesitarė, kokia turi būti darbų priėmimo akto forma. Atsakovės atstovas advokatas Deimintas Radzevičius paaiškino, kad atsakovės direktoriaus pavaduotojas A. V. susitarė dėl gręžimo taškų, gylio, nuolydžių, kainos ir darbų terminų. Tačiau teismas posėdyje išklausęs liudytoją, davusį priesaiką, kuris asmeniškai sudarė žodinį susitarimą su ieškovės vadovu, sprendžia vadovautis liudytojo A. V. parodymais.

Iš byloje esančio atsakovės ieškovei pateikto pranešimo – pretenzijos matyti, kad atsakovė atsisakė pasirašyti ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už darbus dėl to, kad ieškovė nepateikė atlikto gręžimo skersinio pjūvio, baigę darbus neišsiurbė ir neutilizavo bentonito, raštu nepateikė garantijos atliktiems darbams bei atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra neatitinka privalomų F2 ir F3 formų. Liudytojas G. S. – atsakovės darbų vadovas paaiškino, kad dėl bentonito nusiurbimo, skersinio pjūvio darymo, garantijos atliktiems darbams suteikimo su ieškovės atstovu turėjo susitarti A. V..

Ieškovės atstovas direktorius G. P. paaiškino, kad atliekant kryptinio gręžimo darbus, hidraulikos pagalba po žeme duriamas metalinis strypas, kurio gale purškiamas vanduo, šiam susimaišius su molio milteliai susidaro bentonitas, kurio gali susikaupti apie vieną toną, todėl gręžimo metu nešalinant bentonito, dirbti fiziškai neįmanoma. Kadangi įrangos bentonito šalinimui ieškovė neturi, jis kalbėjo apie tai su A. V., nes būtų sprendęs klausimą dėl įrangos nuomos, tačiau buvo patikintas, kad įranga bus pasirūpinta. Priešingu atveju ieškovė nebūtų sutikusi atlikti darbus. Liudytojai L. A., G. S. tiek pats A. V. patvirtino, kad nuo pat gręžimo pradžios buvo šalinamas bentonitas, pirmą dieną šalino atsakovės darbuotojai rankiniu būdu, antrą dieną buvo išnuomota sunkiasvorė transporto priemonė (2021-12-02 DOK 40653). Todėl teismui kelia abejonių atsakovės pretenzijos teisingumas, kad ieškovė baigusi darbus neišsiurbė ir neutilizavo bentonito, kai tuo tarpu šie darbai buvo vykdomi atsakovės darbuotojų ir pasitelktos įmonės, lygiagrečiai su gręžimo darbais. Pastarosios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovės vadovo G. P. paaiškinimai, jog dar prieš pradedant darbus turi būti susitarta, kas vykdys bentonito nusiurbimą, teisingi, logiški bei teismui nekeliantys abejonių. Todėl atsakovės pretenzija dėl bentonito nusiurbimo atmestina, kaip nepagrįsta.

Liudytojas L. A. taip pat paaiškino, kad jie gali padaryti skersinį pjūvį, bet apie tai užsakovas turi informuoti prieš darbų pradžią, nes tam papildomai paruošiama technika ir skersinis pjūvis fiksuojamas gręžimo eigoje. Kaip minėta, liudytojas A. V. neprisiminė, ar tarėsi su ieškovės vadovu dėl skersinio pjūvio darymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu liudytojas negalėjo teismui paaiškinti, kas yra skersinis pjūvis, jis skersiniu pjūviu įvardino pačios atsakovės teismui pateiktą išilginio profilio projektą (2022-05-23 DOK 19360). Darbų vadovas G. S., vadovavęs gręžimo darbams ir juos priėmęs, negalėjo pasakyti, ar buvo susitarta dėl skersinio pjūvio darymo, pats jo neprašė ieškovės darbuotojų. Todėl teismas atsakovės pretenziją dėl ieškovės nepadaryto skersinio pjūvio vertina, kaip nepagrįstą.

Kaip žinoma, statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Faktinę aplinkybę, kad su ieškovės vadovu nebuvo tartasi dėl atliktų darbų akto formos, patvirtino pats A. V.. Be to, pažymėtina, jog įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo – perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo – perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). 

Dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PMVĮ) 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta: PVM sąskaitos faktūros išrašymo data; PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą faktūrą; prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas; prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas; prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo); prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas; tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis; prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data; tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM), taip pat nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą; tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė; PVM tarifas (tarifai); PVM suma eurais (PMVĮ 80 straipsnis).

