Civilinė byla Nr. e2A-760-560/2022
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Ramunės Mikonienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Westerwijk Investments” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Westerwijk Investments“ dėl pripažinimo, kad nuomininkė neturi pareigos mokėti nuomos, rinkodaros ir eksploatavimo mokesčių karantino laikotarpiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ageseta“ neturi pareigos UAB „Westerwijk Investments“ mokėti nuomos, rinkodaros ir eksploatavimo mokesčius pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. nuomos sutartį Nr. ML/N-17/09/11-01 laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki karantino metu įvesto draudimo patalpose, esančiose prekybos centre „MOLAS“, adresu K. Baršausko g. 66A, Kaunas, vykdyti nuomos sutartyje nurodytą veiklą – mažmeninę prekybą avalyne ir jos priežiūros priemonėmis – pabaigos; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Ageseta“ ir UAB „Westerwijk Investments“ 2017 m. rugsėjo 11 d. nuomos sutartimi Nr. ML/N-17/09/11-01 susitarė dėl patalpų, esančių prekybos centre „MOLAS“, adresu K. Baršausko g. 66A, Kaunas, nuomos. Nuomotoja įsipareigojo pagal sutartį perduoti patalpas nuomininkei veiklai vykdyti, o nuomininkė įsipareigojo naudoti patalpas pagal jų paskirtį, mokėti nuomos mokestį už patalpas bei kitus mokėjimus ir vykdyti visus įsipareigojimus sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Dėl nekontroliuojamo SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio gyvybei pavojingą COVID-19 ligą, plitimo 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 1226 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Pagal 2021 m. kovo 22 d. Nutarimo redakciją karantino režimas Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2021 m. balandžio 30 d. Nutarimo 2.2.2. punkte uždrausta parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla. Nuomininkės vykdoma veikla (prekyba avalyne ir jos priežiūros priemonėmis) nepatenka į Nutarimo 2.2.2.1 – 2.2.2.7 punktuose nustatytas išimtis, kurių pagrindų nebūtų taikomi Nutarimu nustatyti apribojimai. Galiojant Nutarimu įvestiems ribojimams ir draudimams, patalpose esanti nuomininkės parduotuvė patyrė ženklų apyvartos sumažėjimą. Šalys 2021 m. sausio 22 d. susitarimu Nr. 3 prie sutarties susitarė, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 31 d. arba iki Nutarimu nustatyto karantino režimo, nustatančio nuomininkės veiklos ribojimą, trukmės pabaigos, priklausomai kuri sąlyga įvyks anksčiau, nuomininkė sutartyje numatytus mokesčius ir kitus mokėjimus mokės 50 proc. minimalaus nuomos mokesčio, numatyto sutarties specialiosios dalies 5.2. punkte, dydžio minimalų nuomos mokestį, t. y. 8 Eur už 1 kv. m Šalys taip pat susitarė, kad nuomininkė visiškai apmokės visus kitus sutartyje aptartus mokesčius ir mokėjimus, įskaitant komunalinius mokesčius, eksploatavimo mokestį ir rinkodaros mokestį. Suėjus susitarimo galiojimo terminui (2021 m. sausio 31 d.) ir tęsiantis Vyriausybės nustatytiems ribojimams ir draudimams, šis susitarimas šalių nebuvo pratęstas, nes nuomininkės nuomone, ji pagal sutartį turi teisę iš viso nemokėti nuomos ir eksploatavimo mokesčių.
3. Sutarties 15.6. punkte nustatyta, kad nuomotoja turi teisę uždaryti visą prekybos centrą ar bet kurią jo dalį, kai kompetentinga valstybės ir (ar) savivaldybės institucija nurodo uždaryti visą prekybos centro ar atitinkamą jo dalį, o taip pat visais atvejais, kai prekybos centro ar atitinkamos jo dalies uždarymas yra privalomas pagal teisinius reikalavimus. Jei dėl šiame punkte numatyto prekybos centro (ar jo dalies) uždarymo nuomininkė negali naudotis patalpomis ilgiau kaip 5 dienas, nuomininkė turi teisę nemokėti nuomos mokesčių ir eksploatavimo mokesčio už visą laikotarpį, viršijantį 5 dienas, kurį nuomininkė negali naudotis patalpomis. Dėl Nutarimu įvestų apribojimų, dalis prekybos centro privalomai turi būti uždaryta, t. y. dalis prekybos centro patalpų nuomojamų prekybai, į kurias patenka ir nuomininkės naudojamos patalpos, negali būti naudojamos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų teisinių reikalavimų. Pagal šią nuostatą nuomininkės teisė nemokėti nuomos mokesčio atsiranda nepriklausomai nuo