Administracinė byla Nr. A-622-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06814-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.1, 9.2.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija, MGK) 2004 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S-511- (7-428/2004) 1 dalį ir palikti šioje dalyje galioti atsakovo 2004 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 69-342.

Atsakovas skunde nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija 2004 m spalio 4 d. sprendimu Nr. S-511-(7-428/2004) panaikino VMI 2004 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 69-342 dalį – nurodymą pareiškėjui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Kretingos grūdai” sumokėti į biudžetą 118 000 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio bei su šiuo mokesčių susijusius delspinigius. Minėtos sumos pareiškėjui Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto patikrinimo metu (2004 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas Nr. 04-03-10-48) buvo apskaičiuotos nustačius, kad pareiškėjas 2000 m. spalio 4 d. pardavęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kontvainiai” akcijas, nepagrįstai sumažino 2000 metų apmokestinamąjį pelną 495 000 Lt.

Pareiškėjas AB „Kretingos grūdai” taip pat Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2004 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S-511-(7-428/2004) 2 dalį dėl VMI 2004 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 69-342 nurodymo sumokėti 557 520 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio ir su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių patvirtinimo bei priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. sausio 3 d. sprendimu atsakovo skundą patenkino, o pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo AB „Kretingos grūdai” apeliacinį skundą, 2005 m. balandžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A8-487-2005, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. sausio 3 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo AB „Kretingos grūdai” skundą tenkino, panaikino Mokestinių ginčų komisijos 2004 m. spalio 4 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą; VMI 2004 m. liepos 22 d. sprendimą; Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2004 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria AB „Kretingos grūdai” priskaičiuota 676 320 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – ir JAPM) ir 278 315 Lt šio mokesčio delspinigių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 13 d. nutartimi, išnagrinėjęs atsakovo VMI prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A8-487-2005, procesą atnaujino, konstatavęs galimą padarytą materialinės teisės pažeidimą.

Atnaujinus procesą, 2006 m. lapkričio 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patvirtinęs praktikos išsiskyrimą, nusprendė ginčą perduoti nagrinėti iš naujo VMI (administracinė byla Nr. A2-1695/2006). Pradėtas pakartotinis mokestinis patikrinimas.

Klaipėdos AVMI 2010 m. kovo 26 d. sprendimu Nr.(6.5)-6-2 patvirtino 2009 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 7.-07-32-5 ir nurodė pareiškėjui AB „Kretingos grūdai“ sumokėti į biudžetą 349 200 Lt JAMP, 266 884 Lt šio mokesčio delspinigių ir paskyrė 104 760 Lt šio mokesčio baudą.

VMI 2011 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 69-61 pakeitė Klaipėdos AVMI 2010 m. kovo 26 d. sprendimą Nr.(6.5)-6-2 ir vietoj nurodymo sumokėti į biudžetą 349 200 Lt JAPM, 266 884 Lt šio mokesčio delspinigių ir 104 760 Lt šio mokesčio baudos nurodė sumokėti į biudžetą 229 920 Lt JAPM, 171044 Lt šio mokesčio delspinigių ir 22 992 Lt šio mokesčio baudos.

Mokestinių ginčų komisija 2012 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. S-85(7-92/2011) panaikino VMI 2011 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 69-61 ir perdavė pareiškėjo skundą VMI nagrinėti iš naujo.

VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti MGK 2012 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. S-85(7-92/2011) ir palikti galioti VMI 2011 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 69-61. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu VMI skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė.

VMI iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo AB „Kretingos grūdai“ mokestinį ginčą 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 69-138 atnaujino bendrovės 2010 m. balandžio 20 d. skundo Nr. 150-07-252 nagrinėjimą, pakeitė Klaipėdos AVMI 2010 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.5)-6-2: vietoje nurodymo sumokėti į biudžetą 349 200 Lt JAPM, 266 884 Lt šio mokesčio delspinigių ir 104 760 Lt šio mokesčio baudos, nurodė bendrovei sumokėti į biudžetą 229 920 Lt JAPM, 171 044 Lt šio mokesčio delspinigių ir 22 992 Lt šio mokesčio baudos.

