Civilinė byla Nr. e2-55-1098/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19391-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3; 2.1.5.1.2.2; 2.2.2.8.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,
sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,
dalyvaujant ieškovams G. B. ir A. B.,
atsakovams D. J., L. J. ir jų atstovei advokatei Mildai Volkovienei,
tretiesiems asmenims P. J., D. K., Ž. P.,
viešame teismo posėdyje faktiškai ir vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir G. B. patikslintą ieškinį atsakovams D. J., L. J. ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. J., Ž. P., D. K..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovai A. B. ir G. B. (toliau – ieškovai), šalindami ieškinio trūkumus, kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams D. J. ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – bendrija), prašydami:1) panaikinti 2018 m. kovo 23 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimus, kuriais buvo patvirtinta susirinkimo darbotvarkė, nuspręsta likviduoti bendriją bei bendrijos likvidatore skirti D. J.; 2) panaikinti 2018 m. kovo 23 d. bendrijos narių susirinkimo protokolo dalį, numatančią, jog „Bendrija maža, likęs tik vienas narys“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti ieškovų A. B. ir G. B. ieškinį dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. kovo 23 d. atsakovo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimo protokolo dalį, numatančią, jog „Bendrija maža, likęs tik vienas narys“, likusius ieškinio reikalavimus priimti.
3. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad jiems priklauso patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Ieškinio pateikimo metu dar buvusių nepilnamečių P. ir L. J. įstatymine atstove save laiko atsakovė D. J., kuri save laiko ir bendrijos pirmininke. Ieškovai laiko save bendrijos nariais nuo patalpų įsigijimo (2004 m.) momento, inicijavę 2018 m. balandžio 19 d. bendrijos narių susirinkimą. Apie minėtą susirinkimą buvo pranešta namo (duomenys neskelbtini), butų, patalpų savininkams: P. ir L. J., pasirašytinai įteikiant jų atstovei D. J. pranešimą apie bendrijos susirinkimą. Ž. P. pranešimai ir dokumentai išsiųsti jo elektroniniu adresu bei popieriniame variante įmetant į pašto dėžutę. D. K. prašymu pranešimas kartu su dokumentais įmestas į pašto dėžutę. Apie susirinkimą tinkamai informavus bendrijos narius, 2018 m. balandžio 19 d. 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), vyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Kviesti asmenys (P. ir L. J. (jų įstatyminė atstovė D. J.), D. K., Ž. P. į susirinkimą neatvyko, nors jiems buvo siunčiamos SMS žinutės ir bandoma susisiekti telefonu, neatvykimo priežastys nežinomos. Gavę 2018 m. kovo 30 d. pranešimą apie 2018 m. balandžio 19 d. bendrijos narių susirinkimą, Ž. P. ir D. K. ieškovams žodžiu nurodė, kad jie nėra bendrijos nariai. Gavusi 2018 m. kovo 30 d. pranešimą apie 2018 m. balandžio 19 d. šaukiamą (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo savininkų bendrijos narių visuotinį susirinkimą, atsakovė D. J., prisistatanti kaip savo nepilnamečio sūnaus L. J. įstatyminė atstovė, inicijavo bendrijos likvidavimą. Anot ieškovų, atsakovė D. J. atgaline data surašė 2018 m. kovo 23 d. protokolą dėl bendrijos likvidavimo, kurį VĮ Registrų centrui pateikė tik 2018 m. balandžio 12 d. Pažymi, kad iki šios dienos ieškovai neturi ir viešai prieinamuose registruose nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. J. yra bendrijos pirmininkė. VĮ Registrų centro išrašuose bendrijos pirmininku nurodytas E. J.. Iš pastato savininkų sąrašo matyti, jog D. J. apskritai nėra pastato patalpų savininkė. Anot ieškovų, šios ir kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad D. J., vienasmeniškai inicijavusi bendrijos likvidavimą, pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai. Vienasmeniškas D. J. sprendimas likviduoti bendriją, apie kurį nebuvo informuoti bendrijos nariai savininkai, yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
4. Ieškovai paaiškina, kad 2018 m. balandžio 19 d. susirinkimo metu buvo nutarta bendrijos pirmininke išrinkti A. B., nemokant atlygio. Įvykus susirinkimui, norėdami užregistruoti 2018 m. balandžio 19 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą Registrų centre, ieškovai sužinojo, kad bendrija vienasmeniškai ir neteisėtai D. J. likviduota 2018 m. kovo 23 d. Pažymi, kad jeigu dar 2018 m. kovo 23 d. ginčijamo susirinkimo metu būtų pritarta bendrijos likvidavimui, bendrijos likvidavimą inicijavusi ir save bendrijos pirmininke laikanti D. J. pranešimo apie 2018 m. balandžio 19 d. bendrijos susirinkimą įteikimo dieną (2018 m. kovo 30 d.) būtų pranešimą įteikusiems ieškovams pasakiusi, jog bendrija likviduota 2018 m. kovo 23 d. sprendimu. Tačiau ieškovai, kurie yra bendrijos nariai, apie 2018 m. kovo 23 d. bendrijos susirinkimą dėl bendrijos likvidavimo informuoti nebuvo, nebuvo į jį kviečiami ir apie bendrijos likvidavimą sužinojo iš viešai prieinamų duomenų, įvykus 2018 m. balandžio 19 d. ieškovų inicijuotam bendrijos susirinkimui, kas visų aplinkybių kontekste patvirtina, kad ginčo protokolas surašytas atgaline data, apie 2018 m. kovo 23 d. sprendimą likviduoti bendriją bendrijos nariai savininkai neinformuoti, todėl ginčo susirinkimo metu priimti nutarimai ir ginčo protokolo dalis, kurioje neteisingai nurodyta, kad bendrijoje yra 1 narys, turi būti panaikinti, kaip neteisėti. Išdėstytos aplinkybės ir teikiami įrodymai, anot ieškovų, patvirtina, kad pranešimas ir 2018 m. kovo 23 d. ginčo susirinkimo protokolas dėl bendrijos likvidavimo VĮ Registrų centrui pateiktas 2018 m. balandžio 12 d., o tai reiškia, jog D. J., gavusi 2018 m. kovo 30 d. pranešimą apie planuojamą susirinkimą, inicijavo atgalinės datos ginčo susirinkimo sprendimų dėl bendrijos likvidavimo, surašymą. Bendrijos nariai savininkai apie 2018 m. kovo 23 d. susirinkimą ir bendrijos likvidavimą nėra informuoti, o bendrijoje balsų daugumą turintys ieškovai ne tik kad nebuvo informuoti apie bendrijos likvidavimą, nebuvo kviečiami į 2018 m. kovo 23 d. susirinkimą, tačiau ir nepritaria bendrijos likvidavimui. Ginčo susirinkimas negali būti laikomas įvykusiu, nes apie ginčo susirinkimą nebuvo pranešta nei vienam bendrijos nariui savininkui. Šias aplinkybes patvirtins liudytojų parodymai. Ginčo protokole klaidingai nurodyta, kad pranešimas apie susirinkimo sušaukimą buvo paskelbtas 2018 m. kovo 7 d. bendrijos būstinėje ir kad savininkai bendrijos nariai informuoti asmeniškai žodžiu – ieškovai jokio pranešimo apie ginčo susirinkimą negavo, žodžiu informuoti taip pat nebuvo, nieko apie ginčo susirinkimą nežinojo, taip pat nebuvo informuoti apie ginčo susirinkimo darbotvarkę, nors yra patalpų savininkai ir bendrijos nariai. Iš ginčo protokolo taip pat matyti, kad ginčo protokole nurodyta ginčo susirinkimo darbotvarkė (1. Dėl bendrijos likvidavimo; 2. Dėl bendrijos likvidatoriaus), taip pat nurodyta klaidinga informacija, neva „Bendrija maža, likęs tik vienas narys“ (bendrijoje yra keturi nariai). Nuspręsta likviduoti bendriją. Todėl turi būti panaikinti ginčo sprendimai ir ginčo protokolo dalis aptartose ginčo susirinkimo protokolo dalyse. Taip pat pažymi, kad ginčo susirinkime nebuvo išspręstas buvusio bendrijos pirmininko atleidimo klausimas. Ginčo susirinkime turėjo būti išspręstas klausimas dėl buvusio bendrijos pirmininko dokumentų ir štampo perdavimo bendrijos likvidatorei pasibaigus pirmininko įgaliojimams, tačiau tai padaryta nebuvo, kas vėl sudaro pagrindą tenkinti ieškinį.
5. Atsakovė D. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad visų pirma, ieškovai nepagrįstai nurodo esantys bendrijos nariais nuo patalpų įsigijimo momento (2008 m.). Bendrija įsteigta 1996 m. birželio 10 d. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, ieškovai A. ir G. B. patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo 2008 m., galiojant 2001 m. spalio 9 d. įstatymu Nr. IX-532 patvirtintai Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio redakcijai. Tuo metu galioję bendrijos įstatai, įskaitant 8 punkto nuostatą dėl tapimo bendrijos nariu įsigijus nekilnojamąjį turtą, prieštaravo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 2 ir 4 dalims, kuriose buvo nustatyta, kad į bendriją įstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka, o bendrijos nario teises ir pareigas patalpų savininkai įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio nuostatos, 2001 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. IX-532 redakcija, buvo pakeistos pagal Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 nutarimą, pakeitimais įgyvendinant patalpų savininkų laisvo apsisprendimo teisę dėl narystės bendrijoje (žr. įstatymo projekto Nr. IXP-927 aiškinamąjį raštą), bendrijai atsirado pareiga suderinti įstatuose numatytą bendrijos narių įgijimo statusą su nustatytu įstatyme. Byloje nebus ginčo dėl fakto, kad bendrijos įstatai nebuvo pakeisti nei ieškovams įsigyjant nuosavybės teises (2008 metais), nei priimant byloje ginčijamą sprendimą dėl bendrijos likvidavimo. Toks bendrijos narių neveikimas nepaneigia įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo. Kadangi bendrijos visuotinis narių susirinkimas, pasikeitus įstatymui atitinkamai nepakeitė bendrijos įstatų, jie yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintini negaliojančiais (CK 2.46 straipsnio 2 dalis) ir nagrinėjamu atveju būtina tiesiogiai taikyti atitinkamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio nuostatas. Nauja įstatymo redakcija patvirtinta 2012 m. balandžio 12 d. priimtame Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-1967. Pažymėtina, kad šiame įstatyme bendrijos nario statuso įgijimo procedūra expressis verbis nereglamentuota. Kita vertus sistemiškai aiškinant įstatyme aiškiai išskirtas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turimas teises ir bendrijos narių papildomas teises (21 straipsnio 4 ir 5 dalys), narystės bendrijoje pasibaigimo pagrindą – buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui išstojus iš bendrijos (22 straipsnio 1 dalies 1 punktas), galima daryti išvadą, kad dvi būtinos narystėje bendrijoje sąlygos: 1) buto ar kitos patalpos, esančios pastate turėjimas nuosavybės teise; 2) patalpos savininko aiškiai išreikšta valia dėl tapimo bendrijos nariu.
7. Atsakovės teigimu, ieškovai, 2008 m. nusipirkę patalpas, nesikreipė į bendrijos pirmininką ir neišreiškė valios dėl tapimo bendrijos nariais, vien tik nuosavybės teisių į patalpas įgijimo juridinis faktas nesuteikė ieškovams bendrijos nario statuso. Atsižvelgiant į faktą, kad ieškovai ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo bendrijos nariais, vienintelio likusio bendrijos nario sprendimas likviduoti jokios veiklos seniai nevykdžiusią bendriją, kuris nėra niekaip susijęs su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Tikrasis ieškovų pareikšto ieškinio pagrindas matosi iš ieškovų organizuoto 2018 m. balandžio 19 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo darbotvarkės 4 punkto: ,,4) Sprendimai dėl atskiro vandens apskaitos skaitiklio įrengimo; durų angos įrengimo vietoje lango (duomenys neskelbtini), patalpose Nr. (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo į tokio paties tipo keramikines čerpes virš patalpų Nr. (duomenys neskelbtini), pastoginės dalies pietvakarinėje pastato dalyje įstiklinimo, įrengiant atskiras patalpas.“ Ieškovai pastato sienoje savavališkai įrengė durų angą vietoje lango (iš (duomenys neskelbtini) g., patalpose Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. atliko kapitalinio remonto darbus. Tikėtina, kad ieškovų atžvilgiu galėjo buvo pradėta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra ir surašytas privalomasis nurodytas dėl statybos padarinių pašalinimo. Siekdami įteisinti savavališkos statybos padarinius ieškovai organizavo jau minėtą bendrijos visuotinį narių susirinkimą, kurio metu tikėjosi gauti bendrijos pritarimą ieškovų atliktiems savavališkos statybos darbams, o jo pagrindu – atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau ieškovų atliktų statybos darbų įteisinimui yra būtinas name esančių butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas, kurio atitinkamas bendrijos sprendimas negali pakeisti. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto bendrija įpareigojama saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Pavyzdžiui, vykdydama sutarties ir susitarimų sąlygas, bendrija gali skirstyti suvartotos šilumos kiekį bendrijos gyventojams, rinkti iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį bei pervesti juos tiekėjui (bendrijos išoriniai teisiniai santykiai). Tačiau tokios veiklos bendrija nevykdė ir nevykdo, todėl vienintelis likęs bendrijos narys (kitiems bendrijos steigėjams perleidus pastate turėtas patalpas) priėmė sprendimą ją likviduoti. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. balandžio 12 d. bendrija yra įgijusi likviduojamos statusą, visuotiniam bendrijos narių susirinkimui nutarus ją likviduoti. Visus bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, įskaitant sprendimo dėl bendrijos likvidavimo priėmimą, įgyvendino vieninteliu bendrijos nariu esantis L. J., kurio įstatyminė atstovė – D. J.. Taigi, ieškovai nepagrįstai teigia, kad D. J., vienasmeniškai inicijavusi bendrijos likvidavimą, pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai. Priimdama sprendimą likviduoti bendriją D. J. veikė kaip vienintelio bendrijos nario įstatyminė atstovė. Atsakovė neturėjo pareigos apie šaukiamą susirinkimą asmeniškai informuoti ieškovų, kadangi jie nebuvo bendrijos nariai. Apie bendrijos visuotinį narių susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo viešai paskelbta bendrijos patalpose, kaip nustatyta galiojančiame įstatyme ir bendrijos įstatuose.
8. Teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nutarta įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Ž. P. ir D. K..
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi byloje paskirta dokumentų rekvizitų ekspertizė, kurią pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, civilinė byla sustabdyta.
10. Atlikus ekspertizę, pateiktos išvados, kad nustatyti, ar 2007 gruodžio 31 d. prašyme dėl L. J. priėmimo į bendrijos narius esantis apvalus atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA“ yra atspaustas dokumente nurodytu ar kitu metu negalima dėl tiriamojo dalyje nurodytų priežasčių. Nustatyti, ar pateiktas 2007 m. gruodžio 31 d. prašymas dėl L. J. priėmimo į bendrijos narius išspausdintas ir pasirašytas 2007 m. gruodžio 31 d. negalima, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras neturi metodikos dokumentų pagaminimo datai nustatyti.
11. Ieškovai 2021 m. lapkričio 29 d. patikslino ieškinį, t. y. prašydami pakeisti trečiojo asmens L. J. procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo.
12. Atsakovai D. J. ir L. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą 2021 m. lapkričio 29 d. ieškinį, prašo patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas analogiškais argumentais, kurie buvo išdėstyti atsakovės D. J. atsiliepime į pirminį ieškinį.
13. Teismo posėdžių metu ieškovai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2018 m. kovo 23 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimų panaikinimo.
14. Teismo posėdžių metu atsakovė D. J. ir abiejų atsakovų atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį atmesti.
15. Teismo posėdžio metu atsakovas L. J. paaiškino, kad palaiko mamos D. J. (atsakovės) paaiškinimus. Nurodė, kad 2020 m. jam sukako 18 metų. Apie 2018 m. kovo 23 d. susirinkimą nieko papasakoti negali, nes tuo metu dar buvo nepilnametis. Prisimena tik tai, kad pranešimas apie susirinkimą buvo pakabintas skelbimo lentoje, susirinkime dalyvavo dviese su mama D. J.. Kokia informacija buvo parašyta skelbime, negalėjo pasakyti. 2018 m. kovo 23 d. buvo bendrijos susirinkimas, dokumentus už jį pasirašė D. J.. Kelintą valandą buvo susirinkimas, neatsimena. Dokumentai iki susirinkimo jau buvo paruošti, reikėjo tik pasirašyti.
16. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. J. paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog brolis yra bendrijos narys, kad mama su juo turėjo pasirašyti likvidavimo sutartį. Kai 2018 m. kovo 23 d. vyko bendrijos susirinkimas, jis tuo metu pietavo restorane, su mama ir broliu kartu nebuvo. Iki susirinkimo kartu su mama D. J. buvo nuvažiavę pas tėvą pasitarti, ką daryti toliau su bendrija. Tėvas pasiūlė sušaukti susirinkimą ir bendriją likviduoti, ką mama ir padarė. Apie būsimą 2018 m. balandžio 19 d. surinkimą jokio pranešimo negavo. Savęs nelaiko bendrijos nariu.
17. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. K. atsisakė duoti paaiškinimus.
18. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Ž. P. paaiškino, kad 2018 metais sužinojo, jog yra bendrija. Su ieškovu susitarė, kad šauks susirinkimą. Į susirinkimą pakvietė D., tačiau ji pasakė, kad į susirinkimą neateis. Iš viso buvo du susirinkimai, į kuriuos neatėjo. Po metų su broliu sužinojo, kad bendrija yra likviduota. Visiems trims (jam, mamai ir broliui) priklauso žemė, kai panaikino bendriją, atsirado pareiga mokėti žemės mokestį. Į susirinkimą atėjo su mama, bendrijos nariai yra visi namo bendrasavininkai, bendrijos pirmininkas buvo E. J.. Po E. J. bendrijos pirmininkė buvo D. J.. Kodėl protokole parašyta, kad jis su broliu neatvyko į susirinkimą, nežino. Jo seneliai nebuvo įstoję į bendriją.
19. Teismo posėdžio metu liudytoja S. M. paaiškino, kad 2004 m. pardavė ieškovams patalpas. Ieškovai nesidomėjo apie jos narystę bendrijoje. Kaip patalpos savininkė ji su vyru buvo bendrijos nariais. Tuo metu bendrijos pirmininkas buvo E. J., bendrijos įsteigimo tikslas buvo gauti leidimus, išsinuomoti žemę. Bendrijoje buvo tik du nariai, M. M. ir D. K. nebuvo bendrijos nariais.
20. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. paaiškino, kad jis, sutuoktinė S. M. ir E. J. įkūrė bendriją. E. J. buvo bendrijos pirmininkas. 2004 m. jis dalį patalpų pardavė ieškovams, kurie pirko patalpas per lizingo bendrovę. Lizingo bendrovė buvo patalpų savininkė, ieškovai savininkais tapo 2008 metais. Visi bendrijos dokumentai buvo pas E. J. ir jo žmoną D. J.. Dėl ieškovų įstojimo į bendriją prašymas buvo pateiktas E. J.. Perleidžiant patalpas ieškovams jis su žmona buvo bendrijos nariais. Bendrijos tikslas – palengvinti atlikti remontus, rekonstrukcijas ir pan.
21. Teismo posėdžio metu liudytoja S. N. paaiškino, kad jos tėvai nebuvo bendrijos nariais. Ieškovai buvo bendrijos nariais, prisimena, kad ieškovai sprendė klausimus dėl langų ir pan. Anot liudytojos, bendrijos nariais buvo E. J. ir jo žmona D. J., vėliau į bendriją įstojo ieškovai, M. M..
22. Teismo posėdžio (2019 m. kovo 19 d.) metu liudytojas E. J. parodė, kad jo iniciatyva buvo įsteigta bendrija. Po bendrijos įsteigimo niekas neteikė jam prašymų dėl įstojimo į bendriją. Ieškovai jam taipogi neteikė jokių prašymų dėl įstojimo į bendriją. Anot jo, norint tapti bendrijos nariu, jokio prašymo nereikėjo jam teikti. Formaliai nuo bendrijos įsteigimo jis buvo pirmininku ir niekas jo nebuvo atstatydinęs iš šių pareigų, tačiau faktiškai jis jokių pirmininko funkcijų nevykdė.
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
23. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų, atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovams A. ir G. B. nuosavybės teise priklauso patalpos, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (79,51 kv. m.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (57,48 kv. m.), esančios (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui D. K. priklauso 4479/6934 dalys, trečiajam asmeniui Ž. P. priklauso 2455/6934 dalys gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (69,34 kv. m.). Atsakovui L. J. ir trečiajam asmeniui P. J. po ½ dalį priklauso maitinimo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (207,51 kv. m.). Remiantis 1996 m. gegužės 21 d. steigiamojo protokolo duomenimis, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijos steigėjais buvo E. J. ir S. M.. Remiantis Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrija buvo įsteigta ir bendrijos įstatai įregistruoti – 1996 m. birželio 10 d. Nuo pat bendrijos įsteigimo momento iki 2018 m. balandžio 12 d., kai viešajam registrui buvo pateikti duomenis apie paskirtą bendrijos likvidatorę D. J., bendrijos vadovu buvo paskirtas E. J.. Byloje nėra ginčo, kad nuo bendrijos įsteigimo momento iki ginčijamų bendrijos narių susirikimo sprendimų priėmimo (2018 m. kovo 23 d.) galiojo ir nebuvo pakeista 1996 m. birželio 10 d. bendrijos įstatų redakcija. Byloje dalyvaujančio atsakovo L. J. vardu prašymą dėl įstojimo į bendriją 2007 m. gruodžio 31 d. pateikė jo mama, įstatyminė atstovė D. J., kadangi prašymo pateikimo metu jis buvo nepilnamečiu.
24. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl 2018 m. balandžio 19 d. bendrijos narių visuotinio susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumo, todėl šiuo klausimu teismas iš esmės nepasisako.
25. Ieškovai ginčija atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijos 2018 m. kovo 23 d. narių susirinkimo sprendimus, susijusius su bendrijos likvidavimu. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovai ginčijamų sprendimų priėmimo metu nebuvo bendrijos nariais, ginčijamas sprendimas likviduoti bendriją nėra susijęs su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, todėl nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų.
26. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija įsteigta 1996 m. birželio 10 d., kai galiojo originali Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija, priimta 1995 m. vasario 21 d. įstatymu Nr. I-798. Pagal steigimo metu galiojusį įstatymo 16 straipsnį bendrijos nariai buvo namų patalpų savininkai, o bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos. Ieškovai A. ir G. B. patalpas, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo 2008 m., galiojant 2001 m. spalio 9 d. įstatymu Nr. IX-532 patvirtintai Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio redakcijai. Tuo metu galioję bendrijos įstatai, įskaitant 8 punkto nuostatą dėl tapimo bendrijos nariu įsigijus nekilnojamąjį turtą, prieštaravo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 2 ir 4 dalims, kuriose buvo nustatyta, kad į bendriją įstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka, o bendrijos nario teises ir pareigas patalpų savininkai įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos. Atsižvelgiant į tai, kad Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio nuostatos, 2001 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. IX-532 redakcija, buvo pakeistos pagal Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimą, pakeitimais įgyvendinant patalpų savininkų laisvo apsisprendimo teisę dėl narystės bendrijoje (žr. įstatymo projekto Nr. IXP-927 aiškinamąjį raštą), (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai atsirado pareiga suderinti įstatuose numatytą bendrijos narių įgijimo statusą su nustatytu įstatyme.
27. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad bendrijos įstatai nebuvo pakeisti nei ieškovams įsigyjant nuosavybės teises (2008 metais), nei priimant byloje ginčijamus sprendimus dėl bendrijos likvidavimo. Sutiktina su atsakovų pozicija, kad toks bendrijos narių neveikimas nepaneigia įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo. Kadangi bendrijos visuotinis narių susirinkimas, pasikeitus įstatymui atitinkamai nepakeitė bendrijos įstatų, jie laikytini prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintini negaliojančiais (CK 2.46 straipsnio 2 dalis). Esant tokiai situacijai nagrinėjamu atveju būtina tiesiogiai taikyti atitinkamas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio nuostatas.
28. Nauja įstatymo redakcija patvirtinta 2012 m. balandžio 12 d. priimtame Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-1967. Pažymėtina, kad šiame įstatyme bendrijos nario statuso įgijimo procedūra expressis verbis nereglamentuota. Kita vertus, sistemiškai aiškinant įstatyme aiškiai išskirtas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turimas teises ir bendrijos narių papildomas teises (21 straipsnio 4 ir 5 dalys), narystės bendrijoje pasibaigimo pagrindą - buto ir kitų patalpų (pastato) savininkui išstojus iš bendrijos (22 straipsnio 1 dalies 1 punktas), galima daryti išvadą, kad dvi būtinos narystėje bendrijoje sąlygos: 1) buto ar kitos patalpos, esančios pastate turėjimas nuosavybės teise; 2) patalpos savininko aiškiai išreikšta valia dėl tapimo bendrijos nariu.
29. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu ieškovai neįrodė, kad 2008 m. nusipirkę patalpas, jie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir išreiškė aiškią valią dėl tapimo bendrijos nariais (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas buvęs bendrijos pirmininkas E. J. aiškiai parodė, kad jokių ieškovų prašymų dėl įstojimo į bendriją nebuvo gavęs, ką patvirtino ir duodamas parodymus notarui. Teismo vertinimu, vien ieškovų paaiškinimai ir liudytojo M. M. parodymai, kad ieškovai teikė tokio pobūdžio prašymą bendrijos pirmininkui, tačiau pastarasis jo nepriėmė, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes M. M. galimai yra suinteresuotas duoti ieškovams palankius parodymus, nes ieškovą ir šį liudytoją siejo atstovavimo teisiniais santykiai skyrybų byloje.
30. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, iš esmės sutinka su atsakovų argumentais, kad vien tik nuosavybės teisių į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įgijimo juridinis faktas nesuteikė ieškovams bendrijos narių statuso. Tačiau teismo vertinimu, tokios išvados padarymas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovai, kaip patalpų savininkai, neturi teisės ginčyti bendrijos narių susirinkimo sprendimo dėl bendrijos likvidavimo.
31. Pažymėtina, kad steigdami bendriją daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai siekia savanoriškai vienytis bendram tikslui – valdyti bendrąją nuosavybę. Savanoriškumas – konstitucinė garantija, sauganti nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš asmens valią. Ši garantija reiškia, kad susivienijimas, bendrija ar asociacija įsteigiami dalyvaujant tiems subjektams, kuriems ši steigimo teisė įtvirtinta teisės normose ir esant (išreiškiant savo valią) privalomam turinčių teisę naudotis šia teise asmenų skaičiui. Asmenys, turintys teisę steigti bendriją, turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimą dėl įsteigimo teisėtumo.
32. Teismo vertinimu, bendrijos narių susirinkimo sprendimas dėl bendrijos likvidavimo yra ultima ratio padarinys, turintis įtakos visiems daugiabučių namų patalpų savininkams, todėl ją turintys teisę steigti daugiabučio namo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, tarp jų ir ieškovai, turi aiškų materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
33. Ieškovai laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista 2018 m. kovo 23 d. bendrijos susirinkimo organizavimo tvarka.
34. Pažymėtina, kad bendrijos įstatų 22 punkte numatyta, kad apie įvyksiantį susirinkimą nariai informuojami raštu, ir paskelbiama susirinkimo dienotvarkė. Įstatų 23 punkte numatyta, kad Bendrijos narių susirinkimas laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė bendrijos narių, įgaliotinių susirinkimas – jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 įgaliotinių. Neatvykus į susirinkimą nustatytam narių skaičiui, per 2 (dvi) savaites gali būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip ¼ narių arba ½ įgaliotinių. DNSB įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.
35. Remiantis išdėstytu įstatyminiu reguliavimu, bendrijos įstatais, tam, kad bendrijos narių ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas būtų laikomas teisėtu, atsakovė privalėjo raštu informuoti bendrijos narius, visų butų ir kitų patalpų savininkus apie įvyksiantį susirinkimą, paskelbti susirinkimo dienotvarkę (įstatų 22 punktas), tai padaryti ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos, kartu paskelbiant susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais (DNSB įstatymo 11 straipsnio 2 dalis), parengti ir susirinkime patvirtinti bendrijos veiklos metinę ataskaitą (DNSB įstatymo 19 str.). Ginčo susirinkimas būtų laikomas teisėtu, jei jame dalyvautų ne mažiau kaip pusė bendrijos narių.
36. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė D. J. iš esmės neginčijo aplinkybių, kad apie ginčijamą susirinkimą raštu visiems pastato patalpų savininkams pranešta nebuvo. Anot atsakovės, pranešti raštu apie ginčijamą susirinkimą vieninteliam tuo metu buvusiam bendrijos nariui atsakovui L. J., kaip E. J. ir D. J. nepilnamečiui sūnui, poreikio nebuvo, todėl ji, kaip L. J. motina, tiesiog atsivedė savo tuo metu nepilnametį vaiką į šeimos restoraną papietauti ir kartu įforminome seniai pamirštos bendrijos likvidavimą. Ieškovai, kai patalpų savininkai, apie 2018 m. kovo 23 d. bendrijos susirinkimą dėl bendrijos likvidavimo informuoti nebuvo, nebuvo į jį kviečiami. Įvertinus ieškovų ir atsakovės D. J. paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, labiau tikėtina, kad ieškovai apie bendrijos likvidavimą sužinojo iš viešai prieinamų duomenų, įvykus 2018 m. balandžio 19 d. jų inicijuotam bendrijos susirinkimui, kas visų aplinkybių kontekste (jog 2018 m. kovo 23 d. ginčo susirinkimo protokolas VĮ Registrų centrui pateiktas tik 2018 m. balandžio 12 d., apie ginčo susirinkimą nebuvo informuoti patalpų savininkai, pranešimas apie ginčo susirinkimą nepasirašytas) patvirtina, kad ginčijamo bendrijos susirinkimo protokolas galimai buvo surašytas atgaline data.
37. Kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. kovo 7 d. nepasirašyto pranešimo, jame pateikta informacija apie šaukiamą 2018 m. kovo 23 d. bendrijos susirinkimą, kuro metu bus sprendžiami klausimai dėl bendrijos likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo. Byloje nėra įrodymų, kad būtent tokio tūrinio pranešimas buvo tinkamai išviešintas ginčo pastato patalpose (CPK 178 straipsnis). Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu išsamiai negalėjo paaiškinti ir patys atsakovai D. ir L. J., taip pat trečiasis asmuo P. J., kurie skirtingai aiškino kur ir kokiomis aplinkybėmis šis pranešimas buvo iškabintas. Nors faktiškai pažeisti procedūriniai bendrijos susirinkimo sušaukimo tvarkos reikalavimai, šie pažeidimai iš esmės pažeidė ieškovų teises ar sukėlė jiems ir/ar kitiems patalpų savininkams neigiamas pasekmes.
38. Sutiktina su ieškovų argumentais, kad ginčijamo bendrijos susirinkimo metu turėjo būti išspręstas, bet nebuvo išspręstas buvusio bendrijos pirmininko atleidimo klausimas, taip pat klausimas dėl buvusio bendrijos pirmininko dokumentų ir antspaudo perdavimo bendrijos likvidatorei pasibaigus pirmininko įgaliojimams, todėl šis pažeidimas taip pat sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais ginčijamus bendrijos nutarimus.
39. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčijami 2018 m. kovo 23 d. bendrijos narių susirinkimo nutarimai dėl bendrijos likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo, turintys įtakos visiems daugiabučių namų patalpų savininkams, prieštarauja įstatymų normoms, pažeidžia ieškovų ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus, todėl yra teisinis pagrindas šiuos nutarimus pripažinti negaliojančiais.
40. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
41. Nagrinėjamu atveju ieškovai be patikslinto ieškinio reikalavimų, kuriais prašė pripažinti negaliojančiais bendrijos susirinkimo sprendimus, susijusius su bendrijos likvidavimu, taip pat prašė pripažinti negaliojančiu bendrijos susirinkime surašytame protokole užfiksuotą teiginį „Bendrija maža, likęs tik vienas narys“. Teismas, įvertinęs šio ieškinio reikalavimo pobūdį, konstatuoja, kad visiškai nesvarbu, ar bus/nebus panaikintas teiginys, užfiksuotas protokole kaip priežastis, kodėl buvo priimti ginčijami sprendimai, tai nesukurs jokio materialaus teisinio efekto, tai yra, nepaisant šio teiginio (kuris nėra bendrijos narių sprendimas) buvimo/nebuvimo, nebus paneigtas/įrodytas faktas, kad bendrijoje yra/nėra tik vienas narys.
42. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nutraukiama civilinės bylos dalis pagal ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą panaikinti 2018 m. kovo 23 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimo protokolo dalį, numatančią, jog „Bendrija maža, likęs tik vienas narys“, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
43. Teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei D. J. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijos (juridinio asmens kodas 125241394) likvidavimo procedūrų tęsimu, panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovų G. B. ir A. B. patikslinto ieškinio reikalavimą panaikinti 2018 m. kovo 23 d. atsakovės (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimo protokolo dalį, numatančią, jog „Bendrija maža, likęs tik vienas narys“.
Panaikinti 2018 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijos narių susirinkimo sprendimus, kuriais buvo patvirtinta susirinkimo darbotvarkė, nuspręsta likviduoti bendriją bei bendrijos likvidatore skirti D. J..
Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo bendrijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) likvidavimo procedūrų tęsimu, panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jelena Leščinskienė