Baudžiamoji byla Nr. 1-1108-1143/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28602-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.5; 2.3.6.4.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 8 d. 

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,

sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei,

kaltinamajam A. T., 

kaltinamojo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta ir deklaruota vieta tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 1 dalį – 8 800 EUR dydžio bauda, administracine tvarka nebaustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

A. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, jis 2025 m. rugpjūčio 12 d., apie 02:30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo M. D. nuosavybės teise priklausantį keleivinį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmu pūtimu (2025-08-12 04:04 val.) yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija, antru pūtimu (2025-08-12 04:25 val.) yra 2:53 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo nusikalstamais veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. T. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. buvo pas savo draugą M. D., jie su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Nusprendė, kad reikia nuvažiuoti nupirkti alkoholio. Jie atsisėdo į Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo. Iš pradžių už vairo sėdėjo M. D., kuriam priklauso minėtas automobilis, o po to jis paprašė duoti jam pavairuoti. Jis vairavo minėtą automobilį ir nesuvaldė, dėl to įvažiavo į krūmus ir apgadino mašiną. Po įvykio labai išsigando, dėl šio įvykio labai gailisi. Po įvykio nuėjo namo pas M. D., kur jis iš namų paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Jis laukė pas M. atvykstančių policijos pareigūnų, o M. D. nuėjo miegoti. Policijos pareigūnai patikrino jo girtumą ir abu jis kartus įpūtė virš 2 promilių.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. T. davė analogiškus parodymus kaip ir teisiamajame posėdyje (b. l. 93-96).

Iš byloje esančio Vilniaus apsk. VPK OVS tarnybinio pranešimo matyti, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykis. Atvykus į eismo įvykio vietą rastas nuvažiavęs nuo kelio automobilis Audi A-6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo visas apgadintas, bei buvo nulaužti medžiai. A. T. paaiškino, kad automobilį vairavo būtent jis ir prieš sėdant už vairo vartojo alkoholį, vairuotojo pažymėjimo jis neturi ir niekada neturėjo. Nustatyta, kad vairuotojas vairuodamas automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ,nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, nulaužė medžius ir apgadino automobilį. Pats vairuotojas nenukentėjo. Buvo patikrintas vairuotojo girtumas. Pirmu pūtimu nustatyta 2,41 promilių girtumas, antru pūtimu 2,53 promilių girtumas. Būnant eismo įvykio vietoje pranešėjo M. D. nebuvo, paskambinus jam į mobiliojo ryšio telefoną jis buvo išjungtas. Todėl jo apklausti nepavyko. Automobilis išvežtas saugojimui į saugojimo aikštelę. Pradėtas ikiteisminis pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį. (b. l. 126-127).

Iš byloje esančio Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0070 patikros sertifikato Nr. 2266807 ir 2025-08-12, 04:37 val. neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, kad kaltinamajam A. T. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to buvo įvertinta A. T. bendra asmens būklė: negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). A. T. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš 2 val. 30 min. alkotesterio Nr. ARJK-007, patikros sertifikatas Nr. 2266807, pirmuoju tikrinimu 04:04 val. buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu 04:25 val. buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas. A. T. su tikrinimo protokolu sutiko, pasirašė (b. l. 67-69).

Liudytojas M. D. apklausos metu nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. pas jį buvo jo pažįstamas A. T. Jie su jo gėrė kelias dienas. Jie važiavo jam priklausančia mašina Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)  skaičių neprisimena, šią mašiną nusipirko maždaug prieš 2-3 mėnesius iš (duomenys neskelbtini), nusipirkti degtinės. Kas nusprendė važiuoti pirkti degtinės neprisimena. Kadangi A. T. prašė jo pavairuoti jis jam leido, pats nevažiavo, nes buvo išgėręs, tačiau A. leido važiuoti. Rakteliai nuo mašinos buvo galimai užvedimo spynelėje. Jis mašinoje sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o A. sėdėjo už vairo. Mano, kad A. T. buvo per daug girtas, dėl to ir nuvažiavo nuo kelio. Kiek jis žino A. teisių neturi. Po nuvažiavimo nuo kelio niekas nenukentėjo. Kai jie nuvažiavo nuo kelio iš karto nusprendė grįžti atgal pas jį namo. Grįžęs namo nusprendė pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 apie įvykį, kad už vairo sėdėjo A. T. ir nuvažiavo nuo kelio. Pretenzijų dėl automobilio sugadinimų jam neturi. Jo mašina yra techniškai tvarkinga, turi draudimą ir techninę apžiūrą. Po to kai pranešė apie įvykį bendrajam pagalbos centrui užmigo, dėl to ir nekėlė telefono (b. l. 38-41).

