Civilinė byla Nr. e2A-90-553/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00831-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl sprendimo panaikinimo, pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir pirkimo procedūrų nutraukimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų vykdymo agentūra, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sunprojektai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:

1.1.       panaikinti atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius (toliau – ir atsakovė) 2024 m. liepos 18 d. sprendimą dėl 2024 m. liepos 15 d. pretenzijos Nr. S-240715-3 (toliau – ir Sprendimas);

1.2.       pripažinti 2024 m. liepos 9 d. Projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros pirkimo sąlygų Nr. 24/07-09.1 (toliau – ir Pirkimo sąlygos), kuriomis perkamos paslaugos objektui – daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirkimas), 5.6 ir 5.23 papunkčius negaliojančiais toje apimtyje, kurioje nustatomas reikalavimas pirmajame voke pateikti tiekėjams ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą, bei 5.23 papunktį negaliojančiu toje apimtyje, kurioje nustatomas reikalavimas pateikti besąlyginį draudimo bendrovės laidavimą ar banko garantiją pasiūlymo užtikrinimui, ir Pirkimą nutraukti;

1.3.       priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad atsakovė, vadovaudamasi inter alia (be kita ko) Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 „Dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 „Dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Pirkimo tvarkos aprašas), 2024 m. liepos 9 d. paskelbė pirkimo sąlygas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekto (ar jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros pirkimui. Ji, nepraleisdama Pirkimo sąlygų 9.2.1 papunktyje nustatyto termino, 2024 m. liepos 15 d. pateikė pretenziją Nr. S-240715-3 dėl Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčių, argumentuodama tuo, kad: Pirkimo sąlygų 5.6 papunktyje nustatytas reikalavimas pateikti pasiūlymo užtikrinimą pirmajame voke, nustatant ne fiksuotą pasiūlymo užtikrinimo sumą, o susiejant ją su pasiūlymo verte (Pirkimų sąlygų 5.23 papunktis), prieštarauja Pirkimo sąlygų 5.6 papunkčio reikalavimui, jog pirmajame voke neturi būti tokių dokumentų, kurie leistų nuspėti tiekėjo pasiūlymo kainą; reikalavimas pateikti besąlyginį draudimo bendrovės laidavimą (Pirkimo sąlygų 5.23 papunktis) yra neįgyvendinamas ir teisiškai nepagrįstas, kadangi savo esme pasiūlymo užtikrinimas yra sąlyginis, nes garantuoja laimėjusio tiekėjo sutarties sudarymą. Teisiškai besąlyginė garantija ir (ar) laidavimo raštas neįmanomas, nes pasinaudojimas juo yra siejamas su aiškiai nustatyta sąlyga – sutarties pasirašymu. Be to, draudimo bendrovės besąlyginius raštus išduoda tik perkančiosioms organizacijoms, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 25 punkte. Atsakovė Sprendimu atmetė jos 2024 m. liepos 15 d. pretenziją Nr. S-240715-3 ir atnaujino pirkimo procedūras, nurodydama šiuos pagrindinius argumentus: pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma nustatyta ne konkrečia fiksuota procentine išraiška, pagal kurią galima būtų sužinoti (nuspėti) pasiūlymo vertę, bet nurodant tik minimalią pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą; Pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje nurodyti alternatyvūs ir lygiaverčiai užtikrinimo būdai, t. y. banko garantija, draudimo bendrovės laidavimo raštas arba užstatas į užsakovo banko sąskaitą. Tiekėjas gali pasirinkti vieną iš Pirkimo sąlygose nurodytų pasiūlymo galiojimo užtikrinimo būdų ir pateikti tokį pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kuris tiekėjui yra priimtinas ir kurį tiekėjas gali pasirinkti.

3.       Ieškovė nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, prieštaraujantis Pirkimo tvarkos aprašo, VPĮ nuostatoms, Viešųjų pirkimų tarnybos metodinėms rekomendacijoms ir oficialiems VPĮ komentarams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. sprendimu:

4.1.       bylą dalyje, kurioje pareikštas reikalavimas panaikinti Sprendimą, nutraukė;

4.2.       ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčius negaliojančiais toje apimtyje, kurioje nustatomas reikalavimas pirmajame voke pateikti tiekėjams ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą, ir Pirkimą nutraukė;

4.3.       likusioje dalyje ieškinį atmetė;

