Byla Nr. 1S-274-518/2020           

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00002-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.16.2.16.; 2.14.4. 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo L. T. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas L. T. laikino nušalinimo nuo užimamų (duomenys neskelbtini) vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pareigų terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.                      Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-86-397/2020, kurioje L. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertybių apsaugos užtikrinimu, savo tiesioginių pareigų vykdymo metu, 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo metu nustatęs, kad kultūros paveldo objekte – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (toliau – Gimnazija), esančioje (duomenys neskelbtini), rangovas Uždaroji akcinė bendrovė „E“ (duomenys pakeisti) (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); toliau – UAB „E“ (duomenys pakeisti)) ir subrangovas Uždaroji akcinė bendrovė „N“ (duomenys pakeisti) (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); toliau – UAB „N“ (duomenys pakeisti)) vykdo remonto (tvarkybos) darbus sutartinių rangos santykių pagrindu pagal 2018 m. liepos 24 d. darbų sutartį Nr. S-24, Gimnazijai negavus institucijos, atsakingos už kultūros paveldo apsaugą, pritarimo (leidimo) bei nesuderinus projektinės dokumentacijos, reikalingos atliekamiems darbams vykdyti, žinodamas, kad už tai Gimnazijos direktorei ir Gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, galbūt gresia administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 314 straipsnyje (Kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas), o kartu tokiais atvejais privalomai stabdomi rangovo ir subrangovo vykdomi darbai, pasinaudodamas Gimnazijai ir rangovei UAB „E“ (duomenys pakeisti) esama svarba (būtinumu) atliekamus darbus baigti iki mokslo metų, prasidėsiančių artimiausio rugsėjo mėnesio 1-ąją dieną, pradžios, nes po to darbų atlikimas būtų apsunkintas arba visiškai neįmanomas, taip pat siekdamas išvengti grėsmės, vėluoti atlikti darbus ir patirti dėl to apmokėjimo problemas, laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. betarpiškų susitikimų ir telefoninių pokalbių, vykusių su UAB „E“ (duomenys pakeisti) technikos direktoriumi ir šios bendrovės vieninteliu akcininku D. B. metu, savo ir trečiojo asmens, L. P., dirbančios (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose, su kuria L. T., veda bendrą šeimos ūkį, nežinančios apie jo daromą nusikalstamą veiką, naudai, tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su D. B. priimti iš pastarojo kyšį – vartus ir jų įrengimo (pastatymo) darbus, kuriuos įgytų savo ir L. P. asmeninėms reikmėms, įrengiant juos jų abiejų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, už kuriuos vartų gamintojui apmokės asmeniškai su D. B. susiję juridiniai asmenys, tokiu užmaskuotu būdu L. T. išvengiant asmeninių išlaidų už vartų ir jų pastatymo darbų įgijimą, ir šį, įgytinų vartų bei jų įrengimo darbų kainos vertės, kyšį L. T. priims kaip neteisėtą ir nepagrįstą atlygį už savo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus bei už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą ateityje, o būtent:

1) už tai, kad L. T. nesiimtų visų jam įmanomų ir privalomų veiksmų bei priemonių, kad būtų sustabdyti Gimnazijoje atliekami remonto darbai, tuo laikotarpiu, kai bus privalomai rengiama ir su (duomenys neskelbtini) skyriumi derinama objekto darbų projektinė dokumentacija, išduodamas oficialus leidimas atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, taip pat už tai, kad jis po formaliai surašyto reikalavimo sustabdyti darbų atlikimą, neatliktų Gimnazijoje patikrinimų ir nesurašytų patikrinimo aktų, ir tokiu būdu realiai nebūtų stabdomi ir nutraukiami Gimnazijoje atliekami rangos darbai, o dėl nustatytų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų, kuriuose numatyta, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama: pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus (1 punktas), pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų (2 punktas), ir pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams (3 punktas), pažeidimų nebūtų surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 314 straipsnį Gimnazijos direktorei ir/ar Gimnazijai kaip juridiniam asmeniui;