Pareiškėjas AB „Kretingos grūdai“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (t. I, b. l. 1–7), prašydamas: 1) panaikinti VMI 2013 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 69-138 dėl AB „Kretingos grūdai“ 2010 m. balandžio 20 d. skundo Nr. 150-07-252; 2) atleisti bendrovę nuo VMI 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 69-138 apskaičiuotų delspinigių dalies, kurie priskaičiuoti už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 9 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad nesutinka su priskaičiuotais mokesčiais, nes mokesčių bazės netiesioginio nustatymo metodai nenumato galimybės mokesčių bazę nustatyti pagal dviejų to paties turto vertinimų ataskaitose nustatytą vertės vidurkį, nes parengtose ataskaitose pateikiamas turto vertės pagrindimas yra neišsamus ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Pagrindų įstatymas) ir Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – ir Metodika) nustatytų reikalavimų. Vertinant įrodymus (gautus panaudojus specialias žinias), turėtų būti kviečiami tinkami specialistai arba skiriama ekspertizė. Vertinant įrodymus (gautus panaudojus specialias žinias) VMI turėjo galimybę pasitelkti specialisto arba eksperto pagalbą, bendrovė siūlė pakviesti į derybų dėl susitarimo pasirašymo posėdį UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertintoją ir pateikti vertintojams papildomą reikšmingą informaciją apie parduodamą turtą. VMI to atsisakė ir pati vertino aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, apskaičiuodama vertinimų vidurkį. VMI pasirinktas bendrovės mokesčio bazės nustatymo būdas, išvedant kelių vertinimo ataskaitų vidurkį, negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisingas. Administratoriaus pareiga yra pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 str. 1 dalis). VMI sprendime teisiškai (įstatymiškai) nepagrindė mokesčių bazės dydžio 958 000 Lt, nuo kurio apskaičiavo 229 920 Lt JAPM ir 171 044 Lt šio mokesčio delspinigių. Pareiškėjas teigė, kad bendrovės patikrinimas tęsiasi nepagrįstai ilgai (daugiau nei 10 metų), VMI netinkamai vykdė savo pareigas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau du kartus pripažino VMI sprendimus, apskaičiuojant papildomus mokesčius ir delspinigius bendrovei, taikant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, nepagrįstais ir neteisėtais, taip pažeidžiamos pareiškėjo teisės.

Atsakovas VMI atsiliepime į skundą (t. I, b. l. 45–52) nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad VMI, vykdydama Mokestinių ginčų komisijos 2012 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. S-85(7-92/2011) ir iš naujo išnagrinėjusi bendrovės 2010 m. balandžio 20 d. skundą Nr. 150-07-252 nustatė, jog byloje yra pateiktos po dvi lygiavertės ir juridinę galią turinčios turto vertinimo ataskaitos, pateiktose pažymose pateikti duomenys yra vienodos įrodomosios galios – abi ataskaitos, nors ir su trūkumais, tačiau laikytinos teisingomis, nes yra nenuginčytos ir galiojančios. Todėl vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, VMI nekeičia savo 2011 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 69-61 išdėstytos nuomonės, jog mokesčių bazę tikslingiausia būtų nustatyti ne tik pagal UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitas, bet ir pagal bendrovės pateiktas UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitas. Atsakovas  2013 m. liepos 24 d. raštu Nr. (24.6-31-5)-R-5708 kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau – ir Tarnyba), prašydamas išvados dėl turto vertinimo ataskaitų atitikties Pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Dėl šios priežasties bendrovės 2010 m. balandžio 20 d. skundo Nr. 150-07-252 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus gautas atsakymas iš Tarnybos. VMI gavo iš Tarnybos 2013 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. T(1.13)A2-1542(13), bendrovės 2010 m. balandžio 20 d. skundo Nr. 150-07-252 nagrinėjimas atnaujintas ir išnagrinėtas iš esmės. VMI 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 69-138 pakeitė Klaipėdos AVMI 2010 m. kovo 26 d. sprendimą Nr.(6.5)-6-2: vietoje nurodymo sumokėti į biudžetą 349 200 Lt JAPM, 266 884 Lt šio mokesčio delspinigių ir 104 760 Lt šio mokesčio baudos nurodyti bendrovei sumokėti į biudžetą 229 920 Lt JAPM, 171 044 Lt JAPM delspinigių ir 22 992 Lt JAPM baudos. Šiuo sprendimu VMI taip pat nusprendė neatleisti bendrovės nuo 171 044 Lt JAPM delspinigių ir 22 992 Lt JAPM baudos mokėjimo į biudžetą. VMI anksčiau paskirtą 30 proc. dydžio baudą, atsižvelgdama į tai, kad šis mokestinis ginčas vyksta jau nuo 2004 m., pakeitė į 10 proc. dydžio baudą ir skyrė bendrovei 22 992 Lt (229920 Lt x 10 proc.) JAPM baudą. VMI, vykdydama MGK sprendimą ir pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, patvirtino savo ankstesniajame 2011 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 69-61 apskaičiuotą 958 000 Lt mokesčių bazę. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką MAĮ 70 straipsnyje išdėstyta teisės norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A11-603/2007). Bendrovė neįrodė nei vienos aplinkybės, esant kuriai galėtų būti atleista nuo delspinigių mokėjimo – neįrodė, kad nėra kalta dėl padaryto pažeidimo (pagal MAĮ 141 str. 1 d. 1 p.), mokesčių įstatymai pažeisti dėl aplinkybių, kurios priklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurias jis numatė ir galėjo numatyti (MAĮ 141 str. 1 d. 2 p.), tokia bendrovės veika buvo padaryta žala valstybės biudžetui, nes mokesčiai nebuvo sumokėti mokesčių įstatymų nustatytu laiku (MAĮ 141 str. 1 d. 3 p.), bendrovė mokesčių įstatymus pažeidė ne dėl klaidingo apibendrinto mokesčių įstatymų paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu arba telefonu suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais MAĮ 141 str. 1 d. 4 p.).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo AB „Kretingos grūdai“ skundą tenkino ir panaikino VMI 2013 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 69-138 dėl AB „Kretingos grūdai“ 2010 m. balandžio 20 d. skundo Nr. 150-07-252.

