Administracinė byla Nr. I2-137-283/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00126-2019-8

Procesinių sprendimų kategorijos: 7.8; 5.1.3

 (S)

dalyvaujant atsakovės Visagino savivaldybės administracijos atstovėms B. K. ir J. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovei Visagino savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir J. B.) administraciniam teismui paduotu skundu prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 21R4-21 (AG4-12/22-2019) (toliau – ir  Sprendimas), kuriuo buvo išspręstas ginčas su Visagino savivaldybės administracija  (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) dėl piniginės socialinės paramos skyrimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. nutartimi J. B. 2019 m. balandžio 24 d. parengtas skundas, 2019 m. birželio 9 d. parengtas prašymas „Dėl trūkumų pašalinimo, paaiškinimų ir naujų reikalavimų priėmimo“ ir 2019 m. birželio 27 d. parengtas prašymas „Dėl trūkumų pašalinimo, paaiškinimų ir patikslintų reikalavimų priėmimo“ buvo pripažintas vieningu procesiniu dokumentu - skundu atsakovei Visagino savivaldybės administracijai (1 t., b. l. 101). Be to, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 9 d. ir 2019 m. spalio 18 d. nutartimis buvo priimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 27 d. prašymo prašomojoje dalyje suformuluoti reikalavimai: 1) panaikinti Ginčų komisijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 21R4-21 (AG4-12/22-2019) dalis, kuriomis Visagino savivaldybės administracija įpareigota atlikti veiksmus ir atmesta J. B. skundo dalis (1 punkto 1, 2 ir 3 papunkčiai); 2) įpareigoti Visagino savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. prašymą Nr. Pp685 ir  Nr. Pp686 (5 ir 6 punktai) (1 t., b. l. 100-101, 2 t., b. l 83-84).   

J. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (1 t., b. l. 18), kitokio turinio prašymo dėl bylos nagrinėjimo iki posėdžio iš pareiškėjo nebuvo gauta.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. kovo 19 d. kreipėsi į Ginčų komisiją, ginčydamas  neteisėtus Savivaldybės administracijos veiksmus ir sprendimus. Pareiškėjas ginčų komisijos prašė: 1) panaikinti Visagino savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) sprendimą Nr. SocP368 nuo 2019 m. vasario 6 d.; 2) panaikinti Socialinės paramos skyriaus sprendimą Nr. 649 nuo 2019 m. vasario 6 d.; 3) panaikinti Socialinės paramos skyriaus sprendimą Nr. SocP3662 nuo 2018 m. gruodžio 27 d.; 4) panaikinti Socialinės paramos skyriaus sprendimą dėl kompensacijų nuo 2018 gruodžio, jei jis egzistuoja ir atsakovės bus pateiktas; 5) panaikinti pareiškėjo prašymą-paraišką Nr. Pp685 Socialinės paramos skyriui nuo 2019 m. sausio 29 d.; 6) įpareigoti atsakovę nagrinėti pareiškėjo prašymą-paraišką Nr. Pp686 nuo 2019 m. sausio 29 d. pagal įstatymą; 7) įpareigoti atsakovę atnaujinti Socialinės paramos skyriaus sprendimą Nr. SocP3120 nuo 2018 m. spalio 22 d.; 8) įpareigoti atsakovę atnaujinti Socialinės paramos skyriaus Sprendimą Nr. 4357 nuo 2018 m. spalio 22 d.; 9) nustatyti, kad Savivaldybės administracijos padarytas pareiškėjo teisių kompleksinis pažeidimas buvo labai žiaurus (originale – „Kartu su Sprendimu priimti nustatymą, kad Visagino administracijos pažeidimų kompleksas man buvo labai žiaurus“).

