Civilinė byla Nr. 2-277-302/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02715-2013-6.

              Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-4498-567/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Foritas“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Waveland“ ir V. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Foritas“ patikslintu ieškiniu prašė:

1. pripažinti negaliojančiais tarp ieškovės BUAB „Foritas“ ir atsakovės BUAB „Waveland“ 2012-06-12 sudarytą susitarimą Nr. 2 dėl „Negyvenamųjų patalpų ir pramoninės skalbimo įrangos nuomos sutarties Nr. 2012-01-02/1“ ir 2012-03-22 turto panaudos sutartį Nr. 2012/03-10;
2. taikyti civilinę atsakomybę ir iš atsakovių BUAB „Waveland“ ir V. D. priteisti ieškovei BUAB „Foritas“ solidariai 45 370,37 EUR nuostolių;
3. priteisti ieškovei BUAB „Foritas“ iš atsakovės BUAB „Waveland“ 6 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
4. priteisti ieškovei BUAB „Foritas“ iš atsakovės V. D. 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5. priteisti ieškovei UAB „Foritas“ iš atsakovės BUAB „Waveland“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, mokėtinas iš UAB „Waveland“ administravimo išlaidų sąmatos, pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus;
6. priteisti ieškovei UAB „Foritas“ iš atsakovės V. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus;

Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti atsakovės V. D. piniginių lėšų, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai - kilnojamųjų ir/ar nekilnojamųjų daiktų areštą 45 370,37 EUR sumai. Nurodė, kad kita atsakovė - UAB „Waveland“ bankrutuoja, todėl egzistuoja grėsmė ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad 2011-12-07 įvyko neeilinis visuotinis ieškovės UAB „Foritas“ akcininkų susirinkimas, kurio metu ieškovės vadovė V. D. informavo bendrovės akcininkus apie ieškovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir faktinį įmonės nemokumą. Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu ieškovės akcininkė UAB „Banga plius“ pasiūlė bei savo balsų dauguma priėmė sprendimą faktiškai sustabdyti ieškovės pramoninio skalbimo ūkinę - komercinę veiklą bei išnuomoti ieškovės patalpas su visais įrenginiais atsakovei UAB „Waveland“. UAB „Foritas“ ir UAB „Waveland“ sudarė 2012-06-12 susitarimą Nr.2 , kuriuo ieškovė leido atsakovei UAB „Waveland“ neatlygintinai naudotis patalpomis su visais įrenginiais ir skalbti, su sąlyga, kad UAB „Waveland“ tinkamai prižiūrės skalbimo įrangą, apmokės energetinius išteklius. Kita, t.y. 2012-03-22 turto panaudos sutartimi Nr. 2012/03-10, ieškovė perdavė atsakovei UAB „Waveland“ neatlygintinai naudotis automobiliu VW Caddy ir krovininiu automobiliu MB 814. Ieškovės BUAB „Foritas“ bankroto administratorius ieškiniu iš BUAB „Waveland“  ir ieškovės buvusios vadovės V. D. prašo priteisti ginčijamais 2012-06-12 ir 2012-03-22 sandoriais (jais ieškovės turtas perduotas neatlygintinai naudotis UAB „Waveland“) ieškovei padarytą žalą (45 370,37 EUR ) kaip negautas pajamas, kurias ieškovė realiai galėjo gauti už neatlygintinai naudoti perduoto turto nuomą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo 2015-10-14 nutartimi tenkino ieškovės BUAB „Foritas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovės reikalavimams bendrai 45 370,37 EUR sumai užtikrinti nutarė areštuoti atsakovei V. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis. Nesant ar nepakankant ieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovės nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovės V. D. pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant bendros 45 370,37 EUR sumos, leidžiant atsakovei V. D. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu BUAB „Foritas“.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Byloje nėra duomenų apie atsakovės V. D. turtinę padėtį ir tokiu atveju pagal teismų praktiką didelė ieškinio suma leidžia preziumuoti, kad didelė reikalavimų suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką.

Siekdamas išlaikyti proceso dalyvių interesų pusiausvyrą ir nevaržyti ieškovės teisių daugiau negu reikia ieškinio užtikrinimo tikslams pasiekti, pirmosios instancijos teismas išaiškino ieškovei procesinę teisę prašyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str. 1 d.) ir ieškinio atmetimo atveju galimybę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 str. 2 d.), teisę prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu V. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-10-14 nutartį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškinys, kuriuo reikalaujama priteisti nuostolius – negautas pajamas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Negautos pajamos negali būti prilyginamos nuostoliams, kadangi iš pajamų turi būti atskaitomos veiklos sąnaudos ir pelno mokestis (CK 6.249 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-62/2008).

2. Byloje objektyviais duomenimis neįrodyta grėsmė (pagrįstas manymas), kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti. Vien prielaidų, kuriomis rėmėsi teismas, nepakanka pagrįsti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o ieškinio reikalavimų dirbtinis didinimas sudaro prielaidas piktnaudžiauti prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043/2010).

4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išnagrinėtas nepranešus atsakovei V. D., taip pažeidžiant jos teisę būti išklausyta (CPK 148 str. 1 d.), šalių lygiateisiškumo principą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, kadangi vietoje to, kad ieškovei būtų sudaryta galimybė pasisakyti, ji yra priversta teikti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos.

5. Skundžiama nutartis nemotyvuota, kadangi tai, jog atsakovės pozicija ir turtinė padėtis teismui nežinoma, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Motyvų nebuvimas yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

6. Kadangi kitam atsakovui UAB „Waveland“ yra iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismas apskritai negalėjo spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, turėjo bylą iš karto pagal teismingumą perduoti Kauno apygardos teismui (byla perduota po skundžiamos nutarties priėmimo).

Ieškovės BUAB „Foritas“ bankroto administratorius pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2590-668/2015 dėl galimai nusikalstamų BUAB „Foritas“ buvusios vadovės V. D. veiksmų (nusikalstamo bankroto, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu). Šioje baudžiamojoje byloje BUAB „Foritas“ yra padavęs civilinį ieškinį, kuriuo iš V. D. prašo priteisti 330 906,94 eurų. Administratoriaus vertinimu, ši aplinkybė patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo V. D. atžvilgiu tikslingumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo priimto galimo ieškovei palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o kartu ir jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio preliminaraus (prima facie) nepagrįstumo neturi esminės reikšmės šio atskirojo skundo išnagrinėjimui. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-912-381/2015, 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1484-178/2015). Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai ieškinys nėra vertinamas iš esmės, t.y. nėra išsamiai vertinama, ar byloje ginčijami UAB „Foritas“ neatlygintiniai sandoriai, sudaryti kai įmonei vadovavo atsakovė V. D., padarė įmonei žalą, nėra pagrindo pripažinti ieškinį preliminariai nepagrįstu. Įmonė, pelno siekiantis subjektas, ginčijamais sandoriais suteikė savo turtą kitai įmonei naudotis neatlygintinai ir tokie veiksmai preliminariai gali būti vertintini kaip sukeliantys žalą (nebent tai bus paneigta bylą išnagrinėjus iš esmės). Konkretus žalos dydis, jeigu ji apskritai bus įrodyta, galės būti nustatytas tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje.

Ieškiniu BUAB „Foritas“ bankroto administratorius prašo priteisti iš buvusios vadovės V. D. 43 370,37 eurų ir būtent šiai sumai taikytas atsakovės V. D. turto areštas, paliekant lėšų pragyvenimui. Atsakovė neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, tačiau ginčija jų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą apskritai.

Sutiktina su apeliantės argumentais, kad vien didelė ieškinio suma neturėtų būti savaime pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Gausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, teismų praktikoje nepripažįstama absoliučia. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014, 2015-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-117/2015, 2015-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1355-302/2015, 2015-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1416-464/2015). Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškovės reikalavimą) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka atsakovei, suinteresuotai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-886-241/2015, 2015-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-200-381/2015), taigi šioje byloje apeliantei V. D., tačiau ji atskirojo skundo negrindė nei argumentais, kad jos turtinė padėtis leistų sumokėti ieškiniu prašomą priteisti sumą, nei teikė tai pagrindžiančius įrodymus, todėl prezumpcijos, kad ieškinio suma jai didelė ir todėl gali apsunkinti sprendimo įvykdymą, nepaneigė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, todėl V. D. turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su įrodymais pagrįstu (CPK 178 str.) prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tuo pagrindu, kad dėl turtinės V. D. padėties nėra grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (atskiruoju skundu apeliantė nesiekė paneigti prezumpciją argumentais ir įrodymais apie savo gerą turtinę padėtį).

Bet kokios laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia suvaržymus (nepatogumus) asmeniui, kurio atžvilgiu yra pritaikytos. Apeliantė nepateikė argumentų ir įrodymų, kokias neigiamas pasekmes be objektyvaus akivaizdaus laikino negalėjimo naudotis areštuotu turtu jai sukėlė skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos. Nesant duomenų, ar V. D. turi kito turto, ar dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (konkretaus turto arešto, jo masto) negali patenkinti tam tikrų poreikių, patiria žalą, nėra galimybės spręsti, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jomis siekiamam tikslui ir varžo atsakovė daugiau nei būtina, ar pažeidžia proceso dalyvių lygiateisiškumo principą.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad jai nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista teisė būti išklausyta. Pažymėtina, kad nuo 2011-10-01 įsigaliojo CPK 147 straipsnio 1 dalies pakeitimas, pagal kurį teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pranešą atsakovui, kai mano, kad tai yra būtina. Tai reiškia, kad bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai būtina) pranešus. Visus argumentus asmuo, siekiantis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi galimybę išdėstyti arba atskirajame skunde (CPK 151 str. 1 d.) arba teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 149 str. 1 d.). Apeliantė remiasi CPK 148 straipsnio 1 dalimi, kuri taikytina sprendžiant prašymus pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (šiuo atveju teismas privalo apie prašymo nagrinėjimą pranešti dalyvaujantiems byloje ir kitiems asmenims). Ši norma netaikytina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 147 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžia tas teismas, kurio žinioje yra byla (CPK 147 str. 1 ir 2 d.) per tris dienas nuo prašymo gavimo. Todėl Vilniaus apygardos teismas iki bylos perdavimo pagal teismingumą Kauno apygardos teismui pagrįstai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

Skundžiama nutartis buvo lakoniškai, tačiau motyvuota, todėl atmestini apeliantės argumentai dėl nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Šis pagrindas konstatuotinas tik tuo atveju, kai procesinis sprendimas yra visiškai be motyvų. Jei teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, iš esmės teisingas teismo sprendimas, nepaisant motyvavimo apimties, negali būti naikinamas. Skundžiamoje nutartyje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai, o tai, kad nutarties motyvai yra nepalankūs apeliantei, ji norėtų jų kitokių, nereiškia, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota (2015-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-814-196/2015, 2015-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-656-241/2015).

Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Romualda Janovičienė