Teismas konstatavo, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilęs dėl bendrovių „Kontvainiai“ ir „Kaspalėja“ akcijų įsigijimo išlaidų pripažinimo pareiškėjo AB „Kretingos grūdai“ sąnaudomis, mažinančiomis 2000 m. apmokestinamąjį pelną. Pareiškėjas 2000 m. vasario 11 d. padidino jo įsteigtos UAB „Kaspalėja“ įstatinį kapitalą 2 523 000 Lt suma išleisdamas akcijas ir jas įsigydamas, tačiau 2000 m. gruodžio 29 d. šias akcijas už 200 000 Lt pardavė fiziniam asmeniui. Taip pat pareiškėjas 2000 m. kovo mėnesį už 800 000 Lt įsigijo UAB „Kontvainiai“, kurios 100 proc. akcijų priklausė pareiškėjui, visas papildomai išleidžiamas akcijas ir pagal 2000 m. spalio 4 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį 500 vnt. šios bendrovės akcijų pardavė fiziniam asmeniui už 5 000 Lt (akcijos pardavimo vertė 10 Lt, o 500 vnt. akcijų įsigijimo kaina – 500 000 Lt). Taigi pareiškėjo 2000 m. parduotų UAB „Kaspalėja“ ir 500 vnt. UAB „Kontvainiai“ akcijų įsigijimo išlaidos (2 523 000 Lt ir 500 000 Lt) pripažintos sąnaudomis, tokiu būdu pareiškėjas sumažino 2000 m. apmokestinamąjį pelną. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos AVMI 2004 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (6.5)-177 dalies, patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 676 320 Lt JAPM ir 278 315 Lt šio mokesčio delspinigių. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė skundą MGK, kuri 2004 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. S-511-(7-428/2004) iš dalies panaikino VMI 2004 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 69-342 dalį Klaipėdos AVMI 2004 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (6.5)-177, patvirtino 2004 m. kovo 9 d. patikrinimo aktu Nr. 04-03-10-48 apskaičiuotą 118 800 Lt JAPM ir su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius. Kitą VMI 2004 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 69-342 dalį patvirtino. Nesutikdami su MGK sprendimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundus pateikė VMI ir pareiškėjas.