nuomotojos valios ar kaltės – tam pakanka, kad prekybos centras ar atskiros jo dalys negalėtų būti naudojamos atitinkamos prekybos srityse pagal teisės aktų reikalavimus. Nuomotoja, veikdama kaip verslo subjektas, Sutarties 15.6. punktu prisiėmė riziką dėl nuostolių atsiradimo, ji nepagrįstai siekia karantino nulemtus neigiamus turtinius padarinius perkelti nuomininkei. Šalių susitarimo dėl nuolaidos taikymo pirmojo karantino laikotarpiu negalima priskirti šalių tarpusavio santykių praktikos formavimui, nes pirmojo karantino laikotarpiu nuomos mažinimo ir kompensavimo teisinius santykius papildomai reguliavo valstybė. Nuomininkė neturi prievolės mokėti nuomos mokesčio ir rinkodaros mokesčio ir dėl nenugalimos jėgos. Karantino laikotarpiu įvesti ribojimai yra laikytini valstybės veiksmais, kurie buvo nulemti gamtos reiškiniais SARS-CoV-2 viruso ir COVID-19 ligos plėtros. Dėl COVID-19 pandemijos įverstas karantinas, jo metu nustatyti ribojimai, sutarties šalims buvo nenuspėjami, jie yra išoriniai ir nenugalimi.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad ieškovė nereikalauja jai pripažinti kokią nors teisę, kai būtų pasiekiamas materialusis teisinis efektas, o prašo pripažinti juridinį faktą, kuris pats savaime nesukuria jokių teisinių padarinių. Pirmosios COVID-19 bangos metu ieškovė nesivadovavo nuomos sutarties bendrosios dalies 15.6. punktu, kaip pagrindu nemokėti nuomos mokesčio ir kitų nuomos sutartyje nustatytų mokėjimų, Vyriausybei uždraudus vykdyti parduotuvių veiklą. Antrosios COVID-19 bangos metu, Nutarimu uždraudus parduotuvių veiklą, atsakovė, kaip ir pirmosios COVID-19 bangos metu, solidarizavosi su ieškove ir pasiūlė taikyti 50 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui. Ieškovė niekada nesivadovavo nuomos sutarties 15.6. punktu, kaip pagrindu nemokėti nuomos mokesčio, ir atsakovė savo nuomininkams taikė nuolaidas ne todėl, kad nuomininkai turėjo teisę nemokėti nuomos mokesčio, o todėl, kad suprasdama beprecedentės situacijos sudėtingumą, savanoriškai savo pelno sąskaita solidarizavosi su nuomininkais, nukentėjusiais dėl pandemijos ir Vyriausybės nustatytų draudimų vykdyti parduotuvių veiklą. Ieškinio pagrindas nėra aiškiai suformuluotas, nes nėra aišku, ar reikalavimas grindžiamas nuomos sutarties 15.6. punktu ar CK 6.212 straipsnio 1 dalimi. Nutarimu uždraudus vykdyti parduotuvių veiklą, atsakovė nėra ir nebuvo uždariusi prekybos centro ir/ar jo dalies ir jokia kompetentinga valstybės ir/ar savivaldybės institucija nėra nurodžiusi uždaryti prekybos centą ar atitinkamą jo dalį. Nutarimu buvo uždrausta parduotuvių veikla, o ne prekybos centrų veikla (tuo labiau nebuvo uždrausta prekybos centro veikla). Nuomininkės negalėjimo naudotis Patalpomis prekybinei veiklai priežastis yra Vyriausybės nustatyti draudimai, o ne prekybos centro uždarymas. Abi nuomos sutarties šalys yra verslininkės. Nuomos sutarties bendrosios dalies 15.6. punktas yra aiškus ir abejonių dėl jo turinio nėra, nuomos sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu. Pandemija be abejonės neigiamai paveikė daug verslų, įskaitant ir ieškovės, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad valstybės nustatyti ribojimai laikytini force majeure aplinkybe. Atsakovė nėra prisiėmusi pareigos reklamuoti ieškovės prekės ženklą ir asortimentą, o rinkodaros mokestis skirtas bendrai prekybos centro reklamai, kuri nenutrūko ir draudimo vykdyti parduotuvių veiklą laikotarpiu. Patalpos yra tinkamos naudoti pagal paskirtį, kuriai jos išnuomotos. Ieškovei buvo draudžiama vykdyti parduotuvės veiklą ne todėl, kad patalpos netinkamos naudoti pagal paskirtį, o todėl, kad parduotuvių veikla buvo uždrausta Nutarimu.
5. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad ieškovės reikalavimas savo esme yra laikytinas negatyviuoju ieškiniu dėl pripažinimo. Šalys susitarė nuomą mažinti tik terminuotai ir tai negali turėti įtakos Sutarties 15.6. punkto taikymui visais kitais atvejais. Nuomininkei negalint naudotis patalpomis, prekybos centro reklama nuomininkei neatnešė ir negalėjo atnešti jokios naudos, todėl nuomininkė neturi pareigos mokėti ir rinkodaros mokesčio. Nuomininkei iš sutarties negaunant jokios naudos, būtų pažeistas sutarties šalių lygiateisiškumas.
6. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas nėra teisėtas ir įstatymo numatytas materialinių civilinių teisių gynimo būdas. Atsakovė nėra ir nebuvo uždariusi prekybos centro ir/ar jo dalies, taip pat jokia kompetentinga valstybės ir/ar savivaldybės institucija nebuvo nurodžiusi uždaryti prekybos centrą ar atitinkamą jo dalį. Tai, kad valstybė taikė skirtingas pagalbos priemones pirmojo ir antrojo karantino metu negali pakeisti nuomos sutarties aiškinimo. Abi šalys laikė, jog Vyriausybės draudimai vykdyti parduotuvių veiklą nėra pagrindas ieškovei nemokėti nuomos mokesčių ar kitų nuomos sutartyje nustatytų mokėjimų nuomos sutarties bendrosios dalies 15.6. punkto pagrindu. Išlaidos komunalinėms paslaugoms, prekybos centro eksploatavimui ir rinkodarai draudimo vykdyti parduotuvių veiklą išlieka, todėl ieškovės, pateiktas nuomos sutarties bendrosios dalies 15.6. punkto aiškinimas prieštarauja sąžiningumo principui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad UAB „Ageseta“ nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. neturi pareigos UAB „Westerwijk Investments“ mokėti nuomos, ir eksploatavimo mokesčių pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. nuomos sutartį Nr. ML/N-17/09/11-01 už patalpas, esančias prekybos centre „MOLAS“, adresu: K. Baršausko g. 66A, Kaunas, priteisė iš UAB „Westerwijk Investments“ ieškovės naudai 3 325,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
8. Teismas nurodė, kad UAB „Ageseta“ ir UAB „Westerwijk Investments“ 2017 m. rugsėjo 11 d. nuomos sutartimi Nr. ML/N-17/09/11-01 susitarė dėl patalpų, esančių prekybos centre „MOLAS“, adresu K. Baršausko g. 66A, Kaune, nuomos. Sutarties 15.6. punkte nustatyta, kad nepažeidžiant kitų sutarties nuostatų, nuomotoja turi teisę uždaryti visą prekybos centrą ar bet kurią jo dalį taip pat ir tais atvejais, kai kompetentinga valstybės ir/ar savivaldybės institucija nurodo uždaryti visą prekybos centro ar atitinkamą jo dalį, o taip pat visais atvejais, kai prekybos centro ar atitinkamos jo dalies uždarymas yra privalomas pagal teisinius reikalavimus. Jeigu dėl šiame punkte numatyto prekybos centro (ar jo dalies) uždarymo nuomininkė negali naudotis patalpomis ilgiau kaip 5 dienas, nuomininkė turi teisę nemokėti nuomos mokesčių, rinkodaros mokesčio ir eksploatavimo mokesčio už visą laikotarpį, viršijantį 5 dienas, kurį nuomininkė negali naudotis patalpomis. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr. 1226 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Nutarimo 2.2.2. punkte uždrausta parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla. Visiškas draudimas patalpose verstis ūkine veikla (prekiauti avalyne) galiojo nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. Šalys 2020 m. balandžio 30 d. susitarimu Nr. 2 prie Sutarties susitarė, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nuomininkei taikoma 50 proc. nuolaida minimaliam nuomos mokesčiui, nustatytam Sutarties specialiosios dalies 5.2. punkte, t. y. nuomininkė mokės 6,14 Eur už 1 kv. m. Šalys 2021 m. sausio 22 d. susitarimu Nr. 3 prie Sutarties susitarė, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 31 d. arba iki Nutarimu nustatyto karantino režimo, nustatančio Nuomininkės veiklos ribojimą, trukmės pabaigos, priklausomai kuri sąlyga įvyks anksčiau, Nuomininkė mokės 50 proc. minimalaus nuomos mokesčio, numatyto Sutarties specialiosios dalies 5.2. punkte, t. y. 8 Eur už 1 kv. m. Šalys taip pat susitarė, kad Nuomininkė visiškai apmokės visus kitus Sutartyje aptartus mokesčius ir mokėjimus, įskaitant Komunalinius mokesčius, Eksploatavimo mokestį ir Rinkodaros mokestį. Suėjus susitarimo galiojimo terminui (2021 m. sausio 31 d.) ir tęsiantis Vyriausybės nustatytiems ribojimams ir draudimams šis susitarimas Šalių nebuvo pratęstas.
