Administracinė byla Nr. I-1029-561/2012
Proceso Nr. 3-61-3-01996-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija 26; 38
(S)
N U T A R T I S
2012 m. birželio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Vidai Verikienei, dalyvaujant pareiškėjui N. K., pareiškėjo atstovei A. L., atsakovės atstovui Mariui Laurinėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo ir pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovei Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
nustatė:
Atsakovė Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2011-09-09 sprendimą Nr. 3R-233 (AG-202/01-2011) (toliau – Sprendimas) ir palikti galioti Inspekcijos viršininko 2011-07-22 įsakymą Nr. 2B-289 „Dėl administracinės procedūros sprendimo dėl N. K. 2011 m. birželio 17 d. skundo „Dėl kvalifikacijos egzamino rezultato“ (toliau – Įsakymas).
Skunde Inspekcija paaiškino, kad 2011-05-30 N. K. laikė Inspekcijoje transporto priemonių eksperto kvalifikacijos egzaminą, kurio neišlaikė. Nesutikdamas su vertinimu, N. K. 2011-06-17 Inspekcijai pateikė skundą. Inspekcijos viršininko sudaryta komisija, išnagrinėjusi skundą, savo teikimu pasiūlė Inspekcijos viršininkui priimti administracinės procedūros sprendimą. Inspekcijos viršininkas Įsakymu priėmė administracinės procedūros sprendimą, kuriuo nusprendė, kad nenustatyta, jog N. K. egzaminavimą vykdę Inspekcijos valstybės tarnautojai savo veiksmais ar neveikimu būtų nusižengę Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimams, tačiau tuo pačiu Įsakymu įpareigojo Asmenų, siekiančių įgyti eksperto kvalifikaciją, egzaminavimo komisiją (toliau – Egzaminavimo komisija), siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimų vertinimo paklaidų buvimo ir atsižvelgiant į tai, kad N. K. egzaminas vertintas apytiksliais įvertinimo dydžiais, iš naujo egzaminuoti N. K.. Šis, nesutikdamas su Įsakymu, pateikė skundą Komisijai, kuri Sprendimu Įsakymą panaikino.
Inspekcija pabrėžė, kad, nagrinėdama N. K. skundą, ji atliko visus privalomus administracinei procedūrai veiksmus, o pareiškėjui pateiktas atsakymas atitinka visus administraciniam sprendimui VAĮ keliamus reikalavimus, todėl jokio pagrindo Komisijai naikinti Įsakymą nebuvo. Inspekcijos teigimu, Komisijos Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialinės teisės normas.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Inspekcijos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai akcentavo, kad N. K. šiuo metu jau yra išlaikęs egzaminą.
Pareiškėjas N. K. atsiliepime į atsakovės Inspekcijos skundą prašė Inspekcijos skundą atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindamas, kad 2011-05-30 neišlaikyto egzamino rezultatus apskundė Inspekcijos viršininkui, nurodydamas nesutikimo priežastis. Mano, kad skundą išnagrinėjusi Egzaminavimo komisija buvo šališka ir neobjektyvi, tačiau Inspekcijos viršininkas, remdamasis jos išvadomis, priėmė Įsakymą, kuriuo nusprendė baigti administracinę procedūrą dėl N. K. skundo, nenustačius, kad N. K. egzaminavimą vykdžiusi Egzaminavimo komisija savo veiksmais ar neveikimu būtų nusižengusi VAĮ ar kitų teisės aktų reikalavimams, ir įpareigojo Egzaminavimo komisiją iš naujo egzaminuoti N. K.. Manydamas, kad Egzaminavimo komisijos darbo trūkumai turi būti pašalinti iš naujo vertinant 2011-05-30 jo laikyto egzamino atsakymus, o ne vėliau jį peregzaminuojant, N. K. Įsakymą apskundė Komisijai.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas N. K. ir jo atstovė palaikė atsiliepime į Inspekcijos skundą išdėstytus argumentus ir prašė Inspekcijos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo atstovė neneigė, kad šiai dienai egzaminas jau yra išlaikytas, tačiau tvirtino, kad išlaikytas egzaminas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir, kad tai nereiškia, jog teisė į gynybą gali būti pažeidžiama.
