Civilinė byla Nr. e2A-172-302/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02608-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės First Oportunity OÜ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės First Oportunity OÜ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LITESKO“ dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „LITESKO“ 528 004,70 Eur dydžio šalių sudarytose sutartyse numatytas netesybas ir 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad UAB „LITESKO“ su ieškove (buvęs pavadinimas UAB „Bionovus“) laikotarpiu nuo 2011-01-18 iki 2011-05-27 sudarytų biokuro tiekimo sutarčių pagrindu yra įsipareigojusi kiekvienais kalendoriniais metais nupirkti iš ieškovės ne mažiau kaip 120 480 tonų biokuro. 2015 m. UAB „LITESKO“ iš ieškovės nupirko tik 66 244,64 tonas biokuro ir 2015-10-16 pranešė, kad daugiau kuro pagal sutartis šiais metais nebepirks. Tokiu būdu pati atsakovė patvirtino, kad neįvykdė ir neketina vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, susijusių su minimalaus kuro kiekio pirkimu. Visose sutartyse buvo įtvirtinta tiek ieškovės, tiek ir UAB „LITESKO“ sutartinė atsakomybė už minimalaus biokuro kiekio nepatiekimą ir (ar) nenupirkimą. Jose nustatyta, kad pirkėjas, per metus nenupirkęs minimalaus kuro kiekio, tiekėjo reikalavimu privalo sumokėti netesybas – 20 proc. kainos nuo nenupirkto kuro kiekio. 2015 m. UAB „LITESKO“ nenupirko iš ieškovės 54 235,36 tonų kuro, todėl jos atžvilgiu taikytina sutartinė atsakomybė – ieškovės naudai priteistinos sutartyse numatytos netesybos.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016-06-21 sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, jog po šalių sudarytų biokuro pirkimo sutarčių sudarymo praėjus beveik pusantrų metų (2012 m. gegužės mėn.) buvo priimtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris nustatė, kad „Energetikos įmonėms įsigyjant energijos išteklius elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose reglamentuojamam energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, įsigijimo energijos išteklių biržoje būdui turi būti teikiama pirmenybė prieš kitus teisės aktuose numatytus energijos išteklių įsigijimo būdus. Kiti teisės aktuose numatyti energijos išteklių įsigijimo būdai taikytini tada, kai tais būdais įsigyti energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, yra ekonomiškai naudingiau arba įstatymai nustato energetikos įmonėms privalomus vykdyti reikalavimus dėl energijos išteklių įsigijimo šaltinio ir (ar) būdo“. Tai yra, Įstatymu buvo suformuluotas naujas, sutarčių sudarymo metu neegzistavęs reikalavimas dėl energijos išteklių įsigijimo būdo pasirinkimo energetikos įmonėms, vykdančioms energijos išteklių pirkimus. 2013-07-02 Įstatymas buvo papildytas 191 straipsniu, numatančiu šilumos tiekėjams, reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams ir bendriems šilumos ir elektros gamintojams, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, pereinamuoju laikotarpiu imperatyvią pareigą tam tikrą dalį biokuro produktų įsigyti išimtinai energijos išteklių biržoje, t. y. 2014 m. – ne mažiau kaip 10%, 2015 m. – ne mažiau kaip 30%, 2016 metais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 50% viso joms reikalingo biokuro. 2014-12-16 Įstatymo 191 straipsnis buvo pakeistas, padidinant privalomo energijos išteklių biržoje įsigytino biokuro kiekio dalį, t. y. 2014 m. – ne mažiau kaip 10 procentų, 2015 m. – ne mažiau kaip 50 procentų; o nuo 2016 m. ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 100 procentų viso atitinkamoms energetikos įmonėms reikalingo biokuro. Vadovaudamasi Įstatymu bei viešųjų pirkimų įstatymu, Vyriausybė 2014-07-22 nutarimu Nr. 741 patvirtino naujas Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai gaminti, pirkimų taisykles (toliau – Pirkimų taisyklės), kuriomis detalizavo minėtų Įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Energetikos ministerija pateikė išvadas, kad Pirkimų taisyklių nuostatos turi būti taikomos ir iki šių taisyklių įsigaliojimo sudarytų sutarčių vykdymui.
5. Teismas sprendė, kad energijos išteklių rinka kaip specifinė sritis yra reguliuojama valstybės, reglamentuojama viešosios teisės normomis, todėl nagrinėjamu atveju priimtieji imperatyvūs norminiai aktai dėl energijos išteklių įsigijimo būdų buvo privalomi, atsakovė privalėjo jų laikytis ir konstatavo, jog ginčo santykiui nėra taikytina CK 6.157 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi jokios įtakos sutarties sąlygoms, nes šalys sutarčių 12.3 punkte susitarė, kad vienašališkai neatsisakys vykdyti ar keisti sutarties sąlygų, jeigu dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių susidarys sunkumai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Susidarius tokioms aplinkybėms šalys susitarė vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 patvirtintomis „Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėmis“. Taigi, šalių pasirašytų sutarčių sąlygos numatė atleidimo nuo atsakomybės konkrečias sąlygas, kurios būtent ir susiklostė priėmus Įstatymo pataisas dėl privalomos biokuro produktų dalies įsigijimo Energijos išteklių biržoje, kai dėl nenugalimos jėgos sutarčių vykdymas pagal sutarties sąlygas visa apimtimi nebuvo galimas. Todėl teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė siekia ginčo santykiui taikyti įstatymo normas, kurios laike atgal negalioja.
6. Teismas nustatė, jog UAB „LITESKO“ 2015 m. kovo 31 d. raštu Nr. 1.5-226 kreipėsi į ieškovę, prašydama užtikrinti, kad pagal sutartis patiekto bei tiekiamo biokuro kaina neviršytų energijos (biokuro) išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL atitinkamo mėnesio prekybos biokuro biržoje apžvalgose skelbiamų vidutinių svertinių kainų ir Komisijos viešai skelbiamų medienos kilmės biokuro vidutinės šalies kainos. Ieškovė su tokiu atsakovės siūlymu nesutiko.
7. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad atsakovei niekas netrukdė nupirkti iš ieškovės minimalaus biokuro kiekį pagal sutartis ir tuo pačiu nupirkti teisės aktuose reikalaujamą biokuro dalį energijos išteklių biržoje. Nupirkto biokuro kaina turi įtakos vartotojo mokamai kainai. Įstatymo leidėjo priimti norminių aktų pakeitimai iš esmės ir buvo priimami tuo tikslu, kad sumažinti kainą vartotojams, kuri po priimtų nuostatų įgyvendinimo ženkliai sumažėjo. Todėl atsakovo veiksmai, jeigu jis būtų pirkęs jo poreikius viršijančius biokuro kiekius ženkliai didesne kaina, negu ji buvo nusistovėjusi biržoje, būtų traktuotini kaip imperatyvių teisės normų pažeidimas. Ūkio subjekto veikla ar neveikimas neturi sąlygoti elektros ar šilumos energijos kainos didėjimo. 
8. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas konstatavo, jog atsakovė, kaip skolininkė, įrodė nenugalimos jėgos faktą pagal visus ją kvalifikuojančius požymius, todėl konstatavo, kad prievolė tarp šalių pagal pasirašytas sutartis yra pasibaigusi neįvykdytoje dalyje dėl atsakovės iš ieškovės nenupirktų 54 235,36 tonų biokuro, atsakovė atleistina nuo civilinės atsakomybės pagal sutartis dėl netesybų, sudarančių 20 proc. kainos nuo nenupirkto (trūkstamo kiekio iki minimalaus) kuro kiekio vertės, sumokėjimo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Ieškovė First Oportunity OÜ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-06-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo egzistavus nenugalimos jėgos aplinkybę, dėl kurios atsakovė galėjo nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Sutarties vykdymo metu pasikeitęs teisinis reglamentavimas negalėjo būti pripažinta objektyvia aplinkybe, užkertančia kelią atsakovei vykdyti sutarties nuostatas, kadangi naujasis reglamentavimas gali būti taikomas tik to kuro atžvilgiu, kuris įsigytas (dėl kurio sudarytos sutartys) nuo 2014 metų. Tuo tarpu kuras pagal aptariamas sutartis įsigytas dar 2011 metais.
2. Net ir laikant, jog pasikeitęs teisinis reglamentavimas taikytinas aptariamų sutarčių atžvilgiu, atsakovė vis tiek laikytina turėjusi objektyvias aplinkybes įvykdyti sutartį. Tokiu atveju atsakovė būtų turėjusi biržoje įsigyti tik 50 proc. biokuro, o kitą dalį be jokių apribojimų galėjo įsigyti iš kitų tiekėjų, taip pat ir ieškovės, ko šiuo atveju nepadarė. Aplinkybė, jog likusios dalies kuro kiekio įsigijimas iš kitų tiekėjų atsakovei būtų buvęs ne tiks naudingas, kaip įsigijimas iš biržos, negali lemti atleidimo nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės kartu su atsiliepimu pateikti UAB „Vilniaus energija“ raštai.

10. Atsakovė UAB „LITESKO“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Sutarties nuostata, iš kurios ieškovė kildina atsakovės atsakomybę akivaizdžiai numato atsakovės kaltę dėl sutarties neįvykdymo. Todėl matyti, jog atsakovė nuo atsakomybės gali būti atleista ne tik esant nenugalimos jėgos atvejui, bet ir CK numatytoms civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos sąlygoms.
2. Nagrinėjamu atveju atsakovė vykdo licencijuojamą veiklą ir yra saistoma imperatyvių šią sritį reglamentuojančių teisės aktų. Būtent dėl valstybės, jos valdymo institucijų veiksmų (priimtų aktų), kurių ji negalėjo objektyviai numatyti sudarydama sutartį, atsakovė buvo priversta nenupirkti iš ieškovės likusios dalies biokuro. Tuo tarpu ieškovė, kuriai buvo pasiūlyta sumažinti sutartimi sulygtą kuro kainą užtikrinant, kad ji nebūtų didesnė nei biokuro biržoje, pati nesudarė atsakovei galimybių šias sutartis vykdyti.
3. Per visą sutarčių vykdymo laikotarpį atsakovė nupirko iš ieškovės 663 708 tonas biokuro, tuo tarpu pagal sutartis buvo įsipareigojusi nupirkti maksimaliai 602 400 tonų biokuro, taigi atsakovė savo įsipareigojimus yra tinkamai įvykdžiusi.
4. Atsakovei įsigyjant biokurą pagal aptariamas sutartis, pagal kurias jo kaina buvo didesnė, nei tuo metu buvo energijos išteklių biržoje, būtų pažeisti Įstatymo ir Pirkimo taisyklių reikalavimai, kadangi biokuro įsigijimas pagal sutartis būtų ekonomiškai nenaudingesnis nei energijos išteklių biržoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Faktinės aplinkybės

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2010-12-08 UAB „LITESKO“ paskelbė biokuro pirkimo 5 (penkerių) metą laikotarpiui konkursus, kurie baigėsi sutarčių sudarymu su konkurso laimėtoja UAB „Bionovus“ (šiuo metu – First Oportunity OÜ). 2011-01-18 tarp UAB „LITESKO“ ir UAB „Bionovus“ buvo sudarytos 4 biokuro tiekimo sutartys: Nr. LTS29 / Nr. 09(11)-05, Nr. LTS30 / Nr. 09(11)-03, Nr. LTS31 / Nr. 09(11)-04, Nr. LTS32 / Nr. 09(11)-02, o 2011-05-27 dar viena biokuro tiekimo sutartis Nr. LTS97 / Nr. 09(11)-08 (toliau –Sutartys).
13. Sutarčių 3.2 punktuose nustatyta, kad kuro tiekimo laikotarpiu ieškovė kiekvienais atitinkamais kalendoriniais metais įsipareigoja patiekti atsakovei kuro kiekį, nurodytą pateiktose lentelėse. Lentelėse nurodomas kiekvieno mėnesio minimalus kiekis tonomis ir maksimalus kiekis tonomis. Jeigu tiekėjas nepateiks kuro kiekių, nurodytų sutarties 3.2 punkte, jam sutarties 11.3 punkte (9.3 punkte sutartyje Nr. LTS31 / Nr. 09(11)-04) numatyta pareiga padengti kainų skirtumą tarp tiekėjo nepateikto kuro kainos ir pirkėjo panaudotos kitos rūšies kainos, padaugintą iš pagamintos per tą laikotarpį šiluminės energijos kiekio. Sutarčių 11.4 punktas (9.4 punktas sutartyje Nr. LTS31 / Nr. 09(11)-04) nustato, kad atsakovė dėl savo kaltės nenupirkusi per metus nustatyto minimalaus kuro kiekio, tiekėjui pareikalavus sumoka 20 proc. kainos nuo nenupirkto (trūkstamo kiekio iki minimalaus) kuro kiekio vertės.
14. Pagal visas sutartis kiekvienais kalendoriniais metais bendrai turėjo būti patiekiamas ir nuperkamas minimalus 120 480 tonų biokuro kiekis. 2015 metais atsakovė nupirko 66 244,64 tonas biokuro ir 2015-10-16 raštu informavo ieškovę, kad pagal sutartis daugiau kuro nebepirks, o visą reikalingą iki 2015 m. pabaigos kurą įsigis energijos išteklių biržoje.

Dėl sutartinės atsakomybės sąlygų egzistavimo

15. Ieškovė First Oportunity OÜ  kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „LITESKO“ 528 004,70 Eur netesybų, jas apskaičiavusi vadovaudamasi Sutarčių  11.4 punktu (9.4 punktu sutartyje Nr. LTS31 / Nr. 09(11)-04) ir įvertinusi tai, jog 2015 m. nenupirktas kuro kiekis (trūkstamas iki minimalaus) yra 54 235,36 tonos. Atsakovė UAB „LITESKO“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog visas Sutartimis sulygtas biokuro kiekis 2015 m. nebuvo įsigytas dėl valstybės institucijų veiksmų – pasikeitusio teisinio reguliavimo, kuris imperatyviai uždraudė atsakovei pirkti biokurą kitur nei energijos išteklių biržoje.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę, tačiau sprendė, jog yra pagrindas ją atleisti nuo atsakomybės vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 ir 2 dalimis, t. y. susiklosčius nenugalimos jėgos aplinkybei. Nenugalima jėga nagrinėjamoje situacijoje teismas laikė pasikeitusį imperatyvų teisinį reglamentavimą, kuris neleido atsakovei tinkamai įvykdyti Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.
17. Apeliantė skunde su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog aplinkybė, kai sutarčių vykdymo metu buvo pakeistas teisinis reglamentavimas, negali būti prilyginama nenugalimai jėgai pirma dėl to, jog šis reglamentavimas pasikeitė jau po biokuro įsigijimo, o antra, net ir nustačius, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas turėjo būti taikomas šalių santykiams, neegzistuoja visos būtinos sąlygos konstatuoti buvus nenugalimos jėgos aplinkybei.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei vadovaudamasi įstatymų nuostatomis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nagrinėjamu atveju egzistavus visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, ir, to pasėkoje, sprendė dėl atsakovės atleidimo nuo atsakomybės.
19. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė taikoma konstatavus visas keturias jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų bei kaltę (CK 6.246–6.249 str.).
20. Reikalaudamas nuostolių pagal sutartį atlyginimo ieškovas privalo įrodyti faktą, jog atsakovas neįvykdė / netinkamai įvykdė sutartį (neteisėtus veiksmus), patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Tuo tarpu ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė, pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama (kaltės nebuvimą turi įrodyti atsakovas), išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju UAB „LITESKO“, kaip verslininkės atsakomybę taip pat reglamentuoja CK 6.256 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtinta, jog įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais (be kaltės), kai neįrodo, jog prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. 
21. Šiuo atveju ieškovė atsakovės atsakomybę kildina iš Sutarčių 11.4 punkto (9.4 punkto sutartyje Nr. LTS31 / Nr. 09(11)-04) kuriame įtvirtinta, jog atsakovė dėl savo kaltės nenupirkusi per metus nustatyto minimalaus kuro kiekio, tiekėjui pareikalavus sumoka 20 proc. kainos nuo nenupirkto (trūkstamo kiekio iki minimalaus) kuro kiekio vertės. Kaip teisingai savo procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovė, sutartinei atsakomybei pagal šias Sutarčių dalis kilti turi būti nustatyta atsakovės kaltė, t. y. Sutartyse numatyta išimtis iš aukščiau minėtos CK 6.256 straipsnio 4 dalies.
22. Iš esmės neginčytina bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nustatyta aplinkybė, jog atsakovė netinkamai įvykdė savo įsipareigojimą pagal Sutartis 2015 metais nupirkti 120 480 tonų biokuro. Tai reiškia, jog atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo tinkamai įrodyti. Taip pat iš sutarties nuostatų buvo apskaičiuoti ir iš anksto sutarti ieškovės nuostoliai – 528 004,70 Eur. Akivaizdu, jog šie nuostoliai kilo dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju buvo paneigta ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga – atsakovės kaltė dėl sutarties neįvykdymo.
23. Bylos duomenimis nustatyta, jog jau po Sutarčių sudarymo 2012-05-22 priimtas bei 2012-06-05 įsigaliojęs Įstatymas nustatė, kad energetikos įmonėms įsigyjant energijos išteklius elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose reglamentuojamam energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, įsigijimo energijos išteklių biržoje būdui turi būti teikiama pirmenybė prieš kitus teisės aktuose numatytus energijos išteklių įsigijimo būdus. Kiti teisės aktuose numatyti energijos išteklių įsigijimo būdai taikytini tada, kai tais būdais įsigyti energijos išteklių, skirtų elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti, yra ekonomiškai naudingiau arba įstatymai nustato energetikos įmonėms privalomus vykdyti reikalavimus dėl energijos išteklių įsigijimo šaltinio ir (ar) būdo. 2013-07-02 Įstatymas buvo papildytas 191 straipsniu, kuris po 2014-12-16 pakeitimo numatė, jog šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai ir bendri šilumos ir elektros energijos gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti naudoja biokurą, privalo teikti pirmenybę energijos išteklių biržai įsigydami šią elektros ir (ar) šilumos energijai gaminti reikalingo biokuro kiekio dalį: 2014 metais – ne mažiau kaip 10 procentų; 2015 metais – ne mažiau kaip 50 procentų; 2016 metais ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 100 procentų. Šiuos Įstatymo reikalavimus Vyriausybė 2014-07-22 nutarimu detalizavo patvirtindama Pirkimų taisykles, kuriose taip pat nustatė galimybę įsigyti energiją ir kurą kitu nei energijos išteklių biržoje būdu tik tokiu atveju, jei tai daryti yra ekonomiškai naudingiau. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bei Energetikos ministerija 2015 m. kovo-balandžio mėnesiais suinteresuotiems ūkio subjektams pateikė išaiškinimus, kad naujos Įstatymo ir Pirkimų taisyklių nuostatos turi būti taikomos ir iki jų įsigaliojimo sudarytų sutarčių vykdymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog po tokių išaiškinimų energetikos įmonės ne kartą kreipėsi į valstybės institucijas dėl Įstatymo ir Pirkimo taisyklių nuostatų taikymo anksčiau sudarytoms ir galiojančioms sutartims, tačiau institucijų nuomonė pakeista nebuvo. Šios aplinkybės rodo, jog pakeitus Įstatymą bei Pirkimų taisykles buvo suformuotas naujas, Sutarčių sudarymo metu neegzistavęs reikalavimas dėl energijos išteklių įsigijimo būdo pasirinkimo energetikos įmonėms, vykdančioms energijos išteklių pirkimus. Šis pasikeitimas, akivaizdu, buvo sąlygotas valstybės, o ne atsakovės veiksmų ir nuo atsakovės nepriklausė.
24. Priešingai, bylos duomenys patvirtinta, jog atsakovė, kaip sąžininga ir protinga sutartinių santykių dalyvė paaiškėjus aplinkybėms iš esmės keičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrą, valstybės institucijoms viešai paskelbus savo poziciją, jog Įstatymo ir Pirkimo taisyklių principai turi būti taikomi ir sutartims, sudarytoms iki jų priėmimo, 2015-03-31 raštu Nr. 1.5-226 kreipėsi į ieškovę, prašydama užtikrinti, kad pagal Sutartis patiekto bei tiekiamo biokuro kaina neviršytų energijos (biokuro) išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL atitinkamo mėnesio prekybos biokuro biržoje apžvalgose skelbiamų vidutinių svertinių kainų ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos viešai skelbiamų medienos kilmės biokuro vidutinės šalies kainos, taip pat nurodydama, kad energijos išteklių biržos operatoriui paskelbus atitinkamo mėnesio prekybos biokuro biržoje apžvalgose vidutines svertines kainas ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai viešai paskelbus medienos kilmės biokuro vidutines šalies kainas (su transportavimu), Sutarčių šalys turėtų koreguoti už einamąjį mėnesį tiekiamo biokuro kainas bei pateiktas sąskaitas iki kito mėnesio 10 dienos taip, kad ieškovės tiekiamo pagal Sutartis biokuro kaina neviršytu atitinkamo laikotarpio viešai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamų biokuro kainų rinkoje. Priešingu atveju, pagal paskutinius valstybės institucijų pateiktus išaiškinimus dėl galiojančių teisės aktų supratimo bei taikymo bendrovė negalės toliau įsigyti/pirkti biokuro būtent pagal sudarytas Sutartis. Ieškovė su tokiu atsakovės siūlymu nesutiko, 2015-04-16 raštu Nr. 15-R-76A nurodydama, jog sudarydamos Sutartis šalys susitarė, kad bazinė kuro kaina gali būti perskaičiuojama laikantis Sutartyse nustatytų principų, t. y. esant jame nurodytam pagrindui ir taikant jame įtvirtintą formulę. Taip pat pažymėjo, kad pagal Sutartyse numatytą formulę apskaičiuojama bazinė biokuro kaina yra objektyvus dydis, nulemiamas nepriklausomų trečiųjų šalių pateikiamais duomenimis, todėl ieškovė neturi galimybių užtikrinti tam tikro šių objektyvių duomenų, o kartu ir Sutarčių pagrindu perskaičiuojamos bazinės kainos lygio. Ieškovė nesutiko užtikrinti, kad nuo 2015 m. II-ojo ketvirčio pradžios pagal Sutartis patiekto bei tiekiamo biokuro kaina neviršytų energijos (biokuro) išteklių biržos operatoriaus BALTPOOL atitinkamo mėnesio prekybos biokuro biržoje apžvalgose skelbiamų vidutinių svertinių kainų. Tokiu būdu, ieškovė taip pat nesudarė sąlygų atsakovei tinkamai įvykdyti Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.
25. Šiuo aspektu taip pat atmestinas apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog teisės aktais atsakovė buvo įpareigota energijos išteklių biržoje įsigyti tik 50 proc. reikalingo biokuro, tuo tarpu kitą dalį galėjo nusipirkti iš bet kurio tiekėjo. Kaip jau minėta, naujasis teisinis reguliavimas nustatė atsakovei pareigą ne tik konkrečią procentinę dalį biokuro įsigyti biržoje, tačiau ir užtikrinti, jog kitai daliai įsigyti pasirenkamas būdas būtų toks pat ekonomiškai naudingas arba net naudingesnis nei biržoje, t. y. būtų pigesnis. Be to, biokuro įsigijimas didesnėmis kainomis pažeistų ir šiuo biokuru sukuriamos energijos vartotojų (viešąjį) interesą.
26. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo paneigta atsakovės UAB „LITESKO“ kaltė už Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą, kadangi ji negalėjo jų vykdyti dėl valstybės veiksmų. Nesant atsakovės kaltės negalima pripažinti egzistuojant pagrindą taikyti jos atžvilgiu sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.256 str.) ir priteisti ieškovės prašomas netesybas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės First Oportunity OÜ pateiktas apeliacinis skundas atmetamas.
27. Pažymėtina, jog nekonstatavus pagrindo taikyti atsakovei atsakomybę, nėra tikslinga pasisakyti dėl pagrindo atleisti ją nuo šios atsakomybės taikymo. Dėl to, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį pateikti šalių argumentai, susiję su pagrindais atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės nenagrinėtini ir dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
28. Įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir neteisingai pritaikęs materialiąsias teisės normas, priėmė iš esmės teisingą sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas jį palieka nepakeistą, tačiau pakeičia ieškinio atmetimo motyvus aukščiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės First Oportunity OÜ apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                                             Artūras Driukas

                                                                                                                                            Romualda Janovičienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Alvydas Poškus