Teismas, apžvelgęs ginčo nagrinėjimo teismuose eigą, pažymėjo, jog VMI, vykdydama MGK 2012 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. S-85(7-92/2011) ir nagrinėdama mokestinį ginčą iš naujo, 2013 m. liepos 24 d. raštu Nr. (24.6-31 -5)-R-5708 kreipėsi į Tarnybą, prašydama išvados dėl turto vertinimo ataskaitų atitikties Pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Gavusi iš Tarnybos 2013 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. T(1.13)A2-1542(13) ir išnagrinėjusi bendrovės 2010 m. balandžio 20 d. skundą Nr. 150-07-252 iš esmės, VMI 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 69-138 pakeitė Klaipėdos AVMI 2010 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.5)-6-2. Atsakovas savo sprendimą argumentavo tuo, kad UAB „Auditas ir konsultacijos“ ir UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitos yra lygiavertės, turinčios juridinę galią, nors ir su trūkumais, tačiau laikytinos teisingomis, nes yra nenuginčytos ir galiojančios. Centrinis mokesčių administratorius, iš naujo išnagrinėjęs mokestinį ginčą (jau trečią kartą nuo 2004 metų), ginčo sprendime AB „Kretingos grūdai“ mokesčių bazę nustatė įvertinęs ne tik UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitose nustatytą parduotų akcijų rinkos vertę, bet ir UAB „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitose nustatytų parduotų akcijų rinkos vertę, t. y. pareiškėjo 2000 m. pelno mokesčio bazė nustatyta, įvertinus vidurkį tarp UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitose ir UAB „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitose nustatytų rinkos verčių. Apskaičiuodama pareiškėjui papildomai mokėtinas pelno mokesčio sumas, VMI ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 25 d. sprendime, MGK 2012 m. birželio 11 d. sprendime nustatytus trūkumus bei Tarnybos 2013 m. rugsėjo 9 d. rašte nustatytus UAB „Auditas ir konsultacijos“ ir UAB „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitų pažeidimus. Pareiškėjas su priskaičiuotais mokesčiais ir atsakovo argumentais nesutiko, teigdamas, kad mokesčių bazės netiesioginio nustatymo metodai nenumato galimybės mokesčių bazę nustatyti pagal dviejų to paties turto vertinimų ataskaitose nustatytą vertės vidurkį, kai parengtose ataskaitose pateikiamas turto vertės pagrindimas yra neišsamus ir neatitinkantis Pagrindų įstatymo ir Metodikos nustatytų reikalavimų. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais sutiko, nes Tarnyba savo raštu aiškiai konstatavo, kad tiek UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu turto ir verslo vertintojos A. K. 2009 m. gruodžio 9 d. parengtose ataskaitose, tiek UAB „Matininkai“ vardu turto ir verslo vertintojo V. R. 2010 m. gegužės 10 d. parengtose ataskaitose pateikiamas turto vertės pagrindimas yra neišsamus ir neatitinkantis Pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir Metodikos 49–75 bei 79, 85 punktuose nustatytų reikalavimų. Taip pat šiame rašte teigiama, kad UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtose ataskaitose nėra pateiktas išsamus vertinamos įmonės aprašymas, vertinamos įmonės veiklos pobūdis, charakteristikos, neatlikta kruopšti verslo, verslo šakos, rinkos analizė (Pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 2 ir 9 p.). UAB „Matininkai“ vardu parengtose ataskaitose nenurodyti vertinamo turto savininkai, vertinamo turto identifikaciniai duomenys, turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų numeriai ir išdavimo data, turto vertinimo įmonės adresas (Metodikos 823 p.), ataskaitose nėra pateikiami vertinamo turto apžiūros aktai, nors vertinamas turtas privalo būti apžiūrėtas visais atvejais. Tarnybos ataskaitose nustatyti Pagrindų įstatymo ir Metodikos reikalavimų pažeidimai, teismo vertinimu, yra privalomojo pobūdžio, turintys tiesioginės įtakos apmokestinamojo objekto vertei (mokestinei bazei) nustatyti. Todėl mokesčių administratoriaus pasirinktas pareiškėjo mokesčio bazės nustatymo būdas, išvedant kelių naudojamų informacijos šaltinių vidurkį, neįvertinant to, kad galbūt pateiktuose ir naudojamuose informacijos šaltiniuose neįvertintos esminės ir reikšmingos aplinkybės, turinčios tiesioginės įtakos apmokestinamojo objekto vertei nustatyti, negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisingas, nes administratoriaus pareiga yra pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (MAĮ 67 str. 1 d.).

