Civilinė byla Nr. e2A-281-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00214-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;
2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.4.5; 2.6.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos butų ūkis“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magirnis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos butų ūkis“ dėl statybos rangos darbų sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės, negauto pelno ir procesinių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Plėtros garantas“, viešoji įstaiga „Būsto energijos taupymo agentūra“, viešoji įstaiga CPO LT.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Magirnis“ pateikė teismui ieškinį, prašydama: pripažinti, kad 2017 m. birželio 12 d. tarp ieškovės BUAB „Magirnis“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Utenos butų ūkis“ sudaryta pagrindinė statybos rangos darbų sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės; pripažinti, kad atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ 2018 m. liepos 19 d. rašte Nr. SD-582 vienašalis pagrindinės statybos rangos darbų sutarties nutraukimas yra negaliojantis; priteisti iš atsakovės 65 503,95 Eur negauto pelno, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. birželio 12 d. po įvykusio viešojo pirkimo, buvo sudaryta pagrindinė sutartis Nr. CPO036997 (toliau – ir Sutartis) dėl statybos rangos darbų ir projektavimo paslaugų suteikimo daugiabučiams namams, esantiems (duomenys neskelbtini) (toliau – objektai), pagal kurią ieškovė įsipareigojo renovuoti daugiabučius namus naudodama aukštos kokybės medžiagas, turinčias tam tikrus sertifikatus ir ženklinimą (Sutarties 9.4.11 punktas, Techninės specifikacijos 2 punktas).
3. Paaiškino, kad prieš teikdama pasiūlymą nustatė, jog gaminys „Fibrolight“ gali atitikti Pirkimo sąlygas. Vėliau paaiškėjo, kad Techninėje specifikacijoje nurodytomis termoizoliacinėmis poliuretano plokštėmis, suklijuotomis tarpusavyje poliuretaniniais klijais, su storesne kaip 4,5 mm fibrocementine apdailos plokšte, prekiauja vienintelis tiekėjas UAB „Termoskydas“ ir kad šis gaminys yra „Fibrolight“. Taigi, Pirkimo dokumentuose suformuluoti medžiagos reikalavimai buvo pritaikyti vieno gamintojo prekėms, kurios neatitinka Techninės specifikacijos, nes šiai medžiagai nėra išduotas nei Europos techninis liudijimas (ETL), nei Europos techninis įvertinimas (ETĮ), ji nepaženklinta CE ženklinimu. Pradėjus vykdyti statybos rangos darbus, jie buvo sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos sprendimu, ir tai lėmė poreikį spręsti klausimą dėl medžiagos pakeitimo. Vadovaujantis Sutarties 11.3 punktu, ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę (užsakovę), prašydama pakeisti „Fibrolight“ medžiagą į atitinkančią Pirkimo sąlygas, pateikė pasiūlymus ir lokalines sąmatas, tačiau atsakovė nepagrįstai pasiūlymus atmetė. Nurodė, kad teisės aktai nereikalavo pastato išorės sienas šiltinti būtent tokiomis termoizoliacinėmis poliuretano plokštėmis; konkrečią medžiagą pasirinko pati atsakovė (užsakovė). Sutarties įvykdymas tapo negalimas, kadangi „Fibrolight“ medžiaga neturėjo reikalaujamo ženklinimo ir sertifikatų. Šias aplinkybes patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) 2017 m. rugpjūčio 29 d. bei 2018 m. birželio 12 d. raštuose. Tolesnis Sutartyje numatytų rangos darbų vykdymas tapo neįmanomu dėl atsakovės nepagrįsto neveikimo, nebendradarbiavimo ir nesikooperavimo, todėl atsakovė turi būti laikoma pažeidusia prievolę, o ieškovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį dėl atsakovės padaryto esminio jos pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis).
4. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė reikalauja iš atsakovės atlyginti jos patirtus nuostolius negautų pajamų forma, nes Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, nepagrįstu atsisakymu pakeisti Sutarties sąlygų neatitinkančią medžiagą, nepagrįstų ir Sutarties atžvilgiu neteisėtų nurodymų davimu. Ieškovė patyrė 65 503,95 Eur nuostolių – negauto pelno, kurį planavo gauti tuo atveju, jei būtų įvykdžiusi Sutartį. Pagal ieškinyje pateiktus paskaičiavimus, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė negalėjo įvykdyti Sutarties, ji būtų gavusi 97 568 Eur grynojo pelno. Kadangi faktiškai gavo tik 32 064,05 Eur pelno, todėl negauto pelno dydis yra 65 503,95 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Sutartis tarp šalių buvo sudaryta per CPO LT (Centrinė perkančioji organizacija) elektroninį katalogą, todėl Technines specifikacijas objektams pasirinko iš CPO katalogo; specifikacijose nebuvo nurodytas konkretus gaminys „Fibrolight“. Ieškovė dalyvavo viešajame pirkime kaip potenciali tiekėja, todėl turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su Pirkimo dokumentais, turėjo galimybę pateikti pastabas, reikalauti paaiškinimų dėl Pirkimo sąlygų, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Perkančioji organizacija negali keisti Pirkimo sąlygų, o šio draudimo nesilaikymas bus tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimas. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad tik pradėjus vykdyti Sutartį, paaiškėjo, jog ją įvykdyti neįmanoma. Daugiabučių namų Investicijų planuose nurodyti sprendiniai lėmė, kad buvo pasirinktas toks Techninės specifikacijos tekstas, kuriame nėra nurodytas konkretus gaminys „Fibrolight“. Šio gaminio pasirinkimą lėmė pati ieškovė bei jos projektuotojas UAB „Plėtros garantas“.
