Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-12-05][nuasmeninta nutartis byloje][ATP-494-491-2016].docx
Bylos nr.: ATP-494-491/2016
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas 190742867 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje (ATPK 51-91(8) straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje (ATPK 51-918 str.):
Pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje (ATPK 51-918 str.):
Medžioklės taisyklių pažeidimai (ATPK 85 str.)
Medžioklės taisyklių pažeidimai (ATPK 85 str.)
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006

Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. ATP-494-491/2016

Proceso Nr. 4-14-3-00251-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija :

2.4.11.; 3.26.1. (S)

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. T. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 5 d. 900 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metams.

Nuobaudos jam skirtos už tai, kad jis 2016 m. balandžio 27 d. apie 21.30 val. Anykščių rajone medžiotojų klubo „duomenys neskelbtini“ medžioklės plotų vienete vykstant medžioklei tykojant, pagal medžioklės lapą Nr. 1, išduotą 2016-04-07 Pažeidėjui, kurios vadovu jis buvo, medžioklėje dalyvaujant dar trims medžiotojams D. P., A. P., Š. R., Pažeidėjas medžiojo tykojant J. ir O. G. žemės sklype kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, su kombinuotu šautuvu BLASER R95, 12x76, 3006, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame uždrausta medžioti 2016-04-15 Anykščių rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijos raštu Nr. 4MPS-57(20.11). Pažeidėjas šiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16 punktą, 16.2 punktą, 24.2 punktą, 58.2 punktą, 58.2.1 punktą, 74 punktą, 74.1 punktą.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 5 d. nesant šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pažeidėjas ginčija savo kaltę dėl padarytų pažeidimų, nesutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu. Cituodamas skundžiamą nutarimą tvirtina, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nepagrįstai rėmėsi liudytojų kurie yra suinteresuoti jį apkalbėti parodymais.

Skunde jis nurodo, kad liudytojų D. R. ir A. B. parodymai yra nepatikimi, nes jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški. D. R. Anykščių rajono medžiotojų klubo „duomenys neskelbtini" sprendimu yra pašalintas iš klubo už grubius pažeidimus, galimą brakonieriavimą, nario mokesčio nemokėjimą. Jis yra medžiotojas, tačiau neįrašytas į jokį būrelį ir neturi pastovios medžiojimo vietos (būrelio). D. R. užsiima sistemingu Anykščių rajono medžiotojų klubui „duomenys neskelbtini" ir atskirai klubo medžiotojams kenkimu, terorizavimu, medžioklinių šunų gaudymu, šaudymu su pirotechniniais įrenginiais prie vietų, kur klubas organizuoja medžiokles. Tai jis atlieka su liudytoju A. B. bei kitais asmenimis. Dėl tokių D. R. veiksmų ne kartą kreiptasi į teisėsaugos pareigūnus. 2016 m. sausio mėnesio pradžioje buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnįjį specialistą S. L. dėl „brakonieriavimo" Anykščių rajono medžiotojų klubo „duomenys neskelbtini" medžioklės plotų vienete. Brakonieriavimu įtarė D. R., A. B., A. M. ir M. K.. Po pranešimų aplinkosaugos pareigūnams, brakonieriavimo vieta iš karto buvo išardyta. Institucija nesiėmė jokių tyrimų minėtų asmenų atžvilgiu, o jų klubo medžiotojų atžvilgiu prasidėjo terorizavimas iš D. R. ir jo draugų. Tą jo nuomone akivaizdžiai palaikė Institucijos pareigūnai, kurie nereaguodavo į jų pranešimus, atsisakydavo tyrimų D. R. atžvilgiu, surašydavo aktus, protokolus apie Anykščių rajono medžiotojų klubo „duomenys neskelbtini" medžiotojų neva padarytus Medžioklės LR teritorijoje taisyklių pažeidimus, o esant jų klubo medžiotojų skundams, patys juos naikindavo (ATPK ROIK (duomenys neskelbtini), ATPB NUMERIS AAKIS - (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 24 d.). Liudytojui D. P. D. R. yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstęs, kad bet kokie trukdymai, skundai, tame tarpe ir šaudymai iš pirotechnikos įrenginių medžioklės metu baigsis, kai jam klubas išduos atskirą medžioklės lapą, kurio pagrindu jis ir jo bendraminčiai galės netrukdomi medžioti jų klubo medžioklės plotuose. Priešingu atveju visais būdais kenks būreliui.

2016-04-27 jis išvažiavo iš įvykio vietos, nes nenorėjo veltis į konfliktinę situaciją. Netiki liudytojų parodymais, kad jie atsitiktinai jį pamatė pravažiuodami. Filmuotoje medžiagoje (parodymų patikrinimas vietoje) šie liudytojai nurodo, kad jį pamato jau važiuodami ne keliu, o lauku, tai yra apšvietus transporto priemonės žibintais.

Pareiškime D. R. nurodo, kad pagal įgaliojimą jis valdo sklypą Nr. duomenys neskelbtini, tačiau tai melas, nes tokios teisės jam įgaliojimu nesuteiktos, įgaliojimu (yra byloje 17 lapas) jam nesuteikta teisė valdyti sklypus, o tik teisė atstovauti teismuose bei pasirašyti tokias atstovavimo sutartis. Sklypas Nr. duomenys neskelbtini yra dviejų savininkų, tačiau D. R. antrojo savininko J. G. įgaliojimo net neturi. Abejoja liudytojo D. R. parodymais, kad jis pareiškimą Institucijai išsiuntė paštu, nes medžiaga išsiųsta po 13 val. 05 min., o Institucijoje gauta 2016-04-28 iki 17 val.

Iš D. R. pateikto įrašo matyti, kad A. B. ir D. R. jam aiškina, kad yra draudžiama būti su šautuvu medžioklės plotuose, kuriuose medžioklė uždrausta. Taigi iš pradžių jokios kalbos apie medžioklę nebuvo, o versija, kad jis medžiojo atsirado jau teisme. Nurodo, kad pareigūnų veiksmai rodo aiškų jų šališkumą, nes D. R. (2016-05-12 ) ir A. B. (2016-05-13) liudytojo apklausos protokolai rašyti skirtingomis datomis pareigūno M. G.. Matyti, kad pagal sakinius, jų struktūrą, skyrybos ženklus ir įvykio apibūdinimus šie protokolai yra identiški, išskyrus tai, kad pakeistos asmenuotės (vardai, pavardės).

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – Protokolas) jo teisės buvo suvaržytos, jam neduota Protokolo kopija, nors Protokole tai įvardinama, kaip atsisakymas paimti ją, yra akivaizdus pareigūnų šališkumo ir neobjektyvumo įrodymas. Parodymų patikrinimo vietoje metu pareigūnai uždavė liudytojams menamus klausimus. Pažymi faktą, kad pats parodymų patikrinimo veiksmas buvo atliktas dar prieš liudytojams duodant parodymus, todėl neaišku, kokie liudytojų parodymai buvo tikrinami. Parodymų patikrinimas buvo atliekamas iš karto su dviem būsimais liudytojais, o toks parodymų patikrinimų vietoje atlikimas su dviem proceso dalyviais yra kategoriškai draudžiamas. Liudytojai dar prieš apklausas, parodymų patikrinimo vietoje su pareigūnais aptarė visas aplinkybes, papildė vienas kitą, o tik paskui buvo apklausiami liudytojais, todėl vėliau juos apklausiant jie nurodė identiškas aplinkybes.

Protokole (šiuo atveju schemoje) nėra jokių užuominų apie procesinio veiksmo atlikimo metu darytus video įrašus, naudotas technines priemones, jų charakteristikas, kas pagal BPK 179 str. privalo būti neatsiejama protokolo dalis. Parodymų patikrinimo vietoje surašomas protokolas, kuriame privalomai pasirašo visi dalyvavę asmenys. Šiuo atveju schema sudarinėta Utenos m., ne įvykio vietoje, šiame veiksme dalyvavo 4 asmenys, tačiau yra tik trijų asmenų parašai. Pareigūnas, kuris nustatinėjo galimus buvimo taškus (matoma vaizdo įraše), net neįrašytas į protokolą, bei jo parašo protokole nėra. Protokole nenurodyta, kokios techninės priemonės naudotos atliekant parodymų patikrinimus vietoje. Įrašas neatitinka net ir tos schemos, nes kaip matyti iš schemos, joje nurodomi taškai 047, 048, 049. Peržiūrėjus įrašą, galima konstatuoti, kad buvo nustatinėjami taškai 045, 046, 047, 048, 049.

Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Dl-638 (nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d.) (Žin., 2004, Nr. 181-6717), jei pažeidimui nustatyti panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodomas jų pavadinimas, numeris ir rodmenys, su kuriais pasirašytinai supažindinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pareigūnai šių jiems privalomų nurodymų, surašydami Protokolą neatliko. Jo niekas pasirašytinai su tuo nesupažindino bei pažeidė jo teises. Nesant įrašytiems protokole naudotiems prietaisams ir nesant jų metrologinių patikrų, negalima jų rodmenų pripažinti įrodymais. Teismas į esminius procesinius pažeidimus nekreipė dėmesio, todėl teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 85 str. 5 d., nes jo veiksmuose šio pažeidimo požymių nėra. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis medžiojo plotuose, kur tą daryti yra draudžiama, nes ši išvada neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Iš esmės šią išvadą apylinkės teismas pagrindė tuo, kad jis buvo apsirengęs medžiotojo drabužiais, su savimi turėjo sulankstomą kėdutę, skirtą medžiojimui tykojant, šautuvą kuris nebuvo įdėtas į dėklą, kitą medžioklės įrangą bei atributiką. Nurodo, kad įvykio metu jis buvo pasirengęs medžioklei, nes tą dieną jis dalyvavo medžioklėje tykojant bei tokiu būdu saugojo 95 ha bendrovės žirnių lauką. Tai buvo atliekama pagal bendrovės prašymą ir iš anksto suderinus su klubo vadovybe. Šis laukas yra šalia G. žemės sklypo Nr. duomenys neskelbtini ir jį skiria žvyruotas kelias (duomenys neskelbtini). Kad tokia medžioklė vyko patvirtina ir medžioklės lapo įrašai, liudytojų parodymai, bendrovės prašymai, schemos. Transporto priemonė buvo palikta kitoje pusėje kelio (nei žirnių laukas), toje pačioje pusėje, kur G. žemė, tačiau ne ant G. žemės, o šalia – sklype, kuriame laikinai neuždrausta medžioklė ir savininkai jiems leidžia statyti transporto priemones. Šios transporto priemonės patraukimas nuo kelio buvo atliktas specialiai, nes paskutiniu metu D. R. su atskirais asmenimis važinėja po Klubo medžioklės plotus ir tik pamatę medžiotojus medžiojant, pradeda šaudyti iš garsinių patrankų bei kitomis pirotechninėmis priemonėmis. Dėl tokių jų veiksmų jie nutraukia medžioklę, nes ji netenka prasmės. Vykdant medžioklę žirnių lauke tykojant, atvažiavęs D. R. pradėjo šaudyti garsinėmis patrankomis ar kitomis pirotechninėmis priemonėmis. Jie neturėjo kitos išeities, kaip nutraukti medžiojimą šioje vietoje ir vykti į kitą vietą. Jo ėjimas link transporto priemonės negali būti traktuojamas kaip medžioklė, nes jis ėjo padėti daiktų, o ne atlikti aktyvius medžioklės veiksmus, gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant (LR medžioklės įstatymo 2 str. 9 p.).

Pažeidėjas skunde tvirtina, kad jis nebuvo įėjęs į G. žemės sklypą, o jeigu ir būtų į ją įžengęs eidamas pasidėti daiktų, tai negalėtų būti traktuojama kaip medžioklė. Tokio statuso sklypais įstatymas nedraudžia pereiti ar jo kirsti, nes pagal įstatymą jis nėra išbrauktas iš klubo medžioklės plotų vieneto (be to, tuo aš ir nekaltinamas), o pagal LR medžioklės įstatymo 7 str. 1 d. medžioklės plotais laikomos ir medžioti leidžiama visose teritorijose, išskyrus teritorijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. Šioje dalyje neįvardinti medžioklės plotai, kuriuose laikinai uždrausta medžioti, o tai reiškia, kad tokie plotai yra priskirti medžioklės plotams (nagrinėjamu atveju ir G. sklypas Nr. duomenys neskelbtini yra priskiriamas jų klubo medžioklės plotams ir pereiti per jį su ginklu neįdėtu į dėklą medžiotojui, kuris yra įrašytas į medžioklės lapą yra galima.

Nurodo, kad įstatymu numatytas laikinas draudimas medžioti medžioklės plotuose yra neabsoliutus, nes pagal LR Medžioklės įstatymo 7 str. 4 d. medžioklės plotuose, kuriuose medžioti laikinai uždrausta, leidžiama surasti ir sumedžioti iš kitų medžioklės plotų čia atklydusius sužeistus gyvūnus. Daro išvadą, kad jeigu į tokius plotus būtų draudžiama užeiti su ginklu, neįdėtu į dėklą, tai nebūtų galima įvykdyti šių LR medžioklės įstatymo reikalavimų –surasti ir sumedžioti atklydusius sužeistus gyvūnus.

Cituoja įstatymo reikalavimus ir nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, liko neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, neįvertinti pareigūnų padaryti esminiai pažeidimai, kuriais pažeisti įrodymų leistinumo ir liečiamumo principai, neatsižvelgta į liudytojų, kuriais rėmėsi teismas, asmenybes, galimą jų šališkumą. Jis myli gamtą ir visada stengiasi padėti ją saugoti. Mano, kad savo veiksmais nepažeidė galiojančių įstatymų ir taisyklių, o šis įvykis yra aiškus nesusipratimas, kurį Institucijos pareigūnai linkę traktuoti kaip grubų pažeidimą savarankiškai aiškindami įstatymo normas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos direktorius L. M. prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - Departamentas) 2016-04-28 iš Miško, žemės savininkų asociacijos „duomenys neskelbtini" pirmininko D. R. gavo prašymą dėl grubaus medžioklės taisyklių pažeidimo" (toliau - Prašymas), kuriuo buvo pranešta, kad 2016-04-27 „duomenys neskelbtini" medžiotojų klubo narys Pažeidėjas medžiojo O. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kuriame žemės sklypo savininkai, pasinaudodami LR medžioklės įstatymo 13 str. 2 d. numatyta teise, yra uždraudę medžioti bei pagal šį prašymą atliko tyrimą.

D. R. pateiktoje vaizdo medžiagoje buvo matomos aplinkybės kaip D. R. 2016-04-27 skambina ir apie įvykį praneša bendruoju pagalbos telefonu, įkalbinėja Pažeidėją palaukti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ir viską nedelsiant išsiaiškinti vietoje, tačiau Pažeidėjas sėda į savo automobilį ir iš įvykio vietos pasišalina.

Vaizdo įraše matyti, jog Pažeidėjas medžioja žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kadangi jis apsirengęs medžiotojo drabužiais, su savimi turėjo sulankstomą kėdutę, skirtą medžiojimui tykojant šautuvą, kuris nebuvo įdėtas į dėklą ir ištaisytas. Aplinkybę, kad ginklas buvo užtaisytas teismo posėdžio metu patvirtino vaizdo įrašą daręs D. R.. Iš vaizdo įraše užfiksuotų objektų aiškiai matyti, jog Pažeidėjo medžioklės vietos koordinatės yra nustatytos tiksliai, kadangi nakties metu vaizdo kamera užfiksuoti objektai, prie kurių „prisirišo" vaizdo įrašą atliekantis asmuo yra aiškiai atpažįstami dienos metu Departamento pareigūnui nustatinėjant geografines koordinates GPS prietaisu. Departamento Gyvosios gamtos inspekcijos 2016-05-02 sudaryta Pažeidėjo medžiojimo (duomenys neskelbtini) MK medžioklės plotų vienete aplinkybių nustatymo schema bei vaizdo įrašas patvirtino, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kuriame yra uždrausta medžioti, Pažeidėjas medžiojo tykojant.

Pažymi, kad Institucijos vyresn. specialistas M. G. ne kartą kvietė Pažeidėją atvykti į Departamentą, kad išsiaiškintų visas aplinkybes ir jam surašytų Protokolą ATPK 35 str. nustatytais terminais, tačiau Pažeidėjas vengė tai padaryti galimai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, pats tyčia vengė susitikimo su tyrimą vykdančiu pareigūnu M. G. ir nesistengė padėti išaiškinti 2016-04-27 vykusios medžioklės aplinkybių. Žemės sklypo savininko teisė rašytiniu sprendimu uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas, kurias jis turi pateikti atitinkamos savivaldybės komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, įtvirtinta Medžioklės įstatymo 13 str. Pateikdamas savo sprendimą, žemės sklypo savininkas turi nurodyti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinį numerį ir nuosavybės teises į sklypą patvirtinantį dokumentą kas ir buvo padaryta J. ir O. G., kaip žemės sklypo savininkų, kurie kreipėsi į Anykščių rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisiją su rašytiniu 2016-03-30 sprendimu uždrausti medžioti savo žemės sklype kad. Nr. duomenys neskelbtini. Apie žemės sklypo savininkės draudimą medžioti buvo informuoti ir medžiotojų klubas „duomenys neskelbtini" ir Departamentas. Todėl medžioklės lapas Nr. 1 žemės sklype, kuriame savininkas įstatymo nustatyta tvarka uždraudė medžioti, negaliojo ir su šiuo medžioklės lapu Pažeidėjas neturėjo teisės medžioti ir organizuoti medžioklės šioje teritorijoje.

Pažymi, kad žemės sklype, kuriame medžioti yra draudžiama, medžiotojų klubo nariams galima būti su išimtu ginklu ir organizuoti medžioklę tik turint žemės sklypo savininkei išduotą Departamento išvadą dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo ir turint Departamento išduotą medžioklės lapą šiai teritorijai, o tokia išvada nagrinėjamu atveju nebuvo išduota.

Cituoja įstatymų reikalavimus keliamus byloje surinktiems įrodymams ir įrodinėjimo procesui ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta pakankamai aplinkybių ir surinkta pakankamai įrodymų, kad galima būtų patraukti Pažeidėją administracinėn atsakomybėn. Sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Pažeidėjas Protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis medžiojo tykojant žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kuriame uždrausta medžioti, su kombinuotu šautuvu BLASER R95, 12x76, 3006, Nr. (duomenys neskelbtini), su šioje teritorijoje negaliojančiu medžioklės lapu bei pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16 p., 16.2 p., 24.2 p., 58.2 p., 58.2.1 p., 74 p., 74.1 p. reikalavimus, o jo veiksmai atitinka ATPK 85 str. 5 d. sudėtį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Jis skundžiamą nutarimą ginčija tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – nesutinka, kad jis plotuose, kuriuose laikinai draudžiama medžioklė, medžiojo ar apskritai buvo į juos įžengęs, taip pat ginčija aplinkybes, kad jis medžiojo. Nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nurodo, kad tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pažeistos jo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Su šiais Pažeidėjo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais : administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimus. Šio straipsnio 5 d. numato atsakomybę už : 1) asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo) buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba 2) medžiojimą teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas. Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nustatė, kad Pažeidėjas medžiojo tykojant teritorijoje, kurioje uždrausta medžioti, taip šiurkščiai pažeisdamas medžioklės taisykles. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog Pažeidėjas medžiojo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kadangi jis buvo apsirengęs medžiotojo drabužiais, su savimi turėjo sulankstomą kėdutę, skirtą medžiojimui tykojant, šautuvą, kuris nebuvo įdėtas į dėklą, kitą medžioklės įrangą bei atributiką, kuri akivaizdžiai yra matoma vaizdo įraše. Teismas padarė išvadą jog vaizdo įraše užfiksuota, kad Pažeidėjas medžiojo uždraustoje medžioti vietoje. Medžioklės vietos koordinatės yra nustatytos tiksliai, kadangi nakties metu vaizdo kamera užfiksuoti objektai, prie kurių „prisirišo“ vaizdo įrašą atliekantis asmuo yra aiškiai atpažįstami dienos metu Institucijos pareigūnui nustatinėjant koordinates GPS prietaisu. Teismas nesivadovavo Pažeidėjo pateikta bei jo sudaryta schema, kurioje buvo pavaizduotas sklypas, kuriame laikinai uždrausta medžioti, jo buvimo vieta, kitų medžiotojų buvimo vietos, automobilių stovėjimo vietos, nurodydamas, kad jo pateikta schema paneigta Institucijos pareigūnų sudaryta schema. Teismas taip pat nesivadovavo liudytojų – medžiotojų klubo „duomenys neskelbtini“ medžiotojų A. P., D. P. parodymais, kaip visiškai nesutampančiais su byloje esančiais įrodymais – vaizdo įrašo medžiaga, Institucijos 2016-05-02 sudaryta Pažeidėjo medžiojimo (duomenys neskelbtini) MK medžioklės plotų vienete aplinkybių nustatymo schema, bei liudytojų M. G., S. L., D. R., A. B. parodymais. Teismas pažymėjo, kad liudytojai A. P. ir D. P. akivaizdžiai suinteresuoti padėti išvengti administracinės atsakomybės savo medžiotojų klubo nariui, todėl laikė jų parodymus nepatikimais ir jais administracinio teisės pažeidimo byloje nesirėmė. Teismas atmetė Pažeidėjo argumentus, kad jis žemės sklype, kuriame yra uždrausta medžioti, nemedžiojo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada dėl Pažeidėjo kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 5 d. Byloje esantys duomenys vienareikšmiai patvirtina, kad Pažeidėjas medžiojo medžioklės plote, kuriame įvykio metu medžioti buvo draudžiama – tai patvirtinantys įrodymai aiškiai nurodyti skundžiame nutarime, jie motyvuotai aptarti, Pažeidėjo kaltė dėl to nekelia jokių abejonių.

Pažeidėjas nurodo, kad liudytojai D. R. ir A. B. yra suinteresuoti jį apkalbėti. Apygardos teismas iš esmės sutinka su Pažeidėjo argumentais, kad liudytojų D. R. ir A. B. parodymai, atsižvelgiant į jų ir Pažeidėjo tarpusavio nesutarimus dėl medžioklių, turėtų būti vertinami itin apdairiai, tačiau šiuo atveju Pažeidėjas nebuvo nubaustas vadovaujantis vien liudytojų D. R. ir A. B. parodymais kaip vieninteliais jo kaltės įrodymais. Jo kaltę taip pat rodo šių liudytojų pateikta filmuota medžiaga, kurioje aiškiai atsispindi pažeidimo padarymo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad filmuota medžiaga pagrįstai pripažinta įrodymu ir ja pagrįstai buvo vadovautasi priimant skundžiamą nutarimą. Byloje esančioje filmuotoje medžiagoje aiškiai matomi gamtiniai objektai, medžiai, akmenys, kurie taip pat atpažįstami dienos metu Institucijos pareigūnams sudarant medžiojimo schemą. Sudarant šią schemą buvo nustatytos Pažeidėjo ir jo automobilio stovėjimo vietos koordinatės, techninėmis priemonėmis nustačius Pažeidėjo buvimo vietos koordinates bei sudarius schemą patvirtintos aplinkybės, kad Pažeidėjas liudytojams D. R. ir A. B. jį filmuojant buvo teritorijoje, kurioje laikinai buvo draudžiama medžioklė.

Pažeidėjas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad buvo užfiksuotas medžiojantis, nurodo, kad ši išvada buvo padaryta sprendžiant tik iš jo išvaizdos, t. y. iš to, kad jis buvo pasiruošęs medžioklei – apsirengęs medžioklės drabužiais turėjo šautuvą ir kitą medžioklės įrangą. Pripažįsta, kad jis buvo pasiruošęs medžioklei, nes aptariamo įvykio metu dalyvavo oficialioje medžioklėje vykusioje MK „duomenys neskelbtini“ medžioklės plotų vienete, tačiau jį filmuojant liudytojams D. R. ir A. B. jis nemedžiojo, o paprasčiausiai ėjo. Nurodo, kad nėra uždrausta vaikščioti su šautuvu po medžioklės plotų vienetą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos Pažeidėjo argumentus atmeta, nesutinka su jo dėstoma įvykių versija bei pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad Pažeidėjas plote, kuriame buvo laikinai uždrausta medžioti, medžiojo, o ne vaikštinėjo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 str. 9 p., medžiojimas – laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad Pažeidėjas medžiojo tykodamas. Apeliacinės instancijos teismas su šia skundžiamos nutarties išvada visiškai sutinka, nes ją patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Iš byloje esančios filmuotos medžiagos ir liudytojų parodymų galima vienareikšmiai matyti, kad Pažeidėjas medžiojo tykojant, nes jis sėdėjo ant sulankstomos kėdutės, turėjo užtaisytą šautuvą ir kitą medžioklės įrangą. Pažeidėjas pats pripažino, kad tą dieną vyko medžioklė tykojant nuo sulankstomų kėdučių. Jo iškelta įvykio versija apie vaikščiojimą naktį medžioklės plotuose yra neįtikima ir prieštaraujanti nustatytoms aplinkybėms, nes nors vaizdo medžiagoje jis ir buvo užfiksuotas einantis, tačiau paėjus toliau buvo padėta jo sulankstoma kėdutė, kurią Pažeidėjas pasiėmė su savimi, susilankstė ir nusinešė link automobilio. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų D. R. ir A. B. parodymai, kad važiuodami jie pamatė ant sulankstomos kėdutės, plote, kuriame medžioti uždrausta, sėdintį Pažeidėją. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymais jais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą byloje.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo išvada, kad Pažeidėjo buvimo vietos koordinatės buvo nustatytos pakankamai tiksliai. Visų pirma, šios koordinatės buvo užfiksuotos nakties metu liudytojų automobilio navigacijos prietaisu, o po to Institucijos pareigūnams pagal vaizdo medžiagoje užfiksuotus objektus ir liudytojų D. R. ir A. B. parodymus sudarius Pažeidėjo medžiojimo schemą. Iš šios schemos matyti, kad Pažeidėjo medžiojimo vieta patenka į sklypą, kuriame įvykio metu buvo uždrausta medžioti. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė Pažeidėjo pateiktą schemą, nes ji sudaryta vizualiai, nesinaudojant navigacijos prietaisais, todėl joje atspindėtų aplinkybių patikimumu pagrįstai suabejota.

Pažeidėjas nurodo, kad proceso metu buvo pažeidinėjamos jo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, nes jis buvo nepagrįstai sulaikytas bei per prievartą atvežtas į savo gyvenamąją vietą Protokolo surašymui, jam nebuvo duota surašyto Protokolo kopija, o tyrimą atlikę Institucijos pareigūnai buvo šališki, padarė daugybę procesinių pažeidimų bei akivaizdžiai palaikė liudytojų D. R. ir A. B. pusę. Nurodo, kad liudytojų parodymų patikrinimo vietoje veiksmas buvo atliktas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nes šis veiksmas atliktas daugiau nei 10 dienų prieš liudytojams duodant parodymus, jis nebuvo kviečiamas dalyvauti atliekant šį veiksmą. Liudytojų apklausos protokoluose nurodytos analogiškos aplinkybės iš ko daro išvadą, kad liudytojų parodymai buvo suderinti ar surašyti to paties asmens. Nurodo, kad jo buvimo vietos koordinatės medžiojimo schemoje buvo nustatytos naudojant technines priemones, tačiau nenurodytas šių techninių priemonių pavadinimas, numeris ir rodmenys, su panaudotomis techninėmis priemonėmis ir jų rodmenimis jis nesupažindintas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad tam tikrų procesinių trūkumų tiriant šį įvykį galima įžvelgti, tačiau jie neįtakoja paties įvykio esmės – fakto, kad Pažeidėjas įvykio metu medžiojo ir pažeidė nutarime paminėtas medžioklės taisyklių nuostatas. Iš bylos akivaizdžiai matyti, kad pats Pažeidėjas nebuvo linkęs bendradarbiauti su tyrimą atlikusiais pareigūnais, tam tikrais momentais (tai matyti iš vaizdo įrašo) pats elgėsi pakankamai arogantiškai ir rodė nepasitenkinimą.

ATPK 263 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti, kai negalima jo surašyti pažeidimo padarymo vietoje, o protokolas yra būtinas, policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į policiją arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas. Jeigu teisės pažeidimo protokolo negalima surašyti pažeidimo padarymo vietoje ir pagal įgalioto šią bylą nagrinėti arba surašyti šioje byloje protokolą organo (pareigūno) šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti, pagal tokio organo (pareigūno) pranešimą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį gali pristatyti į minėto organo (pareigūno) buveinę. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvimo vieta nežinoma, organas (pareigūnas) gali kreiptis į teritorinę policijos įstaigą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paieškos paskelbimo. Šioje byloje Institucija turėjo teisę pristatyti Pažeidėją  Protokolo surašymui ar skelbti jo paiešką, nes kaip matyti iš bylos medžiagos Pažeidėjas net mėnesį kviečiamas neatvyko į Instituciją protokolo surašymui, gyvenamosios vietos adresu jo taip pat nepavyko rasti.

Apeliacinės instancijos teismas peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus sutinka, kad Protokolo surašymas vyko konfliktiškai nusiteikus Pažeidėjui ir kartu su juo buvusiems asmenims. Pažeidėjui prašant duoti perskaityti Protokolą, pareigūnas M. G. tą daryti atsisakė bei parašė, kad Pažeidėjas atsisakė pasirašyti, kad protokolą gavo. Pareigūnas surašęs Protokolą nedavė Pažeidėjui Protokolo kopijos bei šią kopiją Pažeidėjui išsiuntė paštu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti duomenys būtų iškraipyti ar kad kitaip būtų pažeistos Pažeidėjo teisės. Pažeidėjas neneigia, kad Protokolo kopiją gavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad taip buvo iš esmės apribota jo teisė į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Pažeidėjas manydamas, kad pareigūnai tirdami bylą netinkamai atliko savo pareigas, galėjo kreiptis į Instituciją prašydamas įvertinti atsakingų asmenų veiksmus prieš jį.

Apeliacinės instancijos teismas atsakydamas į Pažeidėjo apeliacinio skundo argumentą dėl liudytojų D. R. ir A. B. apklausos protokolų nurodo, kad šiuos protokolus iš liudytojų žodžių surašė Institucijos pareigūnas M. G. – taigi, Pažeidėjas iš dalies yra teisus, kad šie protokolai surašyti to paties asmens. Tačiau taip pat pažymėtina, kad liudytojai po surašytais parodymais patvirtino, kad jie protokolą perskaitė, bei tai, kad jis surašytas teisingai. Pažeidėjo keliamos abejonės dėl liudytojų parodymų yra tiesiog deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos. Liudytojų parodymai iš esmės sutampa, nes jie kartu dalyvavo aptariamame įvykyje ir paliudijo matytas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta atmeta Pažeidėjo keliamas abejones dėl proceso pažeidimo įforminant šių liudytojų parodymus.

Pažymėtina, kad Pažeidėjas taip pat neteisingai įvardina medžiojimo schemos sudarymą kaip liudytojų parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Susipažinus su filmuota medžiaga matyti, kad įvykio vietoje remiantis liudytojų parodymais ir naudojant technines priemones buvo nustatinėjamos Pažeidėjo buvimo vietos koordinatės aptariamo įvykio metu. Šis veiksmas buvo reikalingas tam, kad pašalinti abejones dėl Pažeidėjo buvimo vietos aptariamo įvykio metu, nes įsitikinus, kad Pažeidėjas medžiojo plote, kuriame nėra uždrausta tai daryti, nebūtų pagrindo jam surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad faktiniai duomenys byloje galimai buvo renkami neleistinais bei neteisėtais būdais, nes administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytos panaudotos techninės priemonės, jų numeriai, taip pat atmetami. Iš teisme duotų Institucijos pareigūno M. G. parodymų matyti, kad sudarinėjant medžiojimo schemą jis naudojosi tarnybiniu telefonu su instaliuota programine įranga. Tai, kad Pažeidėjas medžiojo plote, kuriame medžioklė yra uždrausta nustatyta liudytojų D. R. ir A. B. parodymais. Liudytojas D. R. yra Miško, žemės savininkų asociacijos „duomenys neskelbtini“ pirmininkas, jam yra išduotas žemės sklypo, kuriame laikinai uždrausta medžioti, savininko, O. G. įgaliojimas atstovauti teismuose ir kitose institucijose ir atlikti kitus su įgaliojimu susijusius veiksmus (17 b. l.) – taigi, D. R. buvo gerai žinomos O. G. priklausančio žemės sklypo ribos. Žvelgiant į satelitines nuotraukas, kuriose pažymėtos Pažeidėjo medžiojimo ir jo automobilio stovėjimo vietos (12, 18 b. l.), aiškiai matyti žemės sklypo ribos, taip pat galima išskirti gamtinius objektus esančius šalia Pažeidėjo medžiojimo vietos. Kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, vieta, kurioje medžiojo Pažeidėjas, turi aiškiai išreikštus objektus – dideli akmenys ir medžiai, kurie matomi net satelitinėje nuotraukoje. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Institucijos pareigūno parengta schema yra  leistina, joje aiškiai atsispindi Pažeidėjo ir jo transporto priemonės buvimo vietos.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas šiuo atveju pažeidė Protokole nurodytus Taisyklių punktus ir padarė ATPK pažeidimą, numatytą 85 str. 5 d., todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Palikti 2016 m. rugsėjo 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir V. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                              Valdas Meidus


Paminėta tekste:
  • ATPK
  • ATPK 85 str. Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas
  • BPK
  • MK
  • ATPK 35 str. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai
  • ATPK 263 str. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymas