Civilinė byla Nr. 2A-1051-516/2010
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.5; 3.1.7; 3.2.12;
75.4.3; 75.8; 121.15; 121.18.; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,
susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,
kolegijos
teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio,
sekretoriaujant
Inesai Ulevičiūtei
dalyvaujant
ieškovei J. R.
ieškovės
atstovui advokatui M.Navikui
atsakovui
A. R.
trečiojo
asmens AB DnB NORD banko atstovui advokatui T.Zarembai
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso
tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R.
apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m.
vasario 2 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo. Tretieji
asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos
skyrius, AB DnB NORD bankas, UAB SEB lizingas, I. J. .
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Ieškovė J. R. kreipėsi
į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti
1996-05-11 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką
tarp atsakovo A. R. ir
ieškovės J. R. dėl atsakovo
kaltės.
1) Santuokoje įgytą turtą prašė padalinti taip: a) priteisti
atsakovui 1000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9000; 12000,00 Lt. vertės
automobilį SAAB 9-5; 500,00 Lt. vertės automobilį Fiat Tipo; 700,00 Lt. vertės
kompiuterį Asus A3500; b) ieškovei priteisti 130 000,00 Lt. vertės 63,66
kv.m. bendro ploto, 3 kambarių butą, adresu (duomenys
neskelbtini); 400,00 Lt. vertės prieškambario spintą; 1200,00 Lt. vertės
televizorių Samsung; 600,00 Lt. vertės namų kino sistemą PANASONIC; 400,00 Lt.
vertės sekciją; 1000,00 Lt. vertės minkštųjų baldų komplektą; 100,00 Lt. vertės
žurnalinį staliuką; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektą; 100,00 Lt. mikrobangų
krosnelę Samsung; 200,00 Lt. vertės šaldytuvą Snaigė; 100,00 Lt. vonios
spintelę; 100,00 Lt. vertės dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvą
PANASONIC; 100,00 Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo
baldų komplektą; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips; 900,00 Lt. vertės
vaizdo kamerą PANASONIC.
2) Kreditorinius įsipareigojimus padalinti taip: a)
ieškovei priteisti 30 374,80 Lt įsipareigojimą AB DnB NORD bankui pagal
2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir.
41 225,32 Lt įsipareigojimą AB DnB NORD bankui pagal 2004-05-10 Kreditavimo
sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).;
3) priteisti iš ieškovės atsakovui 12939,96 Lt
kompensaciją už atsakovui netenkančio turto dalį.
4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai R. R. vienkartine pinigų
sumą, išlaikymo dydį apskaičiuojant teismo sprendimo priėmimo dieną, bei nustatyti
R. R. gyvenamąją vietą su
ieškove.
Nurodė, kad 1996-05-11 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje
susituokė su atsakovu. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė R.
R. . Pagrindinė santuokos
nutraukimo priežastis - atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, atsakovo vartotas fizinis smurtas prieš ją,
psichologinis smurtas prieš ją ir jų santuokoje gimusią dukrą R., neprisidėjimas prie
šeimos gerovės kūrimo, atsainus požiūris į šeimos vertybes. Šeimoje kildavo barniai, muštynės. Paaiškino, kad
atsakovas neduoda šeimai pinigų,
juos prageria, ji viena turi rūpintis vaiko auklėjimu ir išlaikymu,
kredito mokėjimu, komunalinių paslaugų mokėjimu, namų tvarkymu.
Ieškovė
taip pat nurodė, kad dukters poreikių
tenkinimui reikalingas išlaikymas sudaro 2080 Lt per mėnesį. Jos pajamos
per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 4492 Lt. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1500 Lt. Kadangi jos pajamos
yra didesnės nei atsakovo, ieškovė sutiko, kad atsakovo skiriama išlaikymo
vaikui dalis sudarytų mažiau nei 50 % vaikui reikalingo išlaikymo, t.y.
manė, kad atsakovas privalėtų vaiko išlaikymui skirti ne mažiau nei 700
Lt per kalendorinį mėnesį. Ieškovės
teigimu, atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais neturi
pastovių darbinių santykių, todėl kyla
grėsmė, kad atsakovas negalės vykdyti pareigos išlaikyti vaiką. Atsakovas
yra priklausomas nuo alkoholio, todėl yra tikimybė, kad gautas pajamas atsakovas
„pragers“ ir/ar išleis juos savo reikmėms. Taigi ieškovė prašė priteisti iš
atsakovo dukters išlaikymui vienkartinę išmoką.
Vilniaus
miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį
patenkino iš dalies.
Teismas santuoką, įregistruotą tarp ieškovės J. R. ir atsakovo A. R. nutraukė dėl atsakovo A. R. kaltės.
Ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukros
R. R. , gyvenamąją
vietą nustatė su motina J. R. .
Priteisė iš atsakovo nepilnametės dukros R. R. išlaikymui po 400,00
Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. vasario mėn. 2 d.
iki dukros pilnametystės.
Nustatė
tokią A. R. su nepilnamečiu vaiku R. bendravimo tvarką: A. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku R. R. , kas antrą
savaitgalį, pasiimdamas jį penktadienio vakaro 17.00 val. iš J. R. nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindamas
jį motinai sekmadienio vakaro 18.00 val.; A. R. poriniais
kalendoriniais metais praleidžia su vaiku Šv.Velykas ir Šv.Kalėdas.
Santuokoje
įgytą turtą ir kreditorinius įsipareigojimus padalino taip:
priteisė ieškovei 86666,66 Lt vertės 2/3 dalis buto,
esančio (duomenys neskelbtini); 1000,00 Lt.
vertės automobilį SAAB 9-5; 500,00 Lt. vertės automobilį Fiat Tipo; 400,00 Lt.
vertės prieškambario spintą; 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung; 600,00 Lt.
vertės namų kino sistemą PANASONIC; 400,00 Lt. vertės sekciją; 1000,00 Lt.
vertės minkštųjų baldų komplektą; 100,00 Lt. vertės žurnalinį staliuką; 800,00
Lt. virtuvės baldų komplektą; 100,00 Lt. mikrobangų krosnelę Samsung; 200,00
Lt. vertės šaldytuvą Snaigė; 100,00 Lt. vonios spintelę; 100,00 Lt. vertės
dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvą PANASONIC; 100,00 Lt. vertės
drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo baldų komplektą; 200,00 Lt.
vertės televizorių Philips, viso turto už 94666,66 Lt.
priteisė atsakovui 43333,33 Lt. 1/3 dalį buto, esančio
(duomenys neskelbtini); 12000,00 Lt. vertės
automobilį SAAB 9000; 200,00 Lt. vertės televizorių Philips; 900,00 Lt. vertės
vaizdo kamerą PANASONIC, 700,00 Lt. vertės kompiuterį Asus A3500, viso turto už
57133,33 Lt.
Teismas taip pat priteisė iš ieškovės J. R. atsakovui kompensaciją už ieškovei tenkančią
didesnę turto dalį 3074,87 Lt.