6. Paaiškino, kad ieškovė raštu teiktame pasiūlyme nenurodė, kokiais alternatyviais gaminiais siūloma pakeisti tam tikrus statybos produktus, nepateikė lokalinės sąmatos, vilkino techninio darbo projektų rengimą. Atsakovei tik 2018 m. vasario 7 d. buvo perduoti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) techniniai projektai. Juose projektuotojas patvirtino, kad nėra kliūčių vykdyti statybas su daugiasluoksnėmis termoizoliacinėmis plokštėmis, nes visos medžiagą sudarančios plokštės yra tinkamai sertifikuotos, kad būtų galima jas naudoti pagal atsakovės parengtas pirkimo sąlygas. Ieškovė tvirtindama, kad Sutarties įvykdyti neįmanoma, siekia išvengti nepelningos sutarties vykdymo, kadangi pirkimo metu ieškovė pasiūlymo kainą sumažino net 20,9 procentų nuo atsakovės iš anksto planuotos, specialistų apskaičiuotos ir Investiciniuose planuose nurodytos projektų kainos. 2018 m. birželio 22 d., praėjus daugiau kaip 12 kalendorinių mėnesių nuo sutarties pasirašymo, ieškovė informavo atsakovę apie ketinimus nutraukti sutartį dėl to, kad negali jos įvykdyti, t. y. darbus nutraukė viduryje darbų eigos, o ne tada, kai būtų reikėję šiltinti namų fasadus. Todėl atsakovė 2018 m. liepos 19 d. raštu Sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai dėl ieškovės esminių Sutarties pažeidimų. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti negautą pelną yra nepagrįstas, nes reikalaujama priteisti pinigus už statybos darbus, kuriuos ji galėjo vykdyti, nes darbai nesusiję su fasado šiltinimo darbais.
7. Trečiasis asmuo Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) CPO LT atsiliepime nurodė, kad nei vykdyto viešojo pirkimo metu, nei preliminariųjų sutarčių sudarymo metu, ieškovė neteikė jokių prašymų ar pretenzijų dėl perkamų modernizavimo darbų Techninės specifikacijos atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimams.
8. Atsiliepimuose trečiasis asmuo UAB „Plėtros garantas“ siūlė bylą nagrinėti teismo nuožiūra; trečiasis asmuo VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovės BUAB „Magirnis“ ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Sutarties nutraukimą pagal UAB „Utenos butų ūkis“ 2018 m. liepos 19 d. raštą Nr. SD-582 neteisėtu; pripažino Sutarties nutraukimą nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ kaltės pagal 2017 m. birželio 22 d. BUAB „Magirnis“ pranešimą Nr. 155 teisėtu; kitą ieškinio dalį atmetė.
10. Teismas vertino, kad ieškovės esminis Sutarties nutraukimo pagrindas buvo tai, kad vykdant Sutartį, ji įsitikino, jog atsakovės parengtos Techninės specifikacijos sąlygos, numatančios namų fasado šiltinimui naudoti termoizoliacines poliuretano plokštes, suklijuotas tarpusavyje poliuretaniniais klijais, su storesne kaip 4,5 mm fibrocementine apdailos plokšte, prieštarauja VPĮ principams, Techninės specifikacijos 2 punkto reikalavimui, kadangi pritaikytos vieninteliam tiekėjui UAB „Termoskydas“ ir jo gaminiui „Fibrolight“, kuris neatitinka Techninės specifikacijos 2 punkto reikalavimo – fasado įrengimo darbams naudoti tik Europos techninius liudijimus (ETL) ar Europos techninius įvertinimus (ETĮ) turinčias ir CE ženklu ženklintas sienų šiltinimo sistemas ir medžiagas.
11. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą dėl esminio Sutarties pažeidimo vienašališkai nutraukti tolesnį Sutarties vykdymą, nes negalėjo vykdyti esminių Sutarties įsipareigojimų ir užtikrinti statybos norminių aktų laikymosi dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių (CK 6.217 straipsnio 2 dalies, 1, 4 punktai). Ši aplinkybė ieškovei buvo esminė ir tapo kliūtimi toliau tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė negalėjo pagal užsakymo metu užsakovės pateiktą Techninę specifikaciją ir suderintą techninį bei darbo projektus atlikti statybos rangos darbų, savarankiškai apsirūpinti materialiniais ištekliais, reikalingais Sutartyje numatytiems darbams atlikti, darbų vykdymui naudoti medžiagas, gaminius, atitinkančius projektinėje dokumentacijoje nustatytus reikalavimus, naudoti sertifikuotas medžiagas ir gaminius, kadangi rinkoje „Fibrolight“ medžiagą galėjo patiekti tik vienas tiekėjas, o „Fibrolight“ gaminys neatitiko 10 punkte nurodytų reikalavimų.
12. Teismas nustatė, kad atsakovės Techninės specifikacijos sąlygose nurodytos savybės atitinka konkrečias daugiasluoksnes termoizoliacines apdailos plokštes „Fibrolight“ ir jų sudėtines dalis. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad nei pagal gyvenamųjų namų Investicijų planus, nei pagal preliminarios sutarties nuostatas bei CPO katalogą, atsakovė užsakymo neturėjo formuoti taip, kad jis atitiktų tik „Fibrolight“ daugiasluoksnių fasadų šiltinimo ir apdailos gaminių savybes. Byloje nėra duomenų, kad buvo kitų daugiasluoksnės termoizoliacinės medžiagų, atitinkančių atsakovės parengtas Techninės specifikacijos sąlygas. Darė išvadą, kad „Fibrolight“ plokštę gali tiekti tik UAB „Termoskydas“. Atsakovės pateiktus duomenis apie tai, kad minėta plokšte prekiauja prekybos tinklas „Ermitažas“, Vokietijos kompanija Weiss Chemie Technik GmbH, laikė neinformatyviais.
13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pats gaminys „Fibrolight“, kaip poliuretano ir fibrocementinės plokštės sistema, nėra sertifikuotas teisės aktų nustatyta tvarka, jam nėra išduotas nei Europos techninis liudijimas (ETL), nei Europos techninis įvertinimas (ETĮ), nėra paženklintas CE ženklinimu, nors būtent to reikalavo Techninės specifikacijos sąlygų 2 punktas. Atsakovės Techninės specifikacijos reikalavimai, kiek yra susiję su daugiabučių namų išorinių sienų apšiltinimu, neatitiko VPĮ 37 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų techninei specifikacijai keliamų reikalavimų ir buvo nustatyti neteisėtai.
14. Daugiabučių namų gyventojai pritarė vienam iš pasiūlytų atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketų, bet ne konkrečios medžiagos pasirinkimui. Investicijų planai nedraudė daryti pakeitimus Techninėje specifikacijoje. Atsakovei nepagrįstai atsisakius pasinaudoti Sutarties 16.4 punkto sąlyga pakeisti neteisėtą ir neįgyvendinamą Specifikacijoje nurodytą sąlygą dėl fasado šiltinimo medžiagos, kuri neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, pažeidus bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą ir dėl šių priežasčių ieškovei negalint baigti Sutartyje numatytų darbų, ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl atsakovės kaltės.
15. Pripažinęs, kad pirmoji pažeidusi prievolę yra atsakovė, o ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo dėl atsakovės kaltės, teismas vertino, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė taip pat turėjo teisėtą pagrindą nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo dėl ieškovės kaltės pagal 2018 m. liepos 19 d. pranešimą Nr. 582.
16. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl negauto pelno priteisimo, taip pat išvestinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodydamas, kad ieškovė, dalyvaudama pirkime, sudarydama Sutartį ir ją vykdydama, tam tikrais aspektais elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai. Atsakovės nustatyti Techninių specifikacijų reikalavimai, kiek jie numato daugiabučių namų išorinių sienų šiltinimo sistemas ir medžiagas, buvo pakankami, kad ieškovė kaip profesionali statybų verslo dalyvė, suprastų, kad Techninės specifikacijos sąlyga, apibūdinanti fasadų šiltinimui naudojamą medžiagą, neatitinka VPĮ reikalavimų, prieštarauja kitoms Techninės specifikacijos sąlygoms, yra pritaikyta vienam medžiagos tiekėjui, diskriminuoja tiekėjus. Be to, ieškovė objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrindė, kad iš projekto vykdymo negautas pelnas yra 65 503,95 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Ieškovė BUAB „Magirnis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti negautą pelną bei procesines palūkanas bei ieškovės ieškinį patenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, parengė pirkimo sąlygas, kurios riboja konkurenciją (pritaikytos vienam tiekėjui) ir pažeidė VPĮ 37 straipsnio 3, 5 dalis. Šias aplinkybes pripažino pirmosios instancijos teismas bei Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-677-790/2019. Pareiga parengti aiškias, teisėtas ir tinkamas pirkimo sąlygas kyla perkančiajai organizacijai (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Be to, pirkimas truko vos 7 darbo dienas, per kurias ieškovė nespėjo išsiaiškinti, kad atsakovės pirkimo sąlygos yra neteisėtos – išanalizuoti tokios apimties dokumentaciją reikia ne tik specialių žinių, bet ir daugiau laiko. Tik laimėjusi konkursą ir pradėjusi vykdyti sutartį, ieškovė nustatė, kad „Fibrolight“ medžiaga neturi reikiamo EC ženklinimo ir ETL sertifikatų bei neatitinka pirkimo sąlygų.
17.2. Ieškovė, būdama bonus pater familias (apdairus ir atidus žmogus) ir vadovaudamasi sutarties nuostatomis, ne kartą kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti netinkamas medžiagas tinkamomis, tačiau atsakovė tai daryti atsisakė. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nuolat bendradarbiavo su atsakove ir visomis teisėtomis priemonėmis siekė išsaugoti sutartį.
17.3. Ieškovė nutraukė sutartį su atsakove ne todėl, kad pirkimo sąlygos buvo neaiškios, nesuprantamos, bet todėl, kad pirkimo sąlygos buvo neteisėtos ir neįgyvendinamos. Ieškovei nebuvo pagrindo kreiptis su prašymu dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo. Atsakovė pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigas.
17.4. Atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius – negautas pajamas, kadangi egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti sąlygos, o skolininko kaltė preziumuojama. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtų pirkimo sąlygų parengimu, bendradarbiavimo ir kooperavimosi principų pažeidimu, nepagrįstu atsisakymu pakeisti sutarties sąlygų neatitinkančią medžiagą, neteisėtų nurodymų davimu. Ieškovė planavo gauti pajamas iš sutarties, kadangi šalys susitarė dėl konkrečios sutarties kainos, buvo patvirtinta darbų sąmata. Ieškovė įrodė tiek nuostolių faktą, tiek jų dydį – pateiktas negauto pelno apskaičiavimo būdas buvo paremtas maržos (grynojo pelno) skaičiavimu. Pateikti skaičiavimai, rašytiniai įrodymai, atitinka kasacinio teismo suformuotus negautų pajamų kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Atsakovė žalos dydžio neginčijo.
17.5. Teismas pažeidė civiliniame procese galiojančius rungimosi bei dispozityvumo principus (CPK 12–13 straipsniai), išėjo už šalių suformuotų ginčo ribų. Nagrinėjamu atveju atsakovė nesirėmė CK 6.259 straipsniu, neįrodinėjo, kad ji neįvykdė prievolių pagal sutartį, neįrodinėjo, jog ieškovė savo veiksmais galėjo prisidėti prie nuostolių atsiradimo. Kreditorės kaltę privalo įrodyti skolininkė.
18. Atsakovė UAB „Utenos butų ūkis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad Sutarties nutraukimas pagal UAB „Utenos butų ūkis“ 2018 m. liepos 19 d. raštą Nr. SD-582 yra neteisėtas, bei teismas pripažino, kad Sutartis pagal 2017 m. birželio 22 d. BUAB „Magirnis“ pranešimą Nr. 155 yra teisėtai nutraukta nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ kaltės ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 25 d. civilinėje byloje Nr. e2A-677-790/2019 priimtas sprendimas neatitinka precedentui keliamų reikalavimų nagrinėjamai bylai, nes buvo perkamas iš esmės kitas objektas, bei pirkimo sąlygose buvo kitokia techninė specifikacija, todėl teismas nepagrįstai juo vadovavosi. Lietuvos apeliacinis teismas nekonstatavo, kad „Fibrolight“ poliuretano plokštės negalėjo būti naudojamos statybų procese dėl neatitikties pirkimo sąlygoms ar ženklinimo reikalavimų. Teismas tik pasakė, kad pirkimo sąlygų prieduose buvo nepagrįstai pridėti dokumentai, kurie pernelyg detaliai apibrėžė reikalavimus perkamoms statybinėms medžiagoms, todėl galėjo sukelti tiekėjų sąžiningos konkurencijos ribojimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nagrinėjamas sutarties vykdymo bei jos nutraukimo pagrįstumo klausimas.
18.2. Pirkimas buvo vykdomas per CPO, kuri buvo perkančioji organizacija ir vykdė centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą per centralizuotų viešųjų pirkimų CPO elektroninį katalogą (CPO elektroninę duomenų bazę), todėl jai teko pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras, įskaitant techninę specifikaciją (VPĮ 2 straipsnio 39 dalis, 35 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Ginčas kilo dėl atsakovės papildomai, siekiant aiškumo, įkeltų techninės specifikacijos sąlygų, kurios neturėjo teisinės reikšmės viešajame pirkime. CPO rengtų pirkimo sąlygų neatitikimo VPĮ reikalavimams ieškovė neginčijo, todėl nebuvo teisinio pagrindo spręsti, kad pirkimo procedūros vyko neteisėtai.