Ginčų komisija 2019 m. balandžio 11 d.  priėmė Sprendimą, kuriuo  pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir nusprendė: 1) panaikinti Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. SocP3662, 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 5633, 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. SocP368 ir 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 649;                    2) įpareigojo Savivaldybės administraciją spręsti dėl J. B. 2018 m. spalio 1 d. prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti Nr. Pp4565 prašymo skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už 2018 m. gruodžio mėn. ir priimti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) įpareigoti Savivaldybės administraciją priimti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymą reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl J. B. 2019 m. sausio 29 d. prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti Nr. Pp686; 4) kitoje dalyje J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Pareiškėjas teigė, kad Ginčų komisijos priimtas  Sprendimas nekonkretus, todėl jį reiktų sukonkretinti, o Sprendimo dalis, kuria buvo atmesta jo  dėl skundo dalis, yra neteisėta ir neteisinga. Paaiškino, kad jis lankėsi Socialinės paramos skyriaus vedėjos kabinete 2019 m. balandžio 23 d., teiravosi apie Sprendimo vykdymą, tačiau gavo atsakymą, kad skyriaus vedėja  savarankiškai spręs ir kad pareiškėjas gali apskųsti Sprendimą. Mano, kad Savivaldybė pati turėtų imtis priemonių, siekdama panaikinti neteisėtus veiksmus ar sprendimus, tačiau to nedaro. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo mėn. jis dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje pagal darbo sutartį. Po to kreipėsi į Socialinės paramos skyrių dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo už 2018 m. spalio – gruodžio mėnesius. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad jis gavo darbo užmokestį,  todėl jam 3 mėnesius socialinė pašalpa ir kompensacijos nebus skiriamos. Dėl  patirto stipraus nervinio sukrėtimo atsirado su nervų sistema susijusių ligų ir  nuo 2018 m. spalio mėnesio yra gydomas. Pareiškėjas 2018 m. spalio 8 d. Socialinės paramos skyriuje pateikė prašymą-paraišką socialinei pašalpai gauti. Socialinės paramos skyrius 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2019 m. vasario 6 d. neteisėtai nutraukė socialinių pašalpų  ir kompensacijų mokėjimą, taip pažeisdamas Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi priimant sprendimą nutraukti socialinių pašalpų ir kompensacijų mokėjimą buvo atsižvelgta į tai, jog buvęs darbdavys sumokėjo kompensaciją už priverstinį pravaikštos laiką, nors pagal minėtą įstatymo normą skiriant socialinės išmokas ir kompensacijas į tai neturi būti atsižvelgiama. Pareiškėjo teigimu, Ginčų komisija, priimdama Sprendimą, diskriminavo J. B. dėl tautybės, rėmėsi neegzistuojančiais dokumentais, išgalvojo nesančią informaciją. J. B. teigė, kad informaciją apie gautas pajamas Savivaldybei pateikė laiku, tačiau atsakovė visaip bandė paslėpti  šios informacijos gavimo savalaikiškumą ir Ginčų komisijai pateikė dokumentą, kuriame nurodyta kita suma. Be to, Ginčų komisijai didelį medicininių dokumentų paketą, kuriais remdamasis, teigė, kad pateikdamas 2019 m. sausio 29 d.  paraišką-prašymą  Nr. Pp685, vartojo vaistus, dėl kurių  negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Dėl šios priežasties nurodytas prašymas-paraiška neatspindi pareiškėjo tikrosios valios. Be to, pareiškėjas nurodė, jog 2018 m. gruodžio 27 d. jis buvo išbrauktas iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bedarbių sąrašų, todėl atsakovė priėmė sprendimą dėl socialinių išmokų ir kompensacijų mokėjimo nutraukimo. J. B. teigė, jog po mėnesio jis vėl buvo įtrauktas į bedarbių sąrašą, tačiau Socialinės paramos skyrius nenorėjo grąžinti pinigų, kurių jis negavo. J. B. akcentavo, kad Savivaldybė asmenims, siunčiamiems atlikti visuomenei naudingus darbus ir taip atidirbti už socialines išmokas, neišduoda darbo drabužių ir avalynės, neaprūpina maistu, kas, pareiškėjo teigimu, laikytina darbu vergovės sąlygomis. Ginčų komisija atsisakė Savivaldybės veiksmus pripažinti kaip žiaurius, nors vergystė yra visuotinai draudžiama. Vertino,  kad Sprendimas įteisina darbą vergovės sąlygomis, todėl yra neteisėtas. J. B. teigimu, jis yra siunčiamas atlikti socialiai naudingą darbą 80 val., nors visuomenei naudingos veiklos trukmė negali viršyti 40 val. Savivaldybė nuolat piktnaudžiavo, naudojo neteisėtus metodus, laiku neišmokėdavo sergančiam pareiškėjui socialinių išmokų (t. 1, b. l. 2-6, 90-92).