Prievolę už paskolos grąžinimą pagal atsakovo A. R. ir I. J. 2009 m. vasario 3 d. sudarytą Paskolos
sutartį pripažino asmenine atsakovo A.
R. prievole.
Prievoles už kreditų grąžinimą pagal AB DnB NORD
bankas 2002 m. spalio 24 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys
neskelbtini) ir pagal AB DnB NORD bankas 2004 m. gegužės 10 d.
Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)
pripažintino ieškovės ir atsakovo solidariosiomis prievolėmis.
Prievolę
pagal su UAB „SEB lizingas“ 208 m. sausio 9 d. sudarytą Finansinio lizingo
sutartį Nr. 2008-010169-01 pripažino ieškovės J. R. asmenine prievole.
Kitą
ieškinio dalį atmetė.
Teismas
priteisė iš atsakovo A. R. ieškovei
4226,00 Lt. sumokėto žyminio mokesčio ir 844,90 Lt. išlaidų už turto vertės
nustatymą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą,
padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta
ieškovė. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo smurtas prieš ieškovę negali
būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis, todėl konstatavo, kad ieškovės ir
atsakovo santuoka iširo galutinai, bendras jų gyvenimas tapo nebegalimu. Dėl to
yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės
pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui
priteisimo teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodyta 2080 Lt suma, kuri daugiau negu 2
kartus viršija šiuo metu nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį yra
akivaizdžiai per didelė. Teismas taip pat pažymėjo, jog išlaikymas
skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat,
kiekvieną dieną. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo forma,
kuri labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismo teigimu, ieškovės pasirinkta išlaikymo priteisimo forma –
išlaikymo priteisimas vienkartine išmoka - neužtikrina, kad priteisus išlaikymą
konkrečia pinigų suma atsakovas turės galimybę sumokėti priteistą pinigų sumą.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų santaupų, ar asmeninės nuosavybė
teise registruoto kilnojamojo ar nekilojamojo turto, kurį realizavus galėtų
išmokėti teismo priteistą pinigų sumą dukrai išlaikyti iki ji sulauks
pilnametystės. Taigi teismas padarė išvadą, kad išlaikymo priteisimas kas
mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra tinkamas ir teisingas atsižvelgiant
tiek į vaiko interesus, tiek į atsakovo, kuris šiuo metu niekur nedirba. Ieškovės
galimybės, atsižvelgiant į abiejų šalių gaunamas pajamas, teikti išlaikymą yra
didesnės nei atsakovo. Tačiau ta aplinkybė, jog
atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, teismo nuomone, nėra
pagrindas mažinti išlaikymą nepilnametei dukrai iki atsakovo nurodyto 250 Lt
dydžio, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių
santykių neturėjimo. Atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes
pajamas negu nurodė teismui, byloje surinkti faktiniai duomenys neduoda
pagrindo išvadai, kad atsakovas nedirba
ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Taigi nors atsakovas
nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba, tačiau sunki atsakovo turtinė padėtis
negali būti pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti savo
nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir privalo teikti
išlaikymą savo nepilnametei dukrai.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes,
ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo teismas
patenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė išlaikymą
periodinėmis išmokomis mokamomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki
pilnametystės, kas mėnesį po pusę LR Vyriausybės patvirtintos minimalios
mėnesinės algos, kuri šiuo metu sudaro 400 Lt.
Dėl turto ir prievolių
padalijimo teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo pasiūlyti turto
padalijimo būdai iš esmės pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, t.
y. bendro turto lygių dalių principą. Teismas konstatavo, kad santuokoje įgytas
turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini),
turi būti padalintas natūra. Tačiau padalijant butą, yra pagrindas nukrypti nuo
bendro turto lygių dalių principo, nes su ieškove lieka gyventi nepilnametė
dukra. Todėl teismas ieškovei priteisė 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui A. R. - 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pasirinkdamas tokį buto
padalinimo būdą, teismas atsižvelgė ir į tai, jog jis yra įkeistas bankui,
garantuojant paimto kredito grąžinimą. Nors atsakovas sutinko, kad visas butas
būtų paliktas ieškovei, o jam būtų priteista kompensaciją už šį turtą,
įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tai, kad negrąžinto kredito suma yra
gana didelė, šalys turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų, teismas darė išvadą,
kad kompensacijos atsakovui išmokėjimas būtų negalimas.
Atsakovas nurodė, kad į dalintino turto vertę
neįtrauktinas automobilis SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi jis yra parduotas,
tačiau atsakovas jokių duomenų, patvirtinančias faktą, kad automobilis yra
išregistruotas nepateikė.
Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų skalbimo
mašiną „Elektrolux“ ir jos vertę, todėl skalbimo mašiną teismas neįtraukė
dalintiną turtą. Vaikiška lovelė, kurią atsiliepime nurodė atsakovas negali
būti įtraukta į dalintiną turtą.
Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė 2008 m. sausio 9
d. su UAB „SEB lizingas“ yra sudariusi finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lengvojo automobilio Saab
9-5 įsigijimo. Minėtas automobilis į dalintiną turtą neįtrauktinas, nes nei
ieškovė nei atsakovas nuosavybės teisių į šį turtą dar neįgijo, todėl teismas
nesivadovavo teismui pateikta šios transporto priemonės vertinimo pažyma.
Kadangi iš rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas turėjo darbą ir pajamų
šaltinį, lizingo bendrovei sumokėta 18349,73 Lt. suma pripažintina bendru
sutuoktinių turtu. Teismas pažymėjo, jog automobiliu nuo sutarties sudarymo
naudojasi ieškovė, todėl tikslinga ir toliau palikti jai teisę naudotis šiuo
turtu, prievolę pagal su UAB „SEB lizingas“ 2008 m. sausio 9 d. sudarytą
Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)
pripažįstant ieškovės asmenine prievole. Kadangi įvykdžiusi prievolę, ieškovė
taps šio automobilio savininke, teismas atsakovui priteisė 9174,87 Lt. kompensaciją
už lizingo bendrovei išmokėtą sumą.
Teismas nustatė, jog ieškovė patikslintu ieškiniu
prašė po santuokos nutraukimo priteisti jai neįvykdytus kreditorinius
įsipareigojimus Bankui. Tokį ieškovės reikalavimą teismas netenkintino, kadangi
tai reikštų, jog ieškovė siekia atleisti atsakovą, kaip laiduotoją nuo
įsipareigojimų Bankui vykdymo ir tai
pažeidžia Banko turtinius interesus. Sutuoktinių prievolės pagal
kreditavimo ir laidavimo sutartis su Banku yra solidarios, atsakomybė pagal
šias prievoles be kreditoriaus sutikimo nekeičiama. Teismas taip pat konstatavo, jog kai santuoka nutraukiama,
sutuoktinių turtas pagal CK 3.59 turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių
solidarios prievolės nedalijamos - buvę
sutuoktiniai lieka bendraskoliais (solidariosios prievolės subjektai).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, į tai, kad butas padalintas tarp šalių,
teismas prievoles už kreditų grąžinimą pagal AB DnB NORD bankas 2002 m. spalio
24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir
pagal AB DnB NORD bankas 2004 m. gegužės mėn. 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovės ir atsakovo
solidariosiomis prievolėmis.
