Civilinė byla Nr. e2A-851-587/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14728-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.3.1.18.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1416-454/2020 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui, tretiesiems asmenims R. P., V. K., V. A., A. K., M. S., I. A., O. P., D. G., A. G., J. P., A. P., B. K., N. K., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. ieškiniu prašė nustatyti ieškovui priklausančio 0,1997 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo patikslintų ribų planą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esantys statiniai. Žemės sklypas suformuotas 1993 m., atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje 1942 metų koordinačių sistemoje. Vakarinėje dalyje sklypas ribojasi su valstybine žeme (valstybės žemės fondas) bei Aušros tako gatve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančia trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei. Šios gatvės teisinės ribos šiuo metu nėra aiškios, įregistruotos tik gatvės ašinės koordinatės. Šios gatvės faktinė riba – važiuojamoji dalis – vakarinėje žemės sklypo dalyje sutampa su 1970 m. ieškovo šeimos narių statyta atramine betonine sienele, kuri įrengta gerokai prieš 1993 m. atliekant kadastrinius matavimus, bei betono-asfalto aikštele. Atraminė sienelė yra 36 m ilgio, žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatyta 1974 m., pirmą kartą inventorizuota 1978 m., po to – 1983 m. Dalis šios sienelės stovi ieškovui priklausančio sklypo ribose, o kita dalis išeina už ieškovo sklypo teisinių ribų.
1.2. 2018 m. sausio 10 d. paskelbus duomenis apie parengtą patikslintą 0,1940 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno m. sav., Kauno apskr., žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-32585) (pradinis projektas paskelbtas 2017 m. lapkričio 17 d. dėl 0,1952 ha), paaiškėjo, kad į formuojamo sklypo dalį apytiksliai ties riba tarp taškų 15-14-13 patenka ieškovui nuosavybės teise priklausantys ginčo satininiai, kurie buvo pastatyti tuometinių šio žemės sklypo / namų valdos savininkų apytiksliai 1974–1978 metais ir kurie dėl 1992–1993 metais netinkamai performuoto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) pateko į valstybinę žemę.
1.3. Ieškovo 2018 m. balandžio 19 d. prašymu UAB „Žemėtvarkos darbai“ atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, patikslintus kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje. Žemės sklypo ribos buvo nustatytos pagal išlikusius riboženklius ir faktiškai naudojamas ribas. Ieškovas mano, kad kilus ginčui dėl žemės sklypo ribų, neaiškios ribos turi būti nustatytos teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.45 straipsnio pagrindu.
2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius (toliau – ir NŽT Kauno miesto skyrius arba Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius) su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
2.1. ieškovui priklausantį sklypą pirminiai savininkai įsigijo 1994 m. kovo 15 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-1261 pagrindu. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje (kadastro duomenys nustatyti 1993 m. gruodžio 11 d.). Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. 1993 m. parengtame ieškovo žemės sklypo plane sutartiniais ženklais yra nurodyta, kad vakarinė žemės sklypo riba sutampa su tvora, o už jos sutartiniu ženklu pažymėtas šlaitas. Duomenų, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano rengimo metu (būtent 1993 m.) būtų ieškovo minima atraminė sienelė, betono-asfalto aikštelė ar lietaus nuotekų tinklai nėra nurodyta, todėl atsakovas daro išvadą, kad paminėti statiniai galimai atsirado vėliau nei buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovui priklausančiame žemės sklype yra registruoti tik šie statiniai: pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžinieriniai statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2.2. UAB „Geometra“ 2016 m. gegužės 13 d. buvo atlikusi ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Nenustačius jokių trūkumų, Kauno miesto skyrius suderino naujai parengtą šio žemės sklypo planą (2016 m. rugpjūčio 18 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 08KAM-78064). UAB „Geometra“ parengtame žemės sklypo plane nurodytos ieškovo žemės sklypo ribos sutapo su anksčiau, 1993 m. nustatytomis šio žemės sklypo ribomis ir ieškovas pats su tokiais sprendiniais sutiko ir pasirašė 2016 m. birželio 22 d. žemės sklypo plane bei 2016 m. gegužės 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. UAB „Geometra“ 2016 m. gegužės 13 d. parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane taip pat nėra nurodyta jokių duomenų, kad vakarinėje šio žemės sklypo dalyje yra atraminė sienelė, betono-asfalto aikštelė ir lietaus nuotekų tinklai. Atsakovas mano, kad šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog 1993 m. buvo klaidingai parengtas žemės sklypo planas.
2. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
3.1. ieškovas žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties (992/1997 dalys) pagrindu iš buvusio savininko E. S. ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (1005/1997 dalys) pagrindu iš buvusios savininkės V. S.. Šie buvę žemės sklypo savininkai pasirašė 1993 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane, jį suderino ir sutiko su nustatytomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribomis. Plane vakarinė žemės sklypo riba sutapatinta su tvora.
3.2. Aušros tako gatvės kadastro duomenų nustatymo data yra 2005 m. rugpjūčio 2 d. Atliekant gatvių kadastrinius matavimus, jų ribos sutapatinamos su teisiškai įregistruotų žemės sklypų ribomis ir įvertinama bei atsižvelgiama tik į teisiškai registruotus statinius. Aušros tako kadastrinių matavimų plane matyti, kad gatvės riba sutampa su ieškovui priklausančio žemės sklypo riba, todėl bet kokie ieškovo žemės sklypo vakarinės ribos keitimai ar koregavimai į Aušros tako pusę turėtų įtakos gatvės kaip statinio riboms, o jų nepakeitus, yra negalimi.