9. Šalys nesutaria, ar reikalavimas pripažinti, jog ieškovė neprivalo mokėti nuomos mokesčio yra nagrinėtinas teisme. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, manydama, jog sąskaitos faktūros išrašytos be pagrindo, turi teisę kreiptis į teismą prašydama pripažinti, jog ji neturi pareigos mokėti nuomos ir kitų mokesčių, ir tam nėra reikalinga laukti, kol atsakovė pareikš ieškinį teisme, reikalaudama priteisti sumas pagal šias sąskaitas, nes pačių sąskaitų išrašymas ir jų pateikimas ieškovei apmokėti yra atsakovės reikalavimas, nuo kurio ieškovė turi teisę gintis panaudodama analogišką teisinės gynybos priemonę – kreipimąsi į teismą. Laikotarpis, už kurį ieškovė mano neturinti mokėti nuomos ir kitų mokesčių buvo sukonkretintas bylos nagrinėjimo metu ir yra aiškus: 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 18 d., o kokia konkreti suma nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų už šį laikotarpį yra apskaičiuota, ginčo atveju neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė ginčija savo prievolę už nurodytą laikotarpį mokėti nuomos mokestį (ir kitus mokesčius) kaip tokią, nepriklausomai nuo jos dydžio. Iš Sutarties 15.6. punkto teksto, jį aiškinant lingvistiškai, yra akivaizdu, kad prekybos centro ar jos dalies uždarymas galimas tiek dėl nuomotojos noro/pasirinkimo, tiek dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Prekybos centre veikianti ieškovės parduotuvė laikytina atsakovės valdomo prekybos centro dalimi. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės vykdyta veikla (prekyba avalyne) nepateko į Nutarime nurodytas išimtis, taigi, jos veikla prekybos centre pardavinėjant avalynę Nutarimu buvo uždrausta. Nors atsakovė nurodo, kad toks veiklos uždraudimas pats savaime nelaikomas parduotuvės uždarymu, todėl Sutarties 15.6. punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, teismo vertinimu, toks aiškinimas neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų dėl kelių priežasčių. Sunkiai yra įmanomos (retos) situacijos, kad prekybos centras yra fiziškai ir tiesiogiai uždaromas daugiau kaip 5 dienoms valstybės institucijos (pareigūno) veiksmais. Vien tai, kad teisiniame reikalavime nėra expressis verbis vartojamas žodis „uždaryti“, savaime nereiškia, kad toks reikalavimas de facto nereiškia prekybos centro ar jo dalies uždarymo, priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nuomotojai piktnaudžiauti padėtimi. Vien ta aplinkybė, kad sutarties sudarymo metu pandemijos situacija neegzistavo ar buvo mažai tikėtina savaime nereiškia, kad Sutarties 15.6. punkto nuostatos negali būti taikomos tais atvejais, kai prekybos centras ar jo dalis negali veikti dėl šalyje įvesto karantino. Ieškovės veikos apribojimas buvo privalomas tiek ieškovei, tiek atsakovei, t. y. atsakovė privalėjo kontroliuoti, kad prekybos centre nebūtų vykdoma Nutarimu draudžiama veikla. Teismas sprendė, kad šalių sudarytos Sutarties 15.6. punktas aiškintinas kaip atleidžiantis nuomininkę nuo pareigos mokėti nuomos ir eksploatavimo mokesčius už ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. Konstatavus, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuomininkė neturi pareigos mokėti nuomos ir eksploatavimo mokesčių vadovaujantis Sutarties 15.6. punktu, tampa teisiškai nebereikšminga, ar tokios pareigos ji neturi ir dėl ieškinyje nurodomų force majeure aplinkybių, todėl teismas dėl jų nepasisakė.
10. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad ji neturi pareigos mokėti nuomos, rinkodaros ir eksploatavimo mokesčių pagal Sutartį. Sutarties 15.6. punktu šalys susitarė, kad esant šiame punkte aptartai situacijai nuomininkė turi teisę nemokėti nuomos mokesčių ir eksploatavimo mokesčio. Rinkodaros mokestis šiame punkte expressis verbis nėra nurodytas ir šalys nesutaria, ar nuomininkė yra atleidžiama ir nuo šio mokesčio mokėjimo. Rinkodaros mokestis yra atskiras mokestis, ir jis pagal sutarties nuostatas nepatenka į nuomos ar eksploatavimo mokesčius. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad sutarties 15.6. punktu šalys nesusitarė dėl atleidimo nuo rinkodaros mokesčio mokėjimo. Pagal Sutarties 20.12. punktą rinkodaros mokestis yra skirtas ne konkrečiai ieškovės, o viso prekybos centro (bendrai) reklamai, ir į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu visas prekybos centras nebuvo uždarytas, dalies jo veikla tęsėsi, teismas sprendė, kad nepaisant COVID-19 pandemijos ir su ja susijusių ribojimų, atsakovė atliko veiksmus, susijusius su prekybos centro reklamavimu, todėl šiuo aspektu nenugalimos jėgos aplinkybė nenustatyta. Iš sutarties nuostatų nematyti, kad šis mokestis yra siejamas su konkrečia nauda ieškovei. Nors ieškovės veikla ginčo laikotarpiu buvo draudžiama, tačiau tai savaime nereiškia, kad paties prekybos centro veiklos reklamavimas neatitiko jos interesų. Byloje nėra paneigta, kad tokiais reklamos veiksmais buvo skatinama Nutarimu neuždrausta prekyba, taip išvengiant galimo bankroto ar viso prekybos centro uždarymo neribotam laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas UAB „WESTERWIJK INVESTMENTS“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - bylą nutraukti arba ieškinį atmesti.
12. Nurodo, kad byloje pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nes materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. PVM sąskaitos faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai teisiniai santykiai neatsiranda. Sąskaitų išrašymas, jų pateikimas ieškovui jokių ieškovo teisių objektyviai negali pažeisti, todėl byloje suformuluotu ieškinio reikalavimu nėra ginamos jokios ieškovo galimai pažeistos teisės. Ieškovas nereikalauja jam pripažinti kokią nors teisę, kai būtų pasiekiamas materialusis teisinis efektas, o prašo pripažinti juridinį faktą, ir jokios ieškovo teisės nėra pažeistos. Ieškiniu ieškovas siekia įrodyti aplinkybę, kad jis neturėjo pareigos mokėti nuomos sutartyje nustatytų mokėjimų, kuri turėtų būti vertinama kitoje byloje dėl skolos priteisimo, todėl šiam reikalavimui turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą. Byla, kaip nenagrinėtina teisme, turėjo būti nutraukta. Nepanaikinus sprendimo ir nenutraukus bylos, vadovaujantis sprendimo argumentacija būtų formuojama ydinga teismų praktika, kai bet kurio teisinio santykio dalyvis, gavęs sąskaitą, kuri šio asmens nuomone yra išrašyta nepagrįstai, kreiptųsi į teismą su ieškiniu siekiant pripažinti, kad jis neturi pareigos vykdyti prievolę, nepaisant to, kad jokia tokio asmens teisė ar saugomas interesas nebūtų pažeistas ar ginčijamas.
13. Pirmosios instancijos teismas, nesant ieškovo patikslinto ieškinio, neįpareigojo ieškovo konkretizuoti už kokį laikotarpį ir kokio dydžio mokesčių ieškovas turi teisę nemokėti, ir pats nustatė mokėtinų mokesčių sumas bei terminą, kuriuo ieškovas turi teisę nemokėti nuomos ir eksploatavimo mokesčių, nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu jau buvo sumokėjęs eksploatavimo mokestį už visą 2021 m. balandžio mėn. Ieškovas byloje nėra ir nebuvo įvardinęs, kokia yra jo nurodomų mokesčių, kurių jis turi teisę nemokėti, suma. Už tokį akivaizdžiai turtinį reikalavimą turėtų būti sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo patikslinęs ieškinio, nurodant ieškinio sumą, todėl ir dėl šios priežasties ieškovo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva netinkamai nustatė ieškovo byloje pareikšto reikalavimo sumą. Ieškovas privalėjo patikslinti ieškinį, nurodant laikotarpį bei konkrečią mokesčių, kurią jis neva turi teisę nemokėti, sumą, o to nepadarius, ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
14. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas sprendime akcentavo Nutarimo reikalavimų privalomumą visiems asmenims (dėl ko ginčo nebuvo ir negalėjo būti), tačiau ginčo atveju visiškai nepagrįstai nevertino, kad Nutarimu nebuvo draudžiama prekybos centrų, o tuo labiau PC „MOLAS” veikla, Nutarimu buvo leidžiama ir ieškovas galėjo vykdyti elektroninės prekybos, prekių atsiėmimo punkto veiklą patalpose, ieškovo negalėjimo naudoti patalpų fizinės parduotuvės veiklai priežastis buvo ne PC „MOLAS” uždarymas (kas yra viena iš būtinų Nuomos sutarties 15.6 taikymo sąlygų), o Vyriausybės nustatytas draudimas vykdyti fizinės parduotuvės veiklą. Ieškovo negalėjimo naudotis patalpomis fizinės parduotuvės veiklai priežastis buvo imperatyvūs Vyriausybės draudimai vykdyti fizinių parduotuvių veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ne PC „MOLAS” ar atitinkamos jo dalies uždarymas. Prekybos centrų veikla nebuvo uždrausta jokiais Nutarimo galiojimo laikotarpiais. Nutarimu nustatyto draudimo vykdyti fizinių parduotuvių veiklą laikotarpiu PC „MOLAS” veikė, ir objektyviai negalėjo neveikti/būti uždarytas, nes net ir tie nuomininkai, kurie neprekiavo Nutarimo išimtyse numatytomis prekėmis, veikė ir vykdė Nutarimu leistiną veiklą (elektroninę prekybą, prekių atsiėmimo punktų veiklą). Ieškovas nebūtų galėjęs vykdyti fizinės parduotuvės veiklos nepaisant to, ar atsakovas būtų uždaręs/neuždaręs prekybos centrą, ar atsakovas būtų kontroliavęs/ tikrinęs, ar ieškovas laikosi Nutarimo reikalavimų, ar atsakovas būtų sudaręs kliūtis vykdyti Nutarimu uždraustą veiklą, ar ieškovas būtų geranoriškai vykdęs Nutarimo reikalavimus. Nutarimu buvo leidžiama ir ieškovas galėjo vykdyti elektroninės prekybos, prekių atsiėmimo punkto veiklą patalpose. Elektroninė prekyba ir prekių atsiėmimo punkto veikla niekaip neprieštarauja nuomos sutartyje numatytai leistinai veiklai - prekybai avalyne. Teismas apsiribojo sisteminio loginio aiškinimo principo taikymu sprendžiant, ar patalpos yra PC „MOLAS” dalis bei nurodė, kad šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas nukrypo nuo LAT suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos. Nepaisant to, kad nuomos sutarties 15.6 punkte aiškiai nustatyta, kad ieškovas įgytų teisę nemokėti nustatytų mokėjimų tik tuo atveju, jei jo negalėjimo naudotis patalpomis priežastis yra PC „MOLAS“ uždarymas, kurio veikla jokiais Nutarimo galiojimo laikotarpiais nebuvo draudžiama, o ne kitos priežastys, pirmosios instancijos teismas šį punktą aiškino kaip suteikiantį teisę nemokėti mokesčių tuo atveju, kai ieškovo veiklos draudimas nėra niekaip susijęs nei su pačiu PC „MOLAS”, nei su atsakovu, o PC „MOLAS" uždarymas ar neuždarymas niekaip negalėjo įtakoti ieškovo fizinės parduotuvės veiklos.
15. Visu Nutarimu nustatyto draudimo vykdyti fizinių parduotuvių veiklą laikotarpiu ieškovas sandėliavo prekes patalpose, galėjo į jas patekti ir vykdyti Nutarimu neuždraustą veiklą, tačiau vadovaujantis sprendimo argumentacija - už tai nieko nemokant ir liekant prekybos centre. Nuomos sutarties 15.6 punkto sąlyga parengta atsakovo. Atsakovas, kaip verslininkas, rengdamas nuomos sutartį ir ją sudarydamas, objektyviai negalėjo turėti ketinimų atsisakyti nuomos ir eksploatavimo mokesčio tuo atveju, jei ieškovo veikla būtų apribota dėl su PC „MOLAS“ ir/ar atsakovu nesusijusių priežasčių. Nuomos sutarties sudarymo metu negalėjo būti numanoma COVID-19 situacija, tačiau galėjo būti numanoma, kad PC „MOLAS” hipotetiškai galėjo būti uždaromas dėl valstybės institucijos nurodymo ir/ar dėl individualaus teisės akto, teismo sprendimo. Iš visų PC „MOLAS” nuomininkų, kurių fizinių parduotuvių veikla buvo apribota Nutarimu, tik su ieškovu kilęs ginčas dėl tariamos nuomininko teisės nemokėti nuomos mokesčių. Nuomos sutarties vykdymo metu ieškovas kreipėsi į Invegą ir gavo nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio kompensaciją už patalpų nuomą 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais, kai parduotuvių veikla buvo draudžiama Vyriausybės sprendimu, tokiu būdu patvirtindamas valstybės įgaliotam subjektui, kad turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį pagal nuomos sutartį.
16. Sprendime nėra nurodyta, kokiomis sąskaitose nurodytomis sumomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas reikalavimo sumą. Pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovo argumentus, kad byloje pareikštas reikalavimas yra neturtinis, tačiau prieštaraudamas savo paties išvadai, bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgiant į nuomos, eksploatavimo ir rinkodaros mokesčių bendras sumas, nors jos net nebuvo ieškovo įvardintos. Teismui laikant, kad atmestas reikalavimas yra turtinis, skirstant bylinėjimosi išlaidas turėjo būti atsižvelgiama ir į eksploatavimo mokestį už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 18 d., kuris nurodytas su šiuo apeliaciniu skundu teikiamoje sąskaitoje už 2021 m. balandžio mėnesį ir kurį ieškovas jau yra sumokėjęs bylos nagrinėjimo metu.
17. Ieškovas UAB „Ageseta“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nuomininko reikalavimas gali būti savarankišku bylos dalyku civiliniame procese. Ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jis neturi pareigos mokėti nuomos ir kitų susijusių mokesčių, savo esme yra laikytinas negatyviuoju ieškiniu dėl pripažinimo, kad nuomotojas neturi teisės reikalauti nuomos ir kitų su nuoma susijusių mokesčių mokėjimo ginčo laikotarpiu, o nuomininkas neturi pareigos mokėti (turi teisę nemokėti) šių mokesčių. Nuomininko reikalavimas gali sukelti ir sukelia teisinius padarinius. Atsakovo pozicija, jog sąskaitų pateikimas ieškovei, jų įtraukimas į skolų detalizacijas nepažeidžia ieškovės teisių, leidžia suvokti, kad pats atsakovas pripažįsta nuomininkui neturint pareigos apmokėti nuomotojo teisių ginčo laikotarpiu. Ieškinio reikalavimas yra suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, nėra teisinio pagrindo palikti jo nenagrinėtu. Tikslus laikotarpis, per kurį ieškovas neturi pareigos mokėti nuomos ir susijusių mokesčių, yra nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. Ieškovo reikalavimas nėra siejamas su konkrečia pinigų suma, o yra siejamas su laikotarpiu, kurį jis neturėjo ir neturi pareigos mokėti nuomos bei kitų mokesčių. Egzistuoja visos būtinosios sąlygos Sutarties 15.6. punktui taikyti: dėl Nutarimu įvestų apribojimų patalpos, privalomai turėjo būti uždarytos, ieškovas negalėjo naudotis patalpomis pagal jų paskirtį (vykdyti fizinę prekybą avalyne ir jos aksesuarais) ir šios aplinkybės tęsėsi ilgiau nei penkias dienas. Vien tai, kad Nutarime nėra pažodžiui nurodoma, jog privalomai turi būti uždarytos prekybos centro „MOLAS“ patalpos, tai nereiškia, kad Nutarimas nėra teisinis reikalavimas. Patalpos negali būti aiškinamos izoliuotai nuo prekybos centro, nes tai yra sudedamoji centro dalis, uždarius patalpas, atitinkamai reiškia, kad yra uždaroma ir dalis prekybos centro. Ieškovo pozicijos negali paneigti ir nepaneigia ta aplinkybė, kad sudarant sutartį epidemiologinė situacija neegzistavo ar iš viso nebuvo žinoma arba mažai tikėtina, taip pat nėra svarbu, ar ieškovas galėjo vykdyti elektroninę prekybą ir patalpas naudoti kaip prekių atsiėmimo punktą arba tai, kad patalpose buvo sandėliuojamos nuomininko prekės.
18. Atsakovas dėl nuo jo ir ieškovo nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl Nutarimu nustatytų ribojimų, negalėjo ginčo laikotarpiu įgyvendinti CK 6.483 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Sutarties 15.6. punktas yra siejamas su fizine galimybe naudotis patalpomis taip, kaip tai yra numatyta sutartyje. Taigi, jei nuomininkas ginčo laikotarpiu negalėjo naudotis daiktu, laikytina, kad nuomotojas, nors ir ne dėl savo kaltės, tačiau buvo nepajėgus įvykdyti pareigą garantuoti teisinę daikto kokybę. Šalys Sutartimi nesulygo dėl prekių sandėliavimo, o susitarė dėl fizinės prekių prekybos. Tiek SARS-CoV-2 viruso ir jo sukeliamos COVID-19 ligos plėtra, tiek ir dėl to Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbti karantino režimai su griežtais apribojimais ir reikalavimais yra nauji civiliniams teisiniams santykiams įtaką turintys veiksniai, tai beprecedentis įvykis, ginčo laikotarpiu trukęs palyginti trumpą laikotarpį, per kurį aiškiai ir nedviprasmiškai nusistovėjusi praktika negalėjo susiformuoti. Šalys, bendradarbiaudamos ir kooperuodamosis, tik laikinai sureguliavo tarpusavio santykius, todėl tai negali turėti įtakos Sutarties 15.6. punkto aiškinimui. Ginčui išnagrinėti taip pat yra taikytina CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisyklė. Nuomotojui priklauso prekybos centrų tinklas, todėl jis, būdamas patalpų savininku, yra stipresnė sandorio šalis, todėl būtent jis, įtraukdamas į sutarties bendrąją dalį 15.6. punkte numatytą nuostatą, privalėjo detalizuoti, kokiems atvejams šios nuostatos yra taikomos, o kokiems nėra. Nuomotojas iš esmės reikalauja sumokėti atlyginimą nesuteikdamas daikto, kuris būtų tinkamas naudoti nuomai pagal to daikto paskirtį, jis nepagrįstai siekia atsisakyti vykdyti savo pareigą garantuoti patalpų tinkamą teisinę kokybę, už tai reikalaudamas atlyginimo, kai nuomininkas iš patalpų negautų jokios naudos dėl esamų suvaržymų ir apribojimų.
19. Eksploataciniai mokesčiai apima ir komunalinius mokesčius, skirtus prekybos centro bendrojo naudojimo objektams aptarnauti. Tokiu atveju, eksploataciniams mokesčiams apimant ir komunalinius mokesčius, nuomininkui neatsiranda pareiga juos apmokėti. Komunaliniai mokesčiai už patalpas gali atsirasti tuomet, kai jomis yra naudojamasi. Net ir pripažinus, jog komunaliniai mokesčiai yra sudedamoji eksploatacinių mokesčių dalis, neatsiranda pagrindo teigti, jog sprendimu yra netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra ne tik logiškas, bet ir pagrįstas protingumo ir sąžiningumo principais. Nuomininko reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, ieškovas nekelia reikalavimo pripažinti jam neturint pareigos apmokėti konkrečios sumos, tačiau kelia reikalavimą pripažinti, kad jis neturi pareigos mokėti nuomos ir kitų susijusių mokesčių tam tikru laiko intervalu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
21. Atsakovė pateikė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus: patvirtinimą dėl skolos, pažymą, skolos suderinimą, skolos suderinimo išsiuntimą patvirtinantis dokumentą, pranešimą. Ieškovė pateikė prašymą priimti į bylą naujus įrodymus: ištaisytą skolų suderinimo akto elektroninę kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šalys nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau ir kodėl jų neteikė pirmos instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti ieškovės ir atsakovės teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
22. Byloje nustatyta, kad UAB „Ageseta“ ir UAB „Westerwijk Investments“ 2017 m. rugsėjo 11 d. nuomos sutartimi Nr. ML/N-17/09/11-01 susitarė dėl patalpų, esančių prekybos centre „MOLAS“, adresu K. Baršausko g. 66A, Kaune, nuomos. 2020 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Nutarimo 2.2.2. punkte uždrausta parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla. Visiškas draudimas Patalpose verstis ūkine veikla (prekiauti avalyne) galiojo nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. Šalys 2020 m. balandžio 30 d. susitarimu Nr. 2 prie Sutarties susitarė, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 30 d. nuomininkei taikoma 50 proc. nuolaida minimaliam nuomos mokesčiui, nustatytam Sutarties specialiosios dalies 5.2. punkte, t. y. nuomininkė mokės 6,14 Eur už 1 kv. m. Šalys 2021 m. sausio 22 d. susitarimu Nr. 3 prie Sutarties susitarė, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. sausio 31 d. arba iki Nutarimu nustatyto karantino režimo, nustatančio Nuomininkės veiklos ribojimą, trukmės pabaigos, priklausomai kuri sąlyga įvyks anksčiau, Nuomininkė mokės 50 proc. minimalaus nuomos mokesčio, numatyto Sutarties specialiosios dalies 5.2. punkte, t. y. 8 Eur už 1 kv. m. Nuomotoja pateikė nuomininkei 2021 m. vasario 28 d., 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitas faktūras.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovės byloje pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nes materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
24. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tai reiškia, kad materialinis teisinis reikalavimas yra toks prašymas teismui, kurį išsprendus ir įgyvendinus sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos asmens teisės ir pareigos. Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktą).
25. Šiuo atveju apeliantė kvestionuoja ieškovo teisę reikšti reikalavimą dėl pripažinimo, kad UAB „Ageseta“ nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. neturi pareigos UAB „Westerwijk Investments“ mokėti nuomos ir eksploatavimo mokesčių pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. nuomos sutartį Nr. ML/N-17/09/11-01 už patalpas, esančias prekybos centre „MOLAS“, adresu K. Baršausko g. 66A, Kaune. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nereikalauja jai pripažinti kokią nors teisę, kai būtų pasiekiamas materialusis teisinis efektas, o prašo pripažinti juridinį faktą, ir jokios ieškovės teisės nėra pažeistos, ieškovė siekia įrodyti aplinkybę, kad ji neturėjo pareigos mokėti nuomos sutartyje nustatytų mokėjimų, kuri turėtų būti vertinama kitoje byloje dėl skolos priteisimo, todėl šiam reikalavimui turi būti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimą, jų tyrimą bei vertinimą. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šioje byloje ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą pripažinti, kad dėl egzistuojančių aplinkybių (sutarties aiškinimo), ieškovė yra atleidžiama nuo pareigos mokėti nuomos mokestį. Ieškovė byloje įrodinėja, jog ji reiškia negatyvųjį reikalavimą ir toks reikalavimas sukelia materialinius padarinius. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Atitinkamai teismas galimai pažeistas teises gina ne bet kokiais, o įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 straipsnis), kurie atitinka tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir yra tinkami apginti pažeistas ar ginčijamas į teismą besikreipiančio asmens teises ar teisėtus interesus. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir ieškovo ieškinyje reiškiamas negatyvusis reikalavimas dėl jau iki teismo proceso įvykusio juridinio fakto pripažinimo, yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, tačiau šiuo atveju ieškovas nereikalauja jam pripažinti kokią nors teisę, kad būtų pasiekiamas materialusis teisinis efektas, o prašo pripažinti juridinį faktą.
26. Šiuo ieškovo ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad atsirado aplinkybės, dėl kurių šiuo metu nevykdytina nuomininko pareiga mokėti nuomos mokesčių, yra susijęs su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o ne su ieškinio dalyku. Todėl vien prašymas pripažinti, kad UAB „Ageseta“ nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. neturi pareigos UAB „Westerwijk Investments“ mokėti nuomos ir eksploatavimo mokesčių pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. nuomos sutartį už patalpas, esančias prekybos centre „MOLAS“, ieškovui savaime nesukelia teisinių pasekmių, nepažeidžia ieškovo teisių ar įstatymų saugomų interesų, nekeičia šio asmens teisių ir pareigų apimties. Tokie ieškovo argumentai ir ieškiniu įrodinėjama aplinkybė, kad jis neturėjo pareigos mokėti nuomos sutartyje nustatytų mokėjimų, turėtų būti vertinama sprendžiant reikalavimą dėl skolos priteisimo ir gali būti atsikirtimų į ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo pagrindas, tačiau nesudaro savarankiško materialinio teisinio reikalavimo (ieškinio), nes neturi būtinų ieškinio elementų – ieškinio pagrindo ir dalyko. Tokiu būdu ieškovo ieškinio reikalavimas būtent tokia forma kaip jis yra suformuluotas ieškinyje, negali būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokios praktikos analogiško pobūdžio bylose laikosi Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-612-640/2022).
27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad įstatymas nenumato galimybės įrodinėti aplinkybių, sudarančių reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą, ieškinio teisenos tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo bylą pagal ieškovo pareikštą ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).
28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo teisės aktų taikymo nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės ir bylą nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas patyrė 3 726,80 Eur išlaidų advokato pagalbai ir sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, todėl iš viso jo bylinėjimosi išlaidos sudaro 3 801,80 Eur. Atsakovas patyrė 5 118,30 Eur išlaidų advokato pagalbai, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrįsta tik 3 000 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalis. Nutraukus bylą yra pagrindas spręsti, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl nepagrįstai ieškovės pareikšto ieškinio, todėl šios išlaidos (3 000 Eur) turi būti priteisiamos atsakovo naudai iš ieškovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
30. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas atsakovo UAB „Westerwijk Investments” prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, iš ieškovo UAB „Ageseta“ atsakovo naudai priteisiant 2 589,70 Eur (2 504,70 Eur išlaidos advokatui + 85 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atsakovės UAB „Westerwijk Investments” apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ageseta“ atsakovo UAB „Westerwijk Investments” naudai 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ageseta“ atsakovo UAB „Westerwijk Investments” naudai 2 589,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas
Ramunė Mikonienė
Dainius Rinkevičius