Teismas įvertinęs į bylą ieškovės pateiktus atliktų darbų priėmimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą vertina, jog nėra teisinio pagrindo tvirtinti, jog ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra ar atliktų darbų priėmimo aktas neatitinka formos reikalavimų. Todėl ir šias atsakovės pretenzijas teismas atmeta kaip nepagrįstas.

Taip pat atsakovė pretenzijoje nurodžiusi, kad ieškovė raštu nepateikė garantijos atliktiems darbams. Tačiau teismo posėdžio metu nei viena iš šalių nepatvirtino, kad dėl to buvo susitarta. Atkreiptinas dėmesys, jog šalims sutartimi nesusitarus dėl garantijos, taikomos įstatyminės garantijos. Įstatyme reglamentuota, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnis). Konkretūs garantiniai terminai, taikytini statybos rangos teisinių santykių atveju, yra nurodyti CK 6.698 straipsnyje.

Prasidėjus procesui teisme, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, kaip dar vieną atsisakymo priimti atliktus darbus priežastį nurodė, kad vamzdynas buvo paklotas su trūkumais – nesuformuoti nuolydžiais bei tam tikroje atkarpoje suformuotas atvirkštinis nuolydis.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė darbus atliko sutartu laiku 2020-06-25/26, kaip paaiškino atsakovės darbų vadovas G. S. – jis darbus iš ieškovės darbuotojų priėmė (2022-04-13 teismo posėdžio garso įrašas 2:00:01). 2020-06-26 ieškovė parengė atliktų darbų priėmimo aktą bei už atliktus darbus 2020-07-01 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 200018, kuriuos pateikė atsakovei. Užsakovė UAB „Dzūkijos vandenys“ atliko TV diagnostiką ir nustatė, kad yra nepastovus/netolygus nuolydis. Atkarpos gale yra atvirkštinis nuolydis. Nurodė vamzdyno dalį su atvirkštiniu nuolydžiu perkloti. A. V. patvirtino, jog atsakovė ieškovės apie TV diagnostikos rezultatus neinformavo, priešingų įrodymų teismui nepateikta, nuo 2020-07-01 iki 2020-07-09 savo darbuotojų pagalba perklojo vamzdyno dalį su atvirkštiniu nuolydžiu. 2020-07-10 darbus pridavė užsakovei UAB „Dzūkijos vandenys“ (2021-12-02 DOK 40653 Statybos darbų žurnalas Nr. 1). Ir tik 2020-07-28 atsakovė pateikė ieškovei pranešimą – pretenziją, kurioje nurodė, pirmiau išanalizuotas, atsisakymo pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, priežastis bei paprašė ištaisyti trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, jog pranešime – pretenzijoje nuolydžių nepadarymas bei padarytas atvirkštinis nuolydis, kaip darbų trūkumai, nenurodyti.

Liudytojas L. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie gali formuoti nuolydžius, bet apie tai užsakovas turi prieš darbų pradžią informuoti, nes tuomet darbų vadovas rodo projektą ir jie turi papildomai pasiruošti techniką. Atsakovės darbų vadovas parodė taškus, nuo kurio iki kurio gręžti bei paaiškino, koks turi būti gylis, dėl nuolydžių nieko nesakė. Atlikus gręžinį, darbų vadovas atlikęs kontrolinius matavimus su nivelyru, tikrai būtų pastebėjęs atvirkštinį nuolydį. Todėl jie pabaigę darbą visada laukia darbų vadovo patvirtinimo, kad viskas gerai ir kad jie daugiau nereikalingi arba kad reikia ką nors pataisyti. Darbų vadovas G. S. dalyvavo visame gręžimo procese, gylius stebėjo monitoriuje. Pats liudytojas G. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis ieškovo darbuotojams viską paaiškino, parodė šulinius, nurodė aukščius, jų skirtumą tarp šulinių – altitudes. Kaip paaiškino G. P., visam procesui vadovauja darbų vadovas, jo darbuotojai daro tai, ką šis liepia. Savo darbų vadovo ieškovė neturėjo, todėl jis teiravosi A. V., ar darbų vadovas bus, nesant darbų vadovo, ieškovė nebūtų sutikusi atlikti darbus.

CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Ši norma iš esmės pakartoja CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklę, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Analogiškai įforminamas ir statybos rangos darbų perdavimas–priėmimas, tačiau CK 6.694 straipsnio 4 dalyje papildomai aptarta vienašalio statybos rangos darbų perdavimo galimybė, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Be to, įstatymų leidėjo nustatyta, jog tik vienos iš šalių pasirašytas, t. y. vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Iš išdėstyto spręstina, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos (subrangos) sutarties sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, ne kartą konstatuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Kasacinis teismas pabrėžė, jog specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Būtent atliktų darbų priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai. Tuo tarpu atsakovė apie TV diagnostikos rezultatus ieškovės neinformavo, jokių pastabų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės atliktų darbų priėmimo akte nenurodė bei nepasirinko nei vieno iš įstatyme nustatyto savo teisių gynimo būdo. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, jog šiuo atveju ieškovė tinkamai įvykdė savo prievolę perduoti atsakovei atliktus darbus ir atsakovei buvo sudarytos sąlygos nurodytus darbus priimti. Spręstina, jog atsakovė atliktų darbų nepriėmė nepagrįstai, todėl ieškovė turėjo teisę vienašališkai pasirašyti 2020-06-26 atliktų darbų aktą. Todėl konstatuotina, jog 2020-06-26 aktas sukėlė atsakovei teisinius padarinius, o būtent, pareigą apmokėti ieškovei už atliktus darbus. Atsakovės tvirtinimu ieškovė atsisakė bendradarbiauti ir pašalinti darbų trūkumus, tačiau teismui nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, neginčijamai patvirtinantys nurodytas faktines aplinkybes. Ieškovės vadovas G. P. neigė, kad jam buvo reiškiamos pretenzijos ar prašoma pašalinti darbų trūkumus.

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovės nuostolių atlyginimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti tris būtinas atsakomybės taikymui sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Nenustačius atitinkamų trijų CK normomis apibrėžtų atsakomybės sąlygų viseto, atsakomybė atitinkamo asmens atžvilgiu negali būti taikoma. Teismo vertinimu, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais, atsakovė neįrodė, jog nuostoliai atsirado dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų. Be to, vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, užsakovė turi teisę reikalauti iš rangovės atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Bei šalis reikalaujanti atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, turi pareigą įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011). Atsakovė neįrodė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ji turėjo teisę pašalinti trūkumus, o po to reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Bei teismo vertinimu sistemoje Sistela sudaryta Lokalinė sąmata, neįrodo jog atsakovė faktiškai patyrė 5 950,64 Eur nuostolius dėl darbų trūkumų šalinimo. Priešingų įrodymų teismui nepateikta. Todėl vadovaujantis nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, priešieškinis atmestinas.

Ieškovės atstovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovės atlikti darbai buvo perduoti atsakovei 2020-06-26, o 2020-07-01 atsakovė sužinojo apie atliktų darbų trūkumus, todėl praleistas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų senaties terminas reikšti reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, dėl ko atsakovės reikalavimai privalo būti atmesti. Atsakovės atstovas nesutinka, jog praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi atsakovė darbų nepriėmė. 

CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2020-07-28, kuomet atsakovė pateikė ieškovei rašytinę pretenziją dėl darbų defektų. Vadinasi, nuo šios datos atsakovė galėjo apskaičiuoti bei įvertinti, koks yra nuostolių dydis, tame tarpe dėl perduotų darbų trūkumų, ir reikšti reikalavimą ieškovei juos atlyginti. Senaties terminas baigėsi po metų - 2021-07-28. Atsakovė su priešieškiniu į teismą kreipėsi tik 2021-12-17 praėjus beveik penkiems mėnesiams po ieškinio senaties termino pabaigos, kas sudaro savarankišką pagrindą priešieškiniui atmesti.

Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei motyvus, darytina išvada, jog priešieškinio reikalavimai nepagrįsti, dėl ko atmestini ir nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės UAB „Drilingas“ pareikšti ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir tai sudarytų pagrindą panaikinti (pakeisti) preliminarų teismo sprendimą. Nenustačius nurodytų aplinkybių, Alytaus apylinkės teismo 2021-11-08 preliminarus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-453-887/2022 paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė UAB „Drilingas“ pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (2022-05-24 Nr. DOK 19487). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, priteistinos iš atsakovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 5,00 Eur valstybei priteistiną iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 290–291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti priešieškinį.

Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2021-11-08 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-453-887/2022, kuriuo iš atsakovės UAB „Nivelsta“ juridinio asmens kodas 300563539, priteista 2 200,00 Eur skola, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 388,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB „Drilingas“, juridinio asmens kodas 304726909.

Priteisti iš atsakovės UAB „Nivelsta“ juridinio asmens kodas 300563539, 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas UAB „Drilingas“, juridinio asmens kodas 304726909.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                Agnė Petkevičienė