N. K. taip pat kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: pakeisti Komisijos Sprendimą, paliekant Sprendimo dalį, kuria panaikintas Įsakymas, ir įpareigoti Inspekciją priimti sprendimą, kuriuo N. K. 2011-05-30 laikyto egzamino rezultatai būtų vertinami teisingai, objektyviai bei visapusiškai, juos įvertinti teigiamai; įpareigoti Inspekciją N. K. 2011-05-30 laikyto egzamino rezultatus vertinti teigiamai ir egzaminą pripažinti išlaikytu; teismui atsisakius egzamino rezultatus vertinant teigiamai ir egzaminą pripažinti išlaikytu, įpareigoti Inspekciją egzamino rezultatus įvertinti teigiamai pripažįstant egzaminą išlaikytu, įpareigoti Inspekciją teisingai, objektyviai bei visapusiškai išnagrinėti 2011-06-17 skundą „Dėl kvalifikacijos egzamino rezultato“, iš naujo patikrinti ir įvertinti laikyto egzamino atsakymus ir pateikti naują egzamino įvertinimą.
Su Komisijos priimtu Sprendimu N. K. nurodė nesutinkantis, nes Komisija nevertino skunde pateiktų nesutikimo su Įsakymu motyvų, N. K. vertinimo netikslumo, į pačios Administracinę procedūrą atlikusios komisijos (toliau – Procedūros komisija) nustatytas aplinkybes taip pat nebuvo atsižvelgta, neanalizuota, kaip ir kiek ji galėjo lemti neigiamą egzamino įvertinimą. Kontrolinių atsakymų teisingumas, motyvai, kuriais remiantis klausimai buvo laikomi neatsakyti ar nepilnai atsakyti, vertinti taip pat nebuvo. Nesutinka su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad N. K. iš esmės ginčija laikyto egzamino įvertinimą. Tvirtina, jog Komisija teisingai pastebėjo, kad ginčas susijęs su egzamino vertinimu, tačiau ginčijama ir analizuojama buvo tiek su egzamino vykdymu, vertinimu, tiek su pareiškėjo skundo Procedūros komisijoje nagrinėjimu susijusios aplinkybės, šios komisijos išvadų pagrįstumas ir veiksmų teisėtumas, tvarkos procedūriniai pažeidimai. Mano, kad visi šie ir kiti jo skundo Procedūros komisijoje nagrinėjimo metu atlikti pažeidimai nulėmė tiek Įsakymo neteisėtumą, tiek egzamino įvertinimo nepagrįstumą.
N. K. teigimu, Komisija nukrypo nuo jo skundo turinio. Paaiškino, kad jo skundo Komisijai antrasis reikalavimas buvo įpareigoti Inspekciją iš naujo patikrinti ir pateikti naują egzamino įvertinimą. Komisijos nebuvo prašyta vertinti vertinimo teisingumą ar išskirti kiekvieno eksperto balus bei kompetenciją, todėl Komisija pati apsiribojo tik „teisinių faktų sudėties“ dalimi, tuo nukrypdama nuo skundo turinio. Komisijos nebuvo prašyta konstatuoti pagrįstas ar nepagrįstas buvo egzamino vertinimas. Tvirtina, kad Komisijai neskundė išimtinai paties egzamino, o skundė Įsakymą. Dėl to Komisija be reikalo aiškino VAĮ 19 str. 1 dalies nuostatas, tvirtindama neva egzamino laikymas nepatenka į administracinės procedūros sąvoką. N. K. įsitikinimu, Komisija nepilnai išnagrinėjo jo skundą, tuo pažeisdama jo teisę skųsti ir nepagrįstai neišnaudojo savo kompetencijos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 9 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnyje. Mano, kad Komisija, panaikinusi Įsakymą ir nepriėmusi sprendimo dėl likusios dalies Komisijai pateikto skundo (pvz., neįpareigojusi Inspekcijos pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį Komisijos nurodymą), pradėtą administracinę procedūrą paliko be sprendimo. Tokiu būdu N. K. skundas liko neišnagrinėtas, o pradėta administracinė procedūra neužbaigta. Tokia situacija prieštarauja VAĮ 19 str. 1 dalies nuostatoms, kadangi pradėta procedūra yra užbaigiama priimant administracinės procedūros sprendimą. Taigi, Komisija, neįpareigojusi Inspekcijos pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį Komisijos nurodymą, ne tik neišnaudojo visų jai suteiktų teisių, bet ir nesivadovavo efektyvumo principu (VAĮ 3 str. 6 punktas).
