Baudžiamoji byla Nr. 1S-70-491/2022

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

                                (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,  

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. N., skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

nustatė:

1.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartimi E. N., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurios taikymas jam buvo tęsiamas iki šiol.

2.       Skundžiama apylinkės teismo nutartimi E. N. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad nors E. N. psichikos būklė yra gerėjanti, tačiau ji išlieka nepakankami stabili, jo socialinis pavojingumas nesumažėjęs, todėl jam turi būti tęsiamas priverstinis gydymas stacionare tomis pačiomis sąlygomis.

3.       Skundu asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. N., prašo jam taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į jo ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde jis nurodo, kad jis yra visiškai sveikas, todėl toliau gali gydytis ambulatoriškai, būstą nuomotų arba jo motina jam jį nupirktų.

4.       Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.   

5.       Skundas atmetamas.

6.       Kaip galima suprasti iš skundo turinio, apelianto teigimu, jo psichikos būklė yra pagerėjusi ir jis toliau gali gydytis ambulatoriškai. Tačiau su tuo negalima sutikti. Susipažinus ir įvertinus byloje esančius duomenis apie E. N. psichikos būklę, gydytojų specialistų nuomonę ir jų situacijos vertinimą, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad E. N. psichikos būklė šiuo metu dar nėra pakankamai stabili, jis nepakankamai kritiškas nei savo ligai, nei padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl dar nėra galimybės jo priverstinio gydymo tęsti ambulatoriškai.  

7.       Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinę sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

8.       Apylinkės teismas, vadovaudamasis Komisijos 2022 m. gegužės 12 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, padarė rašytiniais bylos dokumentais bei proceso dalyvių paaiškinimais pagrįstą išvadą, kad E. N. psichikos būklė išlieka nepakankamai stabiliai pagerėjusi, jis nepakankamai kritiškas ligai, jo socialiniai ryšiai nepakankami, todėl dar yra būtinas jo tolesnis gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas ir šiuo atveju svarbią reikšmę įgyja gydytojų psichiatrų išvados bei rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal Komisijos medicininės apžiūros išvadą šiuo atveju nustatyta, kad

9.       Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. 

10.       Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė esminių aplinkybių, kurios paneigtų E. N. nepalankios Komisijos medicininės apžiūros išvados duomenis. Kaip matyti iš bylos, E. N. psichikos būklė yra pagerėjusi. Kita vertus, E. N. klinikoje dar išlieka sutrikusi socialinė adaptacija, nenuoseklus, paralogiškas mąstymas, kritikos stoka savo tokiai būklei. Atsižvelgus į tai bei įvertinus, kad E. N. neturi stiprių socialinių ryšių, jo motina gyvena užsienyje, jo ambulatorinis gydymas nebūtų efektyvus dėl nepakankamos jo vaistų vartojimo, lankymosi pas gydytoją, elgesio kontrolės. Taigi, sutiktina su apylinkės teismu, kad šiuo metu nėra galimybės užtikrinti E. N. gydymosi ambulatoriškai tęstinumo (laukiama kol jam bus suteiktas socialinis būstas ar kitaip užtikrinta jo gyvenamoji vieta). Todėl dar kartą pabrėžtina, kad E. N. esama psichikos būklė, pakankamų socialinių ryšių nebuvimas, kritikos stoka ligai yra tie kriterijai, kurie lemia dabartines teismų išvadas dėl jo socialinio pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl jam taikomas gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis šiuo metu yra pateisinamas. Tai pagrįstai nurodoma ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Skunde išsakyta E. N. nesavikritiška nuomonė apie jo psichikos būklę nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo, jo gebėjimo gydytis savarankiškai ir neprižiūrimam.

11.       Tokiu būdu, pripažįstama, jog E. N. priverstinis gydymas ambulatoriškai kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stiprių jo socialinių ryšių, tačiau ir nepakankamai stabilios jo psichikos būklės, neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Visa tai sudaro pagrindą jam toliau tęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ką skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai ir padarė. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – E. N., skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                Valdas Petras Meidus