Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-163-460/2011
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-00257-2010-8)
Procesinio sprendimo kategorija
11.9.10.8; 44.2.4.2
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. vasario 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovei D. Š., ieškovės atstovui advokatui Mantui Liugui, atsakovės UAB „Vakarų pavasaris“ atstovui advokatui Dariui Pociui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų pavasaris“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų pavasaris“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atleidimą iš pardavėjos pareigų pripažinti neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės prastovos laiką nuo 2009-11-03 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, priteisti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms norėjo grįžti į savo buvusią darbovietę – UAB ,,Vakarų pavasaris“. Atvykusi į darbą 2009-11-03 ieškovė pateikė darbdaviui prašymą nutraukti vaiko priežiūros atostogas. Tačiau darbdavys pareiškė, kad jis darbo ieškovei nesuteiks, nes parduotuvė, kurioje ji dirbo, yra uždaryta. Darbdavys pasiūlė ieškovei rašyti prašymą nutraukti darbo sutartį darbuotojo prašymu. Ieškove nesutiko ir išsiuntė darbdaviui pakartotinį prašymą, tačiau atsakymo negavo. 2009-12-09 ieškovė išsiuntė darbdaviui prašymą per antstolės Brigitos Tamkevičienės kontorą, kad UAB „Vakarų pavasaris“ direktorius A. A. informuotų ieškovę, ar yra parengta jai darbo vieta, ar darbo sutartis yra nenutraukta. 2009-12-07 ieškovė gavo registruotą laišką, kuriame ji informuota, kad darbo sutartis su UAB ,,Vakarų pavasaris“ yra nutraukta nuo 2009-12-07 pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. ir DK 235 str. 3 d. 9 p. Ieškovė nurodė, kad ji šiurkščių darbo drausmės pažeidimų nepadarė. Pažymėjo, kad ji patyrė didelį darbdavio pažeminimą, stresą, emocinį susijaudinimą nuo kurio ieškovei dažnai kartojasi migreniniai galvos skausmai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 000 Lt. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės neatvykimo į darbą eiti naujas pareigas nuo 2009-11-03 priežasčių svarbumo nustatė, jog ieškovės darbdavys nebuvo konkrečiai informavęs kokias darbo funkcijas ji turės atlikti, taip pat nebuvo nurodytas būsimo darbo konkretus darbo laikas ir vieta. Darbo pareigų pasikeitimas nebuvo įvardintas darbo sutartyje, apie darbo funkcijų, darbo vietos ir laiko pakeitimą ieškovei nebuvo pranešta, todėl teismas vertino šį faktą kaip būtinosios darbo sutarties sąlygos dėl darbo vietos pakeitimą. Teismas konstatavo, kad dėl organizacinių priežasčių darbuotojos teisių gynimas, grąžinant ją į pirmesnį darbą, nebuvo įmanomas, nes parduotuvės, kurioje ieškovė dirbo prieš išeinant į vaiko priežiūros atostogas, nebebuvo, kad dėl užsitęsusio šalių konflikto ieškovei nebūtų sudarytos palankios sąlygos toliau dirbti. Teismas pažymėjo, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Dėl neteisėto atleidimo ieškovė patyrė neturtinę žalą, bet atsižvelgęs į ekonominę šalies situaciją, į tai, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų apie papildomus nepatogumus (žalą sveikatai ir pan.), ieškovės prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažino iki 1 000 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas dėl neteisingai įvertintų faktinių bylos aplinkybių, bei surinktų įrodymų, neteisingai aiškintų ir taikytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius. Apelianto tvirtinimu ieškovė nepranešė neatvykimo nuo 2009-11-04 iki 2009-11-07 į darbą pateisinamų priežasčių, o tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, atsakovė priėmė įsakymą dėl atleidimo iš darbo remiantis DK 136 str. 3 d. 2 p. ir DK 235 str. 2 d. 9 p. nuostatomis. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kad neatvykimas į darbą vertinamas kaip nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Nurodo, jei atsakovė nebuvo ieškovės informavusi apie tai, kokias darbo funkcijas turės atlikti, nebuvo nurodytas būsimo darbo konkretus laikas ir vieta, daro išvadą, kad atsakovė nepakeitė darbo sutarties sąlygų, todėl ieškovė turėjo žinoti kur jai reikia atvykti į darbą, nors tai neigia. Apelianto nuomone teismas neteisingai nustatė darbo sutarties nutraukimo datą, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tvirtina, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad darbdavys privalo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbuotojas neatvyko į darbą, o skiriant nuobaudą reikia atsižvelgti į darbuotojo kaltę (DK 234 str.). Ieškovė prieš 2 mėnesius turėjo būti įspėta apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, todėl darbo sutarties nutraukimą vertina kaip teisių pažeidimą. Ieškovė įtvirtina, kad teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl atleidimo iš darbo
Nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškovę atleido iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p. ir DK 235 str. 3 d. 9 p).