3.3. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Miesto tvarkymo skyrių, prašydamas pakoreguoti gatvės ribą pagal pridedamą schemą, paaiškindamas, jog jam priklausančio žemės sklypo ribos yra netikslios, nes į jas nepateko dalis jo naudojamų statinių – atraminė tvorelė, betono-asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai. Miesto tvarkymo skyrius 2018 m. rugpjūčio 24 d. persiuntė šį prašymą Nekilnojamojo turto skyriui, nurodydamas, kad Miesto tvarkymo skyrius neprieštarauja. Nekilnojamojo turto skyrius ieškovui nurodė, jog ieškovas turėtų papildyti prašymą, kad sutinka atlikti kadastrinių matavimų tikslinimą savo lėšomis. Ieškovas atsakė, kad laikinai stabdo šių darbų atlikimą. Trečiasis asmuo mano, jog byloje esantys duomenys pagrindžia, kad žemės sklypo ribos yra aiškios, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus ir sutampa su teisiškai įregistruoto statinio – susisiekimo komunikacijos ribomis.
3. Trečiasis asmuo R. P. ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
4.1. sklypo ribos yra aiškios. Administraciniais aktais – NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. 8SD-3291-(14.8.125E.) ir NŽT 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-1647-(5.59E.) – atsisakyta tenkinti ieškovo prašymus tikslinti sklypo ribas. Ieškovas nereiškia reikalavimo dėl šių aktų panaikinimo. Yra praleistas terminas juos skųsti, taikytina senatis. Valstybinėje žemėje, į kurią ieškovas pageidauja paslinkti ginčo sklypo ribą, yra įregistruota Aušros tako gatvė. Perbraižius ginčo sklypo ribas, būtų pažeistos trečiojo asmens R. P. ir kitų šalia sklypo stovinčių pastatų savininkų / bendraturčių teisės privažiuoti prie jiems priklausančių pastatų.
4. Tretieji asmenys V. K., V. A. ir jų atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
5.1. pilnai palaiko trečiojo asmens R. P. nurodytas aplinkybes. Archyvuose rado daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad pravažiavimas prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaune, prasidedantis nuo Aušros tako, einantis (nurodoma pagal dabartinius adresus) tarp (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ir toliau link (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pravažiavimas) istoriškai buvo ne Aušros tako dalis, o žemės sklypo, reikalingo pastato eksploatavimui, dalis, kad Aušros takas buvo suprojektuotas, įrengtas ir naudojamas pravažiavimo nelaikant jo dalimi ir tik vėliau Aušros tako kadastriniais matavimais pravažiavimas per klaidą buvo nurodytas kaip Aušros tako dalis, tuo pažeidžiant teisės normas ir darant žalą nekilnojamajai kultūros vertybei Naujamiesčiui ir jos vertingajai savybei Aušros takui. Turėtų būti tikslinama ne vienam asmeniui aktuali dalis, bet šalintinas pravažiavimas iš Aušros tako ribų, toje vietoje niekada nebuvo jokių gatvės ribų. Ribų koregavimas pagal ieškovo pageidavimą nėra galimas, pravažiavimo plotas įtrauktinas į formuojamo sklypo prie trečiųjų asmenų pastato plotą. Ieškovo pageidaujamas ribų koregavimas nėra suderintas su Kultūros paveldo departamentu.
5. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog siūloma formuoti sklypo ribą prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, ir siūloma tikslinti gatvės Aušros takas ribą. Atliekant šiuos pakeitimus, turi būti išsaugota kultūros paveldo vietovės Kauno Naujamiesčio planinė struktūra ir tinklas.
6. Tretieji asmenys D. G., A. G., A. P., O. P. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovo R. S. trečiajam asmeniui R. P. priteisė 655 Eur bylinėjimosi išlaidas, trečiajam asmeniui V. K. – 755 Eur ir trečiajam asmeniui V. A. – 735 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovo priteisė 106,61 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad:
8.1. išraše apie žemės sklypą nurodyta, kad kadastro duomenų nustatymo data yra 1993 m. gruodžio 11 d. Šiame išraše apie statinius yra nurodyta, kad ieškovui priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinierinis statinys (tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Jokių duomenų išrašuose apie atraminę tvorelę, betono–asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklą, garažo atraminę sienelę- pamatą nėra. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie šių statinių registraciją ieškovo vardu nėra.
8.2. Ieškovo bei jo atstovo, trečiųjų asmenų, liudytojų parodymais, namų valdos techninės apskaitos byla nustatyta, kad atraminės sienelės, betono-asfalto aikštelės, lietaus nuotekų tinklai nepertraukiamai, apytiksliai nuo 1974 metų buvo naudojami ir valdomi išimtinai ieškovo šeimos ankstesnių pastatų savininkų. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad ieškovas žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties (992/1997 dalys) pagrindu iš buvusio savininko E. S. ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (1005/1997 dalys) pagrindu iš buvusios savininkės V. S.. Buvę žemės sklypo savininkai, pasirašė 1993 metų namų valdos žemės sklypo ribų plane, jį suderino sutikdami su nustatytomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribomis. Šiame plane matyti, kad vakarinė žemės sklypo riba sutapatinta su tvora. Pradiniai savininkai V. S. ir E. S. neįgijo nuosavybės teise valstybinės žemės, kurioje, ieškovo teigimu, yra atraminė sienelė, betono-asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, todėl ieškovas taip pat netapo šios dalies sklypo savininku.