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog bendrovės patikrinimas tęsiasi nepagrįstai ilgai (daugiau nei 10 metų), VMI netinkamai vykdė savo pareigas, pasirinko neteisingą veikimo modelį tikrinant JAPM, netinkamai pritaikė Juridinių asmenų pelno įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmo tikrinimo metu, patikrinimo aktu 2004 m. kovo 9 d. buvo priskaičiuota 846 861 Lt JAPM, sumažinta iki 616 941 Lt, 2013 m. spalio 15 d. sprendimu priskaičiuota 229 920 Lt JAPM. Tokiu būdu VMI pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus (dalis bendrovės turto areštuota, dalyvaujant mokestiniuose ginčuose patiriamos išlaidos), sąžiningai užsiimti verslu. Teismas pareiškėjo teiginius pripažino pagrįstais, nes mokestinis patikrinimas negali tęstis taip ilgai. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A10-655/2005). Teismas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1, 3 straipsnių nuostatų kontekste vertindamas kilusio ginčo pobūdį, pažymėjo, kad VMI, turėdama realias galimybes bei pakankamą laiko tarpą, galėjo ir turėjo įvertinti pareiškėjo veiklą, pasisakyti iš esmės, kokia išlaidų dalis gali būti pripažinta sąnaudomis, skirtomis pajamų uždirbimui, atitinkamai nustatyti 2000 metų JAPM bazę, o ne atlikti mokestinius patikrinimus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kaip nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, MGK bei Tarnyba savo sprendimuose. Tačiau VMI ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 25 d. sprendime, MGK 2012 m. birželio 11 d. sprendime nustatytus trūkumus bei Tarnybos 2013 m. rugsėjo 9 d. rašte nustatytus Auditas ir konsultacijos UAB ir UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitų pažeidimus, jų nepašalino, bet ginčo sprendimu vėl priskaičiavo pareiškėjui mokėtinas JAPM sumas, delspinigius ir baudas, dėl kurių jau buvo pasisakiusi MGK 2012 m. birželio 11 d. sprendime ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendime. Duomenų, kad pareiškėjas mokestinio ginčo klausimu nebendradarbiavo su mokesčiu administratoriumi, nėra. Priešingai, pareiškėjas viso mokestinio patikrinimo laiku bendradarbiavo su VMI, teikė paaiškinimus, įrodymus, prašymus, atliko turto vertinimą UAB korporacija „Matininkai“, ataskaitas pateikė mokesčių administratoriui. Teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektai, šiuo atveju VMI, privalo savo veikloje vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, principais, jų nepažeisti. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius neturėjo teisinio pagrindo apskaičiuoti bendrovės „Kretingos grūdai“ mokesčių bazę ne tik pagal UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitose nustatytą parduotų akcijų rinkos vertę, bet ir UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitose nustatytų parduotų akcijų rinkos vertę, nes šios ataskaitos yra neišsamios, neatitinkančios Pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir Metodikos 49–75 bei 79, 85 punktuose nustatytų reikalavimų.

III.

Atsakovas VMI apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 55–59) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad mokestinis patikrinimas tęsėsi nepagrįstai ilgai, tačiau iš mokestinės bylos dokumentų matyti, jog bendrovė pati savo aktyviais veiksmais padarė įtaką patikrinimo ilgumui: skundė Mokestinių ginčų komisijai VMI 2006 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 69-499, kuriuo buvo pavesta atlikti pakartotinį bendrovės patikrinimą, patikrinimo metu 3 kartus Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundė Klaipėdos AVMI veiksmus – pavedimo tikrinti dalį dėl patikrinimo pratęsimo. Dėl šių aktyvių bendrovės veiksmų patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2009 m. lapkričio 4 d. Taigi ilgas patikrinimo laikas tiesiogiai priklausė nuo bendrovės atliktų veiksmų.

2. Teismas sutiko ir su pareiškėjo skundo argumentu, kad mokesčių bazės netiesioginio nustatymo metodai nenumato galimybės mokesčių bazę nustatyti pagal dviejų to paties turto vertinimų ataskaitose nustatytą vertės vidurkį, o parengtose ataskaitose pateikiamas turto vertės pagrindimas yra neišsamus ir neatitinkantis Pagrindų įstatymo ir Metodikos nustatytų reikalavimų. Taigi teismas, suabejojęs vertintojų ataskaitose nustatytai turto vertei, nepaskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti, o sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

Pareiškėjas AB „Kretingos grūdai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 62–68) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti galioti ir atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; atleisti bendrovę nuo VMI 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 69-138 apskaičiuotų delspinigių dalies, kurie priskaičiuoti už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 9 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d.

Nurodo, kad, vertinant įrodymus (gautus panaudojus specialias žinias), VMI turėjo galimybę pasitelkti specialisto arba eksperto pagalbą. VMI to atsisakė ir pati vertino aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, apskaičiuodama vertinimų vidurkį. VMI pasirinktas bendrovės mokesčio bazės nustatymo būdas, išvedant kelių vertinimo ataskaitų vidurkį, negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisingas. Teismas tinkamai konstatavo, kad mokestinis patikrinimas tęsėsi nepagrįstai ilgai ne dėl bendrovės atliktų veiksmų, o dėl mokesčių administratoriaus netinkamų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas VMI 2013 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 69-138 „Dėl AB Kretingos grūdai (įm. k. 164156867“) 2010-04-20 skundo Nr. 150-07-252“ (toliau – ir VMI Sprendimas), kuriuo atsakovas nusprendė atnaujinti bendrovės 2010 m. balandžio 20 d. skundo Nr. 150-07-252 nagrinėjimą; pakeisti VMI 2010 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (6.5)-6-2: vietoj nurodymo sumokėti į biudžetą 349 200 Lt juridinių asmenų pajamų mokesčio (JAPM), 266 884 Lt šio mokesčio delspinigių ir 104 760 Lt šio mokesčio baudos, nurodyti bendrovei sumokėti į biudžetą 229 920 Lt JAPM, 171 044 Lt JAPM delspinigių ir 22 992 Lt JAPM baudos; neatleisti bendrovės nuo 171 044 Lt JAPM delspinigių ir 22 992 Lt JAPM baudos mokėjimo į biudžetą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo atleisti bendrovę nuo VMI Sprendimu apskaičiuotų delspinigių dalies, kurie priskaičiuoti už laikotarpį nuo 2004 m. kovo 9 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d.