Įstatymų leidėjas DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia įstatymuose tiesiogiai ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengiant darbo tvarkai ar darbo pareigoms. DK 235 str. 3 d. 9 p. nustatyta, kad neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tokio pažeidimo šiurkštumas turi būti darbdavio įrodytas, teismo įvertintas visų bylos aplinkybių kontekste, o už pažeidimą skirta nuobauda – atleidimas iš darbo – pagrįsta ne vien formaliais darbuotojo pažeidimais. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. DK 240 str. 1 d. nustato darbdavio pareigą prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Aptariamos teisės normos tikslas – ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nebuvimas darbe byloje nagrinėjamu atveju nelaikytinas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Tokią teismo išvadą patvirtina ir pačios atsakovės veiksmai –ieškovė 2009-11-03 atvyko pas atsakovę ir pateikė prašymą nutraukti vaiko priežiūros atostogas (b. l. 31). Prašyme aiškiai buvo išreikštas noras dirbti atsakovės įmonėje. Sprendžiant klausimą ar neatvykimas į darbą kvalifikuotinas kaip pravaikšta, darbdavys privalo išsiaiškinti priežastis, dėl kurių darbuotojas nebuvo darbe, nes drausminė atsakomybė, tiek atleidžiant darbuotoją iš darbo, tiek ir skiriant kitos rūšies nuobaudą, numatytą DK 237 str., galima tik esant darbuotojo kaltei -tyčiai ar neatsargumui (DK 234 str.). Pažymėtina, kad atsakovės paaiškinimas, kad ieškovė pateikė netikslų adresą, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovė tyčia vengė eiti į darbą. Apeliantės teiginys, kad ieškovės darbo vieta yra ne konkrečioje vietoje, o Klaipėdoje, nėra pagrįstas. Nors šalių sudarytoje darbo sutartyje darbo vieta atskirai nėra aptarta, faktinės aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad toks susitarimas vis dėlto buvo, nes darbo sutartis sudaryta būtent Taikos pr. 119 ir ieškovė parduotuvėje „Gėrimai“ dirbo visą laikotarpį (b. l. 48). Parduotuvėje, kurioje ieškovė dirbo iki vaiko priežiūros atostogų buvo uždaryta, o atsakovė ieškovei nepasiūlė jokio kito darbo. Atšaukus ieškovę iš vaiko priežiūros atostogų (žinant, kad parduotuvė nebedirba) atsakovė privalėjo konkrečiai informuoti kokias kitas darbo funkcijas ji turės atlikti, nurodyti būsimo darbo konkrečią darbo laiką ir vietą. DK 120 str. 2 d. nustatyta, kad keičiant darbo sąlygas, numatytas DK 95 str., gali būti keičiamos esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui. Nei ieškovė nei atsakovė tokio sutikimo nepateikė.
Pagal DK 238 straipsnį darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Konstatavus, kad ieškovės elgesys iš dalies buvo nulemtas jos teisėto intereso, kurio įgyvendinimo darbdavys neužtikrino, yra pagrindas teigti, kad dėl tokio poelgio yra ir dalis darbdavio kaltės, taigi pažeidimo padarymo aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti pačios griežčiausios drausminės nuobaudos. Atsakovė neteigė, kad ieškovės neatvykimas į darbą būtų sukėlęs jai sunkių pasekmių, ir tokių aplinkybių neįrodinėjo.
DK 129 str. nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojas apie tai turi būti įspėtas prieš 2 mėnesius (DK 130 str.). Įspėjimo apie sutarties nutraukimą privaloma forma – rašytinė forma. Nagrinėjamu atveju atsakovė nei įspėjimo formos, nei termino nesilaikė. Darbuotojo, raštu neįspėto apie darbo sutarties nutraukimą, atleidimas iš darbo vertintinas kaip atleidimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, kuris sukelia DK 297 str. 3 d. ar 4 d. numatytus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimas Nr. 44 , 8.4 p). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad netaikytina DK 297 str. 3 d. nuostata, nes dėl užsitęsusio šalių konflikto ieškovei nebūtų sudarytos palankios sąlygos toliau dirbti, o taikoma DK 297 str. 4 d. nuostata, kurioje įtvirtinta, jog teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutrauktina teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes bei įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl pripažino, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės 2009-12-07 buvo nutraukta neteisėtai.
Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad darbo sutarties nutraukimo diena yra 2009-12-07. Kadangi atsakovė pažeidė darbo sutarties nutraukimo tvarką, laikytina, kad sutarties nutraukimo diena yra 2009-11-03.
Dėl neturtinės žalos
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija pažymi, kad DK 250 str. nustatyta, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 str. formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo. Sprendžiant klausimą dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant klausimą dėl darbuotojo priėmimo į darbą, jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus. Vertinant, kokiais atvejais darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 str. Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Šiuo atveju bylos duomenimis konstatuotas neteisėtas ieškovės atleidimas iš darbo. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo ji patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, susijaudinimą. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovei turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės darbo pas atsakovę trukmė buvo nedidelė, jai priteistos dėl darbo teisių pažeidimo negautos pajamos, bei vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, ieškovei priteisė neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino nuo 10 000 Lt iki 1 000 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo – pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, visi ieškovės reikalavimai, tarp jų ir reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės buvo patenkinti, todėl taikyti CPK 93 str. 2 d. taisyklę dėl visų bylinėjimosi išlaidų nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1326 Lt išlaidų,.kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-10 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vakarų pavasaris“ ieškovei D. Š. 1326 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė
Kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė
Bronius Valius