2) taip pat už savo, kaip valstybės tarnautojo, palankumą D. B. ir (ar) UAB „E“ (duomenys pakeisti) bei kitiems juridiniams asmenims, kurie darbų subrangos santykiais bus susiję su UAB „E“ (duomenys pakeisti) ateityje, sprendžiant D. B. ir su juo susijusiems juridiniams asmenims aktualius (duomenys neskelbtini) skyriaus kompetencijai priskirtus, projektavimo ir tvarkybos darbų kultūros paveldo teritorijose ar objektuose rengimo, derinimo, reikalingos statybą leidžiančios dokumentacijos išdavimo, darbų atlikimo ir jų eigoje kylančius klausimus, teikiant tokiais klausimais D. B. ar su juo susijusioms įmonėms konsultacijas, patarimus, sprendžiant susidariusiais situacijas, kiek tai įmanoma palankesniu būdu.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką L. T. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. netiesiogiai per trečiąjį asmenį UAB „V“ (duomenys pakeisti) priėmė iš D. B., veikiančio savo ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) interesais, 2 660 Eur vertės kyšį, t. y. D. B., veikiančiam savo ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) interesais, laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 25 d. paprašius UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktoriaus M. K. apmokėti UAB „V“ (duomenys pakeisti) lėšomis už L. T. pasirinktų įmonėje UAB „X“ (duomenys pakeisti) kiemo vartų įrengimą, taip pat UAB „X“ (duomenys pakeisti) darbuotojams laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 11 d. pagal L. T., veikiančio pagal susitarimą su D. B., asmeninį pasirinkimą bei teikiamus pageidavimus įmonėje UAB „X“ (duomenys pakeisti) pagaminus ir L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausančio kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme įrengus automatinius kiemo vartus, M. K., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, UAB „V“ (duomenys pakeisti) lėšomis 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2018 m. spalio 25 d. bankiniais pavedimais pagal UAB „X“ (duomenys pakeisti) 2018 m. rugsėjo 10 d. UAB „V“ (duomenys pakeisti) išrašytą išankstinę ir 2018 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SK Nr. 0006232 apmokėjo bendrą 2 660 Eur su PVM sumą už faktiškai L. T. įsigytus vartus bei jų įrengimo darbus.

2.                      Ikiteisminio tyrimo metu L. T. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pareigų. Vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas.

3.                      Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi L. T. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo užimamų (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d.

II.                      Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai

4.                      Kaltinamojo L. T. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria trims mėnesiams pratęstas L. T. paskirto nušalinimo nuo užimamų pareigų terminas.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nenustačius tam būtinų pagrindų, t. y. galimo trukdymo procesui ir naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, sprendžiant aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, kiekvienu atveju yra būtina įvertinti, ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas bei proporcingas, ar šia priemone nėra nepagrįstai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės.

4.2.                      Atkreipiamas dėmesys į tai, kad viena iš L. T. pareigų yra tikrinti kultūros paveldo objektus ir nustačius, jog kultūros paveldo objekte vykdomi darbai nesuderinus su Kultūros paveldo departamentu, stabdyti darbus. Priešingai nei inkriminuota L. T., jis darbus (duomenys neskelbtini)  gimnazijoje sustabdė, ką patvirtino ir gimnazija raštu, o surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą yra L. T. teisė, bet ne pareiga. Taip pat L. T. kaip valstybės tarnautojo pareiga yra teikti konsultacijas asmenims jo kompetencijos srityje. Taigi, nagrinėjamoje byloje L. T. yra kaltinamas tuo, kad veikė ir ateityje galimai teikdamas konsultacijas veiks savo kompetencijos ribose. Kita vertus, už inkriminuotus veiksmus L. T. jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda, todėl papildomai traukiant jį ir baudžiamojon atsakomybėn, pažeidžiamas draudimas bausti asmenį už tas pačias veikas antrą kartą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad L. T. tarėsi su D. B. dėl kyšio priėmimo-perdavimo vartais. Abu kaltinamieji paneigė, kad L. T. buvo duotas kyšis, ir patvirtino, kad L. T. už kiemo vartus atsiskaitė, o D. B. netgi pateikė įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes.

