Civilinė byla Nr. 2-428-180/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00171-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. B. ir asociacijos Žemaitijos visuomenės parlamento atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarties laikyti nepaduotu nurodytų ieškovų ieškinį atsakovams: valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, I. Š., N. Š., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Stonų granitas“ ir „Biowood“ ir grąžinti jį padavusiems asmenims (civilinės bylos Nr. 2-1077-613/2016), ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: panaikinti K. B. testamento, patvirtinto 2014 m. gruodžio 31 d. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1 punktą, kuriame nurodyta, kad K. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); panaikinti testamento 6 punktą, kuriame nurodyta, kad K. B. atima paveldėjimo teisę iš mirusio brolio A. B. sūnaus J. B. ir jo sūnaus A. B. į bet kokį palikimą, atsiradusį po jo mirties; taikyti restituciją ir įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą pakeisti teisinę registraciją – įrašyti pirminį nurodyto turto savininką ieškovą J. B., taip pat panaikinti 2002 m. vasario 25 d. įrašą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovui J. B. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Ieškovas J. B. 2016 m. kovo 25 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį. Jį įvertinęs Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas neįvykdė teismo 2016 m. kovo 17 d. procesiniame sprendime nustatytų įpareigojimų. Ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikino paminėtą nutartį ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
5. Iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatė ieškovui J. B. 10-ties dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio dalyką, sukonkretinti, ar ieškovas ginčija tik dalį, ar visą testamentą ir kuriuo pagrindu jį ginčija; aiškiai nurodyti, kokiam atsakovui koks reikalavimas yra reiškiamas; ieškinio sumą; sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, patikslinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodant, kurio atsakovo atžvilgiu kokios rūšies ir kokio masto laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti.
6. Ieškovai J. B. ir asociacija Žemaitijos visuomenės parlamentas 2016 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašė: panaikinti K. B. 2014 m. gruodžio 31 d. testamentą, ieškinio sumai areštuoti visą atsakovės N. Š. asmeninį turtą, lėšas, esančias bankų sąskaitose; taikyti restituciją: įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą panaikinti 2002 m. vasario 25 d. įrašą, įregistruoti J. B. nuosavybės teisę į žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sandėlius (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); apriboti bet kokį disponavimą ginčo sandėliais; areštuoti K. B. banko sąskaitas, į kurias UAB „Stonų granitas“ pervesdavo nuompinigius; įpareigoti UAB „Stonų granitas“ nuompinigius už sandėlių nuomą pervesti į depozitinę sąskaitą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; panaikinti UAB „Biowood“ nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą ir sandėlius įregistravimą; areštuoti ginčo žemės sklypą ir sandėlius, uždraudžiant šiais objektais disponuoti.
7. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
8. Ieškovai, teismo rezoliucija pratęsus jiems ieškinio trūkumų šalinimo terminą, 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. pateikė du procesinius dokumentus dėl ieškinio trūkumų šalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi ieškovų ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims; grąžino ieškovui J. B. 230 Eur žyminį mokestį.
10. Įvertinęs ieškovų 2016 m. lapkričio 30 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. pateiktus procesinius dokumentus, teismas konstatavo, kad ieškovai nepašalino 2016 m. spalio 26 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų: neįvykdė įpareigojimo patikslinti ieškinio sumą, neįtraukė į bylą visų ginčijamo K. B. testamente nurodytų paveldėtojų, nenurodė, kokio dydžio nuompinigių priteisimo reikalauja iš atsakovės UAB „Stonių granitas“, kokiu pagrindu reiškia šį reikalavimą ir neapmokėjo jo žyminiu mokesčiu; neįtraukė į bylą A. ir S. M., kurie pagal VĮ Registrų centro duomenis yra ginčo žemės sklypo ir sandėlių savininkai, nenurodė, kokiu pagrindu ginčija K. B. testamentą; neįvykdė įpareigojimo pateikti K. B. neveiksnumą patvirtinančių įrodymų; nesukonkretino, kuriai atsakovei – UAB „Stonų granitas“ ar N. Š., reiškia reikalavimus grąžinti nuompinigius, kurį iš atsakovų teismas turėtų įpareigoti pateikti nuomos sutartį; nenurodė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, informacijos, ar byla bus vedama per advokatą, dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.
11. Teismas sprendė, kad ieškovai nepašalino teismo 2016 m. spalio 26 d. procesiniame sprendimu nustatytų ieškinio trūkumų, iš jų (ieškovų) pateiktų procesinių dokumentų nėra pakankamai aiški reikalavimų esmė, jų pagrindas ir nėra aiškiai suprantamos ginčo ribos, teisminis procesas pagal ieškovų ieškinį negali būti pradėtas, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims (CPK 115 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Ieškovai J. B. ir asociacija Žemaitijos visuomenės parlamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti; bylą perduoti nagrinėti Vilniaus arba Kauno apygardos teismams; kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo; patenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas buvo įpareigojęs Klaipėdos apygardos teismą iškelti civilinę bylą, tačiau pastarasis, priėmęs skundžiamą nutartį, ignoravo šią aplinkybę.
2. Skundžiama nutartis yra nekonkreti ir neobjektyvi. Teismas itin šiurkščiai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, iškraipė faktus ir veikė atsakovų naudai.
3. Teismas nepagrįstai nurodė padidinti ieškinio sumą, kad ieškovai neturėtų galimybės susimokėti žyminio mokesčio, nors teismo buvo prašoma atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kartu su prašymu buvo pridėti įrodymai, kad ieškovai neturi jokio turto, negauna pajamų, tačiau dėl nurodytų aplinkybių teismas nepasisakė. Taigi teismas turėjo atleisti ieškovus nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau užduot vykdęs teisingumą, priėmė šališką ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
4. Teismas ieškovams įteikė tik 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį, kurioje nėra nieko užsiminta apie įpareigojimą įrodyti reikalavimų UAB „Biowood“ pagrindą, įtraukti į bylą A. ir S. M..
5. Patikslintame ieškinyje buvo aiškiai nurodyta, kad asociacija Žemaitijos visuomenės parlamentas nuo 2011 metų yra registruota ginčo žemės ir sandėlių savininkė ir šio turto nėra niekam perdavusi. Teismas ignoravo šią aplinkybę ir nepagrįstai įpareigojo patikslinti, kokiu pagrindu Žemaitijos visuomenės parlamentas ir kokiems konkrečiai asmenims reiškia ieškinio reikalavimus.
6. Dėl neteisėtų nuomininkės UAB „Stonų granitas“ veiksmų teismo buvo prašoma išreikalauti įrodymus ir dar kartą leisti patikslinti ieškinį, tačiau teismas ignoravo šį prašymą.
7. Kartu su ieškiniu buvo pateikta daugybė įrodymų, dėl kurių teismas visiškai nepasisakė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovų J. B. ir asociacijos Žemaitijos visuomenės parlamento ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Kiekvienas kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateiktas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, o priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų teisinėmis procesinės gynybos priemonėmis, pateikdama atsikirtimus ir įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą ir teisėtą spendimą. Ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, pašalinti teismas turi nustatyti terminą (CPK 138 str.).
16. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui. Ieškinyje turi būti nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes bei reikalavimas (ieškinio dalykas). Kai procesinis dokumentas neatitinka šių reikalavimų ir dėl to kyla esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, trūkumai šalinami CK nustatyta tvarka (CPK 138 str., 115 str.). Išaiškėję procesinio dokumento trūkumai turi būti esminiai, t. y. tik tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Jeigu jie (trūkumai) nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pastarieji nepašalino 2016 m. spalio 26 d. procesiniame sprendime nustatytų esminių ieškinio trūkumų.
18. Atmestinas, kaip nepagrįstas skundo argumentas, kad Lietuvos apeliacinis teismas buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ieškovų reikalavimų pagrindu iškelti civilinę bylą. Ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 137 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nutarties atsisakyti priimti ieškinį ar laikyti jį nepaduotu teisėtumo ir pagrįstumo, nurodyto procesinio klausimo nesprendžia iš esmės ir perduoda jį spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria ieškovo J. B. ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir perdavė apygardos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Apeliantai nepagrįstai tokį procesinį sprendimą vertina kaip apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą pirmosios instancijos teismui priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą.