8.3. Aušros takas, kaip susisiekimo komunikacija yra gatvė, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Jos kadastro duomenų nustatymo data yra 2005 m. rugpjūčio 2 d. Atliekant gatvių kadastrinius matavimus, ribos sutapo su įregistruotų žemės sklypų ribomis, atsižvelgiant į teisiškai registruotus statinius. Todėl bet kokie ieškovo žemės sklypo vakarinės ribos keitimai ar koregavimai į Aušros tako pusę turės įtakos gatvės kaip statinio riboms, todėl jų nepakeitus, yra negalimi. Ši aplinkybė yra žinoma ieškovui. 2018 m. rugpjūčio 24 d. prašymu Miesto tvarkymo skyriui ieškovas prašė pakoreguoti gatvės ribą pagal pridedamą schemą. Miesto tvarkymo skyrius ieškovui nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų koreguojama gatvės riba bei ieškovo prašymą persiuntė Nekilnojamojo turto skyriui. Šis skyrius ieškovui nurodė, jog asmens inicijuoti susisiekimo komunikacijų kadastriniai matavimai atliekami tik asmens lėšomis. Taip pat nurodė, kad jeigu ieškovas sutinka, jis gali papildyti prašymą, nurodydamas, jog kadastrinių matavimų tikslinimą apmokės savo lėšomis. Ieškovas į tai nurodė, kad laikinai stabdo šių darbų atlikimą. Tik pakeitus gatvės, kaip statinio, ribas bei teisiškai įregistravus atraminę tvorelę, betono-asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklus, ieškovui atsirastų galimybė keisti jam priklausančio sklypo ribas.
8.4. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius raštu Nr. 8SD-(14.8.125E.) nurodė, jog tvora nekartografuota, neleistinai susiaurinamas pravažiavimo kelias. Ribos turėtų būti atstatytos pagal 1993 m. parengtą geodezinį planą vietinėje koordinačių sistemoje, paskaičiavus atstumus nuo koordinuotų pastatų kampų iki ribos posūkio taškų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2016 m. birželio 22 d. sklypo planą suderino, ieškovas su tokiomis sklypo ribomis sutiko, pasirašydamas 2016 m. birželio 22 d. sklypo plane ir 2016 m. gegužės 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Dėl to ieškovas neturi pagrindo reikalauti nustatyti kitokias ribas teisminiu būdu.
8.5. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sklypo ribų pakeitimo. Ieškovo prašymas buvo atmestas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. 8SD-3291-(14.8.125E.). NŽT 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-1647-(5.59E.) NŽT Kauno miesto skyriaus raštas paliktas galioti. Šie administraciniai aktai yra galiojantys, juose nurodytos aplinkybės ieškovo nepašalintos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovas R. S. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1416-454/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. S. ieškinį patenkinti visiškai ir nustatyti ieškovui R. S. priklausančio žemės sklypo 0,1997 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo patikslintų ribų planą bei priteisti ieškovui iš atsakovo ir trečiųjų asmenų R. P., V. A. bei V. K., ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. teismas netaikė CK 4.45 straipsnio, tik formaliai nurodė, kad žemės sklypo ribos yra aiškios, ieškovas neturi pagrindo reikalauti nustatyti kitokias ribas teisminiu būdu. Teismas nevertino ieškovo pateikto UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengto žemės sklypo patikslintų ribų plano, netinkamai aiškino ir taikė administracinės teisės normas, nesiaiškino, neištyrė ir nevertino visų aplinkybių bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šios kategorijos bylose, todėl bylą išsprendė neteisingai. Teismas ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus, rėmėsi atsakovo ir trečiųjų asmenų atsikirtimais, kurie yra klaidingi.
9.2. Ieškovui priklausančio gyvenamojo namo galiojanti inventorizacija yra atlikta 1983 m. ir pagal šiuos duomenis 1992 m. balandžio 13 d. buvo atlikta registracija Nekilnojamo turto registre, akivaizdu, kad visa tvora-atraminė betono sienelė (tarp taškų 22–17) yra įregistruota Nekilnojamo turto registre ir jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šio daikto savininkas yra ieškovas. Ieškovui priklausantys statiniai tvora-atraminė betono sienelė, betono-asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, garažo atraminė sienelė-pamatas yra ieškovui priklausančio pagrindinio pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniai. Ieškovui įgijus pastatą-gyvenamąjį namą, ieškovas savo nuosavybėn įgijo ir šio pastato priklausinius – tvorą-atraminę betono sienelę, betono-asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklus, garažo atraminę sienelę-pamatą (CK 4.14 straipsnis).
9.3. Buvę žemės sklypo savininkai E. S. ir V. S. nors ir pasirašė 1993 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane, tačiau bylos medžiaga leidžia teigti, kad jie sutiko tik su faktiškai naudojamo sklypo ribomis, o ne su teisinėmis (ydingomis) žemės sklypo ribomis. Ieškovo kaip ginčo statinių savininko teisių pažeidimas, jiems likus už jo žemės sklypo teisinių ribų, yra tęstinio pobūdžio, todėl turi būti ginamos nepaisant ankstesnių žemės sklypo savininkų pozicijos ir nėra jos(-ų) saistomas.
9.4. Iš Aušros tako kadastrinių matavimų plano matyti, kad Aušros tako gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinės ribos šiuo metu nėra nustatytos, yra nustatyti ir registruoti tik trys ašinių koordinačių taškai, todėl tokia gatvė neatitinka Kelių įstatymo nuostatų, neturi aiškių teisinių ribų. Šios gatvės faktinė riba (važiuojamoji dalis) vakarinėje žemės sklypo dalyje sutampa su 1970-aisiais metais ieškovo šeimos pastatyta tvora-atramine betono sienele bei betono-asfalto aikštele.
