VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 26 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

             viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sveikime su šypsena“ skundą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

             Pareiškėja UAB „Sveikime su šypsena“, atstovaujama advokato Arvydo Aranausko, elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės ligonių kasos                                2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 4K-820 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

             Paaiškina, kad 2020 m. sausio 10 d. sudarė sutartį su atsakove dėl apdraustųjų aprūpinimu ortopedijos techninėmis priemonėmis Nr. 1SUT-8 (toliau - Sutartis). Pagal šią sutartį UAB „Sveikime su šypsena“ turėjo aprūpinti apdraustuosius privalomuoju sveikatos draudimu ortopedijos techninėmis priemonėmis, nurodytomis sutartyje, o atsakovė įsipareigojo sumokėti įmonei už šios sutarties numatyta tvarka apdraustiesiems pagamintas ir pritaikytas bei išduotas priemones.

            Pareiškėja 2020 m. sausio 10 d. pateikė prašymą atsakovei, kuriuo paprašė sutartyje nurodytą banko sąskaitą, į kurią atsakovė turi pervesti už sutarties vykdymą gautas pinigines lėšas, pakeisti. Pareiškėja gavo atsakovės raštą, kuriame atsakovė nurodė, kad ji netenkins pareiškėjos prašymo pakeisti sąskaitą, į kurią atsakovė perveda lėšas už ortopedijos techninių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas.

             Pareiškėja ginčija šiuos atsakovės veiksmus. Teigia, jog atsakovės pateiktame rašte buvo nurodyta, kad atsakovė gavusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau — FNTT) raštą Nr. 25/10-1-14-17424, kad galimai padaryta didelė žala VLK administruojamam Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir apie šios žalos padarymu įtariamas įmones. Viena iš šių įmonių yra UAB „Sveikime su šypsena“. VLK sustabdė 2019 m. sutarties su UAB „Sveikime su šypsena“ vykdymą, tačiau 2020 m. sausio 10 d. VLK su šia įmone pasirašė naują sutartį dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis Nr. 1SUT-8 2020 metams. Rašte taip pat nurodoma, kad gavus UAB „Sveikime su šypsena“ prašymą pakeisti banko sąskaitą, į kurią pervedamos lėšos už sutartyje nustatytus darbus, VLK kreipėsi į FNTT , kuri informavo, kad 2019 m. spalio 24 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „Sveikime su šypsena“ priklausantį turtą - Luminor bank AS sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias ir į šią banko sąskaitą įplauksiančias pinigines lėšas, nustatant visišką apribojimą valdyti, naudotis ir disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis ir į sąskaitą įplauksiančiomis piniginėmis lėšomis iki 2020 m. balandžio 24 d. su galimybe pratęsti. Atsižvelgiant į šią informaciją, VLK netenkino UAB „Sveikime su šypsena“ prašymo pakeisti sąskaitą, į kurią VLK perveda lėšas už ortopedijos techninių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas.

               Pareiškėjos teigimu, sudarant 2020 m. sausio 10 d. sutartį tarp šalių, atsakovė pati įtraukė senąją pareiškėjos banko sąskaitą kaip banko sąskaitą, į kurią turi būti pervestos piniginės lėšos už sutarties vykdymą. Pareiškėja neneigia, kad jos atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl šios priežasties yra areštuota 2020 m. sausio 10 d. sutartyje kaip atsiskaitomoji sąskaita nurodyta banko sąskaita, esanti Luminor banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

               Pažymi, jog analogiška situacija yra susiklosčiusi ir kitoms įmonėms, kurių atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. UAB „Medilita“, kuri taip pat yra įtariama šiame ikiteisminiame tyrime ir kurios banko sąskaita taip pat buvo areštuota dėl to paties ikiteisminio tyrimo, kaip ir UAB „Sveikime su šypsena“, kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją prašydama panaikinti 2019 m. spalio 24 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „Medilita“ sąskaitoms. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo skyriaus prokuroras 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu atmetė šį UAB „Medilita“ skundą. Nutarime, be kita, buvo nurodyta, kad areštavus tam tikras įmonės banko sąskaitas UAB „Medilita“ veiklos tęstinumui kliūčių nėra, nes atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais ar valstybės institucijomis, atlikti einamuosius mokėjimus bendrovė gali kitais būdais, t. y. iš bendrovės veikloje gaunamų legalių pajamų, atitinkamus mokėjimus atliekant ne per banko sąskaitas, kuriose esančioms piniginėms lėšoms yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Nors šis nutarimas buvo priimtas kitos įmonės, kuri yra laikoma įtariamąja tame pačiame ikiteisminiame tyrime, atžvilgiu, tačiau šis nutarimas gali būti taikomas pagal analogiją, kadangi UAB „Medilita“ ir UAB „Sveikime su šypsena“ situacijos yra tapačios. Iš šio nutarimo galima daryti prielaidą, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, nenorėdamos dar labiau apsunkinti įmonių, kurios yra įtariamos ikiteisminiame tyrime veiklos, neprieštarauja, jeigu įmonės ir toliau vykdys veiklą naudodamosios kitomis savo turimomis banko sąskaitomis.

               Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pareiškėja nemano, kad prašymas pakeisti banko sąskaitą, į kurią turi būti pagal sutartį pervedami pinigai, turėjo būti atsakovo atmestas. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos rašto matyti, kad institucija neprieštarauja tam, kad pareiškėjas vykdytų savo veiklą per kitas banko sąskaitas. Atsakovės atsisakymas pakeisti pareiškėjos banko sąskaitą sutarties vykdymui, pareiškėjos nuomone, nepagrįstai apriboja pareiškėjos veiklą, trukdo gauti pajamas, kurias naudojant pareiškėja gali vykdyti veiklą, atsiskaityti su darbuotojais, valstybės institucijomis. Pažymi, jog atsakovei atsisakant pakeisti pareiškėjos banko sąskaitą, pareiškėjai tampa sudėtinga vykdyti ir pačią 2020 m. sausio 10 d. sutartį dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos technikos priemonėmis, kadangi pareiškėjai tampa sudėtinga įsigyti ortopedijos technikos priemonėms gaminti reikalingų priemonių, medžiagų, mokėti darbuotojams už jų darbą.

               Nurodo, kad skundžiamas VLK sprendimas atsisakyti pakeisti pareiškėjos banko sąskaitos numerį yra visiškai nemotyvuotas ir neargumentuotas, tuo labiau, kad yra pagrindo manyti, jog FNTT nenurodė prieštaraujanti banko sąskaitos numerio pakeitimui. Pastebėtina, kad atsakovė nesirėmė tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis, kurios draustų pareiškėjai keisti savo rekvizitus sutarties vykdymo metu, nes tokių sutarties nuostatų nėra. Anot pareiškėjos, sutarties šalies rekvizitų keitimas nėra viena iš tų sutarties nuostatų, kurios keitimui yra būtinas kitos sutarties šalies leidimas. Vadovaujantis principu, kad sutarties šalių rekvizitų keitimui yra reikalingas kitos sutarties šalies leidimas, sutarties šalys būtų apribotos veikti laisvai ir nusprendus pvz. keisti savo pavadinimą, turėtų dėl to gauti kitos sutarties šalies sutikimą. Sutartyje nurodytų sutarties šalies rekvizitų keitimas yra tik šiuos rekvizitus keičiančios sutarties šalies prerogatyva, ir būtent šiuos rekvizitus keičianti sutarties šalis prisiima su tuo susijusias teises ir pakeitimo pasekmes. Savavališkas atsakovės sprendimas atsisakyti pakeisti sutartyje nurodytą banko sąskaitą ir tokiu būdu trikdyti pareiškėjos veiklą yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti naikintinas. 

             Atsakovė Valstybinė ligonių kasa nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

