Civilinė byla Nr. 2S-441-653/2013
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-06430-2012-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
110.1, 110.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. vasario 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (trečiojo asmens) E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas civilinėje byloje Nr.2-8348-726/2012 pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui E. S., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,
n u s t a t ė
ieškovė O. S. ieškiniu atsakovui A. S. prašė: priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 700 Lt L. S. išlaikymui iki ji sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo 25 200 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-07-23 dienos iki 2012-07-23 dienos; nustatyti nepilnametės L. S. gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti nepilnametei L. S. ir ieškovei terminuotą panaudos uzufruktą naudotis trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki nepilnametė dukra L. S. sulauks pilnametystės. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, 25.200 Lt sumai; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai L. S. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo; įpareigoti trečiąjį asmenį netrukdyti ieškovei ir nepilnametei dukrai L. S. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Laikino išlaikymo priteisimas yra būtinas, nes atsakovas išlaikymo dukrai neteikia, bylos dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjimas teisme gali trukti ilgą laiką, o vaikui tėvo parama šiuo metu yra reikalinga (išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus). Atsakovo įsiskolinimas už išlaikymą yra didelis (25.200 Lt), todėl neareštavus atsakovo turto šiai sumai turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims (sąžiningiems įgijėjams), o teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar netgi pasidaryti nebeįmanomas, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant nepilnametės dukters L. S. interesus. Ieškovei yra keliamas reikalavimas išsikraustyti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso trečiajam asmeniui, darant spaudimą buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, draudimo netrukdyti naudotis turtu, būtų pažeisti jos dukters interesai, nes tol, kol neįsiteisėtų teismo sprendimas dėl panaudos uzufrukto nustatymo, jos būtų priverstos išsikraustyti iš buto dėl sudarytų kliūčių normaliam gyvenimui.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nutarė taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo A. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui Linai kurkaitei, mokamą mėnesinėmis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones priėmimo dienos iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Areštuoti A. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, neviršijant 25.200 Lt, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu. Nesant šio atsakovo turto ar jo nepakankant, areštuoti atsakovo lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškove. Įpareigoti trečiąjį asmenį E. S. netrukdyti O. S. ir jos dukrai L. S. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini). Paskirti ieškovę O. S. nepilnamečiui vaikui L. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144–148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t.y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymo. Šias faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Ieškovė, prašydama iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą dukrai, teigia, kad jos turtinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, neturi darbo, yra įsiregistravusi darbo biržoje, kas mėnesį gauna 350 Lt socialinę pašalpą, šešiolikmetės dukros poreikiai yra dideli ir laikui bėgant vis didėja, šiuo metu reikalinga nuolatinė tėvo parama. Atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes ir į prie ieškinio pridėtus dokumentus, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. S. (CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p., 3.196 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo būtinų poreikių tenkinimui būtiną skirti lėšų sumą, bei į tai, kad duomenų apie ypatingus vaiko poreikius, sąlygojančius didesnių išlaidų buvimą nepateikta, sprendė, kad iš atsakovo iki byla bus išnagrinėta priteistinas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 400 Lt per mėnesį.
Pasak ieškovės 25.200 Lt sumai areštuotinas atsakovo turtas, kadangi įsiskolinimas už išlaikymą yra didelis, o atsakovas turtą gali perleisti tretiesiems asmenims (sąžiningiems įgijėjams), dėl ko teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar netgi pasidaryti nebeįmanomas, taip pažeidžiant nepilnametės dukters interesus. Ieškovė, prašydama taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra fizinis asmuo, todėl reikia įvertinti ir tai, kad ieškovė turi ribotas galimybes pati surinkti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. Ta aplinkybė, kad 25.200 Lt reikalavimas pareikštas fiziniam asmeniui, sudaro pagrindą teigi, jog nuodyta ieškinio suma objektyviai yra didelė atsakovui. Pagal CPK 145 str. 1 d. 13 p. nuostatą, laikinosios apsaugos priemonės gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė prašė teismo įpareigoti trečiąjį asmenį E. S. netrukdyti ieškovei ir jos nepilnametei dukrai naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Vienas iš ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų - nustatyti jai ir jos dukrai terminuotą panaudos uzufruktą naudotis trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki nepilnametė dukra sulauks pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimo, kad prašoma nustatyti uzufrukto teisę būstui, kuriam, pasak ieškovės, ji su savo nepilnamete dukra gyvena, kad, ieškovės teigimu, jai yra sudaromos kliūtys naudotis turtu, nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitinka galimybė ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpiu gyventi nekeičiant būsto ir nevaržant naudojimosi juo, teismas įpareigojo trečiąjį asmenį E. S. netrukdyti O. S. ir jos dukrai L. S. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini).