4.4.       priteisė ieškovei iš atsakovės 384 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės statuso ir VPĮ taikymo šioje byloje, nurodė, kad iš atsakovės pateiktų įstatų matyti, jog atsakovė yra privatus juridinis asmuo, veikiantis komerciniais tikslais ir siekiantis pelno teikiant daugiabučių namų administravimo paslaugas. Atsakovės teisnumas nėra apribotas specialiais teisės aktais. Atsakovė, vykdydama pirkimą, veikia kaip daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorė. Pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.1-APVA-V-023 priemonės „Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 4 punktą, galutiniai naudos gavėjai – daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems šios priemonės lėšomis teikiama valstybės parama pagal Valstybės paramos teikimo taisykles įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“. Taigi, finansavimą pirkimo objektui iš valstybės gauna daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, o atsakovės vykdoma komercinio pobūdžio veikla, teikiant administravimo paslaugas, nėra finansuojama valstybės lėšomis, atsakovė nėra valstybės institucijų kontroliuojama. Tai, kad valstybės institucijos dėl teikiamo finansavimo daugiabučio namo gyventojams prižiūri šio projekto vykdymą, nereiškia, jog atsakovės vykdoma veikla yra valstybės institucijų kontroliuojama. Šiuo atveju atsakovė – privatus ūkio subjektas – vykdo veiklą rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pati prisiima savo veiklos nuostolius, todėl neatitinka VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto a papunktyje nurodytų sąlygų. Valstybės lėšos yra skiriamos daugiabučio namo savininkų poreikiams, įskaitant poreikį apmokėti už daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimo paslaugas, patenkinti, o ne atsakovės veiklos vykdymo finansavimui. Dėl išdėstyto bei atsižvelgdamas į tai, kad Pirkimas vykdomas pagal specialų teisės aktą – Pirkimo tvarkos aprašą, kuris taikomas ne perkančiosioms organizacijoms, darė išvadą, jog Pirkimui nėra tiesiogiai taikytinos VPĮ normos. Kita vertus, nurodė, kad Pirkimas paskelbtas, siekiant pasiekti visuomenei naudingą tikslą (modernizuoti daugiabučius namus), kuriam naudojamos valstybės lėšos. Teismas, įvertinęs pirkimo tikslą, susijusį su viešuoju interesu, padarė išvadą, kad VPĮ 17 straipsnyje numatyti ir teismų praktikoje išaiškinti principai (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo) bei tikslas racionaliai naudoti valstybės lėšas, turi būti analogiškai taikomi ir aiškinami sprendžiant dėl Pirkimo teisėtumo.

6.       Teismas, pasisakydamas dėl ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, nurodė, kad atsakovės pozicija dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka privalomumo ir tvarkos yra nenuosekli: viena vertus, atsakovė teigia, jog ieškovė tinkami nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kaip numato VPĮ, kita vertus, atsakovė teigia, kad Pirkimas nėra vykdomas pagal VPĮ; nors atsakovė teigia, kad pretenzija buvo pareikšta ne tam asmeniui (ne UAB Mano Būstas Vilnius, o UAB Mano Būstas Neris), tačiau atsiliepime atsakovė nurodė, jog ieškovė reiškė pretenziją dėl atsakovės vykdomo Pirkimo sąlygų, ieškovės pretenzija buvo išnagrinėta ir atmesta. Atsakovė neginčija ieškovės nurodytų aplinkybių, kad šios įmonės įregistruotos tuo pačiu adresu (Laisvės pr. 77B, Vilnius), šios įmonės atstovaujamos to paties asmens (V. A.), sprendimas buvo priimtas dėl Pirkimo. Todėl teismas pretenzijos adresato pavadinimo netikslų nurodymą laikė formalia klaida, kuri nepaneigia išvados, kad atsakovė žinojo apie pareikštą pretenziją, neprieštaravo dėl priimto sprendimo atmesti pretenziją ir tokiais savo veiksmais sudarė pagrindą ieškovei manyti, jog jos pretenzija yra išnagrinėta. Atsižvelgdamas į išdėstytą, į vykdomo pirkimo specifiką, į tai, kad šiuo atveju VPĮ nereglamentuoja ginčo pirkimo pretenzijų pateikimo tvarkos, pretenzijos turinio ir pan., padarė išvadą, jog šiuo atveju įstatyme nėra imperatyviai numatyta privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Be to, pažymėjo, kad ieškovė pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kaip nurodyta Pirkimo sąlygų 9 punkte.

7.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo, nurodė, kad atsakovės argumentai, jog ieškovė pateikė melagingus duomenis apie ketinamą pasitelkti stecialistą, nesudaro šios bylos dalyko: atsakovė nevertino ieškovės pasiūlymo, nepriėmė atitinkamo sprendimo dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo procedūrų (kuris taip pat gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka), todėl atsakovės nurodytos prielaidos, koks sprendimas šiuo atveju galėtų būti priimtas, neturi teisinės reikšmės ir nepaneigia ieškovės materialinio teisino suinteresuotumo šioje byloje.