Atsižvelgdamas į tai, kad santykiai tarp jo ir Inspekcijos yra įtemti ir dėl to tikėtis, kad pakartotinio egzamino vertinimo ar skundo nagrinėjimo atveju Inspekcija sugebės užtikrinti objektyvumo ir nešališkumo principų veiksmingą įgyvendinimą vargu ar galima, N. K. prašė teismo pačiam įvertinti Inspekcijos veiksmų neteisėtumą, jos pažeidimų nulemtą egzamino vertinimo nepagrįstumą, ir, remiantis N. K. pateiktais argumentais bei pateiktais įrodymais, pačiam įvertinti jo laikyto egzamino rezultatus bei nustatyti: ar Egzaminavimo komisija tinkamai vertino jo egzamino metu pateiktus atsakymus, teisingai aiškino ir taikė teisės aktus; ar, atsižvelgiant į egzamino metu pateiktas užduotis, jų formuluotes, N. K. pateikti atsakymai, nors ir nesutampantys su Egzaminavimo komisijos kontroliniais atsakymais, jos motyvais, yra neteisingi; ar, vertinant N. K. egzamino atsakymus, egzaminas pagrįstai įvertintas kaip neišlaikytas.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas N. K. ir jo atstovė N. K. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo N. K. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Inspekcija, kaip ir numato administracinės procedūros sąvoka, atliko privalomus veiksmus, t. y. išnagrinėjo asmens skundą ir pateikė į jį atsakymą. Pateiktas atsakymas atitinka visus administraciniam sprendimui VAĮ keliamus reikalavimus, todėl jokio pagrindo naikinti Įsakymą nebuvo.
Inspekcija taip pat atkreipė dėmesį, jog N. K. skunde teismui nurodo, kad Komisijos jis neprašė vertinti N. K. vertinimo teisingumą ar išskirti kiekvieno eksperto balus. Tačiau tokiu atveju nėra aišku, ar N. K. apskritai ginčija vertinimo neteisingumą, nes konstatuoti, ar Inspekcijos vertinimas buvo teisingas, galima tik įvertinus vertinimo teisingumą, o to, kaip matyti, N. K. tarsi ir neprašo. Inspekcijos manymu, iš N. K. skundo turinio matyti, kad pareiškėjas ne tiek siekia įrodyti, kad jo egzamino vertinimas buvo neteisingas, kiek pageidauja būti teigiamai įvertintas nesigilinant į vertinimo turinį. N. K. skunde nepagrįstai reiškia abejones dėl Inspekcijos sudarytos Procedūros komisijos atlikto tyrimo išsamumo, šios komisijos sudėties ir kitų sujos veikla susijusių aplinkybių. Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinės procedūros atlikimą, nenumato jokių specialių reikalavimų administracinę procedūrą atliekančiam asmeniui ir palieka pasirinkimo teisę viešojo administravimo subjekto vadovui ir juo labiau nenurodo, kad skundus gali nagrinėti tik konkrečios srities specialistai. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas net nereikalauja administracinės procedūros atlikimui sudaryti komisiją, ką, šiuo atveju, kaip tik ir siekdamas objektyvumo, nešališkumo ir skaidrumo padarė Inspekcijos viršininkas. Inspekcijos viršininkas į Procedūros komisiją paskyrė asmenis, turinčius specialių žinių srityse, susijusiose su galimai pažeistomis N. K. teisėmis, dėl kurių kompetencijos abejonių nekilo ir nekyla, bei mano, kad Procedūros komisijos sudėtis buvo tinkama, kvalifikuota ir kompetentinga nagrinėti N. K. skundui. Atkreiptinas dėmesys, kad nei administracinės procedūros atlikimo metu, nei savo skunduose Komisijai bei teismui, N. K. nepateikia jokių faktinių duomenų, kurie galėtų pagrįsti teisės aktuose nustatytus komisijos narių nusišalinimo pagrindus, todėl šie N. K. argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Inspekcija nemato jokių priežasčių teigti, kad Procedūros komisija, vykdydama skundo tyrimą, nesilaikė Įstatymo nustatytų procedūrų ar neobjektyviai nešališkai, nevisapusiškai ištyrė N. K. skundą. Inspekcija pažymėjo, kad šiai dienai N. K. jau yra išlaikęs skundžiamą egzaminą ir gavęs atitinkamą pažymėjimą, o N. K. egzaminą teigiamai įvertino tos pačios sudėties Egzaminavimo komisija.
Teisminio nagrinėjimo metu Inspekcijos atstovas su N. K. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl Inspekcijos veiksmų, N. K. laikant egzaminą.
2011-05-30 N. K. laikė transporto priemonių eksperto kvalifikacijos egzaminą. Egzaminavimo komisija, įvertinusi jo rezultatus, konstatavo, kad N. K. egzamino neišlaikė.
2011-06-17 N. K. pateikė Inspekcijai skundą, prašydamas, kad jo 2011-05-30 laikytas egzaminas būtų pripažintas išlaikytu.
2011-06-22 Inspekcijos viršininkas sudarė Administracinės procedūros atlikimo komisiją, nurodydamas minėtai komisijai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti administracinę procedūrą dėl N. K. 2011-06-17 skundo.
2011-07-21 Procedūros komisija, išnagrinėjusi skundą, Inspekcijos viršininkui perdavė teikimą priimti sprendimą, nurodydama, kad nenustatė, jog Egzaminavimo komisija netinkamai vertino N. K. egzamino rezultatus.
Atsižvelgdama į minėtą teikimą, Inspekcija 2011-07-22 priėmė Įsakymą, padarydama išvadas, kad egzaminą vykdę valstybės tarnautojai teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tačiau nusprendė, siekiant visiško objektyvumo, N. K. egzaminuoti dar kartą.
N. K. kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Inspekcijos Įsakymą.
Komisija 2011-09-09 Sprendimu N. K. skundą tenkino iš dalies: panaikino Inspekcijos 2011-07-22 Įsakymą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta ABTĮ 3 str. 1 dalyje, 5 str. 1 dalyje ir 22 str. 1 dalyje.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas, visų pirma, įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y., ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, priimama nutartis nutraukti administracinę bylą (ABTĮ 101 str. 1 punktas).
Įvertinęs visus byloje pateiktus dokumentus ir išklausęs ginčo šalių pasisakymus teisminio nagrinėjimo metu, teismas daro išvadą, kad N. K. 2011-11-15 išlaikė Asmenų, siekiančių įgyti eksperto kvalifikaciją, egzaminą, ką patvirtina Inspekcijos 2011-11-21 egzamino protokolas Nr. 6B-61 (b. l. 145), o tai reiškia, kad nebeliko ginčo dalyko.
Teismas atmeta N. K. bei jo atstovės teisminio nagrinėjimo metu išsakytus argumentus, jog net ir išlaikius egzaminą, N. K. teisinės pasekmės išlieka, nes N. K. tam tikrą laiko tarpą negalėjo atlikti eksperto pareigų. Šiuo aspektu teismas daro išvadą, kad N. K., 2011-05-30 neišlaikęs egzamino, 2011-07-28 pakartotinai laikė Asmenų, siekiančių įgyti eksperto kvalifikaciją, egzaminą, tačiau ir jo neišlaikė, o tai N. K. pavyko tik trečią kartą – 2011-11-15, t. y. teismas daro išvadą, kad N. K. buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai įgyvendinti savo teises, siekiant eksperto kvalifikacijos, tačiau šia galimybe N. K. pasinaudojo tik trečią kartą laikydamas egzaminą, o tai teismas vertina kaip normalų asmens žinių patikrinimą bei įvertinimą, siekiant užimti atitinkamas pareigas, todėl darytina išvada, kad jokių realių teisinių pasekmių, suvaržančių N. K. teises, Inspekcijos veiksmai bei Komisijos Sprendimas N. K. nesukėlė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), kuris pagal ABTĮ 13 str. 1 dalį ir 20 str. 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką, taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, 2007-10-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007 pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; LVAT 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; LVAT 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–172/2010; LVAT 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).
Vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 punktu, nustačius, kad ginčijami teisės aktai pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla nutrauktina. Tai atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2009-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822–578/2009; LVAT 2011-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1238/2011; LVAT 2011-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A442– 593/11; LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A442–1004/11: LVAT 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–393/11).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad N. K. išlaikius Asmenų, siekiančių įgyti eksperto kvalifikaciją, egzaminą, ginčo Sprendimas jokių teisinių pasekmių N. K. bei Inspekcijai nesukelia, todėl šis ginčas nebeteko prasmės ir administracinė byla pagal Inspekcijos bei N. K. skundus nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 punktas).
ABTĮ 102 straipsnis numato bylos nutraukimo tvarką bei pasekmes. Teismas išaiškina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 dalis). Teismui konstatavus, kad, administracinė byla turi būti nutrauktina dėl jos nepriskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis.
Teismus konstatavus, kad Inspekcijos bei N. K. skunduose išdėstyti reikalavimai negali būti pareikšti teismui, kadangi N. K. išlaikė nurodytą egzaminą, ir ginčijamas Sprendimas, kurį prašoma panaikinti, yra faktiškai įvykdytas, Inspekcijai bei N. K. nėra teisinio pagrindo kreiptis su minėtais reikalavimais ir į kitas institucijas.
Vadovaudamasis ABTĮ 101 str. 1 punktu, 102, 149 straipsniais, teismas
n u t a r ė:
Administracinę bylą Nr. I-1029-561/2012 pagal atsakovės Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skundą dėl sprendimo panaikinimo ir pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovei Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant šį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas Kaminskas
Rūta Miliuvienė
Liudmila Zaborovska