Mokestinis ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl UAB „Kontvainiai“ ir UAB „Kaspalėja“ akcijų įsigijimo išlaidų pripažinimo pareiškėjo sąnaudomis, mažinančiomis 2000 m. apmokestinamąjį pelną. Vienas pagrindinių byloje kylančių klausimų – pareiškėjo mokesčio bazė.

Kaip pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, iš Klaipėdos apskrities VMI dar 2004 m. kovo 9 d. surašyto patikrinimo akto Nr. 04-03-10-48 matyti, kad pareiškėjas 2000 m. vasario 11 d. padidino jo įsteigtos UAB „Kaspalėja“ įstatinį kapitalą 2 523 000 Lt suma išleisdamas akcijas ir jas įsigydamas, tačiau 2000 m. gruodžio 29 d. šias akcijas už 200 000 Lt pardavė fiziniam asmeniui. Taip pat pareiškėjas 2000 m. kovo mėnesį už 800 000 Lt įsigijo UAB „Kontvainiai“, kurios 100 proc. akcijų priklausė pareiškėjui, visas papildomai išleidžiamas akcijas ir pagal 2000 m. spalio 4 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį 500 vnt. šios bendrovės akcijų pardavė fiziniam asmeniui už 5 000 Lt (akcijos pardavimo vertė 10 Lt, o 500 vnt. akcijų įsigijimo kaina – 500 000 Lt). Taigi pareiškėjo 2000 m. parduotų UAB „Kaspalėja“ ir 500 vnt. UAB „Kontvainiai“ akcijų įsigijimo išlaidos (2 523 000 Lt ir 500 000 Lt) pripažintos sąnaudomis, tokiu būdu pareiškėjas sumažino 2000 m. apmokestinamąjį pelną (Administracinė byla Nr. I20- 289-2005).

Nagrinėjamos bylos apimtyje, nekartojant faktinių aplinkybių dėl mokestinio ginčo, besitęsiančio nuo 2004 metų, nagrinėjimo eigos, vertintina tai, jog minėti įpareigojimai dėl JAPM, JAPM baudos ir JAPM delspinigių priimti VMI remiantis, be kita ko, keturiomis turto vertinimo ataskaitomis (VMI užsakymu UAB „Auditas ir konsultacijos“ parengtomis UAB „Kaspalėja“ turto (akcijų) vertinimo ataskaita Nr. 46/1719(K1):09 ir UAB „Kontvainiai“ turto (akcijų) vertinimo ataskaita Nr. 46/1718(K1):09); pareiškėjo užsakymu UAB korporacijos „Matininkai“ parengtomis UAB „Kaspalėja“ 100 proc. akcijų paketo vertinimo ataskaita Nr. 30A0-1005-0003 ir UAB „Kontvainiai“ 9,09 proc. akcijų paketo vertinimo ataskaita Nr. 30A0-1005-0002).