18.3. Sprendime klaidingai įvardinama UAB „Termoskydas“ kaip tiekėja, nes viešajame pirkime kaip tiekėja viešųjų pirkimų prasme dalyvavo ieškovė. UAB „Termoskydas“ buvo tik viena iš daugelio ieškovės pasirinktų statybinių prekių pardavėjų, kuri projekte atsirado išimtinai ieškovės sprendimu, kaip ir „Fibrolight“ statybinė medžiaga. Teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pirkimo techninės specifikacijos reikalavimai, konkretizuojantys pastatų fasadų sienoms apšiltinti naudotiną statybos medžiagą, yra diskriminuojantys bei pažeidžia tiekėjų konkurenciją. Tokia išvada neatitinka pirkimo objekto ir tikslo. Pirkimas buvo vykdomas ne statybinėms medžiagoms, o rangos ir projektavimo darbams.
18.4. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų, ar ji atliko rinkos tyrimą, kokiose valstybėse ieškojo statybinės medžiagos, kokių statybinių medžiagų gamintojų ar tiekėjų teiravosi dėl reikiamos medžiagos. Pati ieškovė rengė darbo projektą ir jame nurodė „Fibrolight“ statybinę medžiagą, kaip atitinkančią keliamus viešojo pirkimo reikalavimus. Ieškovė ne tik pateikė atsakovei parengtus techninius darbo projektus, tačiau surašė paslaugų priėmimo–perdavimo aktus, išrašė sąskaitas už atliktus projektavimo darbus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 16 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad projektuotojas pasirašydamas projektą prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Atsakovė pagal sutartinius įsipareigojimus ieškovės teiktas sąskaitas pilnai apmokėjo. Ieškovės vėlesnę poziciją dėl neva netinkamos medžiagos vertina kaip neteisėtą elgesį. Be to, ieškovė privalėjo pati įvertinti savo galimybes įvykdyti visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
18.5. Teisės aktai nedraudžia fibrocementines plokštes naudoti daugiabučių namų sienų šiltinimui, tai patvirtina ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktas Nr. 1RJ-34, taip pat VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštas dėl gaminio „Fibrolight“ naudojimo, kuriame nurodomas šios medžiagos naudojimas.
18.6. Teismas selektyviai vertino įrodymus ir ignoravo, kad bylos medžiagoje yra daugybė atsakovės raštų, kuriais reikalaujama nedelsiant vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šalys 2018 m. birželio 12 d. susitarimu išsprendė visus tarpusavio ginčus ir jame nesitarė dėl medžiagų, taip pat ir dėl „Fibrolight“ pakeitimo.
18.7. Ieškovė pagal Sutarties sąlygas vienašališkai nutraukti Sutarties negalėjo. Atsakovė nerengė pirkimo sąlygų, neturėjo Sutartinės pareigos paklusti ieškovės reikalavimams keisti investicinius projektus ar statybinę medžiagą, todėl ieškovė negali būti laikoma nukentėjusia šalimi. Ieškovė pažeidė Sutarties vykdymo terminus bei netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl Sutartis atsakovės buvo pagrįstai nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo.
18.8. Sutarties pratęsimas buvo atliktas dėl to, kad rangos darbai buvo atliekami vėluojant, darbai buvo atliekami socialiai jautriame objekte – apgyvendintame daugiabutyje. Teismas ignoravo viešąjį interesą. Ieškovei nutraukus darbus, daugiabučių gyvenamųjų namų stogai liko nuardyti ir tinkamai nesutvarkyti, liko pažeistos namų fasadų konstrukcijos, tai sukėlė didelį pasipiktinimą ir sąmyšį taip gyventojų.
18.9. Pirkimo metu varžydamasi su kitais potencialiais tiekėjais ir siekdama jį laimėti bei pasirašyti rangos sutartį, ieškovė pasiūlymo kainą sumažino net 20,9 proc. nuo atsakovės iš anksto suplanuotos, specialistų apskaičiuotos ir investicijų planuose nurodytos projektų kainos. Mano, kad ieškovė atsisakė vykdyti prievoles pagal Sutartį dėl to, kad taip siekė išvengti mažai pelningos ar net nuostolingos Sutarties vykdymo ir būsimų netesybų bei kitų materialinių sankcijų mokėjimo.
18.10. Atsakovė tik dėl ieškovės kaltės buvo priversta 2018 m. rugsėjo mėn. vykdyti naujus viešuosius pirkimus, tokiu būdu rangos darbai pabrango 211 221,38 Eur suma.
18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Utenos butų ūkis“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė apeliaciniame skunde. Papildomai nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio bei jų pagrįstumo. Viena vertus, ieškovė savo pasirinkimu neužbaigė visų darbų, kuriuos galėjo atlikti, kita vertus, iš ieškovės skaičiavimuose pateiktų jos vertinimu negautų pajamų, nėra atimti privalomi mokesčiai.
19. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies – Statybos rangos darbų sutarties nutraukimas pagal UAB „Utenos butų ūkis“ 2018 m. liepos 19 d. raštą Nr. SD-582 pripažintas neteisėtu; pripažintas teisėtu Sutarties nutraukimas nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ kaltės pagal 2017 m. birželio 22 d. BUAB „Magirnis“ pranešimą Nr. 155; kita ieškinio dalis atmesta. Ieškovė įrodinėjo, kad Sutartyje numatytų rangos darbų vykdymas tapo neįmanomu dėl atsakovės nepagrįsto neveikimo, nebendradarbiavimo ir nesikooperavimo, kadangi „Fibrolight“ medžiaga, kuri turėjo būti naudojama pastatų sienų šiltinimui, neturėjo reikalaujamo ženklinimo ir sertifikatų, o atsakovė atsisakė ją pakeisti kita, atitinkančia Pirkimo sąlygas. Todėl, ieškovės vertinimu, atsakovė turi būti laikoma pažeidusia prievolę, o ieškovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė Sutartį dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, dėl to atsakovei kyla pareiga atlyginti jos patirtus nuostolius negautų pajamų forma. Savo ruožtu, atsakovė įrodinėjo, kad UAB „Utenos butų ūkis“ 2018 m. liepos 19 d. raštu Sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai dėl ieškovės daromų esminių Sutarties pažeidimų, kai ieškovė nutraukė pradėtus vykdyti darbus, tokiu būdu siekdama išvengti nepelningos sutarties vykdymo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
23. Apeliantė (atsakovė) UAB „Utenos butų ūkis“ kartu su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė: 2019 m. balandžio 25 d. kasacinį skundą dėl sprendimo dalies peržiūrėjimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 13 d. pranešimą; UAB „Utenos butų ūkis“ papildomus paaiškinimus, įkeltus prie CPO suformuotų pirkimo sąlygų; 2017 m. spalio–lapkričio mėn. gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų protokolus Nr. SP-206, SP-185 ir SP-205 bei pranešimus apie planuojamus susirinkimus; atsakovės 2017 m. liepos 19 d. raštą Nr. SD-505 dėl garantinių įsipareigojimų; ieškovės 2017 m. liepos 20 d. raštą Nr. 221 dėl garantinių įsipareigojimų; 2018 m. vasario 7 d. statinio techninio projekto paslaugų priėmimo–perdavimo aktus ir PVM sąskaitą faktūrą; UAB „Utenos butų ūkis“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. SD-622.
24. Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jei pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar jei šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
25. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. balandžio 25 d. kasacinis skundas dėl sprendimo dalies peržiūrėjimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 13 d. pranešimas neatitinka įrodymų sąsąjumo byloje, todėl atsisakytina šiuos dokumentus priimti. Įvertinusi kitus apeliantės pateikus naujus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, nors kai kurie iš šių įrodymų ir galėjo būti pateikti anksčiau, bet jų pateikimo būtinybė iškilo papildant pirmosios instancijos teismo vertintas ir patikslinant tam tikras apeliaciniuose skunduose ginčijamas aplinkybes. Be to, naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys turėjo galimybę ir pakankamai laiko su jais susipažinti, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie apeliantės piktnaudžiavimą naujų įrodymų teikimo teise, todėl apeliacinės instancijos teismas juos prideda prie bylos ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
27. Atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ 2020 m. kovo 9 d. per elektroninių paslaugų portalą pateiktų: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir 2020 m. vasario 20 d. statybos užbaigimo akto pridėjimo prie bylos klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
28. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Utenos butų ūkis“ 2017 m. gegužės 24 d. per CPO paskelbė konkursą dėl statybos rangos darbų ir projektavimo paslaugų daugiabučiams namams (duomenys neskelbtini), pirkimo; šio konkurso laimėtoja buvo paskelbta ieškovė UAB „Magirnis“. Ieškovė sutiko su 2017 m. vykdyto pirkimo sąlygomis, neprašė jų tikslinti, nereiškė pretenzijų ir su atsakove 2017 m. birželio 12 d. sudarė pagrindinę sutartį Nr. CPO36997 dėl statybos rangos darbų ir projektavimo paslaugų suteikimo daugiabučiams namams. Remiantis šios Sutarties 2.1 ir 5.1 punktų nuostatomis, ieškovė įsipareigojo parengti techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe pagal techninę specifikaciją ir darbo projektą atlikti statybos rangos darbus; renovacijos darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. birželio 15 d. Tačiau ieškovė 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. 155 informavo atsakovę, kad, šiai nesutikus keisti „Fibrolight“ gaminio į pasiūlytas alternatyvas, bus laikoma, jog sutartis yra nutraukta nuo 2018 m. liepos 23 d. Atsakovė 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. SD-582 pranešė ieškovei, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d.
29. Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), modernizavimui buvo išduoti statybą leidžiantys dokumentai, juose nurodyti duomenys apie statinio projektus. Šių objektų techninių darbo projektų dalyje „Techninė specifikacija“ įtvirtintas sienų šiltinimo sprendinys: išorės sienų šilumos izoliacija – izoliacijos tipas fasadinė izoliacinė plokštė „Fibrolight“; izoliacijos storis – 120 mm poliuretanas ir poliuretano klijais priklijuota 4,0 mm storio fibrocementinė plokštė. Atsakovė pirkimų technines specifikacijas pasirinko iš CPO katalogo, jose pateiktas sienų šiltinimo aprašymas: (DSP2.5.1) pastatų sienų šiltinimas iš išorės daugiasluoksnėmis termoizoliacinėmis apdailos plokštėmis; termoizoliacinis sluoksnis – 120 mm poliuretanas ir 4 mm apdailos sluoksnis; termoizoliacinių sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas – U<0,20 W/(m2-K).
30. Klausimą, kad prie Sutarties pridėta techninė specifikacija pažeidžia viešųjų pirkimų principus, ieškovė iškėlė praėjus daugiau nei metams po jos sudarymo, pasibaigus sutartyje nurodytam galutiniam darbų atlikimo terminui (2018 m. birželio 15 d.), nors, atsakydama į perkančiosios organizacijos 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. įspėjimus nutraukti sutartį dėl jos nevykdymo, 2018 m. balandžio 10 d. informavo atsakovę, kad darbus pradės vykdyti per dvi savaites.
31. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-612-198/2018 pagal ieškovės UAB „Magirnis“ ieškinį atsakovei UAB „Utenos butų ūkis“ dėl atsakovės 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. SD-728, kuriuo atmesta ieškovės pretenzija, panaikinimo ir daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), modernizavimo rangos darbų viešųjų pirkimų Nr. CPO59293 ir Nr. CPO58300 nutraukimo, ieškovės ieškinį atmetė. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo, 2019 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą.
32. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018). Nagrinėjamu atveju nutarties 30 punkte nurodyti teismų sprendimai atitinka visas būtinas sąlygas, todėl teismas remsis sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais, tačiau kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-677-790/2019, kuriuo rėmėsi Panevėžio apygardos teismas skundžiamame sprendime, ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo kasacinės instancijos teismo panaikintu sprendimu.
33. Kasacinis teismas 2019 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 nurodė, kad ieškovė UAB „Magirnis“ viso ginčo metu (ikiteisminėje stadijoje, teismo procese) iš esmės abstrakčiai kvestionavo ginčo konkurso sąlygas, nepateikdama jokių bent kiek konkretesnių argumentų, kad ji turi blogesnes sąlygas įsigyti „Fibrolight“ plokštes ar turi geresnes panašių (lygiaverčių) apdailos medžiagų įsigijimo sąlygas. Iš tiesų vienintelis konkretesnis, tačiau įrodymais nepagrįstas argumentas buvo pateiktas kasacinio teismo posėdyje, kai ieškovė nurodė, kad rinkoje egzistuoja pigesnių panašios ar net geresnės kokybės prekių. Viso proceso metu ieškovė tik rėmėsi bendruoju teisėtumo pagrindu ex injuria jus nonoritur (iš ne teisės teisė neatsiranda) principu, viešųjų pirkimų principų ir kitų imperatyviųjų normų pažeidimu, tačiau konkrečiai nenurodė, kaip buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės ir kaip tai buvo padaryta. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovei nepripažino teisinio suinteresuotumo kvestionuoti ginčo konkurso sąlygas.