9.5. Teismas nesivadovavo UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtu žemės sklypo patikslintu kadastrinių matavimų planu, jo nevertino ir netyrė. Kauno miesto savivaldybės administracija jau atliko kadastrinius matavimus ir patvirtino / nustatė Aušros tako ribas, kurios atitinka Ieškovo šiuo ieškiniu prašomas nustatyti žemės sklypo ribas ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės ribų patikslintą planą.
9.6. Teismas, konstatuodamas, kad tik pakeitus gatvės kaip statinio ribas bei teisiškai įregistravus tvorą-atraminę betono sienelę, betono-asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklus, t. y. tik perdavus ginčą spręsti administracinėms institucijoms, ieškovui atsirastų galimybė keisti jam priklausančio sklypo ribas, faktiškai apribojo ieškovo teisę pareikšti ieškinį ir apginti savo pažeistas teises pagal CK 4.45 straipsnį. Šioje byloje teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo sprendė, kad ieškovas prašydamas tikslinti sklypo ribas, supranta, kad ribos yra aiškios. Teismas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010, privalėjo aiškiai nurodyti, pagal kokį dokumentą jis tai nustatė, tačiau to nepadarė.
9.7. Ieškovas UAB „Geometra“ 2016 m. gegužės 13 d. atliktų kadastrinių matavimų neįregistravo viešajame registre, nes šiuo planu nustatytos žemės sklypo ribos nesutampa su faktinėmis ieškovo valdomo sklypo ribomis, jos eina per ieškovo valdomus statinius (tvorą-atraminę betono sienelę, betono-asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklus, garažo atraminę sienelę-pamatą). Šis planas taip pat patvirtino iš esmės ydingus 1993 m. žemės sklypo plano sprendinius, pagal kuriuos paminėti ieškovui priklausantys statiniai lieka už sklypo teisinių ribų.
9.8. Ieškovas šioje byloje neprašė panaikinti kokius nors atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM aktus, todėl nesant tokio ieškovo reikalavimo šioje byloje teismas negalėjo spręsti ir konstatuoti, kad ieškovas neva praleido administracinių aktų apskundimo teismui terminą ir dėl to atmesti ieškinį. Teismas peržengė ieškinio ribas ir pažeidė CPK normas.
9.9. UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo patikslintame plane yra atsižvelgta į tai, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo faktinės ribos vakarinėje dalyje yra nusistovėję dešimtmečiais. Ieškovas atsižvelgė ir į aplinkos objektus bei reljefo ypatumus. Faktinę sklypo ribą palikus sklypo teisinės ribos vietoje, remiantis 1993 m. planu, riba kirstų ieškovo valdomus statinius, kurie išimtinai tarnauja žemės sklype esantiems pastatams – gyvenamam namui (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), ūkiniam pastatui/garažui (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini))), jų tiesioginė paskirtis – sutvirtinti kalno šlaitą, kad nekiltų pavojaus ir grėsmės ieškovo pastatams (užkirsti kelią šlaito erozijai, pastatų pamatų, gatvės dangos paplovimui ir kt.). Pagal šio UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengto žemės sklypo patikslinto kadastrinių matavimų plano sprendinius ieškovui nuosavybės teise priklausantys ginčo statiniai jau patenka į ieškovo žemės sklypo ribas, jų nekerta. Žemės sklypo plotas nepakinta, sutampa su įregistruotu nekilnojamojo turto registre (0,1997 ha), šio žemės sklypo ribos nekerta gatvės (Aušros takas) faktinių ribų, o ribojasi su ja, praeina tvoros-atraminės betono sienelės riba. Tačiau teismas šio projekto netyrė ir nevertino.
9. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje (kadastro duomenys nustatyti 1993 m. gruodžio 11 d.). 1993 m. parengtame ieškovo žemės sklypo plane sutartiniais ženklais yra nurodyta, kad vakarinė žemės sklypo riba sutampa su tvora, o už jos sutartiniu ženklu pažymėtas šlaitas. Ieškovui priklausančiame žemės sklype yra registruoti tik šie statiniai: pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad žemės sklype yra atraminė sienelė, betono-asfalto aikštelė ar lietaus nuotekų tinklai, registro išraše Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, todėl darytina išvada, kad minėti statiniai galimai atsirado vėliau nei buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje.
10.2. 2016 m. gegužės 13 d. UAB „Geometra“ atliko ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Nenustačius jokių trūkumų, Kauno miesto skyrius suderino naujai parengtą šio žemės sklypo planą (2016 m. rugpjūčio 18 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 08KAM-78064). Šiame žemės sklypo plane nurodytos ieškovo žemės sklypo ribos sutapo su anksčiau, 1993 m., nustatytomis šio žemės sklypo ribomis, ieškovas pats su tokiais sprendiniais sutiko ir pasirašė 2016 m. birželio 22 d. žemės sklypo plane bei 2016 m. gegužės 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. UAB Geometra“ parengtame žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plane nėra nurodyta jokių duomenų apie vakarinėje šio žemės sklypo dalyje esančius ginčo statinius.
10.3. 1993 metų žemės sklypo planas nėra nuginčytas ir yra galiojantis, todėl duomenys, esantys šiame plane laikytini teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, jo nėra pagrindo nustatyti ribą, vadovaujantis CK 4.45 straipsniu.