VMI Sprendime VMI, atsižvelgdama į Turto vertinimo priežiūros tarnybos nuomonę, išdėstytą 2013 m. rugsėjo 9 d. rašte Nr. T(1.13)A2-1542(13) (I t., b. l. 19-24) (kad visose keturiose ataskaitose pateikiamas turto vertės nustatymo pagrindimas neišsamus ir neatitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir Metodikos 49-75, 79, 85 punktų reikalavimų; UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtose ataskaitose nėra pateiktas išsamus vertinamos įmonės aprašymas, vertinamos įmonės veiklos pobūdis, charakteristikos, neatlikta kruopšti verslo, verslo šakos, rinkos analizė (Pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 2 ir 9 p.). UAB korporacijos „Matininkai“ vardu parengtose ataskaitose nenurodyti vertinamo turto savininkai, vertinamo turto identifikaciniai duomenys, turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimų numeriai ir išdavimo data, turto vertinimo įmonės adresas (Metodikos 82 p.), ataskaitose nėra pateikiami vertinamo turto apžiūros aktai, nors vertinamas turtas privalo būti apžiūrėtas visais atvejais), pažymėjo, kad ginčijamu atveju byloje pateikta po du lygiaverčius ir nenuginčytus įrodymus, t. y. po dvi lygiavertes ir juridinę galią turinčias turto vertinimo ataskaitas, nes turto vertinimo pažymose pateikti duomenys yra vienodos įrodomosios galios – abi ataskaitos, nors ir su trūkumais, tačiau laikytinos teisingomis, nes yra nenuginčytos ir galiojančios. Todėl, atsižvelgęs į VMI Sprendime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, centrinis mokesčių administratorius, pasiliko prie savo 2011 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 69-61 išdėstytos nuomonės, jog mokesčių bazę tikslingiausia būtų nustatyti ne tik pagal UAB „Auditas ir konsultacijos“ turto vertinimo ataskaitas, bet ir pagal bendrovės pateiktas UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitas. Pakartotinai išnagrinėjęs bendrovės skundą centrinis mokesčių administratorius pasiliko prie ankstesniame 2011 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 69-61 apskaičiuotos 958 000 Lt mokesčių bazės, nuo kurios, vadovaujantis Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsniu, atskaičiuota 229 920 Lt (958 000 Lt x 24 proc.) JAPM, o vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 139 straipsnio 1 dalimi, apskaičiuota 171 044 Lt JAPM delspinigių ir skirta 10 proc. 22 992 (229 920 Lt x 10 proc.) JAPM bauda.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime vertino, jog „Tarnybos ataskaitose nustatyti Įstatymo ir Metodikos reikalavimų pažeidimai, teismo vertinimu, yra privalomojo pobūdžio, turintys tiesioginės įtakos apmokestinamojo objekto vertei (mokestinei bazei) nustatyti. Todėl mokesčių administratoriaus pasirinktas pareiškėjos mokesčio bazės nustatymo būdas, išvedant kelių naudojamų informacijos šaltinių vidurkį, neįvertinant to, kad galimai pateiktuose ir naudojamuose informacijos šaltiniuose neįvertintos esminės ir reikšmingos aplinkybės, turinčios tiesioginės įtakos apmokestinamojo objekto vertei nustatyti, negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisingas, nes administratoriaus pareiga yra pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (MAĮ 67 str. 1 dalis).“. Teismas taip pat pažymėjo, kad „VMI, turėdama realias galimybes bei pakankamą laiko tarpą, galėjo ir turėjo įvertinti pareiškėjos veiklą, pasisakyti iš esmės, kokia išlaidų dalis gali būti pripažinta sąnaudomis, skirtomis pajamų uždirbimui, atitinkamai nustatyti 2000 metų JAPM bazę, o ne atlikti mokestinius patikrinimus pažeidžiant teisės aktų reikalavimus kaip nustatė LVAT, Komisija bei Tarnyba savo sprendimuose. Tačiau VMI ignoravo LVAT 2006-11-25 sprendime, Komisijos 2012-06-11 sprendime nustatytus trūkumus bei Tarnybos 2013-09-09 rašte (b. l. 69-75) nustatytus UAB „Auditas ir konsultacijos“ ir UAB korporacijos „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitų pažeidimus, jų nepašalino, bet ginčo sprendimu vėl priskaičiavo pareiškėjai mokėtinas JAPM sumas, delspinigius ir baudas, dėl kurių jau buvo pasisakiusi Komisija 2012-06-11 sprendime ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-12-10 sprendime. Duomenų, kad pareiškėja mokestinio ginčo klausimu nebendradarbiavo su mokesčiu administratoriumi, nėra. Priešingai pareiškėja viso mokestinio patikrinimo laiku bendradarbiavo su VMI, teikė paaiškinimus, įrodymus, prašymus, atliko turto vertinimą bendrovėje „Matininkai“, ataskaitas pateikė mokesčių administratoriui. Teismas laiko, kad viešojo administravimo subjektai, šiuo atveju VMI, privalo savo veikloje vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, principais, jų nepažeisti.“.

Taigi, darydamas tokias išvadas pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad tiek UAB „Auditas ir konsultacijos“, tiek UAB korporacija „Matininkai“ turto vertinimus atliko netinkamai, todėl atsakovas negalėjo remtis jų pateiktomis ataskaitomis.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tačiau pažymėtina, jog šis mokestinis ginčas tarp šalių tęsiasi nuo 2004 metų, tai jau trečias teisminis procesas dėl pareiškėjo JAPM už 2000 metus, todėl teismas turėjo būti aktyvus ir imtis priemonių šį ginčą išspręsti iš esmės ir jį užbaigti, t. y. vertindamas, jog tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateikti įrodymai (turto vertinimo ataskaitos – tai įrodymai, kurie buvo surinkti panaudojant specialias žinias) neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir jais negalima remtis byloje, atlikti teismo ekspertizę ar kviesti į teismo posėdį ekspertus, padėsiančius ginčą išspręsti iš esmės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog UAB „Auditas ir konsultacijos“ ir UAB korporacijos „Matininkai“ atliktais vertinimais buvo vertinama skirtingų objektų vertė.