34. Nutarties 59 punkte kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nesprendė dėl ginčo konkursų sąlygų teisėtumo, todėl procesinė bylos baigtis nereiškia, jog šios yra tinkamos ir teisėtos, juolab kad procese išsiskyrė byloje dalyvaujančių asmenų pozicija dėl to, kokio detalumo turėtų būti techniniai darbo projektai, kai ketinama vykdyti darbų pirkimą be projektavimo. Atsižvelgiant į tai, šis kasacinio teismo sprendimas ginčo konkurso sąlygų turinio teisėtumo aspektu neturi precedentinės galios kitiems panašiems ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).
35. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui jas vertinti (išskyrus atvejus, kai teismas sprendžia dėl tokio būtinumo ex officio (pagal pareigas)), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš anksto, kai apie jas sužinojo ar galėjo sužinoti. Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams taikė pirkimo sąlygas, bet ne tai ar jos teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).
Dėl šalių kaltės dėl Sutarties nutraukimo
36. Byloje nėra ginčo, kad šalis siejusi Sutartis nebuvo įvykdyta dėl to, kad, viena vertus, Techninėje specifikacijoje nurodytomis termoizoliacinėmis poliuretano plokštėmis, suklijuotomis tarpusavyje poliuretaniniais klijais, su storesne kaip 4,5 mm fibrocementine apdailos plokšte yra gaminys „Fibrolight“, kuriam, kaip poliuretano ir fibrocementinės plokštės sistemai, nėra išduotas nei Europos techninis liudijimas (ETL), nei Europos techninis įvertinimas (ETĮ), jis nėra paženklintas CE ženklinimu, nors šie reikalavimai yra įtvirtinti Techninės specifikacijos 2 punkte. Kita vertus, atsakovė atsisakė pakeisti sprendimą dėl sienų šiltinimo naudojant fibrocementines plokštes, nurodydama, jog medžiagos „Fibrolight“ sudėtinės dalys yra sertifikuotos ir nedraudžiamos naudoti sienų šiltinimui, yra baigtų renovuoti namų, kurių šiltinimui naudota ši medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad statybos rangos darbų atlikimo metu 2018 m. gegužės 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija atliko statybų patikrinimo procesą ir priėmė rezoliuciją, kurios pagrindu sustabdė rangos darbų vykdymą iki bus pateikti dokumentai patvirtinantys, kad „Fibrolight“ medžiaga turi Pirkimo sąlygose nurodytą ženklinimą. Esminis ginčas byloje yra tas, dėl kurios iš šalių kaltės nutraukta Sutartis.
37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė pagal užsakymo metu užsakovės pateiktą Techninę specifikaciją ir suderintą techninį, darbo projektus negalėjo atlikti statybos rangos darbus, savarankiškai apsirūpinti materialiniais ištekliais, reikalingais Sutartyje numatytiems darbams atlikti, darbų vykdymui naudoti medžiagas, gaminius, atitinkančius projektinėje dokumentacijoje jiems nustatytus reikalavimus, naudoti įstatymais nustatyta tvarka sertifikuotas medžiagas ir gaminius, kadangi rinkoje medžiagą galėjo patiekti tik vienas tiekėjas, o „Fibrolight“ gaminys neatitiko daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), investicinių planų, pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 2 punkto reikalavimo, nes neturėjo Europos techninio liudijimo (ETL) ar Europos techninio įvertinimo (ETĮ) ir CE ženklinimo. Panevėžio apygardos teismo vertinimu, atsakovė nei pagal Investicijų planų, nei pagal preliminarios sutarties nuostatas ir CPO katalogą užsakymo neturėjo formuoti taip, kad jis atitiktų tik „Fibrolight“ daugiasluoksnių fasadų šiltinimo ir apdailos gaminių savybes. Ieškovei tapo objektyviai neįmanoma vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kadangi rinkoje medžiagą galėjo patiekti tik vienas tiekėjas, tačiau ir ta pati medžiaga neatitiko Sutarties sąlygų, todėl teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl atsakovės kaltės. Apeliantė (atsakovė) UAB „Utenos butų ūkis“ su šia teismo išvada nesutinka, įrodinėdama, kad Sutartis buvo nutraukta išimtinai dėl priešingos šalies kaltės.
38. Atsakovės pozicija yra ta, kad teisės aktai nedraudžia naudoti fibrocementines plokštes daugiabučių namų sienų šiltinimui, todėl ieškovė privalėjo pati tinkamai įsivertinti galimybes įvykdyti visus laisvai prisiimtus įsipareigojimus, turėjo galimybę susipažinti su Pirkimo dokumentais, pateikti pastabas, reikalauti paaiškinimų dėl Pirkimo sąlygų, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Be to, ieškovė pati rengė techninį darbo projektą ir jame nurodė „Fibrolight“ statybinę medžiagą, kaip atitinkančią keliamus viešojo pirkimo reikalavimus.
39. Prejudicine tvarka (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-612-198/2018) nustatyta, kad „Fibrolight“ plokšte prekiauja prekybos tinklas „Ermitažas“, taip pat Vokietijos bendrovė „Weiss Chemie Technik GmbH Co. KG“, taigi techninė specifikacija nėra parengta vienai medžiagos tiekėjai – UAB „Termoskydas“. Įvertinęs šias nuostatas teismas padarė išvadą, kad daugiabučių namų techniniuose darbo projektuose įtvirtinti sprendiniai lėmė, kad buvo pasirinkta atitinkama techninė specifikacija iš CPO katalogo ir išskirtinių, konkurenciją ribojančių sąlygų nustatyta nebuvo. Todėl atsakovės parengtos techninės specifikacijos neprieštarauja VPĮ ir perkant per CPO neprivaloma atlikti rinkos tyrimų dėl konkrečių medžiagų ir jų platinimo tvarkos. Be to, techninėse specifikacijose nebuvo nurodytas gaminys „Fibrolight“; toks sprendinys įtvirtintas darbo projekte; projektavimo darbus atliko ieškovė.
40. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčo pirkimo, kurį laimėjo ieškovė, sąlygos yra nenuginčytos, galiojančios ir ieškovė, kuri pati dalyvavo viešajame pirkime kaip potenciali tiekėja, ir turėjo galimybę susipažinti su Pirkimo sąlygomis, neteikė jokių pastabų ar pretenzijų dėl pirkimo sąlygų, neprašė atsakovės išaiškinti pirkimo sąlygų, pati rengė darbo projektą, kuriame nurodė, jog bus naudojama „Fibrolight“ medžiaga.