4.3.                      Teigiama, kad galimas L. T. trukdymas procesui yra neįrodytas. Įrodymų tyrimas byloje yra baigtas, pasakytos baigiamosios kalbos, L. T. jau yra pasakęs baigiamąjį žodį, 2020 m rugsėjo 16 d. bus tik kito kaltinamojo D. B. baigiamasis žodis. Byloje yra apklausti visi liudytojai ir visi L. T. kolegos. Kita vertus, L. T. neturėjo jokių pavaldinių, o pats buvo pavaldus skyriaus vedėjui, kuris apklausiamas teisme L. T. padarytus pažeidimus įvardijo formaliais. Visa informacija reikšminga bylos nagrinėjimui jau yra surinkta, todėl net ir galėjimas naudotis duomenų bazėmis savaime nepatvirtina to, kad L. T. trukdytų bylos nagrinėjimui. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas yra baigtas, nušalinimas nuo pareigų nebegali padėti greitesniam ir nešališkam nusikalstamos veikos tyrimui. Tuo labiau kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog L. T. bandė daryti kokią nors įtaką / poveikį kolegoms, bandė pasinaudoti savo tarnybine padėtimi siekdamas išvengti atsakomybės. Todėl L. T. tolimesnis darbas neįtakos ir negalės įtakoti sėkmingo bylos ištyrimo.

4.4.                      Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad dirbdamas L. T. darys naujas nusikalstamas veikas. Šioje dalyje skundžiamos nutarties motyvai yra formalūs ir neteisingi. Pagrindas taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų motyvuojant naujų nusikalstamų veikų grėsme gali būti tik faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti duomenys, negali būti remiamasi subjektyviomis, nekaltumo prezumpciją pažeidžiančiomis prielaidomis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien tik tas faktas, kad asmuo, įtariamas/kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, yra pareigūnas, dirbantis valstybės tarnyboje, ar kad tokia savo veika galimai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu išvadai, jog pasinaudodamas tarnyba jis darys naujas nusikalstamas veikas, ar jo pareigų ėjimas trukdys greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-671-557/2015). L. T. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, jam inkriminuota veika yra atsitiktinė. L. T. iki šio įvykio neturėjo jokių drausminių nuobaudų. Teisme apklaustas L. T. tiesioginis vadovas skyriaus vedėjas S. S. nurodė, kad L. T. viską padarė gerai, o jo padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai. L. T. neturi jokių įgaliojimų, pagal kuriuos jis vienasmeniškai galėtų priimti sprendimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. T. nėra linkęs prasikalsti ir nedarys jokių naujų nusikalstamų veikų.

4.5.                      Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje taikant nušalinimą nuo pareigų siekiama ne BPK 157 straipsnyje numatytų tikslų, bet nubausti L. T., užkertant jam galimybes dirbti. Ilgalaikis nušalinimas nuo pareigų atima L. T. galimybę dirbti darbą, kurį jis išmano, ir užsidirbti elementarių žmogiškų poreikių tenkinimui, taip pat gydymui. L. T. kitą darbą rasti sunku, jis ilgą ir nepertraukiamą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) departamente ir būtent šį darbą jis geriausiai išmano. Šiuo metu, Lietuvoje paskelbus ekstremalią padėtį ir karantiną, susirasti kitą darbą L. T. tapo praktiškai neįmanoma, tuo labiau kad jo išsilavinimas ir darbo įgūdžiai yra specifiniai, susiję su istorija. Be to, taikoma procesinė prievartos priemonė atsilieps ne tik kaltinamajam, bet ir jo šeimos nariams, kadangi toliau negaunant pajamų už darbą šeima atsidurs itin sunkioje finansinėje situacijoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad nušalinimas nuo pareigų tęsiasi jau ilgiau nei vienerius metus, bylos nagrinėjimas yra užtrukęs, šioje proceso stadijoje tolimesnis procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas neproporcingai varžo L. T. teises.

5.                      Atsiliepimų į kaltinamojo L. T. gynėjos skundą negauta.

III.                      Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6.                      Skundas atmetamas.

7.                      Baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme; procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą. Laikinas nušalinimas nuo pareigų yra BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma siekiant: 1) greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam) daryti naujas nusikalstamas veikas.

8.                      Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skundui nagrinėti pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje – liudytojų apklausų protokoluose, Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratų, apžiūrų, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose ir kitoje rašytinėje bylos medžiagoje – yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad L. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kiek tai reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant kaltinamojo gynėjos skundą nepasisakoma dėl skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, L. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių interpretavimu ir pateiktu galimu veikos teisiniu vertinimu.

9.                      Kaip jau buvo nurodyta, procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų gali būti skiriama dviem pagrindais, kurie yra alternatyvūs, todėl skiriant šią procesinę prievartos priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo motyvų galima spręsti, jog laikino nušalinimo nuo pareigų terminas kaltinamajam L. T. buvo pratęstas konstatavus abu BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus.

9.1.                      Laikino nušalinimo nuo pareigų taikymui (termino pratęsimui) tuo pagrindu, jog įtariamasis (kaltinamasis) gali daryti naujas nusikalstamas veikas, svarbu tai, ar einamos pareigos gali sudaryti galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant dėl laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo (šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo) nėra reikalaujama nurodyti konkrečius duomenis apie planuojamas daryti nusikalstamas veikas, pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamojo užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. L. T. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra korupcinio pobūdžio, susijusi su jo užimamomis pareigomis ir piktnaudžiavimu savo tarnybine padėtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajam L. T. jau buvo paskirta tarnybinė nuobauda dėl viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto (9 t., b. l. 101). Tai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo užimamos pareigos sudarytų jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas siekiant užkirsti kelią galimam naujų nusikalstamų veikų padarymui. Šios teismo išvados nepaneigia kaltinamojo gynėjos skunde nurodytos kaltinamojo L. T. asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės.

9.2.                      Tačiau dėl kito laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindo – greitesnio ir nešališko nusikalstamos veikos ištyrimo – aukštesnysis teismas jau ne kartą buvo pasisakęs nagrinėdamas skundus dėl ankstesnių apygardos teismo nutarčių. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje byloje Nr. 1S-68-870/2020, 2020 m. birželio 22 d. nutartyje byloje Nr. 1S-173-518/2020 buvo konstatuota, jog nėra pagrindo kaltinamajam L. T. taikyti laikiną nušalinimą nuo pareigų motyvuojant siekiu greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką. Jokių naujų aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta. Kaip teisingai nurodyta kaltinamojo gynėjos skunde, baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme jau yra praktiškai išnagrinėta – įrodymų tyrimas byloje baigtas, apklausti visi liudytojai, kaltinamieji, ištirti kiti įrodymai, pradėtos baigiamosios kalbos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindų būtų galima manyti, jog dabartinėje proceso stadijoje L. T. galėtų trukdyti procesui. Atsižvelgiant į tai, procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindas, siekiant, kad L. T. netrukdytų bylos nagrinėjimui, yra šalintinas. Kita vertus, procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų tolimesniam taikymui pakanka nustatyto kito alternatyvaus pagrindo – siekio užkirsti galimybę naujų nusikalstamų veikų darymui.

10.                      Negalima sutikti su kaltinamojo gynėjos skundo teiginiais dėl nepagrįstai suvaržytų L. T. teisių. Pažymėtina, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai. Maksimalus procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo terminas baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatytas. BPK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas gali būti pratęsiamas iki trijų mėnesių, o pratęsimų skaičius nėra ribojamas. Be to, kaltinamajam L. T. taikomas nušalinimas ne nuo bet kokio darbo apskritai, o tik nuo jo užimamų pareigų, todėl L. T. turi galimybę susirasti ir dirbti kitą darbą, atitinkantį jo išsilavinimą ir kvalifikaciją. Kaltinamojo gynėjos teiginiai apie patiriamus sunkumus ieškant kito darbo yra deklaratyvūs, dėl to atmetami kaip nepagrįsti. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių skundo teiginius dėl sunkios kaltinamojo L. T. šeimos finansinės padėties, kurią būtų nulėmęs būtent procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgus į L. T. galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad nepaisant pakankamai ilgą laiką kaltinamajam taikomos jo teises ir laisves varžančios procesinės prievartos priemonės, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad L. T. teisės ir laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą.

11.                      Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti L. T. gynėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti kaltinamojo L. T. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                              Linas Žukauskas