Atsakovė Visagino savivaldybės administracija atsiliepimais prašė J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Savivaldybės administracija nurodė, kad B. B. 2018 m. spalio 1 d. Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai Nr. 4565 (socialinei pašalpai ir kompensacijoms) gauti už 2018 m. spalio-gruodžio mėnesius.  J. B. 2018 m. spalio 8 d. buvo išduotas siuntimas Nr. Svd-576 atlikti visuomenei naudingą veiklą Visagino socialinių paslaugų centre. Gavus informaciją, kad pareiškėjas atliko visuomenei naudingą veiklą, 2018 m. spalio 22 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SocP3120 skirti 2018 m. spalio-gruodžio mėnesiams socialinę pašalpą, 2018 m. spalio 22 d. – sprendimas Nr. 4357 dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas 2018 m. spalio-gruodžio mėnesiams nustatymo. Pareiškėjo pajamos buvo apskaičiuotos, vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo  18 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 19 straipsnio 2 dalimi, t. y. pagal kreipimosi mėnesį gautas pajamas. Gavus iš Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės  informaciją, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 17 d. darbo paiešką nutraukė be teisės registruotis 6 mėnesius, vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi, 2018 m. gruodžio 27 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SocP3662 nutraukti socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Atsakovė teigė, kad  Socialinės paramos skyriui nebuvo žinoma, jog 2018 m. lapkričio mėnesį pasikeitė J. B. materialinė padėtis dėl 1237,63 Eur išmokėto darbo užmokesčio už 2018 m. liepos-lapkričio mėnesius. Socialinės paramos įstatymo 25 straipsnio 3 punktas numato prievolę piniginę paramą gaunantiems asmenis per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. J. B. 2018 m. spalio 1 d. buvo išduotas informacinis lapelis su informacija, kurią būtina žinoti pareiškėjui, todėl J. B. iki 2018 m. gruodžio 22 d. privalėjo pateikti Socialinės paramos skyriui informaciją apie 2018 m. lapkričio 22 d. gautas pajamas, tačiau šios prievolės neįvykdė. Socialinės paramos skyriui 2018 m. gruodžio 27 d. nepriėmus sprendimų Nr. SocP3662 ir Nr. 5633 dėl piniginės socialinės paramos nutraukimo, būtų susidariusi piniginės socialinės paramos permoka, kurią pareiškėjas būtų privalėjęs grąžinti arba ji būtų išskaičiuojama (grąžinama) dalimis. Vykdydamas 2019 m. balandžio 11 d. Sprendimą, Savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. ĮAP-E-147 „Dėl kai kurių Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimų panaikinimo“ panaikino Socialinės paramos skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimus Nr. SocP3662 ir Nr. 5633, 2019 m. vasario 6 d. sprendimus Nr. SocP368 ir Nr. 649. Socialinės paramos skyrius pagal pareiškėjo 2018 m. spalio 1 d. prašymą-paraišką Nr. Pp4565 ir 2019 m. sausio 29 d. prašymą-paraišką Nr. Pp686 priėmė naujus sprendimus dėl socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo. Apie Sprendimo įvykdymą pareiškėjas buvo informuotas raštu „Dėl socialinių išmokų mokėjimo“. Atsakovė paaiškino, kad pareiškėjas yra dažnas Visagino savivaldybės administracijos lankytojas. Tuo metu, kai būna nagrinėjamas pareiškėjo prašymas ar vykdoma kita administracinė procedūra, kuria jis būna suinteresuotas, pareiškėjas periodiškai skambina į Visagino savivaldybės administraciją arba lankosi kelių atsakingų darbuotojų kabinetuose. Teigė, kad pareiškėjui žodžiu ir telefonu atsakoma į jam rūpimus klausimus, apie priimtus Socialinės paramos skyriaus sprendimus pareiškėjas informuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad pagal pareiškėjo skundus buvo pradėti nagrinėti Socialinės paramos skyriaus ir jo vedėjos veiksmai, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta, kiti klientai dėl Socialinės paramos skyriaus darbo kokybės nusiskundimų neturėjo. Vertino, kad J. B. skundai dėl Savivaldybės darbuotojų veiksmų, kreipimaisi su priekaištais ir nepasitenkinimu nepagrįsti. Atsakovė  pabrėžė, kad ji yra teritorinio administravimo institucija, savo veikloje vadovaujasi įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais,  visi klientai yra vienodai svarbūs ir lygūs, atsakovės priimti sprendimai dėl pareiškėjo prašymų yra objektyvūs.  Atsakovė vertinimu, J. B. nepiktnaudžiauja savo teise skųsti atsakovės priimtus sprendimus ir (ar) valstybės tarnautojo ar darbuotojo veiksmus, šia teise naudojasi nesąžiningai (t. 2, b. l. 87-92).

Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovės B. K. ir J. Z. prašė J. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimuose išdėstytais motyvais ir argumentais.

 Savivaldybės administracijos atstovė B. K. papildomai paaiškino, kad Savivaldybės administracija visus J. B. reikalavimus, kuriuos tenkino Ginčų komisija, įvykdė. Vertino, kad Ginčų komisija pareiškėjo reikalavimus išnagrinėjo formaliai, kadangi paaiškėjo, jog įvykdžius Sprendimą, susidarė socialinės paramos permoka. Savivaldybės administracija pareikalavo, kad susidariusią permoką J. B. grąžintų. Atsakovės žiniomis, pareiškėjas nėra patenkintas tuo, kaip Savivaldybės administracija įvykdė  Sprendimą, tačiau ginčų teisme ar Ginčų komisijoje nekėlė, Savivaldybės administracijos naujų sprendimų, priimtų išnagrinėjus J. B. prašymus, nurodytus Sprendime, neskundė.  

Atsakovės atstovė J. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Savivaldybės administracija Sprendimą įvykdė. Paaiškino, kad J. B. socialinė parama periodiškai skiriama nuo 2006 metų, pareiškėjas dažnai ateina į Socialinės paramos skyrių ir tikslinasi informaciją, konsultuojasi. Tvirtino, kad pareiškėjas nebuvo ir nėra diskriminuojamas dėl tautybės, teikiant konsultacijas su juo kalbama ta kalba, kurią jis supranta, su pareiškėju niekada nebuvo žiauriai elgiamasi.  

Remiantis administracinės bylos ir Ginčų komisijos teismui pateiktos J. B. skundo dėl Visagino savivaldybės administracijos veiksmų nagrinėjimo dokumentų  bylos Nr. AG4-12/22-2019 (toliau – Dokumentų byla) duomenimis nustatyta, kad:

- pareiškėjas 2018 m. spalio 1 d. Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. Pp4565 (toliau – ir Prašymas Nr. 1), kuriuo prašė skirti socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijas (toliau – kompensacijos) už 2018 m. spalio-gruodžio mėnesį;  

- Socialinės paramos skyrius 2018 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. SocP3120 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) pratęsti socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. ir sprendimą Nr. 4357 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo nustatė pareiškėjo teisę  į kompensacijas nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

- Socialinės paramos skyrius 2018 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. SocP3662 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3) nutraukti socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2018 m. gruodžio 1 d. ir sprendimą Nr. 5633 (toliau – ir Sprendimas Nr. 4) nutraukti kompensacijų skaičiavimą nuo 2018 m. gruodžio 1 d.;

-  pareiškėjas  2019 m. sausio 29 d. Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą-paraišką Nr. Pp685 (toliau – ir Prašymas Nr. 2), kuriuo prašė skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas už gruodžio mėnesį, bei  prašymą-paraišką Nr. Pp686 (toliau – ir Prašymas Nr. 3), kuriuo prašė skirti socialinę pašalpą ir kompensacijos už sausio, vasario, kovo mėnesius.

- Socialinės paramos skyrius 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. SocP368 (toliau – ir Sprendimas Nr. 5) nusprendė neskirti socialinės pašalpos nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., o sprendimu Nr. 649 (toliau – ir Sprendimas Nr. 6) nustatė pareiškėjo teisė                                            į kompensacijas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.

Apie Savivaldybės administracijos priimtus skundžiamus sprendimus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 pareiškėjas buvo informuotas Socialinės paramos skyriaus 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. (21.3E)Sž-50 ir 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. (21.3E)Sž-56.

Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2 socialinė parama pareiškėjui buvo skirta,  vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu sąlygą teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti – asmens pareigą būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje; Sprendimas Nr. 3  ir Sprendimas Nr. 4  buvo   grindžiami Užimtumo tarnybos duomenų bazėje nustatyta informacija, kad 2018 m. gruodžio 17 d. darbo paieška pareiškėjui nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. ir  vadovaujantis Socialinės paramos įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi.  

Ginčų komisijoje  2019 m. kovo 20 d. rezoliucija buvo priimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. kovo 9 d. parengto skundo reikalavimai, kuriais buvo prašoma panaikinti Socialinės paramos skyriaus sprendimą Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6, Socialinės paramos skyriui pareiškėjo pateiktą Prašymą Nr. 2; įpareigoti Savivaldybės administraciją nagrinėti pareiškėjo Prašymą Nr. 3 pagal Socialinės paramos įstatymą; įpareigoti Savivaldybės administraciją įvykdyti Sprendimą  Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2; nustatyti,  kad Visagino savivaldybės administracijos padarytas pareiškėjo teisių kompleksinis pažeidimas buvo labai žiaurus (originale – „Kartu su Sprendimu priimti nustatymą, kad Visagino administracijos pažeidimų kompleksas man buvo labai žiaurus“).

Ginčų komisija 2019 m. balandžio 11 d. priimtu Sprendimu J. B. skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Socialinės paramos skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimus Nr. SocP3662 ir Nr. 5633, 2019 m. vasario 6 d. sprendimus Nr. SocP368  ir Nr. 649; 2) įpareigojo Visagino savivaldybės administraciją spręsti dėl J. B. 2018 m. spalio 1 d. prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti Nr. Pp4565 skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už 2018 m. gruodžio mėnesį  ir priimti Socialinės paramos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) įpareigojo Savivaldybės administraciją priimti Socialinės paramos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl J. B. 2019 m. sausio 29 d. prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti Nr. Pp686; 3) kitą pareiškėjo skundą dalį atmetė  kaip nepagrįstą.

Be to, Ginčų komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – Ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos įstatymas)                                 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis,  nurodė, kad šio įstatymo nuostatos aiškiai ir konkrečiai apibrėžia ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo komisijos teritorinio padalinio ribas, t. y. įtvirtina, jog komisijos teritoriniams padaliniams priskirtina tikrinti, ar teritoriniai valstybinio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai, atlikdami jiems teisės aktais nustatytas funkcijas, veikia teisėtai, taip pat vertinti šių subjektų priimtų individualių administracinių aktų, atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčų komisija atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, kadangi tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas priimant sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Ginčų komisija konstatavo, kad  jos kompetencijai nėra priskirta vertinti Savivaldybės administracijos veiksmų poveikį pareiškėjui, įskaitant ir pripažinti šio viešojo administravimo subjekto veiksmų pobūdį kaip žiaurų. Remdamasi šiais motyvais, ir vadovaudamasi  Ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundo reikalavimą nustatyti, kad Visagino savivaldybės administracijos padaryti pareiškėjo teisių kompleksinis pažeidimas buvo labai žiaurus, atmetė kaip nepagrįstą.

Išanalizavus J. B. 2019 m. kovo 9 d. skunde išvardintus ginčijamus sprendimus ir Ginčų komisijos priimtus nagrinėti reikalavimus bei juos pagrindžiančius motyvus, sprendžiama, kad J. B. kėlė ginčą dėl Socialinės paramos skyriaus priimtų sprendimų skirti jam piniginę socialinę paramą.