19. Viešai prieinamų Nekilnojamojo turto registro duomenų pagrindu teismas nustatė, kad ginčo turto (žemės sklypo ir sandėlių) vertė – 137 100 Eur (t. 1, b. l. 116-119). Ieškinys buvo įkainotas tik 52 045 Eur suma, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantus patikslinti ieškinio sumą (CPK 135 str. 1 d. 1 p.) ir sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Be to, nustatyta, kad be nurodyto reikalavimo apeliantai buvo pareiškę ir kitą turtinį reikalavimą, susijusį su nuompinigių už ginčo sandėlių nuomą iš UAB „Stonų granitas“ priteisimu, kuris apeliantų ieškinyje nebuvo įkainotas ir apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškinio sumos nustatymas yra svarbus, siekiant išspręsti tokius procesinius klausimus, kaip ieškinio teismingumas (CPK 27 str. 1 p.), už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis (CPK 80 str., 135 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Skunde akcentuojamos aplinkybės, kad apeliantai neturi finansinių galimybių susimokėti žyminį mokestį, kad prašė atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, neatleidžia nuo pareigos nurodyti tikrąją, objektyviais duomenimis pagrįstą ieškinio sumą ir nepaneigia aptariamo teismo įpareigojimo teisėtumo. Tik žinodamas tikslią ieškinio sumą, turėdamas tai pagrindžiančius įrodymus, jei ieškinys atitinka visus įstatymo nustatytus reikalavimus, teismas gali spręsti dėl ieškovo (ieškovų) atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar dėl šio mokesčio atidėjimo. Ieškovai tokių duomenų nepateikė, teismo nurodymo neįvykdė.
20. Teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi apeliantams, pateikusiems patikslintą ieškinį, buvo nustatytas 10-ties dienų terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliantams paprašius šį terminą pratęsti, teismas prašymą patenkino ir terminą pratęsė iki 2016 m. gruodžio 6 d. (t. 1, b. l. 186). Tai įrodo, kad ieškovai žinojo apie teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Iš to sprendžiama, kad atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliantams nebuvo žinoma apie paminėtą teismo nutartį ir joje nustatytus šalintinus ieškinio trūkumus. Nebuvo pašalinti ir esminiai pirminio ieškinio trūkumai, nustatyti teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartyje. Skunde neginčijama, kad apie pastarąjį procesinį sprendimą jiems (apeliantams) buvo žinoma.
21. CPK įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad teismas procesinius dokumentus apeliantams siuntė pastarųjų nurodytais adresais, bet apeliantai jiems siųstų dokumentų nepriimdavo, teismui grąžintose korespondencijos neįteikimo pažymose nurodant, kad adresatas siuntinio neatsiėmė pašte (t. 1, b. l. 129, 185, 197). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad procesinius padarinius, jeigu jie ir kilo dėl nesusipažinimo su teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi, turėtų prisiimti patys apeliantai.
22. Apeliantų teigimu, asociacija Žemaitijos visuomenės parlamentas nuo 2011 metų yra registruota ginčo žemės sklypo ir sandėlių savininkė, tačiau byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys tokį argumentą paneigia, o kitų įrodymų, galinčių patvirtinti nurodytą deklaraciją, apeliantai nepateikė. Kadangi CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja kartu su ieškiniu pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes, teismas pagrįstai įpareigojo apeliantus pateikti duomenis apie asociacijos Žemaitijos visuomenės parlamento reikalavimų faktinį pagrindą.
23. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir tai, kad teismas nesprendė klausimo dėl įrodymų iš UAB „Stonų granitas“ išreikalavimo, kad nepasisakė dėl kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų. Nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvados, kad apeliantų ieškinys buvo pateiktas su esminiais trūkumais, kurių pastarieji nepašalino, dėl ko teismui nebuvo teisinio pagrindo pradėti civilinį procesą.
24. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti – neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą. Keisti ar naikinti teisėtą ir apgrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
25. Skunde apeliantai taip pat prašo kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos pradėjimo, perduoti bylą nagrinėti Vilniaus arba Kauno apygardos teismams etc. Tokių prašymų sprendimas neįeina į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.) ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dalis nurodytų prašymų, atsižvelgiant į šioje nutartyje konstatuotą skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, negalėtų būti sprendžiami ir CPK nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Nijolė Piškinaitė