
Baudž. byla Nr. 1-70-517/2013m.
(Proceso Nr. 1-88-1-01065-2012-5)
Bylos kategorija Nr. 4.8
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.1
(S)
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Ukmergė, 2013m. vasario 19d.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis
sekretoriaujant K. Stamulienei,
dalyvaujant prokurorui Š. Šimoniui,
gynėjai V. Budrevičienei,
nukentėjusiajam J. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2007m. sausio 30d. Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 281 str. 1d., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo; 2) 2012m. gruodžio 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., 245 str.-laisvės apribojimu vieneriems metams, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., ir
n u s t a t ė:
Kaltinamasis S. S., mušdamas, kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
2012m. gruodžio 16d., apie 1730 val., vakare, kaltinamasis S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto svetainės kambaryje metu tyčia su galva vieną kartą sudavė savo sūnui-pil. J. S. į kaktą, taip jį pastumdamas, kuris nuo smūgio parkrito ant sofos-lovos, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajam J. S. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamasis S. S. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos jis neatsimena, galėjo būti 2012m. gruodžio 16d. Tą dieną, vakare, jis grįžo į namus išgėręs. Su savimi atsinešė butelį vyno. 2012-12-16 namo parėjo būdamas neblaivus; buvo išgėręs apie 0,4 litrus talpos brendžio butelį. Namuose buvo žmona R. ir sūnus J. Tarp žmonos ir jo įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad grįžo į namus neblaivus. J. tuo metu buvo savo kambaryje. Tada jis garsiai paleido muzikinį grotuvą, o žmona jį atjungė. Į svetainės kambarį užėjęs J., paklausė, ko jis taip garsiai buvo paleidęs muziką. Ką jis J. atsakė, nepamena. Jis su J. stovėjo labai arti vienas kito. Būdamas susinervinęs, jis vieną kartą su galva smogė savo sūnui į kaktą, taip jį pastumdamas, kuris nuo suduoto smūgio parkrito ant sofos-lovos. Sūnus J. jam nesudavė nei vieno smūgio. Buvo iškviesta policija ir jį iš namų išvežė.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. S. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu pagarsintu nukentėjusiojo J. S. ir liudytojos R. S. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 10-11, 16), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): tarnybiniu pranešimu dėl pristatyto į Ukmergės raj. PK areštinę asmens(b.l. 27), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 3) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 4-5), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 6-7) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis S. S. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme išvardintų nukentėjusiojo J. S. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012m. gruodžio 16d., apie 1700 val., į namus grįžo neblaivus jo tėvas S. S.. Būdamas savo kambaryje, jis išgirdo svetainėje garsiai grojančią muziką. Ėjo į svetainę žiūrėti, kodėl taip garsiai groja muzika. Svetainėje buvo mama ir tėvas. Mama kaip tik tuo metu, kai jis įeidinėjo į svetainę, išjungė namų kiną, iš kurio grojo muzika. Jis tėvo paklausė, kodėl šis taip garsiai leidžia muziką. Tėvas, priėjęs, atsistojo prie pat jo, beveik veidas į veidą, ir tada vieną kartą su kakta trinktelėjo į jo kaktą, taip jį pastumdamas. Nuo suduoto smūgio jis parkrito ant lovos. Jam skaudėjo kaktą, tačiau jokių žymių neliko. Tada mama iškvietė policiją ir tėvą policijos pareigūnai išsivežė(b.l. 10-11).
Iš teisme išvardinto liudytojos R. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012m. gruodžio 16d., apie 1710 val., į namus grįžo neblaivus jos vyras S. S.. Tarp jų įvyko konfliktas. Tuomet S. S. nuėjo į kambarį ir visu garsu paleido muzikinį grotuvą. Jai išjungus muzikinį grotuvą, į kambarį atėjo sūnus J., kuris tėvo paklausė, kam jis taip garsiai leidžia muziką. Tada vyras S. atsistojo priešais sūnų J.. Jie stovėjo labai arti vienas kito, beveik veidas prie veido. Būdama išsigandusi, kad jos vyras nepradėtų muštis su sūnumi J., ji atsistojo tarp jų. Tada vyras ją nustūmė, o sūnus J. dar kartą pakartojo, kodėl taip garsiai leidžiama muzika. Tada vyras S., lėtai rankomis erzindamas sūnų J., pastarajam palei veidą pradėjo mosikuoti ir vis kartojoodžius „ nori, nori? “, į ką sūnus J. nieko nesakė. Tada jos vyras iš niekur nieko su galva trenkė sūnui J. į kaktą, kuris smūgio atbulas parkrito ant sofos. Ji labai išsigando ir, išbėgusi į laiptinę, paskambino į policiją. Tada į laiptinę atėjo sūnus J., kuris, išeidamas, užrakino buto duris. Jos vyras S. namuose liko vienas(b.l. 16).
Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo apie kaltinamojo S. S. sulaikymo faktą matyti, kad 2012m. gruodžio 16d., 1811 val., neblaivų kaltinamąjį S. S. pristačius į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį dėl smurto artimoje aplinkoje, pastarasis tikrintis neblaivumą atsisakė(b.l. 27).
Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kur ėvyko smurtas artimoje aplinkoje, yra antrame aukšte esantis butas Nr. 6 daugiabučiame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiojo J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 6-7).
Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis S. S., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sūnų-nukentėjusįjį J. S., ko pasekoje pastarajam buvo sukeltas fizinis skausmas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas, padarytas jį mušant.
Spręsdamas kaltinamojo S. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Nors kaltinamojo S. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo ir yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), tačiau, svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam S. S. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris, 2012m. gruodžio 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu ir už smurtavimą prieš savo šeimos narius pagal LR BK 140 str. 1d., iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnio smurtinio elgesio ir vėl nusikalto, dar neįsiteisėjus ankstesniam nuosprendžiui padarydamas naują analogišką nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo S. S. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis S. S. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis S. S. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą, tačiau su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.
Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Nors tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo S. S. smurtavimo prieš savo šeimos narius atvejis, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos veikos, kuri jokių pasekmių nesukėlė, pobūdį, ir įvertinus teismo posėdyje dalyvavusio nukentėjusiojo išreikštą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo S. S., kaip jo tėvo, atžvilgiu taikymo, teismas visgi laiko, kad kaltinamasis S. S., norintis išsaugoti savo šeimą, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam S. S., kaip dirbančiam asmeniui, tikslinga paskirti sankcijoje už jo padarytą veiką numatytą paties kaltinamojo interesus atitinkančią alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, dalinio sudėjimo būdu pridedant paskirtos bausmės dalį pagal ankstesnįjį nuosprendį(LR BK 48 str., 63 str. 4 ir 9d.d.).
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo S. S. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtaujančiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Kaltinamojo S. S. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas
n u s p r e n d ė:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesims, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti nuo 2200 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti toliau tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 63 str. 4 ir 9d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2012m. gruodžio 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris mėnesius laisvės apribojimo ir galutinę subendrintą bausmę paskirti vienerius metu ir tris mėnesius laisvės apribojimo, bausmės atlikimo metu kaltinamajam S. S. paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti nuo 2200 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti toliau tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo ir c) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam S. S. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2012m. lapkričio 19d. iki 2012m. lapkričio 21d. imtinai, t.y. dvi kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis S. S. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, kitoje baudžiamojoje byloje pagal 2012m. gruodžio 06d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį, ir laikotarpį nuo 2012m. gruodžio 16d., 1751 val., iki 2012m. gruodžio 18d., 1625 val., t.y. dvi kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis S. S. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šioje baudžiamojoje byloje, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėjas R.Adamonis