Ginčų komisija, išnagrinėjusi nustatytas faktines aplinkybes ir nustačiusi kad Savivaldybės administracija, priimdama skundžiamus Sprendimas Nr. 3 nutraukti socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2018 m. gruodžio 1 d. ir Sprendimą Nr. 4 nutraukti kompensacijų skaičiavimą nuo 2018 m. gruodžio 1 d., nesilaikė Socialinės paramos įstatymo 21 straipsnio 11 d dalies ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, juos panaikino ir įpareigojo iš naujo spręsti dėl pareiškėjo Prašymo Nr. 1, kuriuo prašė skirti socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, karšto vandens išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijas už 2018 m. spalio-gruodžio mėnesį.  

Ginčų komisija, spręsdama dėl Sprendimo Nr. 5, kuriuo nuspręsta neskirti socialinės pašalpos nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d., bei  Sprendimas Nr. 6, kuriuo  nustatyta pareiškėjo teisė į kompensacijas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., panaikinimo, vadovavosi teisės principu „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur), reiškiančiu, jog iš neteisėtų atsakovės veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Ginčų komisija sprendė, kad Savivaldybės administracija, turėdama pareigą įvykdyti pagal pareiškėjo Prašymą Nr. 1 priimtus Sprendimą Nr. 1, kuriuo buvo pratęstas socialinės pašalpos mokėjimas nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., ir Sprendimas Nr. 2, kuriuo buvo nustatyta pareiškėjo teisė                                                 į kompensacijas nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., veikė neteisėtai, kadangi neturėjo pagrindo priimti Sprendimų  Nr. 3 ir Sprendimo Nr. 4.  Ginčų komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamų Sprendimo Nr. 5 ir Sprendimo Nr. 6 turinys patvirtina, jog Savivaldybės administracija išreiškė savo valią dėl pareiškėjo Prašyme Nr. 3 suformuluotų prašymų skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas už 2019 m. sausio ir vasario mėnesius, tačiau dėl pareiškėjo Prašyme Nr. 3 pateikto prašymo skirti piniginę socialinę paramą už 2019 m. kovo mėnesį sprendimo nepriėmė. Ginčų komisijos vertinimu, nors pateikti duomenys patvirtino ginčo laikotarpiu pareiškėjo gautas pajamas, tačiau tai nepaneigia Savivaldybės administracijos pareigos priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjo Prašyme Nr. 3 pateikto prašymo skirti piniginę socialinę paramą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio iki 2019 m. kovo mėnesio. Ginčų komisija, apibendrinusi nustatytas aplinkybes, nusprendė pareiškėjo skundžiamus Sprendimą Nr. 5 ir Sprendimą Nr. 6 panaikinti, o Savivaldybės administraciją įpareigoti priimti sprendimus dėl pareiškėjo teisės į piniginę socialinę paramą pagal jo pateiktą Prašymą Nr. 3 skirti socialinę pašalpą ir kompensacijos už sausio, vasario, kovo mėnesius.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Ginčų komisija taip patenkino pareiškėjo 2019 m. kovo 9 d. skundo prašomosios dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose suformuluotus reikalavimus ir kad šios Sprendimo dalys priimtos pareiškėjo naudai.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą (1 punktas); panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį (2 punktas); įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą (3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu sprendžia, kad Ginčų komisija, įpareigojusi Savivaldybės administraciją spręsti dėl J. B. 2018 m. spalio 1 d. Nr. Pp4565 prašymo skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją už 2018 m. gruodžio mėnesį  ir priimti Socialinės paramos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą bei priimti Socialinės paramos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl J. B. 2019 m. sausio 29 d. prašymo-paraiškos Nr. Pp686,  priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Minėta, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 29 d. Socialinės paramos skyriui buvo pateikęs prašymą-paraišką Nr. Pp685, kuriuo prašė skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas už gruodžio mėnesį, ir prašymą-paraišką Nr. Pp686, kuriuo prašė skirti socialinę pašalpą ir kompensacijos už sausio, vasario, kovo mėnesius. Nustatyta, kad Savivaldybės administracija 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. SocP368 (Sprendimas Nr. 5) nusprendė neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 kovo 1 d.  ir sprendimu Nr. 649 (Sprendimas Nr. 6) nustatė pareiškėjo teisę į kompensacijas nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d.