Prievolę už paskolos grąžinimą pagal atsakovo ir I. J. , 2009 m. vasario 3 d. sudarytą Paskolos
sutartį teismas pripažino asmenine atsakovo prievole, nes ši paskola buvo
paimta atsakovo gyvenant skyrium su ieškove. Teismui nebuvo pateikta įrodymų,
kad ši paskola buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti.
Atsižvelgdamas į atsakovui tenkančią mažesnę
priteistino kilnojamojo turto vertę, teismas š ieškovės atsakovui priteisė
kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį 3074,87 Lt. ((13800 Lt. -
7700 Lt. = 6100 Lt.; 9174,87 Lt. - 6100 Lt. = 3074,87 Lt.)
Teismas patirtas ieškovės išlaidas dėl žyminio
mokesčio sumokėjimo vertino bylos pateikimo metu ir laikė, kad už ieškinį
ieškovė sumokėjo 5850 Lt žyminio mokesčio, kadangi didesnio žyminio mokesčio
sumokėjimą lėmė tuo metu buvusi didesnė buto vertė.
Iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų
reikalavimų daliai teismas priteisė 4226 Lt sumokėtą žyminį mokestį ir 844,90
Lt išlaidų už turto vertės nustatymą.
Apeliaciniu skundu ieškovė J. R. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo
2010 m. vasario 2 d. sprendimą dalyje dėl įgyto turto bei prievolių padalijimo
pakeisti;
1)
ieškovei priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) 130 000 Lt vertės;
2)
bendru sutuoktinių turtu pagal
2008-01-09 finansinio lizingo sutartį dėl lengvojo automobilio SAAB 9-5
įsigijimo laikyti 2 327,94 Lt, preziumuojant, kad sutuoktinių dalys kilnojamame
turte lygios, ieškovė įsipareigoja už šį turtą išmokėti 1 163,97 Lt;
3)
finansinį įsipareigojimą trečiajam
asmeniui AB DnB NORD Bankui pagal 2002-01-24 kreditavimo sutartį, kurios
sąlygos keistos ir papildytos 2009-09-25, 2004-01-21, 2004-05-10 ir 2008-03-27
susitarimais, kurių prievolių įvykdymas užtikrintas atsakovo laidavimu bei
hipoteka, priteisti ieškovei. Iš atsakovo ieškovei priteisti 35 800,06 Lt
kompensaciją už netenkančią finansinių įsipareigojimų dalį;
4)
atsakovui priteisti automobilį
FIAT (duomenys neskelbtini) Lt
vertės;
5)
priteisti iš atsakovo
nepilnamečiam vaikui 40 600 Lt (iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant
išlaikymo dydį 700 Lt per mėnesį) išlaikymą konkrečia pinigų suma;
6)
grąžinti ieškovei 1 977 Lt žyminio
mokesčio permoką;
7)
priteisti ieškovei vaizdo kamerą (duomenys neskelbtini) Lt
vertės;
8)
priteisti iš ieškovės atsakovui
kompensaciją už atsakovui netenkančią turto dalį. Ieškovė prašo teismo dalijant
turtą nukrypti nuo lygių dalių principo bei nustatyti ieškovės dalį turte – 65
procentus, atsakovo dalį turte – 35 procentus.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1)
pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo tiek dėl išlaikymo formos, tiek dėl
išlaikymo dydžio. Teigia, jog atsakovas vengė mokėti išlaikymą nuo 2009-01-26,
t.y. nuo teismo nutarties dėl laikino išlaikymo nustatymo priėmimo dienos, nors
finansinių resursų tam turėjo. Atsakovas ir tretysis asmuo I. J. 2009-02-03 sudarė paskolos sutartį, pagal
kurią atsakovas pasiskolino 10 000 Lt. Taigi apeliantės nuomone, net ir
turėdamas pakankamą pinigų sumą atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, tuo
patvirtindamas, kad priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, vaikas realiai
nebus išlaikomas. Nurodo, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis
išmokomis neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Ieškovas prašo
apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į jos siūlymą dėl išlaikymo
priteisimo vienkartine pinigų suma, nes ieškovė, patenkinus apeliacinį skundą
privalės išmokėti atsakovui kompensaciją už atsakovui netenkančią turto dalį.
Tokiu būdu atsakovas turės realią galimybę sumokėti vaikui išlaikymą
vienkartine pinigų suma. Svarbi ir ta aplinkybė, jog Vaikų teisių apsaugos
tarnybos atstovė sutiko su ieškovės siūlymu dėl išlaikymo formos ir dydžio.
Apeliantė taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai
nustatė mėnesio išlaikymo sumą vaikui – 400 Lt, nors ieškovė ir patiekė
įrodymus dėl vaiko poreikių, iš kurių matyti, kad mergaitės poreikiai per
kalendorinį mėnesį sudaro 2080 Lt. Nors tėvai privalo išlaikyti vaiką lygiomis
dalimis, ieškovė sutiko, kad atsakovo dalis išlaikyme sudarytų tik 700 Lt.
Teigia, kad vaikui šiuo metu yra 13 metų ir jam jau yra suformuotas vystimosi
„planas“, todėl priteisus minimalų 400 Lt per mėnesį išlaikymą vaikas nebeturės
galimybės užsiimti savo užklasine veikla ir t.t.
2)
ieškovė nesutinka su pirmosios
instancijos teismo sprendimu dalyje dėl buto padalijimo, nes tiek ieškovė, tiek
atsakovas savo procesiniai dokumentais sutiko, kad butas atitektų ieškovei. Be
to, tretysis asmuo AB DnB NORD bankas, būdamas ieškovės ir atsakovo
kreditoriumi, kuriam yra įkeistas butas, atsiliepime į ieškinį nurodė, jog
neprieštarauja, kad bankui įkeistas butas būtų priteistas ieškovei. Apeliantė
taip pat pažymi, jog nelogiškas teismo sprendimas šioje dalyje dar ir dėl tos
aplinkybės, jog pats teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimo priežastis
yra atsakovo smurtas prieš ieškovę. Be to, pirmosios instancijos neatsižvelgė į
aplinkybę, jog VAT 2009-06-29 nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyrium.
Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad kito nekilnojamojo turto atsakovas
neturi, kadangi VAT, nagrinėdamas skundą dėl įpareigojimo atsakovą gyventi
skyrium, konstatavo, jog atsakovas turi kito, jam priklausančio nekilnojamojo
turto, kuriame gali gyventi, todėl teismo išvados, kad atsakovas neturi kito
nekilnojamojo turto ir kad ieškovės ir atsakovo siūlomi buto padalijimo būdai
prieštarauja atsakovo interesams yra nepagrįstos;
3)
pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo priteisti kreditorinį įsiskolinimą
ieškovei, nes tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo AB DnB NORD bankas sutiko,
kad kreditorinis įsipareigojimas būtų priteistas ieškovei. Svarbi ir ta
aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu neturi pajamų iš kurių galėtų vykdyti
įsipareigojimus bankui, todėl tikėtina, kad prievolę bankui išimtinai vykdys
tik ieškovė;
4)
dėl atsakovui priteistos 9174,87
Lt kompensacijos už lizingo bendrovei išmokėtą sumą apeliantė pažymi, jog
nesutinka su teismo išvada, kuria ieškovės trečiajam asmeniui UAB SEB lizingas
išmokėtą 18 349,73 Lt sumą teismas pripažino bendru sutuoktinių turtu. Teigia,
kad 2009-01-21 ieškovė trečiajam asmeniui UAB „SEB Lizingas“ pagal 2008-01-09
finansinio lizingo sutartį sumokėjo 15 736,86 Lt, tačiau tik 13 375,94 Lt
automobilio SAAB 9-5 įsigijimą. Ieškovė nurodė, kad automobilio vertė pagal
Transporto priemonės vertinimo ataskaitą yra 27 000 Lt. Automobilio vertinimo
daiktai prievolė trečiajam asmeniui sudarė 7 145,52 EUR (kas atitinka 24 672,06
Lt). Apeliantės nuomone, būtent skirtumas tarp automobilio vertės ir trečiajam
asmeniui mokėtinos sumos laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK
3.88 str. prasme. Automobilio vertės skirtumas su mokėtina trečiajam asmeniui
suma yra 2 327,94 Lt. Būtent nuo šios sumos ieškovė sutinka mokėti atsakovui
kompensaciją už netenkančią turto dalį, kuri sudarytų 1 163,97 Lt.;
5)
pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo automobilį FIAT TIPO priteisti
atsakovui. Teigia, jog šį automobilį atsakovas įgijo savo vardu, tačiau realiai
tuo automobiliu naudojosi atsakovo brolis. Ieškovė šiuo metu nežino nei kur
tas automobilis, nei kas juo naudojosi. Be to. atsakovas atsiliepime į ieškinį
sutiko, kad šis automobilis būtų priteistas jam.
6)
nurodo, jog turi būti panaikinta
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaizdo kameros PANASONIC,
kadangi atsakovas sutiko, kad vaizdo kamera atitektų ieškovei;
7)
pirmosios instancijos teismo
atsisakymas tenkinti ieškovės prašymą dėl 1977 Lt žyminio mokesčio grąžinimo
yra nepagrįstas. Apeliantė pažymi, jog žyminio mokesčio permoka, vadovaujantis
CPK 87 str. 1 d. 1 p., turėtų būti grąžinta ieškovei. Teigia, jog net jei
teismas vertintų ieškinio sumos mažėjimą, kaip atsisakymą nuo dalies ieškinių
reikalavimų, vadovaujantis CPK 87 str. 2 d. , ieškovei turėtų būti grąžinta 75
procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis
skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas
keistinas dalyse dėl vaiko išlaikymo, turto bei prievolių padalinimo (CPK 326
str. 1 d. 3 p.)
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja
bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to
reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos
Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų
kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso
kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis
interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Apeliaciniu skundu nėra skundžiama teismo sprendimo
dalis dėl santuokos nutraukimo bei jos priežasčių, dėl vaiko gyvenamosios
vietos nustatymo bei tėvo bendravimo su dukra tvarkos, taip pat sprendimas
neskundžiamas ir dalyje, kuria prievolė I. J. pagal 2009-02-03 sudarytą paskolos sutartį
pripažinta asmenine A. R. prievole,
todėl šių teismo sprendimo dalių teisėtumas bei pagrįstumas nėra bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku. Apeliacijos dalyką sudaro sprendimo dalis
dėl išlaikymo dukrai tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek ir dėl jo formos;
nekilnojamojo turto (buto) padalinimo būdas bei kai kurių kilnojamųjų daiktų
padalinimas; prievolių AB DnB NORD bankui pripažinimas solidariomis; prievolės
UAB ,,SEB Lizingas“ dydis, taip pat- bylinėjimosi išlaidų dydis.
Dėl turto bei prievolių padalinimo.
Byloje iš esmės nebuvo kilęs ginčas dėl santuokoje
įgyto turto sudėties bei turto vertės. Vieną iš automobilių, atsakovo prašytą
išbraukti iš dalintino turto balanso, teismui palikus kaip dalintiną turtą,
apeliaciniu skundu dėl to nėra skundžiamasi. Taigi, byloje nustatyta, kad šalys
santuokoje įgijo tokį turtą:
1) trijų kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal patikslintą turto vertės
nustatymo pažymą yra 130 000 Lt. (2 t., b.l. 39-43);
2) automobilius SAAB 9000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio
vertė 1000 Lt, SAAB 9-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 12 000 Lt.,
Fiat Tipo, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) kurio vertė 500 Lt., iš viso automobilių vertė 13500
Lt.
3) baldus: 400,00 Lt. vertės prieškambario spintą;
400,00 Lt. vertės sekciją; 1000,00 Lt. vertės minkštųjų baldų komplektą; 100,00
Lt. vertės žurnalinį staliuką; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektą; 100,00 Lt.
vonios spintelę; 100,00 Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės
miegamojo baldų komplektą, iš viso baldų vertė 3500 Lt;
4) buitinę techniką: 1200,00 Lt. vertės televizorių
Samsung; 600,00 Lt. vertės namų kino sistemą PANASONIC;100,00 Lt. mikrobangų krosnelę
Samsung; 200,00 Lt. vertės šaldytuvą Snaigė; 100,00 Lt. vertės dulkių siurblį
LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvą PANASONIC; 200,00 Lt. vertės televizorių
Philips; 900,00 Lt. vertės vaizdo kamerą PANASONIC; 700,00 Lt. vertės
kompiuterį Asus A3500 (T II, b. l. 48), iš viso buitinės technikos vertė 4300
Lt..
Pirmosios instancijos teisme taip pat nustatė, kad šalys
turi tokius kreditorinius įsipareigojimus: 30 374,80 Lt įsipareigojimas AB DnB
NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys
neskelbtini); 41 225,32 Lt įsipareigojimas AB DnB NORD bankui pagal
2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys
neskelbtini). (T I, b. l. 22, 54-81, 169-170). Atsakovas A. R. 2009 m. vasario 3 d.
su I. J. yra sudaręs
10000,00 Lt. paskolos sutartį, kurią teismas pripažino asmenine atsakovo A. R. prievole ir dėl to
apeliacinis skundas nėra paduotas. Taip pat, pirmosios instancijos teismas
nustatė, kad ieškovė 2008 m. sausio 9 d. su UAB „SEB lizingas“ yra sudariusi
finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-010169 dėl lengvojo automobilio Saab 9-5
įsigijimo (1 t, b. l. 171, T 2 t., b. l. 178-192). Teisėjų kolegija pažymi, jog
nei dėl turto sudėties, nei dėl jo vertės ginčo apeliacinės instancijos teisme
nėra, t.y. apeliantė neginčija teismo sprendimu nustatytos turto vertės, ginčas
keliamas tik dėl turto padalinimo būdo, taip pat dėl finansinio lizingo įmokos,
kaip santuokoje įgyto turto, vertės (sumos) ir šios įmokos padalinimo tarp
sutuoktinių. Kadangi parenkant turto padalinimo būdą svarbus turto sudėties
(balanso) nustatymas, teisėjų kolegija pirmiausia pasiako dėl lizingo įmokos,
kaip turto, vertinimo.
Dėl lizingo įmokos, kaip santuokoje įgyto turto,
vertinimo.
CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris
pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įstatymų leidėjas šioje
teisės normoje vartoja bendrąją sąvoką „turtas“. Turtas kaip civilinių teisių
objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės
subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų.
Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai),
tiek nematerialus (turtinės teisės). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos
teismas, vadovaudamasis CK 3.88 straipsniu, pagal apeliantės ir UAB „SEB lizingas“
sudarytą lizingo sutartį 18349,73 Lt įmokų sumą įtraukė į sutuoktinių bendrą
dalintino turto balansą, motyvuodamas tuo, kad šioms įmokoms sumokėti galėjo būti
panaudotos tiek ieškovės, tiek atsakovo iš darbinės veiklos gautos pajamos ir,
kadangi teisę naudotis lizinguojamu automobiliu bei prievolės pagal lizingo
sutartį vykdymą priskyrė ieškovei, teismas priteisė atsakovui pusę lizingo
įmokos sumos atitinkančią piniginę kompensaciją iš ieškovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009-05-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-207/2009 yra išaiškinta, kad iš darbinės veiklos gautos pajamos,
panaudotos įmokoms pagal lizingo sutartį, yra išlaidos konkrečiam turtui
ateityje įsigyti nuosavybėn tam tikromis sąlygomis, kadangi per visą lizingo
sutarties galiojimo laiką lizingo gavėjas, kol nesumoka visos turto kainos,
turtu naudojasi nuomininko teisėmis, o įmokos pagal lizingo sutartį yra asmens
išlaidos, skirtos turtui įsigyti ateityje. Tik visiškai įvykdžius sutarties
sąlygas, turtas perduodamas lizingo gavėjo nuosavybėn. Turto išpirkimo įmokos
pagal lizingo sutartį, vykdant jos sąlygas, nuo jų pervedimo momento lizingo
bendrovei tampa šios bendrovės nuosavybe. Tokiu atveju įmokos negalėjo būti
įtrauktos į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą. Taigi, remiantis šia
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, lizingo įmokos nėra turtas, kuris
galėtų būti dalinamas, nutraukiant santuoką. Tačiau kartu pažymėtina, jog
nagrinėjamos bylos situacija nuo buvusios byloje, kurioje priimta Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, yra skirtinga ta prasme, kad minėtoje
byloje lizingo sutartis buvo nutraukta, lizingo objektas buvo grąžintas lizingo
bendrovei, todėl santuokos nutraukimo momentu nebuvo realiai egzistuojančio
dalintino turto. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju lizingo sutartis nėra
nutraukta, ieškovė ir toliau moka lizingo įmokas, teismo sprendimu jai palikta
teisė naudotis ir lizinguojamu automobiliu, todėl aktualu nustatyti, kokią
turtinę naudą gauna ieškovė iš tokio turto padalinimo.
Kaip minėta, santuokoje dalintinu turtu pripažįstamas
ne tik materialusis turtas, bet ir nematerialus, t.y. turtinės teisės.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, perimdama lizingo įmokų mokėjimą, gauna turtinę
naudą ta apimtimi, kiek iki turto padalinimo sumokėtų lizingo įmokų suma buvo
padengta ateityje tapsiančio ieškovės nuosavybe turto (automobilio) vertė.
Nustatant ieškovės gaunamos turtinės teisės vertę, taip pat pažymėtina, jog iki
santuokos nutraukimo lizinguojamas automobilis buvo naudojamas šeimos reikmėms,
todėl tam tikras automobilio vertės sumažėjimas (jo natūralus nusidėvėjimas)
neturėtų būti traktuojamas kaip ieškovės gaunama turtinė nauda. Remiantis šiais
argumentais, pripažįstama, jog mechaninis sumokėtos lizingo įmokos padalinimas šiuo
atveju neatspindi tos turtinės naudos, kurią ieškovė gauna, todėl santuokoje
įgytu turtu, kaip turtine teise, pripažintina konkrečia lizingo įmoka padengta
turto vertė, atskaičius turto nusidėvėjimą. Iš viso sumokėta vertei dengti suma
ieškinio pareiškimo dienai sudarė 3878,94 eurus arba 13393,20 Lt (2 t., b.l.
181). Neapmokėta automobilio vertės dalis eurais nurodytam momentui sudarė
7550,47 eurus arba 26070,26 Lt. Domėn neimamos lizingo bendrovei sumokėtos ir
mokėtinos palūkanos, kadangi tai nėra turto įgijimo išlaidos. Taigi, ieškinio
pareiškimo momentu buvo padengta 34,34 procentai nuo pradinės automobilio
vertės (39000 Lt- 2 t., b.l. 192): (13393,20 x100 :39000). Remiantis
automobilio vertės nustatymo pažyma (1 t., b.l. 155), automobilio rinkos vertė
2009-03-26 (t.y. praėjus dviems mėnesiams po ieškinio pateikimo) buvo 27000 Lt,
taigi, ieškovės gaunama turtinė nauda sudaro 34,34 procentus nuo šios vertės
arba pinigine išraiška- 9271,80 Lt (27000x34,34:100). Būtent tokio dydžio
turtinė teisė įtraukiama į dalintino turto balansą.
Tokiu būdu, santuokos metu įgyto turto bendra vertė
sudaro 160 571,80 Lt (130 000-butas +13500 Lt- automobiliai +3500
Lt- baldai+4300 Lt- buitinė technika +9271,80 Lt-
turtinė teisė ).
Dėl turto padalinimo būdo.
Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta
prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių
bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso
numatytais atvejais (to paties straipsnio 2 d.). Pagrindus, kuriems esant, teismas
gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustato
Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. tai: nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš
sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios
aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo
ieškovė nurodė aplinkybę, kad su ja lieka gyventi nepilnametė dukra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad
kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir
turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias
bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007).
Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1
dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių
nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks
nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus;
vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams
tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006;
2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17
d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs,
kad, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek
įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą
nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Nepilnamečio vaiko
interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta
nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro
turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-49/2008). Dėl to kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad
nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į
nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo
lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinamas jam
tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007
m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2008 m. liepos
4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2008 ir kt.).
Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad
turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių
bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu abiems sutuoktiniams
turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu
jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant
turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių
vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas
svarbias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje kaip turtas, įgytas santuokoje, buvo
dalijamas butas (duomenys neskelbtini) ir paminėti
kilnojamieji daiktai (automobiliai, baldai, buitinė technika), turtinės teisės.
Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas,
laikomasi pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis,
nes šis turto padalijimo būdas labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka
protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus (pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės
19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. sausio 28
d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Tačiau tuo
atveju, kai turto padalinti natūra nėra galimybės, taikomas alternatyvus
padalinimo būdas- vienam iš sutuoktinių priteisiamas turtas, kitam- piniginė
kompensacija. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą, butą
padalino nukrypdamas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, t.y. 2/3 dalis buto
priteisė ieškovei, o 1/3 dalį buto priteisė atsakovui, kitą turtą padalino laikydamasis
įstatyme nustatytos sutuoktinių lygių dalių prezumpcijos ir turtą dalino po ½
dalį santuokoje įgyto turto, iš dalies kilnojamuosius daiktus dalindamas natūra
bei dalį priteisdamas kompensaciją pinigais, atsižvelgdamas į didesnę ieškovei
tenkančią natūra turto dalį. Apeliantė dėl tokio turto dalinimo principo iš
esmės nesiskundžia, t.y. nors apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, prašoma
ieškovės dalį dalinamame turte nustatyti 65 procentus, o atsakovo- 35
procentus, dėstant skundo argumentus dėl kompensacijos už lizingo bendrovei
sumokėtas įmokas, nurodoma, kad ieškovė sutinka atsakovui išmokėti pusę sumos
(ginčas keliamas tik dėl to, kaip ši kompensacija turėtų būti skaičiuojama).
Šioje byloje teismas šalių nepilnametės dukters R. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir pripažino
esant pagrindą tam tikra apimtimi nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame
turte principo: nelygios dalys nustatytos dalinant butą. Nelygių dalių
nustatymas būtent šiame turte pateisinamas tuo požiūriu, kad ieškovė, su kuria
lieka gyventi dukra, turi pareigą užtikrinti vaikui būstą ir šis interesas yra
svarbus vaiko teisių požiūriu. Tuo tarpu sprendžiant kilnojamųjų daiktų
padalinimo klausimą ir nustatant sutuoktinių dalis šiame turte tokio teisiškai
pagrįsto intereso nėra pagrindo konstatuoti, todėl ir nukrypimas nuo lygių
dalių principo neatitiktų pagrįstumo kriterijaus.
Dėl nekilnojamojo turto padalinimo teismo sprendimas
skundžiamas tuo aspektu, kad dalindamas butą, teismas jo neturėjo dalinti
natūra, atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, kad santuoka iširo dėl
atsakovo šeimoje vartoto smurto. Taip pat apeliantė nesutinka su kai kurių
kilnojamųjų daiktų padalinimu, būtent, kad automobilis FIAT TIPO priteistas
jai, nors šiuo automobiliu naudojasi ir visada naudojosi atsakovo brolis, kad
vaizdo kamera priteista atsakovui, nors ja naudojasi ieškovė ir šiuo metu
vaizdo kamera itin reikalinga ieškovei su dukra, nes yra filmuojami dukters
šokių pasirodymai, varžybos; nurodoma, kad televizorius Philips 200 Lt vertės
priteistas tiek ieškovei, tiek atsakovui, o visi bute esantys baldai priteisti
ieškovei, nors dalį buto teismas priteisė natūra atsakovui.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio
skundo argumentą, kad šiuo atveju buto padalinimas natūra nėra racionalus turto
padalinimo būdas, be to, jis prieštarauja šalių nepilnametės dukters
interesams, pažeidžia ieškovės pagrįstus ir teisėtus interesus. Įvertinant
teismo sprendime nustatytą aplinkybę, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės,
konkrečiai imant, dėl fizinio smurto prieš ieškovę vartojimo, toks turto padalinimo
būdas keistinas, priteisiant visą butą ieškovei bei nustatant, kad ieškovė
atsakovui turėtų išmokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią 1/3 dalį buto,
t.y. 43333,33 Lt. Pažymėtina, kad su tokiu turto padalinimo būdu nagrinėjant
bylą pirmosios instancijos teisme sutiko abi ginčo šalys, taip pat, ir
nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prieštaravimų dėl tokio turto
padalinimo būdo atsakovas nereiškė. Atitinkamai, visas bute esantis
kilnojamasis turtas (baldai, buitinė technika) priteistini ieškovei, atsakovui
už šį turtą priteisiant kompensaciją pinigais, išskyrus tą sprendimo dalį, dėl
kurios skundas nepaduotas (automobilio SAAB 9000, valst.nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 12 000 Lt bei
kompiuterio Asus A3500, kurio vertė 700 Lt priteisimo atsakovui). Taip pat,
ieškovei prašant priteisti atsakovui automobilį FIAT TIPO, o atsakovui su tuo
sutinkant, jam priteistinas šis automobilis, kurio vertė 500 Lt.
Minėta, kad dalintiną turtą sudarančių nekilnojamųjų
daiktų bei turtinių teisų vertė yra 30571,80 Lt, remiantis lygių dalių principu
šiame turte, kiekvienam sutuoktiniui priklausytų 15285,90 Lt vertės turto.
Kadangi atsakovui natūra priteisiamo turto vertė sudaro 13 200 Lt (12000+ 700 + 500), ieškovė atsakovui turėtų išmokėti kompensaciją pinigais,
atitinkančią jam tenkančio natūra ir priklausančio turto verčių skirtumą, t.y.
2085,90 Lt. Tokiu būdu, iš viso ieškovė atsakovui turėtų išmokėti 45419,23 Lt
dydžio piniginę kompensaciją (43333,33 Lt +2085,90 Lt).
Tačiau pažymėtina, kad Remiantis Civilinio kodekso
3.118 str. 1 d., dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia
nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno sutuoktinio asmeninis
turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos iš šio turto
mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro turto
mokėtinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro
dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (to paties
straipsnio 2 d.). Aptariamo straipsnio 4 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu
sudarius turto balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas
padalijamas sutuoktiniams. Tai reiškia, jog dalinant turtą, turi būti sudaromas
ne tik turto, bet ir skolų balansas, nustatomos prievolės, kurios turi būti
vykdomos iš bendro turto bei išsprendžiama dėl jų pobūdžio po santuokos
nutraukimo.
Dėl turtinių prievolių padalinimo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime
pagrįstai nurodė, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turto
padalinimas santuokos nutraukimo atveju neturi įtakos solidariosios prievolės
pobūdžiui ir nereiškia prievolės solidarumo pasibaigimo. Kai santuoka
nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir
nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai. Tačiau pirmosios
instancijos teismas neatsižvelgė tiek į jo minimose nutartyse (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-19
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007, 2007-06-22 nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007), tiek į kitose nutartyse pateiktus
išaiškinimus, jog tokia situacija išlieka, jeigu nėra kreditoriaus sutikimo, kad
liktų vienas skolininkas, o esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir
kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir
kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; Civilinių bylų skyriaus
plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje
Nr. 3K-P-186/2010, civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugpjūčio
6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010).
Pažymėtina,
kad su prievolės modifikavimu, t.y. skolos AB DnB NORD bankui pagal 2002-10-24 Kreditavimo
sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos
likutis ieškinio pareiškimo metu buvo 30 374,80 Lt) bei tam pačiam bankui pagal
2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys
neskelbtini). (skolos likutis ieškinio pareiškimo dienai buvo 41 225,32
Lt) sutiko tiek ieškovas ir atsakovė, t.y. ginčo šalys, tiek ir kreditorius (AB
DnB NORD banko 2009-10-29 raštas Nr. 3.2/3120- 2 t., b.l. 125, banko atstovės
paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu- 2 t., b.l. 146), todėl
pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo palikti solidariąją prievolę,
įvertinant ir ieškovės nurodytas bei atsakovo neginčijamas faktines aplinkybes,
jog realiai kredito įmokas moka tik ieškovė. Teisėjų kolegija pažymi, jog AB
DnB NORD banko 2009-10-29 rašte Nr. 3.2/3120 išdėstytas sutikimas, kad butas
būtų įregistruotas J. R. vardu
bei po skyrybų atsisakyti A. R. laidavimo,
nėra atšauktas iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, tretysis asmuo
nepateikė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, todėl laikytina, jog šis
sutikimas yra galiojantis, o banko atstovo kalboje apeliacinės instancijos
teisme išdėstyti argumentai, jog nuo sutikimo davimo yra praėję daug laiko,
todėl bankas iš naujo turėtų įvertinti ieškovės turtinę padėtį, nelaikytini
minėto sutikimo atšaukimu ar kreditoriaus prieštaravimu pakeisti prievolės
pobūdį.
Tokiu būdu, prievolės AB DnB NORD bankui pagal
2002-10-24 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys
neskelbtini) (skolos likutis ieškinio pareiškimo metu buvo 30 374,80 Lt)
bei tam pačiam bankui pagal 2004-05-10 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (skolos likutis ieškinio
pareiškimo dienai buvo 41 225,32 Lt) po santuokos nutraukimo pripažintinos
ieškovės J. R. asmeninėmis
prievolėmis.
Taigi, byloje nustačius, kad prievolės pagal būsto
kredito sutartis priteisiamos vykdyti ieškovei, atsakovui priteistina 1/3
kompensacijos už butą mažintina 1/3 dalimi skolos pagal Civilinio kodekso 3.118
str. 2 d. nustatytas taisykles, ir, konstatavus, jog atsakovas turėtų pareigą
už jam tenkančią buto dalį padengti 1/3 dalį negrąžinto kredito, kas sudarytų
23 866,71 Lt, (71600,12:3), šia suma mažinama atsakovui iš ieškovės priteistina
kompensacija už 1/3 buto dalį, kuri natūra priteisiama ieškovei. Tokiu būdu,
bendra iš ieškovės atsakovui priteisiama kompensacijų suma sudaro 21552,52 Lt
(45419,23- 23866,71). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės prašymas turtą
dalinti nelygiomis dalimis, o kompensaciją už jos vienos prisiimamus
kreditorinius įsipareigojimus iš atsakovo jai priteisti ½ dalies skolos dydžio,
negali būti pripažįstamas pagrįstu, nes pagal bylos duomenis, abu kreditai yra
būsto kreditai, tai reiškia, kad paskolos buvo imamos būstui įsigyti, jo būklei
gerinti, todėl būtent tokiomis proporcijomis, kokios nustatomos į buto dalis,
nustatytinos ir skolų proporcijos bei atitinkamai kompensuotina ieškovei suma
už jos prisiimamas prievoles.
Dėl kitų prievolių pobūdžio (prievolės pagal lizingo
sutartį pripažinimo asmenine ieškovės prievole ir prievolės pagal paskolos
sutartį su I. J. pripažinimo
atsakovo asmenine prievole) apeliacinis skundas nėra paduotas, todėl dėl šių
prievolių apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse
įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK
3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas
priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba
valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.1 d.).
Sprendžiant dėl vaikams teikiamo
išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje
įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių
vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui
vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu,
kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai
proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl
vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą,
kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių
santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1
dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso
nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų
turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos
pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų
poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas
maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio
2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Teismų
praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui
išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės
algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad tėvų
pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia,
kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio
1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų
teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei
jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių
kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr.,
pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Tėvų turtinė padėtis vertinama,
atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą
kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių
skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų
išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos
nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab
- išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų
turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet
ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei
profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008
m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m.
balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m.
gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Ieškovė nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį
skiria 2080 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo
priteistinų periodinių išmokų dydį, rėmėsi jau minėtu teismų praktikoje
naudojamu orientaciniu kriterijumi vaiko minimalių poreikių užtikrinimui (MMA
dydžio arba 800 Lt). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos
teismo argumentais, jog 2080 Lt išlaikymo vaikui suma yra nepagrįstai didelė.
Pagrindas nukrypti nuo minėto orientacinio kriterijaus galėtų būti specialūs
konkretaus vaiko poreikiai, pagrįstai didinantys išlaidas vaikui išlaikyti.
Šioje byloje galima pripažinti pagrįstais papildomais vaiko poreikiais R. R. lankomas šokių būrelio
pamokas, su tuo susijusias papildomas išlaidas. Jokie kiti R. specialieji poreikiai nėra įrodyti, todėl
pripažįstama, jog pagrįstos išlaidos vaiko išlaikymui būtų maždaug 1500 Lt.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo nustatyti atsakovo dalį dukters išlaikymo
prievolėje 700 Lt. Tačiau pripažįstant, jog 2080 Lt vaiko poreikių dydis nėra
pagrįstas bei įrodytas, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės gaunamas
darbo užmokestis yra didesnis negu atsakovo, teismas nustato, jog atsakovo
dalis išlaikymo prievolėje sudaro 500 Lt per mėnesį.
Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovas
periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo neteikia (iš jo buvo priteistas
laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis
2009-01-26 nutartimi), tuo tarpu antstolio V. M. 2010-11-29 pažyma patvirtina, kad per
laikotarpį nuo 2009-03-26 iki 2010-11-29 tebuvo išieškota 549,97 Lt suma,
išlaikymo įsiskolinimas sudaro 8070,97 Lt. Todėl pripažįstamas pagrįstu
apeliacinio skundo argumentas, jog išlaikymas periodinėmis išmokomis šiuo
atveju vaiko interesų neužtikrina ir tai sudaro pagrindą išlaikymą priteisti
vienkartine išmoka, kas konkrečiu atveju labiau atitiktų vaiko interesus.
R. R. yra gimusi (duomenys
neskelbtini), taigi, ji pilnamete taps 2014 m. gruodžio 10 d..
Išlaikymas priteistinas nuo 2009-01-21 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jos
pilnametystės (t.y.2014 m. gruodžio 10), kas sudaro 70 mėnesių ir 21 dieną.
Skaičiuojant po 500 Lt išlaikymo sumos kas mėnesį, gaunama 35 350 Lt suma
(70x500= 35000; 500: 30= 16,66
Lt (vienos dienos išlaikymo suma)x 21 d. =350). Ši suma mažintina išieškota išlaikymo suma- 549,97 Lt ir priteistina
vaiko išlaikymui galutinė suma už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki R. R. pilnametystės sudaro
34800 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantė
prašo grąžinti jai 1977 Lt žyminio mokesčio permoką, nesutikdama su teismo
sprendimo išvada, jog pagrindo pripažinti permoką nėra. Remiantis Civilinio proceso
kodekso 87 str. 1 d. 1 p., sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama
kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pagal Civilinio
proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., turtiniuose ginčuose žyminis mokestis
mokamas atitinkama procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Būtent tokio dydžio
žyminis mokestis (trys procentai nuo ieškinio sumos, tame tarpe nuo nustatytos
buto kainos) ieškovės ir buvo sumokėtas, paduodant ieškinį. Mažesnės turto
vertės nustatymas bylos nagrinėjimo eigoje nereiškia, kad buvo sumokėta daugiau
žyminio mokesčio, negu turėjo būti sumokėta pagal įstatymą, todėl nėra
Civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo sumokėto žyminio
mokesčio skirtumą, susidariusį dėl turto vertės sumažėjimo, laikyti žyminio
mokesčio permoka ir jį grąžinti ieškovei. Taip pat, ieškinio sumos mažėjimas
dėl dalinamo turto vertės sumažėjimo nevertintinas ir kaip atsisakymas nuo
dalies ieškinio reikalavimų, todėl nėra pagrindo vadovautis ir CPK 87 str. 2 d.
bei grąžinti ieškovei turėtų 75 procentus nuo sumažėjusios turto vertės.
Kadangi
ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovei iš atsakovo
proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistinas už
apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 93
str.). Ieškovė paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 2716 Lt žyminio mokesčio
(3 t., b.l. 13). Apeliaciniu skundu buvo ginčijama 90520,96 Lt suma (3 t., b.l.
1). Apeliacinės instancijos teismas patenkino skundo reikalavimą dėl 1/3 dalies
buto priteisimo atsakovui (ginčijama suma 43333,33 Lt), iš dalies patenkino
reikalavimą dėl lizingo įmokos dydžio ir vietoje 9174,87 Lt kompensacijos sumos
nustatė 4635,90 Lt kompensacijos sumą, t.y. patenkinta apeliacinio skundo
reikalavimų dalis dėl 4538,97 Lt sumos, taip pat, iš dalies patenkintas
reikalavimas dėl prievolių bankui pobūdžio bei kompensacijos už šias prievoles
dydžio nustatymo, būtent, ieškovė prašė priteisti jai ½ dalies skolų dydžio
kompensaciją, kas sudarytų 35800 Lt, teismas kompensacijos sumą nustatė 23
866,71 Lt, kas sudaro patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį. Nuo šių
patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų ieškovei priteistina žyminio mokesčio
suma sudaro 2152,16 Lt.
Taip
pat, kadangi apeliacinis skundas iš esmės patenkintas, apeliacinės instancijos
teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš
atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Jos sudarė
20,85 Lt (3 t., b.l. 17).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso
kodekso 325- 331 str., teismas
n
u t a r ė :
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m.
vasario 2 d. sprendimą dalyse dėl išlaikymo nepilnametei R. R. dydžio ir formos priteisimo bei dėl
santuokoje įgyto turto bei prievolių padalinimo, pakeisti.
Šias teismo sprendimo dalis išdėstyti
taip:
Priteisti iš A. R. išlaikymą nepilnametei dukrai R. R. , gimusiai (duomenys neskelbtini), vienkartine išmoka 34 800 Lt
(trisdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio, už laikotarpį nuo
ieškinio pareiškimo (2009-01-21) iki R.
R. pilnametystės. Paskirti J. R. dukrai priteisiamų
išlaikymo sumų tvarkytoja uzufrukto teise.
Padalinti tarp J. R. ir A. R. santuokoje įgytą turtą bei kreditorinius įsipareigojimus
tokiu būdu:
Priteisti J. R. butą (duomenys
neskelbtini)130 000 Lt vertės, 1000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9-5;
400,00 Lt. vertės prieškambario spintą; 1200,00 Lt. vertės televizorių Samsung;
600,00 Lt. vertės namų kino sistemą PANASONIC; 400,00 Lt. vertės sekciją;
1000,00 Lt. vertės minkštųjų baldų komplektą; 100,00 Lt. vertės žurnalinį
staliuką; 800,00 Lt. virtuvės baldų komplektą; 100,00 Lt. mikrobangų krosnelę
Samsung; 200,00 Lt. vertės šaldytuvą Snaigė; 100,00 Lt. vonios spintelę; 100,00
Lt. vertės dulkių siurblį LG; 300,00 Lt. vertės DVD grotuvą PANASONIC; 100,00
Lt. vertės drabužių lentynas; 600,00 Lt. vertės miegamojo baldų komplektą;
200,00 Lt. vertės televizorių Philips, 900,00 Lt. vertės vaizdo kamerą
PANASONIC, iš viso 138100 Lt vertės turtą.
Pripažinti J. R. asmeninėmis prievolėmis prievoles pagal su AB
DnB NORD bankas 2002 m. spalio 24 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal su AB DnB NORD bankas
2004 m. gegužės 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys
neskelbtini) bei prievolę pagal su UAB „SEB lizingas“ 2008 m. sausio 9
d. sudarytą Finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys
neskelbtini).
Priteisti A. R. 12000,00 Lt. vertės automobilį SAAB 9000;
700,00 Lt. vertės kompiuterį Asus A3500, 500,00 Lt. vertės automobilį Fiat Tipo,
iš viso 13200 Lt vertės turtą.
Pripažinti A. R. asmenine prievole prievolę pagal atsakovo A. R. ir I. J. 2009 m. vasario 3 d. sudarytą paskolos
sutartį.
Priteisti iš ieškovės J. R. atsakovui A. R. kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę
turto dalį bei prisiimamų bendrų prievolių dalį 21552,52 Lt (dvidešimt vieno
tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt dviejų litų ir 52 centų) dydžio.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovo A. R. 2152,16 Lt (du tūkstančius šimtą
penkiasdešimt du litus ir 16 centų) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio
mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. R. į valstybės biudžetą 20,85 Lt (dvidešimt
litų ir 85 centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme
(pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė Rasa Gudžiūnienė
Kolegijos
teisėjai
Romualda Janovičienė
Henrichas Jaglinskis