UAB „Auditas ir konsultacijos“ atlikto vieno iš vertinimų tikslas ir paskirtis buvo nustatyti UAB „Kontvainiai“ 2000 m. spalio 4 d. 1 vnt. PVA 1 Lt nominalios vertės ir 5 500 vnt. PVA vertę užsakovo pageidavimu. Prieita turto vertintojo išvada – UAB „Kontvainiai“ 1 Lt nominalios PVA rinkos vertė, nustatyta naudojimo pajamų (pinigų srautų diskonto būdas) metodu, vertinimo datai 2000 m. spalio 4 d. yra: 1 vnt. PVA, rinkos vertė yra 900 Lt; 5 500 vnt. PVA, rinkos vertė yra 4 950 000 (II t., b. l. 68-92). Kito UAB Auditas ir konsultacijos“ atlikto vertinimo tikslas ir paskirtis buvo nustatyti UAB „Kaspalėja“ 2000 m. gruodžio 29 d. 1 vnt. PVA 100 Lt nominalios vertės ir 25 330 vnt. PVA vertę užsakovo pageidavimu. Prieita turto vertintojo išvada – UAB „Kaspalėja“ 100 Lt nominalios PVA rinkos vertė, nustatyta turto požiūriu (koreguoto balanso) metodu, vertinimo datai 2000 m. gruodžio 29 d. yra: 1 vnt. PVA, rinkos vertė yra 47,77 Lt; 25 330 vnt. PVA, rinkos vertė yra 1 210 000 Lt (II t., b. l. 93-112).

Tuo tarpu vieno iš UAB korporacijos „Matininkai“ atlikto vertinimo tikslas buvo UAB „Kontvainiai“ 9,09 proc. (arba 500 PVA ir 5500 PVA) akcijų paketo rinkos vertės nustatymas užsakovo pageidavimu. Prieita išvada dėl turto vertės – UAB „Konstvainiai“ 9,09 proc. (arba 500 PVA ir 5500 PVA) akcijų paketo rinkos vertė vertinimo dieną (2000 m. spalio 4 d.) buvo 66 000 Lt (II t., b. l. 113-170). Kito UAB korporacijos „Matininkai“ atlikto vertinimo tikslas buvo UAB „Kaspalėja“ 100 proc. akcijų paketo rinkos vertės nustatymas užsakovo pageidavimu. Prieita išvada dėl turto vertės – UAB „Kaspalėja“ 100 proc. akcijų paketo rinkos vertės vertinimo dieną (2000 m. gruodžio 29 d.) buvo 600 000 Lt (II t., b. l. 171 - III t., b. l. 25).

Kitaip sakant, UAB „Auditas ir konsultacijos“, tiek UAB „Kontvainiai“, tiek UAB „Kaspalėja“ atveju, vertino 1 akcijos (1 vieneto) rinkos vertę, vėliau ją dauginant iš sandoriuose dalyvavusių akcijų kiekio, o UAB korporacija „Matininkai“ abiem atvejais vertino atitinkamų minėtų bendrovių akcijų paketų rinkos kainą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog konkrečios bendrovės akcijos vieneto, kelių ar keliolikos vienetų ir akcijų paketo vertė skiriasi priklausomai nuo to, kiek jų įsigyjama, kokį procentą, dalį viso bendrovės akcijų paketo ji sudaro. Siekiant nustatyti kaip yra nagrinėjamais atvejais, reikalingos specialios žinios. Todėl siekiant tarp šalių kilusį ginčą išnagrinėti iš esmės ir priimti teisingą sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe pasitelkti specialisto arba eksperto pagalbą (ABTĮ 61, 62 straipsniai) atitinkamai kviečiant į teismo posėdį tinkamą specialistą ar skiriant ekspertizę.

Nors šios bylos atveju tai galimai sąlygotų ilgesnį bylos nagrinėjimą, šiuo aspektu pažymėtina, jog proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo. Ta aplinkybė, jog procesas tam tikroje byloje gali užtrukti šiek tiek ilgiau, nesudaro pagrindo riboti teismo pareigos byloje atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, tam, kad vėliau teismas galėtų priimti visapusiškai pagrįstą, t. y. teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo laikas galėtų būti reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos baudos ir/ar delspinigių dydžio, tačiau ne dėl galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, jos neišnagrinėjant iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

Kadangi pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis) ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje turi būti nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurioms nustatyti būtina vertinti įrodymus, jų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                       Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė