Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-06-01][nuasmenintas sprendimas byloje][I-7531-331-2014].docx
Bylos nr.: I-7531-331/2014
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 288600210 atsakovas
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pie Aplinkos ministerijos 188724381 atsakovas
"Ąžuolas Lazdynuose" 121372617 pareiškėjas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Teritorijų planavimas
Specialusis planavimas
Visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese
Kiti klausimai, susiję su teritorijų planavimu:
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

              Administracinė byla Nr. I-7531-331/2014

                                                        Proceso Nr. 3-61-3-02029-2014-3

                                          Procesinio sprendimo kategorija 14.2, 14.5, 14.7, 74

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Jonui Kurlavičiui ir Janui Paškevičiui (Jan Paškevič), atsakovų atstovams Laimai Dabregaitei, Žydrei Stirbienei, Veslavai Kamarovič, Valdui Noreikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Ąžuolas Lazdynuose“ skundą atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

 

pareiškėja skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą ir prašo:

1) panaikinti 2013-08-01 Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VSTT) sprendimą Nr.(3)-V3-1835(12.1);

2) panaikinti 2014-02-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimą Nr.(6.3)-2D-3146;

3) įpareigoti VSTT tvirtinant Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektą, žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), palikti buvusias Griovių geomorfologinio draustinio ribas, į draustinio teritoriją neįtraukiant viso žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, kad 2005-11-21 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 1,1504 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Jokių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ar registre įregistruotų žemės naudojimo apribojimų dėl šio žemės sklypo nustatyta nebuvo. Tačiau 2012 m. kreipusis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, paaiškėjo, kad didesnioji Žemės sklypo dalis patenka į Griovių geomorfologinio draustinio teritoriją. Negana to, 2013 m. liepos mėn. viduryje pareiškėja sužinojo, kad VSTT 2011-07-26 įsakymu Nr. V-191 pradėtas rengti Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektas. Pagal parengtą projektą draustinio ribos yra dar labiau praplėstos, ko pasėkoje į draustinio teritoriją patenka jau ne dalis, bet visas Žemės sklypas. Papildomai į draustinio teritoriją įtraukta iki 20 arų Žemės sklypo ploto.

Be to, VSTT nurodė, kad nauja draustinio riba būtų sutapatinama su skaitmenine Vilniaus miesto riba, iš to darytina išvada, kad nauja draustinio riba žymima tokiu būdu, kad būtų „patogiau kartografijos požiūriu“, tačiau neatsižvelgiant į esamą situaciją, o tuo pačiu - ir į pareiškėjos interesus. Visiškai neatitinka faktinės situacijos VSTT teiginys, kad „įsigyjant žemę, į žemės sklypo registro duomenis buvo įrašyti bei registre įregistruoti žemės naudojimo apribojimai,  nurodyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXVII skirsnyje „Geomorfologiniai draustiniai“. Jokių specialių apribojimų, tame tarpe ir saugomų teritorijų rėžimo, pareiškėjai įsigyjant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (ar Nekilnojamojo turto kadastre) nebuvo nustatyta. Nesuprantama, kodėl VSTT sprendime nurodoma, kad „Jums žemės sklypas nustatyta tvarka suteiktas žemės ūkio veiklai“, nes pareiškėja žemės ūkio veikla neužsiėmė ir neketina užsiimti, be to, neaišku, kas, kokia tvarka ir kaip Žemės sklypą „suteikė žemės ūkio veiklai“. VSTT patvirtinus naujas Griovių geomorfologinio draustinio ribas, pareiškėjos interesai ir teisė statyti įsigytame sklype būtų pažeisti dar kartą, kadangi pareiškėja nebegalėtų statyti ir likusiame beveik 20 arų žemės sklypo plote.

Inspekcijos teigimu, pareiškėja nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiama pareiškėjos teisė ir lūkesčiai vystyti gyvenamųjų namų statybą. Inspekcija pripažino, kad pareiškėjai 2005-11-21 įsigyjant Žemės sklypą, jokie specialieji žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai dėl saugomų teritorijų Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti. Kaip nurodo Inspekcija, Žemės sklypui taikytinų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymą į registrus turėjo organizuoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau dėl kažkokių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjos valios, tai nebuvo padaryta. Tik vėliau paaiškėjus, kad Žemės sklypo dalis įtraukta į geomorfologinio draustinio teritoriją (o pagal Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektą įtraukiamas ir visas Žemės sklypas), akivaizdžiai nukenčia pareiškėjos interesai ir teisėti lūkesčiai įsigytame Žemės sklype vystyti gyvenamųjų namų statybą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos   nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 31-37) paaiškino, kad ginčo žemės sklypo dalis patenka į Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritoriją, dėl kurios planavimo organizatorius (VSTT) rengia specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus - Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planą ir Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planą, kurie šiuo metu dar nėra patvirtinti. Pareiškėja planavimo organizatoriui teikė raštiškus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių formulavimo, t. y. pasinaudojo Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta teise. Planavimo organizatorius 2013-08-01 raštu Nr. (3)-V3-l835( 12.1) pateikė atsakymą į pareiškėjo pasiūlymus.

Pabrėžė, kad teisės aktai neįtvirtina planavimo organizatoriui įpareigojimo be išlygų priimti visus visuomenės teikiamus pasiūlymus dėl specialiojo plano sprendinių. Jei specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, planavimo organizatorius neprivalo atsižvelgti į kiekvieną visuomenės pageidavimą, bet turi jai paaiškinti savo nepritarimo motyvus. Pateikti visuomenės pasiūlymai ir jų priėmimo ar atmetimo motyvai vertinami atitikimo teisės aktų reikalavimams požiūriu ne skundų dėl planavimo organizatoriaus atsakymų į pateiktus pasiūlymus nagrinėjimo metu, o teritorijų planavimo dokumento tikrinimo stadijoje Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Taigi tik tikrindama teritorijų planavimo dokumentą priežiūros institucija sprendžia, ar planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pateiktus pasiūlymus pagrįsti Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, ar dokumento sprendiniai pataisyti pagal planavimo organizatoriaus priimtus visuomenės pasiūlymus ir kt. Inspekcija skundų tarp visuomenės ir planavimo organizatoriaus nagrinėjimo etape neprivalėjo vertinti pateiktų planavimo organizatoriaus motyvų pagrįstumo, jai šiuo atveju teko tik pareiga nustatyti, ar planavimo organizatoriaus atsakyme dėl pateiktų pasiūlymų apskritai yra nurodyti motyvai.

Inspekcija planavimo organizatoriui pateiktus visuomenės pasiūlymus ir jų priėmimo ar atmetimo motyvų atitikti teisės aktų reikalavimams iš esmės išnagrinėjo jai pateikus tikrinti Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų ir Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio tvarkymo planus (teikdama išvadas dėl planavimo dokumentų tvirtinimo tikslingumo). Tiek planavimo organizatoriaus sprendimas, tiek skundžiamas raštas, Inspekcijos įsitikinimu, yra motyvuoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad planavimo organizatorius ir Inspekcija pažeidė teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. 13-323, teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, priskirta ypač saugomų teritorijų konservacinės krypties žemės naudojimo zonai (S). Šioje zonoje reglamentuota instituciškai ir įstatymiškai organizuota konservacija, apsaugos vystymas, tausojantis miškų ūkis, ekologinis žemės ūkis, ekstensyvi, pažintinė rekreacija. Gyvenamųjų teritorijų plėtra minėtoje zonoje negalima, išskyrus kaimo gyvenvietes ar jos dalis patenkančias į saugomas teritorijas, kurios vystomos sutinkamai su saugomu teritorijų apsaugos ir tvarkymo režimu. Pareiškėja neįrodė savo suinteresuotumo, t. y. aplinkybių, kaip pasikeistų jos teisinė padėtis patenkinus skundą, todėl byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Pabrėžė, kad skundo reikalavimas įpareigoti VSTT nustatyti tam tikro turinio planavimo dokumentų sprendinius negali būti pripažintas pagrįstu. Planavimo organizatorius, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis teisės aktais ir vykdyti jai teisės aktais deleguotas funkcijas, tačiau tai nereiškia, kad planavimo organizatorius privalo veikti taip, kaip to prašo besikreipiantys į jį asmenys.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai  palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 54-57) paaiškino, kad rengiant draustinio ribų planą buvo išsamiai išnagrinėtas reljefas. Jo nuodugni analizė plano rengėjams leido padaryti pagrindinius sprendinius, susijusius su ribos keitimu. Buvo nuspręsta atlikti visos ribos techninę korekciją - vakarinėje draustinio dalyje draustinio riba keičiama išimant nedidelę teritorijos dalį iki miško pakraščio; šalia jos draustinio teritorijai priskiriama raguvos dalis, kuri anksčiau nepateko į saugomą teritoriją; šiaurinė draustinio riba sutapatinama su Vilniaus miesto riba išskyrus vietą prie Kriaučiūnų, kur riba vedama atitraukiant ją nuo esamos sodybos pastato; vakarinė ir pietinė draustinio riba pakoreguojama nežymiai, ribą sutapatinant su miško pakraščiu bei pravedant šlaitų papėdėmis. Atlikus draustinio ribų korektūrą, draustinio plotas padidės 0,41 ha - nuo 574,42 ha iki 574,83 ha.

Beveik visas Žemės sklypas į draustinį pateko 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. I - 2913 steigiant draustinį. O draustinio ribų plano projekto sprendiniai, susiję su draustinio ribos keitimu ties pareiškėjos Žemės sklypu - šioje teritorijoje draustinio ribą siūloma vesti pagal reljefo formos apatinę briauną (šlaito papėde), taip pat ji sutapatinama su skaitmenine Vilniaus miesto riba, kas lemia, kad patvirtinus siūlomas draustinio ribas visas žemės sklypas patektų į draustinį - buvo priimti vadovaujantis teisės aktais, atsižvelgiant į reljefo duomenis, vadovaujantis nustatytais principais. Pakeitus draustinio ribą ties Žemės sklypu, į draustinį papildomai būtų įtraukta - 0,1972 ha, tai yra 17,14 procentų jo turimo Žemės sklypo.

Rengiant draustinio ribų plano projektą, nustatant draustinio ribas, buvo vadovaujamasi Saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planų rengimo taisyklėmis, skaitmeniniu formatu, stengiantis naujas ribas susieti su patvirtintomis skaitmeninėmis saugomų objektų, žemėnaudos, infrastruktūros, žemėvaldos, įregistruotų žemės sklypų ir kitomis ribomis. Ribos vedamos naudojant naujausius 2012 m. ortofografinius žemėlapius, georeferencinį pagrindą, reljefo duomenis, o taip pat vadovaujantis šiais principais: draustinio ribos tapatinimo su natūralių gamtinių bei antropogeninių objektų ribomis, prioritetą teikiant gamtiniams veiksniams, stabilesnėms riboms; iš draustinio ploto išimamos teritorijos neturinčios ryškių sąsajų su saugotinu geomorfologiniu kompleksu; į draustinį įtraukiant vertingas reljefo formas.

Pažymėjo, kad Visuomenės informavimo bei dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai taip pat numato, kad pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį. Tuo metu, kai pareiškėja pateikė savo 2013-07-17 pasiūlymą, draustinio ribų bei tvarkymo planų projektai jau buvo baigiami derinti.

Atsakovės atstovai  teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

 

S k u n d a s   a t m e s t i n a s

 

Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pasiūlymų rengiant specialiojo plano sprendinius,  susijusius su jos žemės sklypu planuojamos teritorijos žemėje.

Nustatyta, kad VSTT yra Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio (toliau – ir Draustinis) teritorijos, į kurią patenka pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis 1,1504 ha žemės sklypas, specialiojo planavimo procedūros, prasidėjusios 2011-07-26 (VSTT 2011-07-26 įsakymas Nr. V-191), organizatorius. Pareiškėja, kaip minėtos žemės savininkė, 2013-07-17 buvo pateikusi savo pasiūlymus dėl specialiojo plano sprendinių, kurie susiję su jos valdoma planuojamos teritorijos žeme (b. l. 43). Atsakovė ginčo raštu informavo pareiškėją, kad jos žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) beveik visas į minėtą draustinį pateko dar 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos nutarimu Nr. I-2913 steigiant draustinį. Paaiškino, kad Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendinių šiame planavimo etape keisti negali, nes ribų ir tvarkymo planų projektai yra baigti, viešai apsvarstyti, šiuo metu baigiami derinti su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis  (b. l. 41-42).

Pareiškėja su 2013-10-24 skundu kreipėsi į  Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl VSTT rašto panaikinimo, tačiau teismas 2013-10-31 nutartimi jos skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja neišnaudojo privalomos ikiteisminės tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarkos, neskundė jo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (b. l. 9-10).

Nesutikdama su VSTT raštu pareiškėja 2014-01-24 pateikė skundą Inspekcijai, kuri 2014-02-25 raštu informavo pareiškėją, kad Griovių geomorfologinis draustinis buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos nutarimu Nr. I-2913. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 32 straipsnio 1 dalies nuostatas, pasiūlymai teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui gali būti pateikti raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu. Kadangi pasiūlymą VSTT dėl specialiųjų planų sprendinių pareiškėja pateikė nesilaikydama Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. jau po 2012-12-06 vykusio viešojo susirinkimo, kuriame visuomenė buvo supažindinta su specialiųjų planų sprendiniais, jos prašymas netenkintas (b. l. 46-47).

Todėl šiuo atveju nagrinėtinas administracinis ginčas dėl nurodytų pareiškėjos pasiūlymų. Pareiškėja 2013-07-17 teikė siūlymą, neįtraukti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į Griovių geomorfologinis draustinio teritorijos ribas, o VSTT 2013-08-01 nepriėmė pasiūlymo, teigdama, kad Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendinių šiame planavimo etape keisti negali, nes ribų ir tvarkymo planų projektai jau yra parengti, viešai apsvarstyti ir šiuo metu baigiami derinti su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis. Viešo susirinkimo metu (2012-12-06) pritarta Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendiniams. Teismo posėdyje atsakovų atstovai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-10-28 nutarimu Nr. 1144 patvirtino Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planą. 

Teismo vertinimu šioje byloje turi būti taikytinos specialios nagrinėjamiems ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti skirtos Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad planavimo organizatorius (šiuo atveju VSTT), išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus (pareiškėjos pasiūlymus), parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms; pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu; atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos; valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija (Statybos inspekcija) per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

Įvertinus šias teisės aktų normas, darytina išvada, kad aptariami pasiūlymai neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio, tai aiškiai parodo sąvokos „pasiūlymai“  lingvistinis aiškinimas ir šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad, gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui (VSTT ) bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai (Inspekcijai) privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, išaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais, ar teismui skundžiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos (Inspekcijos) sprendimas dėl pasiūlymų atmetimo gali būti pripažintas teisėtu.

Iš VSTT rašto (b. l. 41-42) į minėtus pareiškėjos 2013-07-17 pasiūlymus (b. l. 43) bei skundžiamo Inspekcijos  2014-02-25 rašto (b. l. 46-47) į pareiškėjos 2014-01-24 skundą (b. l. 38-39) matyti, kad juose yra nurodyti argumentai, dėl kurių pareiškėjos minėtas pasiūlymas buvo atmestas. Vadinasi šie atsakymai atitinka aukščiau nurodytą Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl būtinumo motyvuotai atsakyti apie pasiūlymų atmetimo priežastis. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) yra ne kartą konstatavęs, kad Įstatymo 32 straipsnyje nurodyti pasiūlymai neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui, tačiau aptariamoje teisės normoje yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis: laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotu raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-201/2009, Nr. A502-910/2009, Nr. A143-32/2011).

Kadangi pagal Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas nurodyti pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų neturi privalomojo planavimo organizatoriui pobūdžio, tačiau tokius pasiūlymus pateikusio asmens teisių bei įstatymo saugomų interesų apsaugos užtikrinimo požiūriu nurodyti pasiūlymai yra būdas apsaugoti asmens teises bei įstatymų saugomus interesus teritorijų planavimo procedūros eigoje. Pasiūlymus pateikusiam asmeniui pasinaudojus Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybe kreiptis į teismą, jo nurodytos (tariamai) pažeistos teisės arba (tariamai) pažeisti šio asmens saugomi interesai gali būti ginami teismo ABTĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad materialiosios teisės taikymo atveju teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, ar asmuo turi įstatymų nustatytas teises ar saugomus interesus, apie kurių pažeidimą jis teigia, taip pat nustatyti, ar jo nurodyti pažeidimai buvo iš tikrųjų padaryti. To nenustačius, paduotas skundas materialiosios teisės taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu.

Pareiškėja savo teisių pažeidimą grindžia Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų nuostatomis, nustatančiomis teritorijų planavimo tikslus: suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (7 p.); skatinti investicijas socialiniam ekonominiam vystymui (8 p.). Pareiškėja skunde teigia, kad jokių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų ar registre įregistruotų žemės naudojimo apribojimų dėl šio žemės sklypo nustatyta nebuvo, 2013 m. liepos mėn. pareiškėja sužinojo, kad VSTT 2011-07-26 įsakymu Nr. V-191 pradėtas rengti Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektas, pagal kurį draustinio ribos yra dar labiau praplėstos, dėl ko į draustinio teritoriją patenka jau ne dalis, bet visas žemės sklypas.

Teismas su pareiškėjos teiginiais sutikti negali, nes jos, kaip žemės savininkės, teisinė padėtis skundžiamais sprendiniais nėra pakeista, pareiškėjos iki planavimo procedūros pradžios turimos teisės pagal skundžiamus sprendinius nesikeičia (žemės sklypo paskirtis - žemės ūkio). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyta tariamai pažeista teisė negali būti teismo ginama, nes ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies taikymo prasme pareiškėjos interesas nėra įstatymų saugomas, pareiškėjo nurodyti argumentai šioje situacijoje nesuteikė pareiškėjai teisės į jos nurodytos žemės paskirties pakeitimą. Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (b. l. 44-45) aiškiai nurodyta, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) beveik visas į minėtą draustinį pateko dar 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos nutarimu Nr. I-2913 steigiant draustinį, šiame etape keisti Draustinio ribų ir tvarkymo planų sprendinių negalima dar ir tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28  nutarimu  Nr. 1144 patvirtintas Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planas į kurio teritoriją patenka visas pareiškėjo žemės sklypas. Be to Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrajame  plane, kuris patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009-09-30 sprendimu Nr. 13-323, teritorija, kurioje yra Žemės sklypas, priskirta ypač saugomų teritorijų konservacinės krypties žemės naudojimo zonai (S). Šioje zonoje reglamentuota instituciškai ir įstatymiškai organizuota konservacija, apsaugos vystymas, tausojantis miškų ūkis, ekologinis žemės ūkis, ekstensyvi, pažintinė rekreacija, tačiau gyvenamųjų teritorijų plėtra minėtoje zonoje  negalima, išskyrus kaimo gyvenvietes ar  jos dalis patenkančias į saugomas teritorijas, kurios vystomos sutinkamai su saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo rėžimu. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjos teisės yra bendro pobūdžio, t. y. jos nenustato konkrečių atskirų asmenų arba jų grupių teisių ir nesuteikia kokių nors prioritetų atskiriems planavimo procese dalyviams arba asmenims, kurie turi vienokį ar kitokį interesą dėl planavimo rezultatų; be to, teisės normos turi būti taikomos kartu su 3 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato konkrečių teritorijų planavimo tikslus, t. y. pareiškėjos nurodytos nuostatos yra skirtos nustatyti konkrečių teritorijų (šiuo atveju Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio  teritorijos) planavimo tikslus, o tai, pagal bylos duomenis, jau buvo padaryta parengiamajame minėto specialiojo planavimo etape, specialus Draustinio planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Todėl pareiškėjo tariamai pažeistų teisių gynimas negali būti siejamas su Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų taikymu.

Vadinasi, pareiškėja neįrodė savo suinteresuotumo, t. y. aplinkybių, kaip pasikeistų jos teisinė padėtis tenkinus skundą, nes jos valdomo žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1144 patvirtintas Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planas, į kurio teritoriją patenka ir pareiškėjos žemės sklypas, taigi, net ir panaikinus ginčo sprendimus pareiškėjos nurodyti teisės interesai negalėtų būti apginti.

Pareiškėja teigia, kad 2005-11-21 įsigyjant žemės sklypą, jokie specialieji žemės ir miško naudojimo sąlygų apribojimai dėl saugomų teritorijų Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti, todėl buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai vystyti gyvenamųjų namų statybą.

Teismas su šiais teiginiais sutikti negali, nes jos valdomo žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, šis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) beveik visas į minėtą draustinį pateko dar 1992-09-24 Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos nutarimu Nr. I-2913 steigiant draustinį.  Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo. Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų ribojamas atskirų gamtos aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų (2005-05-13, 2006-03-14 nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime taip pat nurodė, jog „Žemės, miškų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, pripažinimas turinčiais valstybinę reikšmę suponuoja santykių, susijusių su tokių objektų priežiūra, apsauga ir naudojimu, ypatingą teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į minėtų objektų ypatingą išliekamąją vertę, svarbą, būtinybę juos išsaugoti ateities kartoms, tokiems objektams, palyginti su kitais objektais, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas. Pažymėtina, kad valstybė pagal Konstituciją turi pareigą rūpintis ir tais valstybinės reikšmės gamtos objektais, kurie nuosavybės teise priklauso ne valstybei, bet kitiems asmenims, užtikrinti jų apsaugą. <...>“.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad VSTT 2013-08-01 sprendimas Nr.(3)-V3-1835(12.1) ir Inspekcijos 2014-02-25 sprendimas Nr.(6.3)-2D-3146, yra teisėti ir pagristi, jie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams,  yra priimti kompetentingų subjektų, nepažeidžiant taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčo sprendimų skunde išdėstytais argumentais.

Teismui konstatavus, kad ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2014-10-28 nutarimu Nr. 1144 patvirtinus Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio ribų planą, nėra pagrindo įpareigoti VSTT tvirtinant Griovių geomorfologinio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektą, žemės sklype, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), palikti buvusias Griovių geomorfologinio draustinio ribas, į draustinio teritoriją neįtraukiant viso žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškėjos UAB „Ąžuolas Lazdynuose“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

  Teisėjai                                                                 Bronius Januška

 

 

                                                                                Henrikas Sadauskas

 

 

                                                                                Liudmila Zaborovska