            Nurodo, jog pakeisti banko sąskaitos numerį pareiškėjai atsisakė vadovaudamasi FNNT raštu Nr. 25/10-1-14-1363 „Dėl informacijos pateikimo“. Teigia, jog pareiškėja klaidina teismą, kad sudarant Sutartį tarp šalių, atsakovė pati įtraukė senąją pareiškėjos banko sąskaitą kaip banko sąskaitą, į kurią turi būti pervestos piniginės lėšos už Sutarties vykdymą. Banko sąskaitos numerį į sutarties projektą įvedė pati pareiškėja. Nors pareiškėja neneigia, kad jos atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau UAB „Sveikime su šypsena“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. lapkričio 26 pateiktame skunde administracinėje byloje Nr. eI-5940-484/2019 teigė, kad jokie įtarimai ar kaltinimai ikiteisminiuose tyrimuose įmonei UAB „Sveikime su šypsena“ nėra pareikšti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad VLK 2020 m. vasario 4 d. gavo Kauno teritorinės ligonių kasos 2020 m. sausio 31 d. patikrinimo pažymą Nr. ASE-2 dėl UAB „Sveikime su šypsena neplaninio patikrinimo. Neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės VLK pateiktoje nuomos sutartyje ir įstaigos licencijoje nurodytu veiklos adresu (duomenys neskelbtini), tikrinamuoju momentu UAB „Sveikime su šypsena“ jokios gamybinės ir konsultacinės veiklos nevykdo (patikrinimas atliktas 2020 m. sausio 27 d. - vasario 3 d.) Įmonės administracija pažeidė su VLK 2020 m. sausio 10 d. sudarytos sutarties Nr. 1SUT-8, 3.25.3 punkto reikalavimus, nes Įstaiga per 5 darbo dienas neinformavo VLK apie adreso pasikeitimą. Taip pat įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-234 „Dėl Ortopedijos techninių priemonių kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) reikalavimus. VLK, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos nurodytu adresu veikla nėra vykdoma ir įmonė nebeatitinka Aprašo reikalavimų sutarčiai sudaryti, vadovaudamasi Sutarties 7.4.3 punktu nuo 2020 m. kovo 13 d. nutraukė su UAB „Sveikime su šypsena“ 2020 m. sausio 10 d. sudarytą sutartį Nr. 1SUT-8. Sutartis su UAB „Sveikime su šypsena“ nutraukta nuo 2020 m. kovo 13 d., pagal 2020 metų sutartį pareiškėja neįvykdė nei vieno užsakymo ir lėšų pagal šią sutartį į jokią sąskaitą VLK nebeperves, todėl nėra pagrindo panaikinti VLK sprendimą dėl atsisakymo pakeisti banko sąskaitą.

               Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

               Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės ligonių kasos (toliau – VLK) 2020 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. 4K-820, teisėtumo ir pagrįstumo.

               Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė VLK paraišką dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis. VLK 2019 m. spalio 23 d. gavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) raštą Nr. 25/10-1-14-17424, kad galimai padaryta didelė žala VLK administruojamam Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui ir apie šios žalos padarymu įtariamos įmonės, tarp kurių UAB „Sveikime su šypsena“.

              VLK, atsižvelgusi į FNTT rašte pateiktą informaciją, sustabdė 2019 m. sutarties su UAB „Sveikime su šypsena“ vykdymą.

               Pareiškėja 2019 m. gruodžio 30 d. elektroniniu paštu pateikė užpildytą 2020 m. sutarties projektą. Sutartyje ir sutarties priede pareiškėja nurodė atsiskaitomosios sutarties numerį (duomenys neskelbtini).

              VLK 2020 m. sausio 10 d. su UAB „Sveikime su šypsena“ pasirašė naują sutartį Nr. 1SUT-8 „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ 2020 m. (toliau - Sutartis), o tą pačią dieną gautas UAB „Sveikime su šypsena“ prašymas pakeisti sąskaitos, į kurią VLK perveda lėšas už ortopedijos technines priemones, numerį į (duomenys neskelbtini).

              VLK 2020 m. sausio 20 d. kreipėsi į FNTT raštu Nr. 4K-445 „Dėl informacijos apie pateiktus įtarimus“, kuriame prašė pateikti informaciją, ar kelioms įmonėms ar jų darbuotojams yra pateikti įtarimai nusikalstamų veikų padarymu, taip pat, ar sustabdyta įmonių veikla, taip pat prašė pateikti informaciją, ar UAB „Sveikime su šypsena“ sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančioms piniginėms lėšoms yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. 

               FNTT raštu Nr. 25/10-1-14-1363 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad įmonei UAB "Sveikime su šypsena" yra pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, o įmonių veikla nesustabdyta. Tuo pačiu, FNNT informavo atsakovę, kad 2019 m. spalio 24 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į UAB „Sveikime su šypsena" (j. k. 303404403) priklausantį turtą Luminor bank AS sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias ir į šią banko sąskaitą įplauksiančias pinigines lėšas, nustatant visišką apribojimą valdyti, naudotis ir disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis ir į sąskaitą įplauksiančiomis piniginėmis lėšomis iki 2020 m. balandžio 24 d. su galimybe pratęsti.

              VLK 2020 m. vasario 3 d. raštu Nr. 4K-820 informavo pareiškėją, kad atsižvelgdama į iš FNTT gautą informaciją VLK netenkins UAB „Sveikime su šypsena“ prašymo pakeisti banko sąskaitos, į kurią VLK perveda lėšas už ortopedijos techninių priemonių gamybos ir (ar) pritaikymo išlaidas, numerį į (duomenys neskelbtini).

              Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu sprendimu kreipėsi į teismą ir prašo šį sprendimą panaikinti.

              Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais Viešojo administravimo įstatymo (toliau –VAĮ) 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniams aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

             VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).

             Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –  LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

              Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440-14). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556- 633/2008 pažymėta, kad vadovaujantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

              Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014).

              Pažymėtina, kad VAĮ įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Taigi, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.

              Pareiškėja ginčijamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės ginčija dėl to, kad atsakovė netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti banko sąskaitą, į kurią būtų pervestos lėšos už ortopedines priemones.

             Teismas iš ginčijamo sprendimo turinio nustatė, kad atsakovė atsisakė pareiškėjai pakeisti banko sąskaitos numerį vadovaudamasi FNTT raštu Nr. 25/10-1-14-1363 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame pateikiama informacija apie 2019 m. spalio 24 d. priimtą prokuroro nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Duomenų, patvirtinančių, jog sudarant 2020 m. sausio 10 d. sutartį tarp šalių, atsakovė būtų įtraukusi senąją pareiškėjos banko sąskaitą, kaip sąskaitą, į kurią turi būti pervestos piniginės lėšos už sutarties vykdymą, byloje nėra. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėja taip pat nepateikė. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, atsakovė jį motyvuoja FNTT ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad įmonės galimai iš VLK nepagrįstai gauna lėšas už pacientams išduotus kompensuojamus ortopedinius gaminius. Atsižvelgiant į tai, jog teismas neturi pagrindo abejoti FNTT padarytų išvadų teisingumu, ir į tai, kad veiklos sritis, pagal kurią pareiškėjai pareikšti įtarimai ir yra ortopedijos techninių priemonių išdavimas pacientams, laikytina, jog atsakovė savo rašte pagrįstai vadovavosi FNTT pateikta informacija ir savo atsisakymą grindė būtent šiomis, abejonių nekeliančiomis institucijų išvadomis. Tai, kad prokuroro nutarime nurodoma, kad įmonė gali atlikti einamuosius mokėjimus kitais būdais, nereiškia, jog ortopedijos įmonė gali gauti iš VLK lėšas į kitą banko sąskaitą už apdraustųjų aprūpinimą ortopedijos techninėmis priemonėmis, įskaitant ir tai, jog pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime ir atsisakymas panaikinti sąskaitų ribojimą kelia pagrįstų abejonių dėl gaunamų mokėjimų legalumo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog nutarime nėra nurodoma, kokiu konkrečiai būdu turi būti vykdomi mokėjimai.

              Taip pat pažymėtina, jog atsakovės priimtas sprendimas grindžiamas ne tik FNTT pateikta informacija, bet ir VLK 2020 m. vasario 4 d. gauta Kauno teritorinės ligonių kasos 2020 m. sausio 31 d. patikrinimo pažyma Nr. ASE-2 dėl pareiškėjos neplaninio patikrinimo, kurio metu buvo nustatyta, kad įmonės VLK pateiktoje nuomos sutartyje ir įstaigos licencijoje nurodytu veiklos adresu tikrinamuoju momentu UAB „Sveikime su šypsena“ jokios gamybinės ir konsultacinės veiklos nevykdo. VLK, surinktos informacijos pagrindu ir vadovaudamasi Sutarties 7.4.3 punktu nuo 2020 m. kovo 13 d. nutraukė su UAB „Sveikime su šypsena“ 2020 m. sausio 10 d. sudarytą sutartį Nr. 1SUT-8.

              Taigi, atsižvelgiant į tai, jog abejonių dėl atsakovės sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra, kad pareiškėja neįrodė, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų banko sąskaita nebuvo pakeista bei į tai, kad sutartis sudaryta tarp pareiškėjos ir atsakovės nuo 2020 m. kovo 13 d. nutraukta, manytina, kad nėra pagrindo panaikinti VLK sprendimą dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjos banko sąskaitą. Atsakovės priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, iš ginčijamo sprendimo turinio yra suprantama, kuo remiantis buvo priimtas būtent toks sprendimas. Įrodymų, kuriais buvo grindžiamas ginčijamas sprendimas teisingumu ir pagrįstumu, teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė aukščiau išdėstytais pagrindais pakeisti pareiškėjos banko sąskaitą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

                Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

                  Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sveikime su šypsena“ skundą atmesti.

                  Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                                                                      Egidija Puzinskaitė

                                                                                                                      Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                                                      Eglė Žulytė-Janulionienė