8.       Teismas, pasisakydamas dėl Pirkimo sąlygų 5.6 papunktyje numatytos sąlygos teisėtumo, nurodė, kad pati atsakovė imperatyviai numatė, jog teikiant pasiūlymą dvejuose vokuose, pirmajame voke negali būti bet kokių dokumentų, iš kurių būtų galima sužinoti tiekėjo pasiūlymo kainą. Tuo tarpu teikiant pirmajame voke pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kurio dydis išreiškiamas procentais nuo pasiūlymo vertės, ji gali sužinoti pasiūlymo kainą, tuo labiau jei tiekėjas pateiks pasiūlymo užtikrinimo priemonę ne mažesnės kaip 10 proc. pasiūlymo vertės su PVM, kaip numatyta Pirkimo sąlygose. Tokia Pirkimo sąlyga prieštaringa ir sudaro prielaidą ne tik sužinoti pasiūlymo kainą, dėl to pasiūlymo vertinimas nebūtų objektyvus ir skaidrus, bet ir įpareigotų atsakovę atmesti tokį pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų. Atsakovės argumentai apie kiekybinius pasiūlymo vertinimo kriterijus, dėl kurių sužinojimas apie kainą būtų nereikšmingas, yra nelogiški ir prieštarauja atsakovės parengtoms imperatyvioms Pirkimo sąlygoms. Dėl to teismas pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos išvadai, kad tokia sąlyga sudaro galimybę jau pirmojo voko duomenų vertinimo metu preliminariai apskaičiuoti pasiūlymų kainas ir taip pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Atsakovės argumentai, kad tiekėjai gali pateikti didesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės užtikrinimą, yra teorinio pobūdžio ir nepaneigia galimybės sužinoti pasiūlymo kainą, jei užtikrinimas būtų pateiktas pagal Pirkimo sąlygas – 10 proc. pasiūlymo vertės, tuo labiau kad, labiau tikėtina, jog tiekėjai nėra suinteresuoti teikti dar didesnės vertės pasiūlymo užtikrinimo. Teismas, palyginęs Pirkimo sąlygose nustatyta pasiūlymo užtikrinimo vertę (10 proc. pasiūlymo vertės) su Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktais duomenimis apie įprastus rekomenduojamus vykdant viešuosius pirkimus pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydžius (apie 1–5 proc. nuo pasiūlymo vertės) bei Pirkimo sąlygose nustatytą pasiūlymo galiojimo trukmę (210 dienų) su Viešųjų pirkimų tarnybos rekomenduojama trukme (120 dienų), padarė išvada, kad tiekėjams yra nustatyti pakankamai dideli reikalavimai dėl pasiūlymo užtikrinimo vertės, todėl mažai tikėtina, jog tiekėjai būtų suinteresuoti teikti dar didesnės vertės pasiūlymo užtikimo priemones. Pritarė atsakovės argumentui, kad atsakovė turi diskrecijos teisę nustatyti užtikrinimo priemones ir jų dydį, tačiau šia teise turi naudotis protingai, sąžiningai, nepažeidžiant pirkimo tikslų ir principų. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad pirkimo sąlygos buvo suderintos su trečiuoju asmeniu, nepaneigia tiekėjų teisės ginčyti Pirkimo sąlygų teisėtumo bei savaime jų teisėtumo neįrodo. Dėl išdėstytų motyvų teismas ieškovės reikalavimą pripažinti Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčius negaliojančiais toje apimtyje, kurioje nustatomas reikalavimas pirmajame voke pateikti tiekėjams ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą, patenkino.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl Pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje numatytos sąlygos teisėtumo, nurodė, kad ieškovės nurodyti argumentai apie tai, jog nėra objektyvios galimybės pateikti besąlyginio draudimo laidavimo rašto, nes draudimo bendrovės besąlyginius raštus išduoda tik perkančiosioms organizacijoms, o ne privačioms įmonėms, kaip atsakovė – laikė neįrodytais. Pažymėjo, kad iš pateikto AAS „BTA Baltic Insurance Company“ elektroninio susirašinėjimo su ieškove matyti, kad toks laidavimo draudimo raštų išdavimo ribojimas nustatomas tik pagal šios draudimo bendrovės vidines tvarkas. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad privataus subjekto naudai yra išduodami besąlyginiai laidavimo raštai. Pažymėjo ir tai, kad Pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje numatyti trys alternatyvūs pasiūlymo galiojimo užtikrinimo būdai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus bei VPĮ 42 straipsnio reikalavimus. Todėl nusprendė, kad šiuo atveju ieškovės teisės nėra pažeistos – ieškovė turi galimybę pateikti kitus alternatyvius pasiūlymo galiojimo užtikrinimo būdus.

10.       Teismas, pasisakydamas dėl pirkimo nutraukimo, įvertinęs tai, kad pirkimo sąlygos negali būti keičiamos, padarė išvada, jog šiuo atveju, pripažinus ieškovės ginčijamą Pirkimo sąlygą neteisėta – prieštaraujančia VPĮ 17 straipsniui, todėl negaliojančia, pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos, tuo labiau kad ši sąlyga yra esminė – susijusi su pasiūlymų vertinimu. Dėl to nusprendė, kad nepriklausomai nuo ieškovės pretenzijos turinio, pirkimo procedūrų nutraukimas yra būtina ginčijamos sąlygos negaliojimo pasekmė (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:

11.1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčiai pripažinti negaliojančiais toje apimtyje, kurioje nustatomas reikalavimas tiekėjams pirmajame voke pateikti ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą, ir kuria nutrauktas Pirkimas;

11.2. priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti;

11.3. priteisti jai iš ieškovės pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

12.                      Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė nėra perkančioji organizacija, jog Pirkimui VPĮ tiesiogiai netaikytinas ir kad viešųjų pirkimų principų išaiškinimai, pateikti teismų praktikoje, taikytini pagal analogiją, nagrinėdamas civilinę bylą, šiomis savo išvadomis nesivadovavo. Pirkimo sąlygos turi būti vertinamos pagal Pirkimo tvarkos aprašo nuostatas, o ne VPĮ normas, kurios Pirkimo nereguliuoja. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovės ginčijami Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčiai prieštarauja VPĮ 17 straipsniui. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad Pirkimas nutrauktinas, remiantis VPĮ 29 straipsnio 3 dalimi. Teisės normų taikymas santykiams, kurių reguliavimui atitinkamos teisės normos nėra skirtos, veda prie nepagrįsto teismo sprendimo priėmimo. Viešųjų pirkimų tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Pirkimas buvo vykdomas, vadovaujantis Pirkimo tvarkos aprašu, ir preziumavusi, jog atsakovė nėra perkančioji organizacija VPĮ prasme, pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nėra įpareigota vertinti ne perkančiųjų organizacijų vykdomus pirkimus. Viešųjų pirkimų tarnyba Pirkimo sąlygas vertino, darydama prielaidą, kas būtų, jeigu Pirkimui būtų taikomos VPĮ nuostatos. Iš to seka, kad Vilniaus apygardos teismas, suabsoliutindamas Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonę, bylą nagrinėjo ne pagal faktines aplinkybes, o pagal tai, kas būtų, jeigu būtų.

12.2.                      Atsakovei nurodžius, kad ieškovė Pirkime pateikė melagingą informaciją, ir pateikus tai pagrindžiančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio (pagal pareigas) atitinkamas aplinkybes ištirti, įvertinti ir pateikti išvadas skundžiamame sprendime. Nustačius, kad egzistuoja pagrindas ieškovę pašalinti iš Pirkimo procedūrų, ieškovė neturėtų teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygų, nes jos ieškovei negalėtų sukelti jokių materialinių teisinių padarinių.

12.3.                      Atsakovė, pasisakydama dėl pagrindo nebuvimo iš dalies negaliojančiais pripažinti Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčius, pirmiausia pabrėžė, kad atsakovė nėra perkančioji organizacija ir pirmosios instancijos teismas tai pripažino. Tačiau tai pirmosios instancijos teismui nebuvo kliūtis atsakovę vadinti perkančiąja organizacija ir per atitinkamą prizmę vertinti ginčo situaciją darant klaidingas išvadas. Antra, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo suma Pirkimo sąlygose nustatyta ne konkrečia fiksuota procentine išraiška, pagal kurią galima būtų sužinoti (nuspėti) pasiūlymo vertę, bet nurodant tik minimalią pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumą. Todėl tiekėjas galėjo pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ne minimaliai, o didesnei sumai. Trečia, atsakovė vien iš pasiūlymo galiojimo užtikrinimo negali sužinoti konkrečios tiekėjo pasiūlymo kainos, bet gali tik daryti prielaidas dėl tiekėjo pasiūlytos kainos. Dėl to pirmosios instancijos teismo aiškinimas apie pasiūlymo kainos sužinojimą iš pasiūlymo galiojimo užtikrinimo yra nepagrįstas.

12.4.                      Atsakovė nurodė, kad Pirkimo procedūros vykdomos griežtai pagal nustatytas Pirkimo sąlygas ir Pirkimo tvarkos aprašą. Tiekėjų pasiūlymai pateikiami dviejuose vokuose, kurie abu yra teikiami vienu metu viename voke (Pirkimo sąlygų 5.6 papunktis). Tiekėjai neturi jokios galimybės pakeisti antrojo užklijuoto voko, nes vokas su kaina (antrasis vokas) laikomas Pirkimo komisijos žinioje užklijuotu iki antrojo Pirkimo komisijos posėdžio, kuriame atplėšiami vokai su kaina (Pirkimo sąlygų 5.19 papunktis). Pirkimo tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 narių, iš kurių bent vienas narys yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas atstovas. Komisijos nariai privalo pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą ir nešališkumo deklaraciją. Komisijos nariu negali būti asmuo, susijęs su pasiūlymus teikiančiais asmenimis šeimos, partnerystės, artimosios giminystės santykiais, taip pat jeigu asmuo (ar jam artimas asmuo) turi asmeninį turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, galintį daryti poveikį priimant sprendimus dėl pirkimo. Kadangi komisijos nariams keliami itin griežti konfidencialumo ir nešališkumo reikalavimai, negalimos situacijos, kad tiekėjas galėtų pakeisti antrajame voke esančią savo pasiūlymo kainą. Priešingi ieškovės aiškinimai, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra paprasčiausios prielaidos. Prielaidos negali būti teismo sprendimo pagrindas, o teismo sprendimas, paremtas prielaidomis, nėra nei teisėtas, nei pagrįstas.

12.5.                      Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pagal Pirkimo sąlygas iš pirmajame voke pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimo sumos atsakovė gali numanyti konkretaus tiekėjo pasiūlymo kainą, nekreipė dėmesio į teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių visumą. Net jei dėl pirmame voke pateikto pasiūlymo galiojimo užtikrinimo būtų įmanoma nuspėti pasiūlymo kainą, toks nuspėjimas neturi jokios reikšmės, jeigu geriausias pasiūlymas išrenkamas ne tik pagal pasiūlymo kainą. Sprendžiant dėl pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, kuris negali būti mažesnis nei tam tikra procentinė pasiūlymo vertės su PVM dalis, pateikimo pirmame voke (pasiūlymo kainos – antrame voke) reikšmės, svarbu tai, ar ekonominis naudingumas vertinamas pagal kokybinius ar kiekybinius kriterijus. Pirkimo sąlygų 6.1 papunktis nustato, kad Pirkimui pateikti pasiūlymai vertinami pagal ekonominį naudingumą. Pagal Pirkimo sąlygų 6.3 papunktį, ekonominio naudingumo kriterijai yra ne kokybiniai, o kiekybiniai. Todėl nepriklausomai nuo to, keliuose vokuose bus pateikiamas pasiūlymas ir kurioje stadijoje Pirkimo komisija sužinos (tariamai nuspės) pirkimo kainą, Pirkimo sąlygose esant tik kiekybiniams vertinimo kriterijams, kainos žinojimas ar nuspėjimas neturės įtakos skiriant ekonominio naudingumo kiekybinio vertinimo balus. Net jei pagal pasiūlymo galiojimo užtikrinimą pasiūlymo kainą būtų tariamai nuspėta, tai, priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, niekaip nepažeistų skaidrumo principo, nes kainos atskleidimas neturi jokios įtakos ekonominio naudingumo balų apskaičiavimui, nes Pirkime balai apskaičiuojami pagal objektyviuosius kriterijus, o ne pagal subjektyvų (neapskaičiuojamą) komisijos narių ekspertinį vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į kiekybinius ir kokybinius vertinimo kriterijus, jų skirtumą ir kokią reikšmę jie turi Pirkimo atveju.

12.6.                      Pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, t. y. nusprendęs, kad nagrinėjant šalių ginčą atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXI1 skyriaus nuostatos turi būti taikomos, jomis nuosekliai nesivadovavo – privalėjęs bylą nagrinėti ieškovės 2024 m. liepos 15 d. pretenzijos Nr. S-240715-3 ir Sprendimo apibrėžtose ribose, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikė kritišką požiūrį į pasiūlymo užtikrinimo dydį ir pasiūlymo galiojimo terminą. Negana to, Pirkimo sąlygų 5.6 papunktį ir 5.23 papunktį negaliojančiais pripažino toje apimtyje, kurioje nustatomas reikalavimas tiekėjams pirmajame voke pateikti ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas neapsiribojo kritiško požiūrio į pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydį išreiškimu motyvuojamoje dalyje, bet ir rezoliucinėje dalyje Pirkimo sąlygų nuostatą, reikalaujančią pateikti ne mažesnės kaip 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, t. y. nustatančią atitinkamą pasiūlymo galiojimo užtikrinimo dydį, pripažino neteisėta.

12.7.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, t. y. ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškovei priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu apeliantei nepriteisė jokios dalies jos patirtų bylinėjimo išlaidų.

13.                      Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      pirmosios instancijos teismas iš esmės labai aiškiai ir pagrįstai pasisakė dėl to, kodėl VPĮ turėtų būti taikomas kaip analogija, o apeliantė apeliaciniame skunde to nenuneigė. Apeliantė teisingai teigia, kad pasiūlymo užtikrinimas pagal Pirkimo tvarkos aprašą turi būti pateikiamas pirmajame voke, tačiau ginčas kilo ne dėl to, kurį voką reikia pateikti, o dėl to, kad užtikrinimas susietas su pasiūlymo verte ir tokiu būdu atskleidžiama pasiūlymo kaina jau po pirmojo voko atplėšimo. Tokios situacijos Pirkimo tvarkos aprašas nereglamentuoja, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VPĮ normomis ir Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais. Apeliantės interpretacijos dėl kiekybinio ir (ar) kokybinio pasiūlymų vertinimo šiuo atveju yra visiškai neaktualios. Pirkimo sąlygose aiškiai nustatyta, kad tiekėjai savo pasiūlymus skaido į du vokus, o 5.6 papunktyje dar ir aiškiai nustatyta, kokios informacijos negali būti pirmajame voke, t. y. tokios, iš kurios būtų galima nuspėti tiekėjo kainą. Jeigu atsakovė (apeliantė) būtų padariusi vieną voką, kaip bando argumentuoti apeliaciniame skunde, ginčo dėl pasiūlymo užtikrinimą reglamentuojančių pirkimo sąlygų net nebūtų, nes vokų atplėšimo metu būtų galima iš karto aiškiai pamatyti visų tiekėjų kainas ir įvertinti jų atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams. Šiuo atveju pasiūlymas išskaidomas į du vokus, vadinasi, atplėšus pirmąjį voką, dar paliekamas ženklus terminas (kaip rodo kitų su atsakove susijusių juridinių asmenų organizuojami pirkimai pagal analogiškas sąlygas – net trijų mėnesių ir ilgesnis) iki antrojo voko atplėšimo. Nuspėjusi kainas ir pamačiusi, kad galimai gali laimėti ne tas tiekėjas, kurio atsakovė dėl vienų ar kitų priežasčių nori, atsakovė ir susiję asmenys turi pakankamai laiko kelti papildomus, pirkimo sąlygose nenustatytus, reikalavimus tiems tiekėjams, kurių laimėjimas gali būti nepalankus. Būtent tai, kad pati apeliantė nustatė Pirkimo sąlygas, pagal kurias tiekėjai turėjo skaidyti savo pasiūlymą į du vokus ir pirmajame įdėti su pasiūlymo kainos verte susietą pasiūlymo užtikrinimo dydį, ir lėmė Pirkimo sąlygų neteisėtumą. Dėl nurodytų aplinkybių išsamiai ir aiškiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Keisti ar naikinti priimtą sprendimą nėra jokio pagrindo.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad bylos dalykas yra Pirkimo sąlygų teisėtumas, o ne ieškovės pašalinimas iš Pirkimo (kas, beje, ir nebuvo Pirkime padaryta).

13.3.                      Ieškovės esminis reikalavimas šioje byloje buvo nutraukti Pirkimą. Pirmosios instancijos teismas tai ir padarė, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

15.                      Atsakovė UAB Mano Būstas Vilnius, vadovaudamasi Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 „Dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo”, Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-34 „Dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Pirkimo sąlygomis 2024 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros interneto svetainėje paskelbė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto ar (jo dalies) rengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos pirkimą (1 t., b. l. 133–145, 167).

16.                      Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl šių Pirkimo sąlygų:

16.1.                      Pirkimo sąlygų 5.6 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas privalo pasiūlymą pateikti dviejuose atskiruose vokuose įdėtus į vieną voką; pirmajame voke pateikiami visi šių sąlygų kvalifikacinius reikalavimus 3.1 papunktyje nurodyti dokumentai, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus atitinkantys duomenys ir pasiūlymo užtikrinimas kaip nurodyta šių sąlygų 5.23 papunktyje, išskyrus kainos pasiūlymą ir bet kokius kitus dokumentus, iš kurių būtų galima sužinoti tiekėjo pasiūlymo kainą; antrajame voke pateikiama tiekėjo pasiūlymo kaina (5.7 papunktis);

16.2.                      Pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu privalo pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą; tiekėjo pateikiamo pasiūlymo galiojimas turi būti užtikrintas Lietuvos Respublikoje ar užsienyje registruoto banko garantija, draudimo bendrovės išduotu laidavimo raštu (kurioje yra sąlyga, kad užtikrinimą išdavusi organizacija neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigoja per 10 darbo dienų sumokėti užsakovui užtikrinime nurodytą pinigų sumą, gavusi užsakovo pirmą rašytinį reikalavimą, nereikalaudama, jog užsakovas savo reikalavimą pagrįstų) arba pervedant užstatą į UAB Mano Būstas Vilnius sąskaitą; užtikrinimo vertė – ne mažesnė kaip 10 proc. pasiūlymo vertės su PVM; pateikiamas pasiūlymą užtikrinantis dokumentas (banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimo raštas) arba pavedimo į UAB Mano Būstas Vilnius sąskaitą LT977044060007327769 mokėjimo išrašas; pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turi galioti visą pasiūlymo galiojimo laikotarpį.

17.                      Ieškovė padavė 2024 m. liepos 15 d. pretenziją Nr. S-240715-3 UAB Mano Būstas Neris (dublike pažymėjo, kad pretenzija pateikta ne atsakovei dėl techninės klaidos) (1 t., b. l. 146–147), kurioje, be kita ko, nurodė, kad reikalavimas pateikti pasiūlymo užtikrinimą pirmajame voke, nustatant ne fiksuotą pasiūlymo užtikrinimo sumą, o susiejant ją su pasiūlymo verte, prieštarauja Pirkimo sąlygų 5.6 papunkčio reikalavimui, kad pirmajame voke neturi būti tokių dokumentų, kurie leistų nuspėti tiekėjo pasiūlymo kainą.

18.                      UAB Mano Būstas Neris 2024 m. liepos 18 d. sprendimu pretenziją atmetė (1 t., b. l. 150–152).

Dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas ir bylos nagrinėjimo ribų peržengimo

19.                      Apeliantė ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas neturėjimą grindžia teiginiu, kad egzistuoja pagrindai ją pašalinti iš Pirkimo procedūrų.

20.                      Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl pagrindų pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūros (ne)egzistavimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė yra priėmusi sprendimą pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūros. Todėl, ieškovei esant Pirkimo dalyve, nėra pagrindo nuspręsti dėl jos materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas neturėjimo.

21.                      Be to, pažymėtina, kad kasacinio teismo ne kartą pripažinta, kad net ir tais atvejais, kai tiekėjas teisėtai ir galutinai pašalinamas iš viešojo pirkimo procedūros, jis nepraranda teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo rezultatus, t. y. perkančiosios organizacijos sprendimus dėl likusių dalyvių, nes jis potencialiai gali siekti naujos viešojo pirkimo procedūros; teisiniam suinteresuotumui konstatuoti pakanka nustatyti, kad tiekėjui (ieškovui) sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020, 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

22.                      Pasisakant dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra ginčo dėl to, jog apeliantė nėra perkančioji organizacija ir kad Pirkimas vykdomas pagal specialų teisės aktą – Pirkimo tvarkos aprašą.

23.                      Nepaisant to, ginčo teisinių santykių panašumas viešųjų pirkimų teisiniams santykiams suponuoja, kad ginčui spręsti, kiek tam tikrų santykių nereglamentuoja Pirkimo tvarkos aprašas, pagal įstatymo analogiją taikytinos aktualios VPĮ nuostatos, taip pat remiamasi aktualia teismų praktika dėl viešųjų pirkimų (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 4 straipsnis) (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-799-381/2020).

24.                      Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pagal įstatymo analogiją, nesivadovavo CPK XXI1 skyriaus nuostatomis, nustatančiomis viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylų nagrinėjimo ypatumus, o būtent tomis, kurios susijusios su išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pažymėjo, kad dalimi ieškovės argumentų, nurodytų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo remiamasi jos 2024 m. liepos 15 d. pretenzijoje Nr. S-240715-3, todėl šie neturėjo būti nagrinėjami ir vertinami apskųstame sprendime (CPK 4233 straipsnio 3 dalis).

25.                      Įvertinus tai, kad Pirkimo tvarkos aprašas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nereglamentuoja, konstatuotina, jog tokia buvo įstatymų leidėjo valia ir šiuo atveju nėra teisės spragos, kuri galėtų būti užpildyta taikant įstatymo analogiją. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju įstatyme nėra imperatyviai numatyta privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl toliau plačiau dėl apeliantės argumentų šiuo klausimu nepasisakoma.

Dėl Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčių teisėtumo

26.                      Skundžiamu sprendimu Pirkimo sąlygų 5.6 ir 5.23 papunkčiai pripažinti negaliojančiais toje apimtyje, kurioje nustatomas reikalavimas pirmajame voke pateikti tiekėjams ne mažesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės pasiūlymo užtikrinimą.

27.                      Pirkimo sąlygose nustatyta, kad pateikti pasiūlymai vertinami pagal ekonominį naudingumą (Pirkimo sąlygų 6.1 papunktis).

28.                      Pirkimo tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad jeigu pasiūlymo vertinimo kriterijus yra mažiausia pasiūlymo kaina, tokiu atveju pasiūlymas turi būti pateikiamas užklijuotame voke; pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutiniojo lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, patvirtintas antspaudu (jei yra), nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos (jeigu yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius; jeigu pasiūlymus numatoma vertinti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį ir pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai vertinamos, tiekėjai pasiūlymą turi pateikti dviem dalimis, kurių vienoje būtų pateikta kaina arba sąnaudos, kitoje – likęs pasiūlymas (techniniai pasiūlymo duomenys, kita informacija ir dokumentai); šiuo atveju reikalaujama, kad tiekėjai nurodytas pasiūlymo dalis pateiktų atskiruose užklijuotuose vokuose, kurie būtų įdėti į bendrą užklijuotą voką.

29.                      Nors apeliantė nurodo, kad Pirkimo sąlygose yra nustatyti tik kiekybiniai vertinimo kriterijai, tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal Pirkimo sąlygas, tiekėjas privalo pasiūlymą pateikti dviejuose atskiruose vokuose, įdėtuose į vieną voką (Pirkimo sąlygų 5.6 papunktis).

30.                      Apeliantė teigia, kad kai atliekamas kokybinis vertinimas, užsakovas turi tik vieną pasirinkimą – pirkimo dokumentuose nustatyti, jog pasiūlymas pateikiamas dviejuose vokuose, tuo tarpu, kai taikomas kiekybinis vertinimas, užsakovas turi diskreciją pirkimo dokumentuose nustatyti, kad pasiūlymas pateikiamas viename voke arba jog pasiūlymas pateikiamas dviejuose vokuose.

31.                      Apeliantės išdėstyta pozicija vertintina kaip nepagrįsta. Analogiška nuostata dėl pasiūlymo pateikimo dviem dalimis yra nustatyta VPĮ 40 straipsnio 8 dalyje. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos parengtas Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gaires, jeigu pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos (arba bent viena iš vertinamų charakteristikų nėra kiekybiškai įvertinamos), pirkimų vykdytojai pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad pasiūlymai CVP IS priemonėmis turi būti teikiami dviejuose „vokuose“, t. y. sistemoje kuriant pirkimą skyrelyje „Vokų atplėšimo procedūra“ pasirenkama „Du vokai“, jeigu visos pirkime vertinamos charakteristikos yra kiekybiškai įvertinamos (t. y. objektyvūs kriterijai), CVP IS sistemoje turi būti formuojamas vienas, o ne du „vokai“ ir atitinkamai pirkimo dokumentuose nurodoma, kad visas pasiūlymas teikiamas viename voke.

32.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai) tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 64.1, 71.1 papunkčius ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką). Priešingu atveju būtų paneigti tiekėjų lygiateisiškumo ir sąžiningumo principai, užtikrinantys vienodas sąlygas tiekėjams dalyvauti Pirkime bei sąžiningą ir objektyvų jų pasiūlymų (paraiškų) vertinimą, giežtai laikantis aiškiai apibrėžtose Pirkimo sąlygose įtvirtintų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020).

33.                      Nagrinėjamu atveju pati apeliantė Pirkimo sąlygose nustatė, kad pirmajame voke nėra pateikiamas kainos pasiūlymas ir bet kokie kiti dokumentai, iš kurių būtų galima sužinoti tiekėjo pasiūlymo kainą (Pirkimo sąlygų 5.6, 5.18 papunkčiai). Tačiau dėl byloje ginčijamų Pirkimo sąlygų nustatymo faktiškai susidarė priešinga situacija – teikiant pirmajame voke pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kurio dydis išreiškiamas procentais nuo pasiūlymo vertės, sudarytos galimybės atsakovei sužinoti pasiūlymo kainą, nes pirkimo sąlygų 5.23 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu privalo pateikti pasiūlymo galiojimą užtikrinantį dokumentą, kurio vertė – ne mažesnė kaip 10 proc. pasiūlymo vertės su PVM.

34.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad, kaip nurodė pati apeliantė, ji iš pasiūlymo galiojimo užtikrinimo gali daryti prielaidas dėl tiekėjo pasiūlytos kainos, sudaro pagrindą spręsti apie skaidrumo principo pažeidimą, nepaisant to, jog nėra žinoma tiksli kaina. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams, kad atsakovės argumentai, jog tiekėjai gali pateikti didesnės nei 10 proc. pasiūlymo vertės užtikrinimą, yra teorinio pobūdžio ir nepaneigia galimybės sužinoti pasiūlymo kainą, jei užtikrinimas būtų pateiktas pagal Pirkimo sąlygas – 10 proc. pasiūlymo vertės, tuo labiau jog tiekėjų suinteresuotumas teikti dar didesnės vertės pasiūlymo užtikrinimą nėra pagrįstas.

35.                      Pasisakant dėl Pirkimo nutraukimo pažymėtina, kad jis nutrauktas VPĮ 29 straipsnio 3 dalies pagrindu. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo) ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

36.                      Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė nėra perkančioji organizacija, nepagrįstai nusprendė, kad Pirkimas nutrauktinas, remiantis VPĮ 17 straipsnio 1 dalimi ir 29 straipsnio 3 dalimi.

37.                      Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės išdėstyta pozicija ir akcentuoja, kad Pirkimo sąlygose analogiškai kaip ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Pirkimas atliekamas, be kita ko, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (Pirkimo sąlygų 1.5 papunktis). Pirkimo tvarkos apraše numatyta tik užsakovo teisė, gavus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros sutikimą, nutraukti pirkimą, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (Pirkimo tvarkos aprašo 27 punktas). Kiti pirkimo nutraukimo atvejai Pirkimo tvarkos apraše nenumatyti. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal įstatymo analogiją taikė aktualią VPĮ nuostatą – VPĮ 29 straipsnio 3 dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

38.                      Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, t. y. ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškovei priteisė visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tuo tarpu apeliantei nepriteisė jokios dalies jos patirtų bylinėjimo išlaidų.

39.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

40.                      Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pagrindinis patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti Pirkimą, buvo patenkintas, nusprendžia, jog ieškinys buvo iš esmės patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai.

41.                      Apeliacinės instancijos teismas įžvelgia pagrindą savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio permokos ieškovei grąžinimo (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

42.                      Ieškovė procese teigė, kad ginčas turėtų būti nagrinėjamas, taikant viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, todėl žyminį mokestį už ieškinį sumokėjo, remdamasi CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčiu – kaip už mažos vertės viešųjų pirkimų byloje pateiktą ieškinį. Kadangi šioje nutartyje jau minėta, kad ginčo pirkimas vykdomas pagal Pirkimo tvarkos aprašo nuostatas, o VPĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas taikomas pagal įstatymo analogiją, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinys buvo pareikštas dėl sprendimo, priimto atliekant mažos vertės viešąjį pirkimą, o vertintina, kad žyminis mokestis nagrinėjamu atveju turėjo būti sumokėtas, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu – kaip už kitame ginče pateiktą ieškinį.

43.                      Nustačius, kad ieškovė už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo sumokėti 165 Eur žyminį mokestį (110 Eur už ieškinį ir 55 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (įvertinus indeksavimą)), šiuo atveju yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinti, nurodant, jog iš atsakovės ieškovei priteisiamos 165 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Nustačius, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, yra pagrindas ieškovei grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį – 219 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

44.                      Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir ESTT praktikoje (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ESTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)).

45.                      Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), patikslinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nurodant, jog iš atsakovės ieškovei priteisiama 165 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei grąžinama permokėta žyminio mokesčio dalis – 219 Eur.

46.                      Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstant taip:

„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius, juridinio asmens kodas 121452091, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sunprojektai“, juridinio asmens kodas 163730526, 165 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sunprojektai“, juridinio asmens kodas 163730526, 2024 m. liepos 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1454 permokėtą žyminio mokesčio dalį – 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų)“.