Trečiasis asmuo E. S. pateikė atskirąjį skundą (b.l.1-3), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalį, kuria trečiasis asmuo E. S. įpareigota netrukdyti O. S. ir jos dukrai L. S. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog ieškovė nepagrindė reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais. Pažymi, jog reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra susijęs asu trečiuoju asmeniu, nes gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, bet ne konkrečioje vietoje. Taikyti apribojimai trečiajam asmeniui, nesusijusiam su ginčo tarp šalių dalyku pažeidžia trečiojo asmens teisę valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą. Pažymi, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės būti įvykdytas kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimas. Pažymi, jog šalių nepilnametė dukra nuolat gyvena su trečiuoju asmeniu (senele) (duomenys neskelbtini), šias aplinkybe patvirtina išrašai iš med. dokumentų bei duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė gyveno viena, be nepilnametės dukters, šiam butui dėl skolų 2012m. birželio mėn. buvo nutrauktas elektros tiekimas.
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.48-49) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog vienas iš ieškovės reikalavimų yra nustatyti nepilnametei L. S. ir ieškovei terminuotą panaudos uzufruktą naudotis trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki nepilnametė dukra L. S. sulauks pilnametystės. Todėl atmestinas apeliantės teiginys, kad ieškovės reikalavimai šioje byloje nesusiję su trečiuoju asmeniu. Minėtame bute nepilnametė L. S. gyvena nuo 2005 m. gegužės mėn. pagal žodinę panaudos sutartį. Pažymi, jog nepilnamečiui vaikui turi būti užtikrinama teisė į gyvenamąjį būstą. Pažymi, jog minimo susitarimo dėl kreditavimo sutarties šalis ir kredito gavėjas yra atsakovas, bet ne trečiasis asmuo, o įkeitimas netrukdo turto naudotis nei pačiam savininkui, nei kitiems asmenims. Pažymi, jog dėl ieškinio pagrįstumo teismas spręs nagrinėdamas bylą iš esmės, o šiuo metu trečiojo asmens siekimą iškeldinti ieškovę su dukra iš minėto buto patvirtina įrodymai AB „Lesto“ raštas, kad elektros tiekimas nutrauktas ne už skolas, o trečiojo asmens prašymu.
Apelianto atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar pagrįstai teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti trečiąjį asmenį E. S. netrukdyti O. S. ir jos dukrai L. S. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini).
Kadangi tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su nepilnamečiu vaiku ir jo gyvenamosios vietos klausimu, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva surinko papildomą informaciją apie nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Kaip matyti iš 2013-01-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados Nr. A104-185(2.13.2.6.-Ad15) dėl nepilnametės L. S., nepilnametė L. S. išreiškė norą jos gyvenamąją vietą nustatyti su senele, su kuria ji nuolat gyvena pastarąjį mėnesį. Išvadoje nurodyta nepilnametės santykiai su motina (ieškove) anksčiau buvo konfliktiški. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ieškovė O. S. pateikė į Vilniaus m. apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kurioje skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametei ir ieškovei terminuotą panaudos uzufruktą naudotis trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu butu, atsisakymo.
2013-01-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje Nr. A104-185(2.13.2.6.-Ad15) nurodyta, kad negalima teigti, jog Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas trečiajam asmeniui netrukdyti ieškovei ir jos dukrai naudotis gyvenamąja patalpa – šiuo metu yra būtina.
Apeliacinės instancijos teismui taip pat yra pateiktas ieškovės O. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašoma panaikinti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą trečiajam asmeniui E. S. netrukdyti ieškovei ir jos dukrai L. S. naudotis gyvenamąja patalpa, ir nenagrinėti trečiojo asmens atskirojo skundo. Prašyme nurodoma, jog Vilniaus m. apylinkės teismui pateikė prašymą dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametei L. S. ir ieškovei terminuotą panaudos uzufruktą naudotis trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki nepilnametė dukra L. S. sulauks pilnametystės, atsisakymo, todėl laikinosios priemonės nebėra būtinos. Šis ieškovės O. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo laikytinas sutikimu su apeliantės atskirajame skunde išreikštu reikalavimu.
Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Jeigu teismas, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas - teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš surinktų įrodymų bei pačios ieškovės procesinių dokumentų darytina išvada, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas trečiajam asmeniui E. S. netrukdyti O. S. ir jos dukrai L. S. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), - nėra būtinos ir tikslingos, nes nepilnametė L. S. turi galimybę gyventi senelei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame kitu adresu, t.y. jai yra užtikrinta teisė į gyvenamąją patalpą. Be to, pati ieškovė nebepalaiko reikalavimo nustatyti nepilnametei L. S. ir ieškovei terminuotą panaudos uzufruktą naudotis trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki nepilnametė dukra sulauks pilnametystės.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei į laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus, Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas trečiąjį asmenį E. S. netrukdyti O. S. ir jos dukrai L. S. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo trečiąjį asmenį E. S. netrukdyti O. S. ir jos dukrai L. S. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia Taikos pr. 36-72, Vilniuje – atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2p., teismas
nutaria:
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį dalyje, kuria nustatytas įpareigojimas trečiajam asmeniui E. S. netrukdyti O. S. ir jos dukrai L. S. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo trečiąjį asmenį E. S. netrukdyti O. S. ir jos dukrai L. S. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini)– atmesti.
Teisėja Jelena Šiškina