41. Tiekėjo teisė kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos su pirkimo dokumentais susijusios informacijos pateikimo reglamentuota VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad laiku prašomą informaciją perkančioji organizacija pateikia visiems tiekėjams. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovė tokia teise nepasinaudojo.
42. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžtas turtinio viršenybės prieš formą principas viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus. Jo esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka tiesės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų (paraiškų) nagrinėjimo, vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą (paraišką) dėl jame esančių trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo (paraiškos) turinio ir formos pusiausvyros. VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiųjų organizacijų ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo.
43. Viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Turinio viršenybės prieš formą principas – iš esmės viešųjų pirkimų reguliavimo aiškinimo ir taikymo pagrindas. Dėl to nei šių santykių formalizavimas, nei toks šių ginčų sprendimas nėra suderinamas su iš reguliavimo išplaukiančiais tikslais. VPĮ įtvirtintos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, patvirtina aiškinimą, jog neturi būti suteikiama pirmenybė formaliam procedūrų vykdymui, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o pastarieji yra tokių imperatyvų taikymo matas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, rangos darbai buvo atliekami su dideliu vėlavimu socialiai jautriame objekte – apgyvendintame daugiabutyje, todėl inter alia (be kita ko) vyravo ir viešasis interesas.
44. Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2017 m. liepos 21 d. raštu informavo atsakovę, kad visi numatyti projektiniai sprendiniai yra aiškūs ir įgyvendinami, išskyrus Techninėje specifikacijoje nurodytus pastatų fasadų šiltinimo sprendinius, ir nurodė, kad fibrocementinei apdailos plokštei „Fibrolight“ nėra išduotas nei Europos techninis liudijimas (ETL), nei Europos techninis įvertinimas (ETĮ), jis nėra paženklintas CE ženklinimu, nors šie reikalavimai yra įtvirtinti Techninės specifikacijos 2 punkte, todėl pasiūlė atsakovei inicijuoti „Fibrolight“ medžiagos pakeitimą į kitą, siekiant, jog ji atitiktų teisės aktų, Techninės specifikacijos reikalavimus, užtikrintų gyventojų saugumą ir efektyvų Sutarties įgyvendinimą. Atsakovė 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. SD-517 informavo ieškovę, kad sprendimas dėl sienų šiltinimo naudojant fibrocementines plokštes nebus keičiamas. Ieškovė, gavusi atsakovės neigiamą atsakymą, 2017 m. rugpjūčio 4 d. išsiuntė raštus Utenos rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Atitikties įvertinimo skyriui, kuriais paprašė pateikti išvadas, ar „Fibrolight“ gali būti naudojamas gyvenamojo būsto fasado sienų šiltinimui. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (14-6)-D8-5888, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2D-12142 (7.9) nurodė, kad gaminys „Fibrolight“ neturi reikiamo techninio įvertinimo sertifikato ir nėra paženklintas CE ženklu bei kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalį statinio projektuotojui tenka pareiga įvertinti statybos produktų rinkinio eksploatacines savybes ir jam tenka atsakomybė, kad projektas atitiktų norminių aktų ir privalomų projektų rengimo dokumentų reikalavimus. Ieškovė pakartotinai 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 304 kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad medžiaga „Fibrolight“ neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl ji kaip rangovė negali užbaigti techninio projekto darbų tol, kol su užsakove raštu nėra suderintas medžiagos pakeitimas, taip pat pateikė lokalines sąmatas, pasiūlymus, kurie leistų pasiekti Techninėje specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus dėl kokybės ir sudaryti sąlygas įvykdyti Sutartį. Atsakovė 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. SD-680 atsisakė keisti fasadų šiltinimo medžiagas ir nurodė, kad medžiagos „Fibrolight“ sudėtinės dalys yra sertifikuotos ir nedraudžiamos naudoti sienų šiltinimui, yra baigtų renovuoti namų, kurių šiltinimui naudota ši medžiaga.
45. Statybos rangos darbų atlikimo metu 2018 m. gegužės 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija atliko statybų patikrinimo procesą ir priėmė rezoliuciją, kurios pagrindu sustabdė rangos darbų vykdymą iki bus pateikti dokumentai patvirtinantys, kad „Fibrolight“ medžiaga turi Pirkimo sąlygose nurodytą ženklinimą. Po šio inspekcijos sprendimo ieškovė 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. 146 kreipėsi į atsakovę siūlydama pasinaudoti Sutartyje numatyta galimybė pakeisti sutartį ir „Fibrolight“ medžiagą pakeisti alternatyviais gaminiais, nes negali įvykdyti sutarties dėl atsakovės sudarytos Techninės specifikacijos, pagal kurią yra galimas tik vienas specifikacijoje nurodytas medžiagos tiekėjas, bet ta medžiaga neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, nes nėra sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. SD-485 pareikalavo, kad ieškovė nedelsiant vykdytų Sutartį bei nurodė, kad medžiagos pakeitimo klausimas bus išnagrinėtas darbų vykdymo eigoje įvertinus valstybės institucijų informaciją ir specialistų nuomones. Ieškovė 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. 155 pareikalavo, kad iki 2018 m. liepos 2 d. atsakovė pateiktų aiškią nuomonę dėl „Fibrolight“ sistemos keitimo ir informavo, kad nesutikus keisti „Fibrolight“ gaminio į pasiūlytas alternatyvas, bus laikoma, kad Sutartis yra nutraukta nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl užsakovės kaltės. Tuo tarpu, atsakovė 2018 m. birželio 29 d. raštu Nr. SD-516 pareikalavo sparčiau atlikti vėluojančius darbus bei nurodė, kad ieškovė pagal Sutarties 13.4 punktą vienašališkai galėtų nutraukti sutartį tik dėl pavėluoto apmokėjimo už darbus, bet ne dėl nesutikimo keisti gaminį. Ieškovė 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 172 atsakovei nurodė, kad Sutartis yra nutraukiama nuo 2018 m. liepos 23 d. Atsakovė 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. SD-582 informavo ieškovę, kad sutarties nutraukimą vertina neteisėtu, tačiau, įvertinusi nuolatinį darbų vykdymo grafiko nesilaikymą, atnaujinto Įkainotų veiklų grafiko nepateikimą, kitus rangos sutarties pažeidimus, nurodė, kad ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį, užsakovė negauna to, ko tikėjosi, todėl pagal Sutarties 10.3 ir 13.1 punktus vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d.