10. Tretieji asmenys R. P., V. K. ir V. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo R. S. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo kiekvienam iš atsiliepimą pateikusių trečiųjų asmenų po 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 600 Eur. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo sklypo ribos yra aiškios, ir tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo jas nustatinėti. Ieškovas ginčo sklypą nuosavybės teise įgijo iš pradinių savininkų būtent 1993 m. plane pažymėtų ribų. Jokių 1993 m. planui prieštaraujančių galiojančių dokumentų nėra, 2016 m. gegužės 13 d. UAB „Geometra“ planas, parengtas pervedant buvusias vietines koordinates į dabar galiojančias. Ieškovo sutikimas, išreikštas 2016 m. birželio 22 d. ginčo sklypo plane, yra sandoris, taip pat vertintinas kaip ieškovo suvoktų aplinkybių bei valios įrodymas. Jis yra galiojantis, nenuginčytas. 2016 m. birželio 22 d. plane ginčo sklypo ribos yra identiškos 1993 m. plane pažymėtosioms.
11.2. NŽT Kauno miesto skyriaus 2018 m. birželio 21 d. raštas Nr. 8SD-3291- (14.8.125E.) ir NŽT 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1647-(5.59E.) yra galiojantys administraciniai aktai, ieškovas nereiškia reikalavimo teismui dėl jų panaikinimo ir yra praleidęs jų apskundimo teismui terminą. Ginčo sklypo ribų keitimo klausimas jau galutinai išspręstas administracine tvarka.
11.3. Pravažiavimas prie gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, prasidedantis nuo Aušros tako, einantis (aprašoma pagal dabartinius adresus) tarp (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir toliau link (duomenys neskelbtini), pagal šiuo metu galiojančius duomenis yra sumatuotas (inventorizuotas) ir įregistruotas kaip Aušros takas. Vieta, kurioje yra pravažiavimas, istoriškai buvo sklypo, kuriame yra (duomenys neskelbtini) pastatai, dalis.
11.4. Teismas pagrįstai laikė, kad kol nėra įteisinta atraminė sienelė, garažo atraminė sienelė, betono-asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, tokie objektai negali būti pagrindu keisti ginčo sklypo ribas. Nekilnojamojo turto registre šie ginčo statiniai nėra registruoti. Nekilnojamojo turto registro išraše yra registruota tvora, ji buvo inventorizuota kelis kartus. Į suformuotą ginčo sklypą su 1993 m. plane pažymėtomis ribomis nebuvo įtrauktas plotas, kuriame tariamai yra šiam sklypui „tarnaujantys“ statiniai.
11.5. Perbraižius ginčo sklypo ribas taip, kaip to siekia ieškovas, būtų pažeistos R. P. ir kitų šalia sklypo stovinčių pastatų savininkų / bendraturčių teisės privažiuoti prie jiems priklausančių pastatų. Pravažiavimas vietomis taptų 4,14 ar 4,21 m. pločio, kas apsunkintų judėjimą automobiliais iki šalia ginčo sklypo esančių pastatų.
11. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149) teritoriją. Departamento Kauno skyrius suderino 2017 m. liepos 5 d., Der. Nr. 17-Ž-237K ir 2018 m. sausio 8 d., Der. Nr. 18-Ž-04K žemės sklypo prie statinių (lA2p) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą. Departamento Kauno skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. (1.27.-K)2K-1507 nederino Aušros tako kadastro duomenų bylos, nurodydamas, kad tokiu atveju turi būti išsaugotos Kauno Naujamiesčio vertingosios savybės. Aušros takas (gatvė) ir įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) (šiaurinė atšaka) yra Kauno Naujamiesčio dvi skirtingos (atskiros) vertingosios savybės.
12. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nekilnojamojo turto registro duomenys paneigia apelianto teiginį, jog jam nuosavybės teise priklauso ginčo statiniai. Buvę žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune savininkai pasirašė 1993 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane, jį suderino ir sutiko su nustatytomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribomis. Iš šio žemės sklypo plano matyti, kad vakarinė žemės sklypo riba sutapdinta su tvora. Buvę žemės savininkai, sutikdami su nustatytomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribomis, neįgijo valstybinės žemės, kurioje yra ginčo statiniai.
13.2. Gatvės Aušros takas ilgis – 180 m, kadastro duomenų nustatymo data – 2005 m. rugpjūčio 2 d. Iš šių kadastrinių matavimų plano matyti gatvės pradžios ir pabaigos koordinačių taškai, gatvės ribos, sutampančios su suformuotais žemės sklypais (pvz., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir ribos, kur žemės sklypai nėra suformuoti (pvz., prie pastatų (duomenys neskelbtini) ar gatvės pradžios ir pabaigos taškuose), taip pat matyti į gatvės ribas patenkantys objektai. Atliekant Aušros tako kadastrinius matavimus, šios gatvės ribos ginčui aktualioje vietoje, t. y. ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo sutapdintos su teisiškai įregistruoto žemės sklypo ribomis. Apelianto teiginiai, jog Aušros takas aiškių teisinių ribų neturi ir apelianto prašomos nustatyti žemės sklypo ribos niekaip nėra kertamos, yra nepagrįsti ir atmestini.
13.3. CK 4.45 straipsnio 1 dalis ginčo atveju netaikytina. Ši nuostata taikoma tuo atveju, kai ginčas kyla dėl besiribojančių žemės sklypų ribų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantui priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, ties ginčui aktualia riba vakarų pusėje ribojasi su suformuotu ir nustatytas ribas turinčiu bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotu žemės sklypu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantui priklausantis žemės sklypas ribojasi su nesuformuota valstybine žeme. Iš byloje esančių 1993 m. namų valdos žemės sklypo ribų plano ir žemės sklypo plano, parengto pagal vėliau paties apelianto užsakymu atliktus, bet neįregistruotus kadastrinius matavimus (LKS-94 koordinačių sistemoje, perskaičiuojant iš vietinės koordinačių sistemos), kuriuos suderino ir pats apeliantas, ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, matyti, kad žemės sklypo ribos yra aiškios.
13. Tretieji asmenys A. K., M. S., I. A., O. P., D. G., A. G., J. P., A. P., B. K. ir N. K. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad teismas netaikė CK 4.45 straipsnio, tik formaliai konstatavo, jog ginčo žemės sklypo ribos yra aiškios, ieškovas neturi pagrindo reikalauti nustatyti ribas teismo sprendimu, netinkamai aiškino ir taikė administracinės teisės normas. Taip pat nurodė, kad teismas nevertino ieškovo pateikto UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengto žemės sklypo patikslintų ribų plano, ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus, rėmėsi atsakovo ir trečiųjų asmenų atsikirtimais, kurie yra klaidingi.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnis numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.
19. Vadinasi, CK 4.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei: 1) žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, 2) ribos neaiškios iš esamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019). Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019 nurodyta teismų praktika, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 47 punktą; kt.).
20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, jog ginčo žemės sklypo ribos yra aiškios, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti nustatyti ribas teismo sprendimu CK 4.45 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,1997 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, su statiniais: gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir inžinieriniu statiniu (tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), Kaune. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad minėto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data yra 1993 m. gruodžio 11 d. Jokių duomenų Nekilnojamojo turto registre apie atraminę tvorelę, betono-asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklą, garažo atraminę sienelę-pamatą ir šių statinių registraciją ginčo žemės sklype ieškovo vardu nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad ieškovas žemės sklypą įgijo dovanojimo sutarties (992/1997 dalys) pagrindu iš buvusio savininko E. S. ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (1005/1997 dalys) pagrindu iš buvusios savininkės V. S.. Buvę žemės sklypo savininkai, pasirašė 1993 metų namų valdos žemės sklypo ribų plane, jį suderino sutikdami su nustatytomis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribomis. Šiame žemės sklypo plane matyti, kad vakarinė žemės sklypo riba sutapatinta su tvora, pradiniai savininkai V. S. ir E. S. neįgijo nuosavybės į valstybinę žemę, kurioje, ieškovo teigimu, yra atraminė sienelė, betono-asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, todėl ieškovas taip pat netapo šios dalies sklypo savininku.
22. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Aušros takas, kaip susisiekimo komunikacija, yra gatvė, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šios gatvės kadastro duomenų nustatymo data yra 2005 m. rugpjūčio 2 d. Atliekant gatvių kadastrinius matavimus, ribos sutapo su įregistruotų žemės sklypų ribomis, atsižvelgiant į teisiškai registruotus statinius, gatvės riba sutampa su ieškovui priklausančio žemės sklypo riba. Tik pakeitus gatvės, kaip statinio, ribas bei teisiškai įregistravus atraminę tvorelę, betono-asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklus, ieškovui atsirastų galimybė keisti jam priklausančio sklypo ribas. Teismas darė išvadą, kad ieškovui tikrai žinomos gatvės ribų koregavimo sąlygos ir tvarka.
23. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jam priklausantis žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybine žeme bei Aušros tako gatve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tačiau ieškovas nesutinka su tuo, jog šios gatvės teisinės ribos yra aiškios). 2018 m. sausio 10 d. paskelbus duomenis apie parengtą patikslintą 0,1940 ha valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, Kauno m. sav., Kauno apskr., žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (paslaugos Nr. ZSFP-32585) (pradinis projektas paskelbtas 2017 m. lapkričio 17 d. dėl 0,1952 ha), paaiškėjo, kad į formuojamo sklypo dalį apytiksliai ties riba tarp taškų 15-14-13 patenka ieškovui nuosavybės teise priklausantys ginčo satininiai – atraminė tvorelė, betono-asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai, garažo atraminė sienelė-pamatas, – kurie buvo pastatyti tuometinių šio žemės sklypo / namų valdos savininkų apytiksliai 1974–1978 metais, ir nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas nurodė, kad dėl 1992–1993 metais netinkamai performuoto žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) šie statiniai pateko į valstybinę žemę.
24. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iki tol ieškovas nekėlė abejonių dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo faktinių ir teisinių ribų atitikimo. Ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriui, UAB „Žemėtvarkos darbai“ ir kitiems suinteresuotiems asmenims 2018 m. balandžio 19 d. pateikė Paaiškinimą-prašymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, ribų netikslumų“, kuriuo prašė leisti tęsti kadastrinius matavimus ir atlikti žemės sklypo ribų korektūras pagal faktiškai naudojamo sklypo ribas bei teikiamame prašyme išdėstytas faktines aplinkybes. Minėtame prašyme ieškovas nurodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. kartu su UAB „Žemėtvarkos darbai“ atstovais vykdant geodezinius žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų matavimus paaiškėjo, jog: žemės sklypo ribos yra netikslios, į žemės sklypą nepatenka dalis sklype stovinčių ir naudojamų statinių – atraminė tvorelė, betono-asfalto aikštelė, lietaus nuotėkų tinklai. Nurodė, kad šie statiniai de facto nuosavybės teise priklauso ir yra toliau naudojami dabartinio žemės sklypo savininko – ieškovo (el. byla, 1 t., b. l. 129).
25. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. 8SD-3291 (14.8.125E.) (el. byla, 1 t., b. l. 125), atsakydama į 2018 m. gegužės 17 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ raštą, nurodė, kad ginčo žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad sklypo riba kirstų statinį, kuris suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodė, kad pateiktame situacijos brėžinyje trūksta duomenų, nenurodyta taškų numeracija, nepateikti linijų ilgiai ir žemės sklypo viršūnių koordinatės, neaišku, kodėl keičiama žemės sklypo riba šiaurės-vakarinėje sklypo dalyje, nes tvora nekartografuota, neleistinai siaurinamas pravažiavimo kelias. Nurodė, kad ribas reikia atkurti pagal 1993 metų KVVŪPI parengtą geodezinį planą vietinėje koordinačių sistemoje, paskaičiavus atstumus nuo koordinuotų pastatų kampų iki ribos posūkio taškų. Ieškovui pateikus skundą dėl šio atsakymo, Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1SS-1647-(5.59E.) (el. byla, 1 t., b. l. 133–135) pertekliniais pripažino Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus reikalavimus nurodyti ribų posūkio taškų numeraciją bei linijų ilgius Situacijos brėžinyje, tačiau esminius argumentus (žemės sklypo ribų posūkio taškų atstatymo tvarka) pripažino pagrįstais. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 30 punkte nurodyta, kad atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius, pradiniais punktais turi būti naudojami tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktai, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu žemės sklype yra išlikę pastatai, kurių kertės yra koordinuotos, žemės sklypo ribas galima atstatyti ir nuo koordinuotų pastatų kerčių pagal anksčiau vietinėje koordinačių sistemoje parengtą šio žemės sklypo planą (nustačius atstumus nuo koordinuotų pastatų kerčių iki ribos posūkio taškų). Pažymėjo, kad 1993 metais parengtame ieškovui priklausančio žemės sklypo plane sutartiniais ženklais nurodyta, kad vakarinė žemės sklypo riba sutampa su tvora, o už jos sutartiniu ženklu pažymėtas šlaitas. Duomenų, kad šio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plano rengimo metu 1993 m. ieškovo nurodytoje vietoje būtų jo paminėti statiniai (atraminė sienelė, betono-asfalto aikštelė bei lietaus nuotekų tinklai), niekur nėra nurodyta, todėl darytina išvada, kad minėti statiniai galimai atsirado vėliau nei buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje. Nurodė, jog nustatė, kad 2016 m. gegužės 13 d. UAB „Geometra“ buvo atlikusi ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nenustačius jokių trūkumų, Kauno miesto skyrius suderino naujai parengtą šio žemės sklypo planą. UAB „Geometra“ parengtame žemės sklypo plane nurodytos ieškovo žemės sklypo ribos sutapo su anksčiau, t. y. 1993 m., nustatytomis šio sklypo ribomis, pats ieškovas su tokiais sprendiniais sutiko ir pasirašė 2016 m. birželio 22 d. žemės sklypo plane bei 2016 m. gegužės 9 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Pažymėjo, jog UAB „Geometra“ 2016 m. gegužės 13 d. parengtame žemės sklypo plane taip pat nėra nurodyta jokių duomenų, kad vakarinėje sklypo dalyje yra atraminė sienelė, betono-asfalto aikštelė ir lietaus nuotekų tinklai.
26. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 23 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių prašydamas pakoreguoti Aušros tako gatvės ribą pagal pridedamą schemą (el. byla, 1 t., b. l. 151–158). Ieškovui pateiktas atsakymas, kad asmens inicijuoti susisiekimo komunikacijų kadastriniai matavimai atliekami tik asmens lėšomis. Ieškovui sutinkant su šia sąlyga, jam pasiūlyta atvykti į Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrių ir papildyti pateiktą prašymą, nurodant, kad už Aušros tako gatvės kadastrinių matavimų tikslinimą apmokės savo lėšomis. Į šį siūlymą ieškovas atsakė, kad laikinai stabdo šių darbų atlikimą.
27. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad: 1) yra pakankamai dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti tikslias žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas, 2) tarp savininkų nebuvo ginčo dėl sklypo ribų. Atsakovė nacionalinė žemės tarnyba ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovui paaiškino, kokius veiksmus būtina atlikti tam, kad būtų galima spręsti, ar yra pagrindas tikslinti ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius, iš esmės vertino ieškovo pateiktus dokumentus ir jų pagrindu pateikė kategorišką išvadą, jog nėra pagrindu nustatyti ieškovo prašomą žemės sklypo ribą. 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. 8SD-3291(14.8.125E.) atsakovas pacitavo teisės akto turinį (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p., 32.1.2.2.2. p.), nurodė, kokių duomenų trūksta pateiktuose dokumentuose ir kaip pašalinti nurodytus trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo vertini šio atsakymo, kaip atsisakymo iš esmės tenkinti ieškovo prašymą nustatyti jam priklausančio žemės sklypo ribas ir konstatuoti, kad gretimų sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų. Pažymėtina, kad savo reikalavimą teisme ieškovas grindžia tuo pačiu UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, patikslintų ribų planu (el. byla, 1 t., b. l. 47), kuriame nėra pašalinti atsakovės aptariamame rašte nurodyti trūkumai.
28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sklypo ribų pakeitimo. Ieškovo prašymas buvo atmestas 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. 8SD-3291-(14.8.125E.). Ieškovas šį atsakymą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui. Išnagrinėtas ginčas NŽT 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-1647-(5.59E.) NŽT Kauno miesto skyriaus raštas paliktas galioti. Šie administraciniai aktai yra galiojantys, juose nurodytos aplinkybės ieškovo nepašalintos. Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, ieškovas yra praleidęs šių aktų apskundimo teismui vieno mėnesio terminą, todėl ieškinys atmestinas ir šiuo pagrindu.
29. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas nereiškė reikalavimo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos aktus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo R. P. savo atsikirtimus į ieškinį grindė ta aplinkybe, jog ieškovas praleido senaties terminą atsakovės priimtiems sprendimams skųsti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių kontekste pritarė argumentui dėl praleisto termino atsakovės priimtiems aktams apskųsti teisme, sprendė, kad ši aplinkybė taip pat yra pagrindas atmesti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga dėl galimų teisinių pasekmių nagrinėjamos bylos kontekste, todėl jos konstatavimas pirmosios instancijos teisme negali būti įvertintas, kaip perteklinis.
30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nevertino, neaiškino ir netyrė UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengto žemės sklypo patikslinto kadastrinių matavimų plano. Apeliacinės instancijos pritaria šiai apeliaciniame skunde nurodytai faktinei aplinkybei, tačiau nesutinka, jog ši aplinkybė turi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
31. Ieškovas teigia, kad žemės sklypo ribas nustačius pagal 2018 m. balandžio 19 d. ieškovo prašymo pagrindu UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą žemės sklypo patikslintą kadastrinių matavimų planą, žemės sklypo plotas nepakinta, sutampa su įregistruotu Nekilnojamojo turto registre, vadovaujantis jo sprendiniais žemės sklypo riba nekerta faktinių Aušros gatvės ribų – gatvės asfalto, o ribojasi su ja, praeina tvoros-atraminės betono sienelės riba, buvusia ištisus dešimtmečius nuo pat šios gatvės pastatymo, yra pašalinami ribų prieštaravimai bei neatitikimai.
32. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019 52 punktą). Yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas. Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017, 36 punktas).
33. Palyginus ieškovo pateiktą UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2018 m. rugpjūčio mėn. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, patikslintų ribų planą (el. byla, 1 t., b. l. 47), kuriuo ieškovas grindžia ieškinį, ir 2016 m. gegužės 13 d. UAB „Geometra“ 2016 m. gegužės 13 d. parengtą žemės sklypo planą (el. byla, 1 t., b. l. 141), Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų kontrolinę geodezinę nuotrauką (el. byla, b. l. 38, 128), V. S. ir E. S. namų valdos žemės sklypo ribų planą (el. byla, 1 t., b. l. 130), nustatyta, kad vizualiai skiriasi ir nesutampa įregistruotoji žemės sklypo riba nuo faktiškai naudojamos (pamatuotos) sklypo ribos, nurodytos UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, patikslintų ribų plane (el. byla, 1 t., b. l. 47) – vakarinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, riba, UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtame žemės sklypo patikslintų ribų plane paslinkta į vakarinę pusę. Tuo tarpu, 2016 m. gegužės 13 d. UAB „Geometra“ 2016 m. gegužės 13 d. parengtame žemės sklypo plane (el. byla, 1 t., b. l. 141) pamatuota vakarinė žemės sklypo riba taškuose 10-11-12 ir rytinė sklypo riba taškuose 3-4-5 atitinka žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų kontrolinės geodezinės nuotraukos duomenis (el. byla, 1 t., b. l. 38, 128) ir V. S. ir E. S. namų valdos žemės sklypo ribų plano duomenis (el. byla, 1 t., b. l. 130) žemės sklypo vakarinėje dalyje.
34. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog UAB „Geometra“ 2016 m. gegužės 13 d. žemės sklypo planas ar 1993 metų V. S. ir E. S. namų valdos žemės sklypo ribų planas yra netikslūs. Aplinkybė, kad ieškovo pateiktas patikslintų ribų planas atitinka dešimtmečius nusistovėjusias žemės sklypo naudojimo ribas, o taip pat antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotas aplinkybes, savaime nevertintina kaip pakankamas pagrindas vadovautis šiuo planu tikslinant žemės sklypo ribas.
35. Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina byloje nurodytą aplinkybę, jog Aušros takas yra įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą, o Aušros tako trasa yra saugotinas objektas. Taip pat pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypo dalis ginčui aktualioje vietoje priskirtina žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaunas, tai yra buvusi šio sklypo dalis, istorinis įvažiavimas į šį žemės sklypą (el. byla, 3 t., b. l. 123–126, 129, 131).
36. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja nors viena CK 4.45 straipsnio dispozicijoje numatyta sąlyga, dėl kurių žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas būtų reikalinga nustatyti teismo sprendimu. Šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, prašydamas tikslinti sklypo ribas, supranta, kad ribos yra aiškios ir nėra teisinio pagrindo ginčo sklypo ribas nustatyti CK 4.45 straipsnyje nustatytais pagrindais.
37. Nepagrįstu pripažintinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog buvę žemės sklypo savininkai V. S. ir E. S. pasirašydami 1993 metų namų valdos žemės sklypo ribų plane sutiko su faktinėmis, o ne su teisinėmis žemės sklypo ribomis. Ieškovas nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas šį argumentą vertina tik kaip deklaratyvų teiginį. Nepagrįstu pripažintinas apeliacinio skundo argumentas, kad atraminė sienelė, betono-asfalto aikštelė bei lietaus nuotekų tinklai yra ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausiniai CK 4.14 straipsnio prasme ir juos ištinka pagrindinio daikto likimas nepaisant tos aplinkybės, ar jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotą nekilnojamojo daikto priklausinį gali ištikti pagrindinio daikto likimas. Faktinė funkcinė jo paskirtis savaime, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog toks daiktas suformuotas teisėtai, bet kurio statinio statytojas turi pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus.
38. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
40. Netekinus ieškovo apeliacinio skundo, iš ieškovo tretiesiems asmenims R. P., V. K. ir V. A. priteistinos jų turėtos atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos po 200 Eur kiekvienam jų (CPK 93 straipsnis). Valstybei iš ieškovo priteistinos 44,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam jų po 200 Eur (dviejų šimtų Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 44,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė