Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-31-380/2013
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04672-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. sausio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
V. G. (V. G.) 2012 m. lapkričio 13 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 13 d., apie 12.39 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo automobilį „DAF FT XF105.460“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,46 promilės), tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. G. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėn.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-27 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant V. G. 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn. Apeliaciniame skunde teigia, kad V. G. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad V. G. nuoširdžiai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl asmeninės gerovės bei darbo, byloje nėra reikšminga. V. G. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, tuo labiau, kad už tokio tipo transporto priemonės vairavimą neblaiviam, atsakomybė kyla nuo 0,2 promilių girtumo.
V. G. atsiliepimu į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimą. V. G. prisipažįsta padaręs teisės pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo poelgį. Vakare grįžęs iš Vokietijos vartojo alkoholį, bet nemanė, jog ryte kraujyje alkoholio kiekis viršys leistiną normą. Dirba vairuotoju, charakterizuojamas labai gerai, administracine ir baudžiamąja tvarka nebaustas. Netekęs darbo, kartu ir pragyvenimo šaltinio, negalės išlaikyti šeimos.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Pirmosios instancijos teismas nustatė V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino tai, kad V. G. anksčiau administracine tvarka nebaustas, dirbantis, išlaiko studentę dukrą, labai gerai darbdavio charakterizuojamas, taikė ATPK 301 str. ir paskyrė 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtiniams atvejams ir visumai lengvinančių aplinkybių. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių išskirtinių atvejų šioje byloje nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Tai, kad V. G. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, laikytina tik jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Kitų reikšmingų aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 301 str. nenustatyta, todėl ATPK 301 str. nuostatos taikymas naikintinas.
V. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad net tada, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, negali būti pripažįstama išimtiniu atveju, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad V. G. dirba vairuotoju ir netekęs teises vairuoti transporto priemones, prarastų darbą bei negalėtų išlaikyti šeimos, jam buvo žinoma, ir tuo metu, kai jis neblaivus vairavo transporto priemonę. V. G. vartojo alkoholį, žinodamas, kad jam tikrai reikės vairuoti transporto priemonę, bet tik nemanė, jog viršys leistiną ribą, rodo jo neatsakingą požiūrį į savo darbą. Todėl skiriant nuobaudą V. G. nebuvo jokio pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 str. 2 d.), į tai, kad V. G. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, į jo pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p. ) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, V. G. už pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimą pakeisti.
Panaikinti V. G. ATPK 301 straipsnio taikymą ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą padidinti iki vienerių (1) metų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Aurelija Sadauskaitė