46. Bendradarbiavimo principas viešuosiuose pirkimuose išplaukia iš turinio prieš formą viršenybės principo. Nagrinėjamos bylos kontekste, įvertinus aukščiau teismo nustatytas faktines aplinkybes bei argumentus, pabrėžtina, jog bendradarbiavimas reiškia ne tik formalų šalių susirašinėjimą (pirminį ar pakartotinį), bet ir tokio bendradarbiavimo tinkamumą, tiesiogiai nukreiptą į civiliniame kodekse įtvirtintą bendrą pareigą elgtis atsakingai ir rūpestingai, vadovaujantis sąžininga dalykine praktika (CK 6.158, 6.200 straipsniai). Pareiga bendradarbiauti, vykdant sutartį, įstatyme yra įtvirtinta kaip vienas iš sutarčių vykdymo principų, nustatytų CK 6.200 straipsnyje. Prie tokių principų priskiriamas ir reikalavimas sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-421/2017).
47. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei (užsakovei) keliami reikalavimai elgtis rūpestingai, nepaisant to, kad užsakovė nerengė pirkimo sąlygų, akceptuodama jas prisijungimo būdu. Atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išviešinti problemą dėl šiltinimo medžiagos naudojimo, kad centralizuotu būdu nustatytoms sąlygomis tinkamai įgytų statybos rangos darbus. Kita vertus, ieškovės pareiga įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu kartu reiškia pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti siūlomų prekių atitiktimi teisės aktų keliamiems reikalavimams.
48. Kasacinio teismo šiuo aspektu išaiškinta, kad ūkio subjekto įsipareigojimas perkančiajai organizacijai, aiškintinas kartu su jo pareigomis elgtis rūpestingai ir jam taikomu aukštesniu profesionalumo standartu, kartu reiškia jo pareigą teikiant pasiūlymą įsitikinti savo teikiamos informacijos tikrumu, siūlomų prekių atitiktimi keliamiems reikalavimams ar pan.; atsižvelgiant į tai, tiekėjas turi įrodyti, kad teikdamas pasiūlymą elgėsi sąžiningai, inter alia (be kita ko), dėjo visas įmanomas pastangas sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-248/2020 48 punktą).
49. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės elgesys buvo sąžiningas, atitinkantis apdairaus ir rūpestingo verslininko elgesį. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dalyvavo ginčo Konkurse ir buvo susipažinusi su Konkurso sąlygomis, neprašė jų išaiškinti. Ieškovei buvo žinomos ne tik Konkurso sąlygos, bet ir kokia medžiaga bus naudojama fasado šiltinimui, nes dar iki pasiūlymo CPO dėl projektavimo ir rangos darbų pateikimo, t. y. 2017 m. birželio 2 d. kreipėsi į UAB „Termoskydas“, nurodydama, kad ieškovę domina „Fibrolight“ medžiagos kaina.
50. Remdamasi nurodytų argumentų visuma ir vertindama tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjos veiksmų teisėtumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo Sutartis buvo nutraukta nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl abiejų šalių kaltės ir bendradarbiavimo pareigos stokos.
Dėl prašomų priteisti nuostolių
51. Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 65 503,95 Eur negauto pelno, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
52. Pasisakydamas dėl prašomų priteisti nuostolių dydžio, teismas pažymi, kad įstatyme nustatytas netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, atlyginimas. Nagrinėjamu atveju žala nepreziumuojama, todėl ieškovė turi įrodyti, kad negautos pajamos yra realios, bet ne tikėtinos. Bendras ir vienas iš svarbiausių reikalavimų, keliamas siekiant atlyginti bet kokius nuostolius, yra jų realumas. Kadangi netiesioginiai nuostoliai nėra akivaizdūs lyginant su tiesioginiais, skiriasi tiesioginių ir netiesioginių nuostolių realumo, kurį reikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), laipsnis. Nuostoliai negautų pajamų forma visada yra tik tikėtini ta prasme, kad pajamos de facto nebuvo gautos ir a priori nėra žinoma, ar nebūtų atsiradę nenumatytų aplinkybių, dėl kurių rangovas negalėtų gauti visų planuojamų pajamų. Realiomis laikomos ir turi būti atlyginamos tos rangovo pajamos, kurias jis būtų gavęs kokybiškai ir nustatytu laiku įvykdęs sutartį, neneigiant paties prievolių įvykdymo tinkamai ir laiku realumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė nuostolių dydžio pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pateikti negauto pelno skaičiavimai patys savaime įrodo ieškovės nuostolius.
Dėl procesinės bylos baigties
53. Apibendrinus išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o ieškovės BUAB „Magirnis“ apeliacinį skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą dalyje – pripažinęs Sutarties nutraukimą nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ kaltės, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas šioje dalyje keičiamas ir konstatuojamas Sutarties nutraukimas nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl abiejų šalių kaltės. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
54. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1 396 Eur žyminio mokesčio. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys tenkintas 50 proc., pripažinus, kad ginčo Sutartis nutraukta dėl abiejų šalių kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės tenkintų reikalavimų dalis sumažėja iki 25 proc., atitinkamai mažinamos ir iš atsakovės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iki 1 250 Eur. Kadangi tenkinamas neturtinis reikalavimas dėl sutarties nutraukimo iš atsakovės ieškovei priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 2 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsakovė turėjo 1 488,30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl jai iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteisiama 1 116 Eur šių išlaidų (CPK 98 straipsnis). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 209 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė BUAB „Magirnis“ prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, teisėjų kolegija prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkina. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi atidėjo ieškovei 1 396 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi BUAB „Magirnis“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 7 d.), ieškovė BUAB „Magirnis“ atleista nuo 1 396 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
56. Atsakovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, jai iš ieškovės priteistina 75 Eur suma. Kitų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2017 m. birželio 12 d. tarp UAB „Utenos butų ūkis“ ir UAB „Magirnis“ sudaryta pagrindinė sutartis Nr. CPO036997 nutraukta nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl abiejų šalių kaltės.
Priteisti iš atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ (juridinio asmens kodas 183605327) ieškovei UAB „Magirnis“ (juridinio asmens kodas 124600620) 209 Eur (du šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti iš ieškovės BUAB „Magirnis“ atsakovei UAB „Utenos butų ūkis“ 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instacijoje.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Asta Radzevičienė
Egidija Tamošiūnienė