Iš byloje esančio įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas lengvasis automobilis Audi A-6 pilkos spalvos valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio vieta. Automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio adresu (duomenys neskelbtini) 40 metrų nuo namo Nr. 31. Automobilis stovi 4 metrai nuo pagrindinio kelio. Automobilio išorės apgadinimai: apibraižyti dešinės pusės priekinis ir užpakalinis sparnai, abi dešinės pusės durelės, nuplėštas priekinis bamperis, sudužęs dešinės pusės priekinis žibintas, deformuotas variklio dangtis, dešinės pusės priekinė padanga be oro. Toliau priėjus prie automobilio užpakalinės dalies matosi sugadintas užpakalinis bamperis ir bagažinės dangtis, apibraižyti kairės pusės abu sparnai ir abi kairės pusės durelės, apibraižytas stogas, abu šoninio vaizdo veidrodėliai apibraižyti ir deformuoti. Atidarius automobilio bagažinę joje guli atsarginis ratas, gesintuvas, akumuliatorius ir išmėtyti drabužiai. Per kairės pusės šonines dureles patekta į automobilio saloną. Vairuotojo pusėje po vairu ant žemės guli du cigarečių pakeliai LD ir Winston. Keleivio pusėje ant žemės guli 1,5 l. mineralinio vandens Saguaro plastmasinis butelis, šalia jo ant žemės automobilio rūko žibintas. Patekus į automobilio salono užpakalinę dalį kairės pusės galinė sėdynės atlošas nukritęs į priekį. Prie sėdynės atlošo kairėje pusėje guli raudonos spalvos dėklas su viduje esančiais raktais. Kelio danga žvyrkelis, aplinkui jį auga žolė ir lapuočiai medžiai, toliau laukai. Bylai reikšmingų daiktų iš automobilio ir iš eismo įvykio vietos nepaimta (b. l. 14-16).

2025-06-07 pagal transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartį M. N. pardavė M. D. transporto priemonę automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-49).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad transporto priemonės Audi A 6 Avant 2.7 TDI vidutinė kaina 2 920 Eur (su PVM) (b. l. 33).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o būtent: jis, 2025 m. rugpjūčio 12 d., apie 02:30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo M. D. nuosavybės teise priklausantį keleivinį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore pirmu pūtimu (2025-08-12 04:04 val.) yra 2,41 promilės etilo alkoholio koncentracija, antru pūtimu (2025-08-12 04:25 val.) yra 2:53 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs paties kaltinamojo parodymus, liudytojo M. D. parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus įrodymus. Aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. T. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad A. T. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius, todėl kvalifikuotini pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

IV.        Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę A. T., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. A. T. padarė vieną tyčinį baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas, byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į jo prašymą, jam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo laikotarpis – 24 mėnesiai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Kaltinamasis A. T. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 (trejų) metų terminui. Kaltinamasis pripažino, kad transporto priemonę vairavo neturėdamas tam specialios teisės ir būdamas neblaivus. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl, tas faktas, kad A. T. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir nuosprendyje nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 (trejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra M. D. (b. l. 48-49). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kaina Lietuvoje su PVM 2 920 Eur (b. l. 33). Teismo nuomone, tokios apimties baudžiamojo poveikio priemonės taikymas bus adekvati atsakomybės priemonė A. T. asmenybei, atitiks teisingą viešojo intereso poreikį, asmens teisių pusiausvyrą ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus.

BK 725 straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. T. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, daro išvadą, kad tikslinga jam skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025m. rugpjūčio 21 d. pažyma Nr. APD-2025-09099, kurioje nurodyta, kad dėl A. T. teiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė – 75.00 Eur dydžio išlaidas.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamoje byloje gynėjas kaltinamajam A. T. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (kadangi byla yra nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka), t. y. valstybės garantuojama teisinė pagalba A. T. buvo užtikrinta teismo, o ne paties kaltinamojo iniciatyva. Kaltinamojo A. T. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Faustas Vrubliauskas. Teismo vertinimu, išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, šiuo atveju nepriteistinos.

VII. Kiti klausimai

A. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ė :

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. skirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejų) metų terminui naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti A. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti valstybės naudai automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2920 Eur, nustatant, kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 725 straipsniu A. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl A. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

A. T. išaiškinti, kad

1) nuosprendžiu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                         Augustė Juozapavičienė