Teismo vertinimu, Savivaldybės administracija, Sprendime Nr. 5 išreiškė savo, kaip viešojo administravimo subjekto, valią dėl abiejų aukščiau nurodytų pareiškėjo prašymų. Minėta, kad Ginčų komisija skundžiamu Sprendimu panaikino Savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimus Nr. SocP368 ir Nr. 649.

Pagal administracinės bylose suformuotą praktiką, skundžiamo administracinio akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtis. Tai reiškia, kad Savivaldybės administracijai kilo pareiga iš naujo išnagrinėti   pareiškėjo prašymus-paraiškas, įskaitant ir prašymą-paraišką Nr. Pp685. Be to, panaikinus kaip nepagrįstus 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimus Nr. SocP3662 ir Nr. 5633, 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. SocP368 ir Nr. 649, Savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. SpcP3120 pratęsti socialinės pašalpos mokėjimą nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. ir sprendimas Nr. 4357 nustatyti pareiškėjo teisę į kompensacijas nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. liko galioti.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Visagino savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į Ginčų komisijos 2019 m. balandžio 11 d. priimtą Sprendimą, 2019 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. ĮAP-E-147 „Dėl kai kurių Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimų panaikinimo“ panaikino 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimus Nr. SocP3662 ir Nr. 5633, 2019 m. vasario 6 d. sprendimus Nr. SocP368 ir Nr. 649 (1 t., b. l.152-153). Be to, byloje nustatyta, kad Savivaldybės administracija 2019 m. balandžio 24 d. priėmė naujus sprendimus, kuriais išsprendė J. B. prašymus skirti jam socialinę piniginę paramą:  sprendimą   Nr. SocP1041, kuriuo  paskyrė  pareiškėjui 2018 m. spalio 1 d. - 2019 m. sausio 1 d. laikotarpiui socialinę pašalpą, ir sprendimą Nr. 1849, kuriuo nustatė pareiškėjui teisę į būsto, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas 2018 m. gruodžio 1 d. -2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu; sprendimą Nr. SocP1042, kuriuo neskyrė pareiškėjui socialinės pašalpos 2019 m. sausio 1 d. - 2019 m. balandžio 1 d. laikotarpiui, ir sprendimą Nr. 1850, kuriuo nustatė  pareiškėjui teisę į būsto, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas 2019 m. sausio 1 d. - 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu (1 t., b. l. 154-158, 162-186).

Išanalizavus išvardintų sprendimų turinį, daroma išvada, kad Savivaldybės administracija sprendimu Nr. SocP1041 ir sprendimu Nr. 1849 išsprendė J. B. 2018 m. spalio 1 d. pateiktame prašyme-paraiškoje Nr. Pp4565, o sprendimu Nr. SocP1042 ir Nr. 1850 –  pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. prašyme-paraiškoje Nr.Pp686 suformuluotus prašymus skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

Savivaldybės administracija apie  2019 m. balandžio 24 d. priimtus naujus sprendimus pranešė ir jų kopijas J. B. pateikė 2019 m. balandžio 26 d. raštu Nr. (4.26E)1-1612 „Dėl socialinių išmokų mokėjimo“ (1 t., b. l. 159-161).

Nagrinėjant bylą, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų, kad                            J. B. ABTĮ nustatyta tvarka būtų skundęs Savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 24 d. priimtus sprendimus Nr. SocP1041, Nr. SocP1042, Nr. 1849 ir Nr. 1850, nenustatyta. Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovė B. K. patvirtino, kad pareiškėjas šių sprendimų neginčijo.

Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo tenkinti J. B. skundo prašomosios dalies 1 punkto 1 ir 2 papunkčiuose, 5 ir 6 punktuose suformuluotų reikalavimų.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Savivaldybės administracija panaikino J. B. ginčijamus individualius teisės aktus ir dėl pareiškėjui priklausančių socialinių pašalpų ir kompensacijų priėmė naujus individualius teisės aktus, kurie nėra nustatyta tvarka panaikinti ar pakeisti. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo keliamas  ginčas dėl Savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimų Nr. SocP3662 ir Nr. 5633 bei 2019 m. vasario 6 d. sprendimų Nr. SocP368 ir Nr. 649  yra išspręstas.

Minėta, kad J. B. ginčijo  Sprendimo dalį, kuria buvo atmestas 2019 m. kovo 9 d. skundo prašomosios dalies 9-ajame punkte suformuluotas reikalavimas nustatyti, kad Visagino savivaldybės administracijos padarytas pareiškėjo teisių kompleksinis pažeidimas buvo labai žiaurus (originale – „Kartu su Sprendimu priimti nustatymą, kad Visagino administracijos pažeidimų kompleksas man buvo labai žiaurus“).

Teismas sprendžia, jog pareiškėjas, Ginčų komisijai paduotame skunde formuluodamas reikalavimą „Kartu su sprendimu priimti nustatymą, kad Savivaldybės pažeidimų kompleksas pareiškėjui buvo labai žiaurus“, siekė, kad būtų konstatuotas faktas, jog Visagino savivaldybės  institucijos ir tarnautojai atliko neteisėtus veiksmus.

Ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Minėto įstatymo                           5 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas įsakmiai nustato, jog Ginčų komisija nėra įgaliota spręsti ginčų dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Ginčų komisija be teisinio pagrindo pareiškėjo skundo  reikalavimą „ Kartu su Sprendimu priimti nustatymą, kad Visagino administracijos pažeidimų kompleksas man buvo labai žiaurus“ kvalifikavo kaip materialinį reikalavimą, apibrėžtą Ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje,  ir dėl to nepagrįstai ėmėsi nagrinėti šią  J. B. skundo dalį. Teismas sprendžia, kad Ginčų komisija privalėjo arba atsisakyti  priimti  nagrinėti šį J. B. skundo reikalavimą kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba, priėmusi šį reikalavimą ir jį išnagrinėjusi – nutraukti bylos dalį dėl minėto pareiškėjo reikalavimo kaip nepriskirtiną administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta,  sprendžiama, kad Sprendimo dalis, kuria buvo nuspręsta J. B. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą, naikinama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas nuoseklus aiškinimas, kad, pagal ABTĮ  nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminį vertinimą, į administracinį teismą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004); administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas, todėl reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., 2007 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-261/2007).

Remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi  bei vadovaujantis aukščiau nurodytu šių teisės normų aiškinimu, sprendžiama, kad J. B. suformuluotas reikalavimas „ Kartu su Sprendimu priimti nustatymą, kad Visagino administracijos pažeidimų kompleksas man buvo labai žiaurus“ negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas sprendžia, kad tokio turinio reikalavimu siekiama ne apginti pažeistą teisę (interesą) apgynimas, o pasiekti, kad būtų nustatytas tam tikrą faktas, kuris, pareiškėjo subjektyviu vertinimu, jam yra reikšmingas. Dėl šios priežasties administracinės bylos dalis dėl reikalavimo „Kartu su Sprendimu priimti nustatymą, kad Visagino administracijos pažeidimų kompleksas man buvo labai žiaurus“ nutraukiama kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui išaiškinama, kad jis, subjektyviai vertindamas, jog Visagino savivaldybės institucijos ir jų tarnautojai neteisėtais aktais padarė turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis skundu į administracinį teismą dėl žalos atlyginimo ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).  

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikomu teisiniu reguliavimu,  pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.   

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti  Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 21R4-21 (AG4-12/22-2019) dalį, kuria J. B. skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta, ir administracinės bylos dalį dėl reikalavimo „Kartu su Sprendimu priimti nustatymą, kad Visagino administracijos pažeidimų kompleksas man buvo labai žiaurus“ nutraukti kaip  nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai. 

Kitą J. B. skundo dalį atmesti. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų  nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos                                                  Nijolė Čekanauskienė

                                                                                                                      Dalia Pranckienė

                                                                                                                      Dalytė Zlatkuvienė