Nuorašas
Byla Nr. 1-1172-486/2020
Proceso Nr.1-01-1-54703-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.25.6.; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.2.;
1.1.9.2.; 1.1.9.8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui, kaltinamajam M. B., kaltinamojo gynėjai advokatei Dovilei Murauskienei, vertėjai Katerinai Chvatovai, laiduotojui R. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) duomenimis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 1 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
M. B. 2019 m. gruodžio 25 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.37 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. savo kaltę, įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad apytiksliai prieš dvi dienas prieš (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu skambino žmonai, skambino jau 2 dienas, o ji neatsiliepdavo. Tuo metu sirgo sūnus ir jam buvo neramu, todėl nors ir buvo išgėręs, bet sėdo už vairo ir nuvažiavo namo, nes norėjo aplankyti ir pamatyti šeimą. Susidūrė su kitu automobiliu. Kaltinamasis išlipo iš automobilio, ir greitai atvažiavo policijos pareigūnai bei nustatė jam girtumą. Dėl tokio savo elgesio laibai gailisi. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą ir jį atleisti pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojui R. T.. R. T. yra jo viršininkas, bet kartu ir kaip draugas, brolis, sutaria su juo labai gerai.
Kaltinamasis M. B., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėja, baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas R. T. paaiškino, kad jis pažįsta kaltinamąjį apie (duomenys neskelbtini) metų, vykdo veiklą, teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas. Nesenai pradėjo teikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paslaugas. Kaltinamasis yra jo pavaldinys, sutaria gerai, galės jam daryti teigiamą įtaką. Pats kaltinamasis yra darbštus, draugiškas, jis patinka žmonėms. Prašytų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jo atsakomybei pagal laidavimą.
Kaltinamojo M. B. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Policijos vyresniosios tyrėjos I. K. 2019-12-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54703-19 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 1 straipsnio 1 dalį (b. l. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis, 2019-12-25, apie 18.40 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), kilo į (duomenys neskelbtini) kalną, važiavo antra eismo juosta. Priekyje jo važiavo baltos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), kurio valstybinį numerį liudytojas nurodė vėliau skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, kuris važiavo pirma eismo juosta, su įjungtu kairio posūkio žibintu, labai arti kairiojo bortelio. Privažiavus pėsčiųjų tiltą (duomenys neskelbtini) pristabdė, nors jam nebuvo jokios kliūties, kelias buvo tuščias, jam niekas netrukdė. Tuo metu liudytojas su juo prasilenkė. Pravažiavus apie 100 metrų (duomenys neskelbtini) pralenkė liudytoją. Liudytojas pamatė, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vairuoja vyras su barzda, virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kad automobilyje buvo tik vienas žmogus. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo pirma eismo juosta. Jam reikėjo važiuoti tiesiai, prieš jį jo juostoje važiavo keletas automobilių, o kairėje pusėje esančios juostos buvo tuščios. Pravažiavęs sankryžą su (duomenys neskelbtini), liudytojas pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kuris važiavo su įjungtu posūkiu į kairę, jau važiuoja už sankryžos link (duomenys neskelbtini), t. y. jo važiavimo kryptimi priekyje liudytojo. Kokiu būdu automobilis (duomenys neskelbtini) persirikiavo, liudytojas nematė. Liudytojas pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) važiuoja pirma, kaire eismo juosta, vėl pristabdė, nes už jo susidarė kamštis. Važiuodamas antra juosta liudytojas su (duomenys neskelbtini) prasilenkė. Liudytojas teigia tada galutinai įsitikinęs, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas gali būti neblaivus, todėl paskambino BPC 112, pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Pravažiavus policijos komisariatą, prie nuvažiavimo link (duomenys neskelbtini) aplinkkelio, liudytoją pasivijo automobilis (duomenys neskelbtini) ir vėl aplenkė. Prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės automobilis (duomenys neskelbtini) pristabdė, po to vėl pagreitino ir nusuko link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuo metu liudytoją jau sujungė su policijos pareigūnais, kuriems jis nurodė, kur randasi (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę liudytojas baigė pokalbį su pareigūnais. Automobilis (duomenys neskelbtini) pirmoje sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve pasuko į dešinę ir iškart prisiparkavo. Liudytojas, važiuodamas iš paskos, sustojo šalia. Liudytojas matė automobilį (duomenys neskelbtini) dešimties metrų atstumu. Pastovėjo keletą minučių, tuo metu iš automobilio (duomenys neskelbtini) niekas nebuvo išlipęs, po keleto minučių automobilis (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti (duomenys neskelbtini) gatve ir sustojo ties (duomenys neskelbtini). Su liudytoju susisiekė policijos pareigūnai, kurie paklausė, kur yra automobilis (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė vietą. Pokalbis baigėsi ir liudytojas nuvažiavo namo. Tą dieną su pareigūnais daugiau nebendravo (b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. P. K. parodė, kad jis, 2019-12-25, apie 18.40 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Važiavo vienas. Važiuojant (duomenys neskelbtini) žiedu pamatė, kaip baltos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio neprisimena, mėtėsi iš vienos juostos į kitą, sukeldamas avarines situacijas. Liudytojas pagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai ne ten pasuko ir bando persirikiuoti. Tada (duomenys neskelbtini) pasuko link (duomenys neskelbtini) kalno. Liudytojas važiavo jam iš paskos. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas nuolat pažeidinėjo Kelių eismo taisykles; prie Prekybos Centro „(duomenys neskelbtini)“ kirto ištisinę liniją, į sankryžą išvažiavo ne iš savo juostos; prie (duomenys neskelbtini) sankryžos iš penktos juostos staigiai pasuko į pirmą, taip sudarydamas avarinę situaciją, keletas automobilių buvo priversti stabdyti, nes užkirto jiems kelią. Važiuojant antra eismo juosta (duomenys neskelbtini) vos neužkirto kelio, gerai, kad liudytojas spėjo greičiau pravažiuoti, kitaip būtų kliudęs jo automobilio kairę pusę. Jis liko už jo. Tada kiti automobiliai pradėjo signalizuoti garso signalu ir (duomenys neskelbtini) sustojo viduryje kelio už sankryžos link (duomenys neskelbtini). Privažiavus kitą šviesoforą (duomenys neskelbtini) pasivijo liudytoją. Jis važiavo pirma eismo juosta, o jis antra. Sustojus prie šviesoforo liudytojas gerai matė, kad baltos spalvos a/m (duomenys neskelbtini) vairuoja vyras tamsiais trumpai kirptais plaukais, (duomenys neskelbtini), su barzda, apie (duomenys neskelbtini) metų, apsirengęs tamsios spalvos paltu. (duomenys neskelbtini) salone daugiau žmonių liudytojas nematė. Už šviesoforo liudytojas stengėsi važiuoti (duomenys neskelbtini) iš paskos. Prie sekančio šviesoforo jiedu vėl susilygino. Jis tada buvo antroje juostoje, o jis pirmoje. Liudytojas matė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra visiškai be orientacijos, liudytojas jam papypseno, šis visiškai į tai nereagavo. Užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, jiedu kartu pajudėjo, a/m (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo sukti į liudytojo eismo juostą užkirsdamas liudytojui kelią, liudytojas vėl papypseno garso signalu. Jis persirikiavo į antrą juostą, prie sekančio šviesoforo užsidegė žalia rodyklė į dešinę ir jis iš antros juostos nusuko į dešinę, ir vėl į dešinę į stovėjimo vietą, esančią kelio dešinėje pusėje. Liudytojas priėjo prie sustojusio a/m (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir pamatė, kad vairuotojas yra atsidaręs automobilio vairuotojo dureles ir bando išsitraukti užvedimo raktelį, tačiau nesugebėjo jo ištraukti. Liudytojas buvo priėjęs arti, kalbino (duomenys neskelbtini) vairuotoją, paklausė jo, ar jis pasiklydo, ar vairuoti nemoka. Automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas liudytojui atsakė (duomenys neskelbtini) kalba sėdėdamas automobilyje, kad nesupranta, kad jis kalba tik (duomenys neskelbtini). Jo kalba buvo nerišli, liudytojas suprato, kad vyras yra neblaivus, jo akys buvo raudonos. Stovėdamas prie (duomenys neskelbtini) liudytojas paskambino BPC 112, iškvietė pareigūnus. Liudytojui kalbant atvažiavo policijos ekipažas, bet pravažiavo pro šalį. Liudytojas vėl skambino ir policija sugrįžo. Kol liudytojas kalbėjo su BPC operatoriumi, (duomenys neskelbtini) vairuotojas išlipo iš automobilio, perėjo per gatvę, nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo, numerio nežino, laiptinės, apsisuko ir grįžo prie automobilio, atsisėdo į vairuotojo vietą, vėl užsivedė (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant šaligatvio, tada nuvažiavo atgal, ir vėl užgesino automobilį, raktelių iš spynelės nesugebėjo ištraukti, vyras išlipo iš automobilio ir vėl pereidinėjo gatvę, ėjo link laiptinės. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, kuriems liudytojas nurodė automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoją. Visą laiką, kol atvyko policija, automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo liudytojo akivaizdoje, jokio alkoholio ar kokių kitų skysčių nevartojo. Automobiliui (duomenys neskelbtini) sustojus, liudytojas iškart prie jo priėjo, matė, kad automobilio salone kitų žmonių nebuvo, tik vairuotojas, t. y. tas pats vyras, kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) visą kelią, kurį liudytojas matydavo, kai sustodavo prie šviesoforų. Liudytojas galėtų atpažinti baltos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini) vairavusi vyrą (b. l. 52).
Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas, vyriausiasis patrulis V. P. paliudijo, kad jis, 2019-12-25 dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Apie 18.51 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų a/m (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris sudarinėja avarines situacijas, pavojingai manevruoja. Bendraujant su pranešėju paaiškėjo, kad tas automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu į pareigūnus kreipėsi pranešėjas P. P. K., kuris nurodė į vairuotoją, kuris įtariamas vairavęs neblaivus transporto priemonę. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis M. B.. Bendraujant su juo šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Su M. B. buvo bendraujama(duomenys neskelbtini) kalba. Į klausimą ar jis šiandien vartojo alkoholį, M. B. atsakė, kad truputi vartojo. Pasiūlius vairuotojui M. B. pasitikrinti blaivumą ir šiam sutikus, alkotesterio pagalba pirmo pūtimo metu 19.16 val., buvo nustatytas 2.40 promilės girtumas, o antro pūtimo metu 19.37 val., 2.34 promilės. A/m (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje. Vairuotojas M. B. buvo sulaikytas, pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojų dalį. Faktinis jo sulaikymo laikas yra 19.17 val. Pranešėjas dėl įvykio parašė pareiškimą, kuriuo patvirtino vairavimo faktą. Policijos pareigūnai vairavimo fakto nematė (b. l. 36).
?? Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. T. parodė, kad jam priklauso a/m (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Automobilio raktelius jis buvo palikęs ant (duomenys neskelbtini) ir priminė M. B., kad šis gali pasinaudoti automobiliu, jeigu reikės. Liudytojas matė, kad M. B. gėrė kokteilį su kažkokiu alkoholiu. Liudytojas išėjo namo, o M. B. pasiliko (duomenys neskelbtini) su draugais. Kitą rytą atėjęs liudytojas nerado savo automobilio, tada skambino M. B., bet šio telefonas buvo atjungtas. 2019-12-26, apie 15.00 val., M. B. paskambino liudytojui ir pasakė, kad jis pats vairavo liudytojui priklausantį automobilį, važiavo namo į (duomenys neskelbtini) gatvę, sakė, kad kažkoks žmogus norėjo jį sulaikyti ir, jam sustojus, iškvietė pareigūnus. M. B. liudytojui sakė, kad pareigūnai jį uždarė į areštinę. M. B. liudytojui sakė, kad 2019-12-25 jis pats vairavo liudytojui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Liudytojas teigia nežinojęs, kad M. B. 2019-12-25 būdamas neblaivus vairuos liudytojo automobilį. Liudytojas anksčiau niekada nebuvo M. B. davęs naudotis savo automobiliu. Liudytojas prašė leisti paimti jam priklausantį automobilį iš mokamos automobilių saugojimo aikštelės (b. l. 40).
?? Kitų objektų apžiūros 2020-01-28 protokolu užfiksuotas 2019-12-25 garso įrašas, kurį policijai pateikė Bendrosios pagalbos centro atstovas (b. l. 49-50).
?? Alkotesterio rodmenų duomenimis 2019-12-25, 19.16 val., alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0232, patikros Nr. 1141457, M. B. nustatytas 2,40 promilių girtumas (b. l. 78, 79, 80).
? Alkotesterio rodmenų duomenimis 2019-12-25, 19.37 val., alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0232, patikros Nr. 1141457, M. B. nustatytas 2,37 promilių girtumas ( b. l. 81).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis M. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,37 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo M. B. kaltė visiškai įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, taip pat liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio rodmenimis, kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa bei papildo vieni kitus. M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 1 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo M. B. prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant jį R. T. pagal laidavimą (b. l. 142).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis M. B. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 82-84), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusižengia taip griežtai pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamos veikos. Jis pats prisipažino, kad buvo labai pasiilgęs šeimos, pergyveno dėl sergančio vaiko, tas paskatino neteisėtam ir neapgalvotam poelgiui.
Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas R. T. yra kaltinamojo bendradarbis, viršininkas. R. T. praetyje nėra teistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, charakterizuojamas teigiamai. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad R. T. gali daryti teigiamą įtaką savo kolegai. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Jokių duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju šioje baudžiamojoje byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir M. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju M. B. vairavo transporto priemonę kai jo iškvėptame ore buvo nustatytas 2.37 promilių girtumas, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju M. B. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo vidutinį girtumą, tai, kad vairavo tamsiu paros metu, pakankamai judrioje gatvėje sukeldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2,6 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo bei jo gynėjos prašymą skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, kadangi jis yra mažamečių vaikų tėvas, tenka juos visur vežti automobiliu, tačiau teismas nemano, kad dar trumpesniu teisių atėmimo terminu bus užtikrintas tinkamas elgesys bausmės vykdymo metu bei visuomenės saugumas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra nepagrįstas ar reikia trumpinti jos terminą dar labiau.
Dėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Teismas vertina, kad M. B. elgesys, kai tamsiu paros metu vairavo būdamas vidutinės neblaivumo būsenos (mažiausiais 2.37 promilių) galėjo sukelti itin skaudžius padarinius kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui bei sau pačiam, tad transporto priemonės ar jo vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju yra būtina priemone siekiant užtikrinti LR BK 41 straipsnio paskirtį.
Pažymėtina, kad šiuo atveju automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) priklauso R. T. (b. l. 19). Teismo vertinimu, teisinis reguliavimas, kai pasinaudojus svetima transporto priemone visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis ar jo vertė nebus konfiskuojami.
Teismas atsižvelgia į tai, kad teismo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek jo advokatė išreiškė nuogastavimus dėl labai didelės konfiskuotino turto vertės priteisimo, akcentuojant, kad tokios sumos išmokėjimas bus pernelyg didelė finansinė našta. Kaip nustatyta byloje surinktais duomenimis, minėto automobilio vidutinė kaina yra apie 13600 eurų su PVM (b. l. 20). Tačiau pagal teismų praktiką vien didelė automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, eliminuojančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas, nes transporto priemonės vertė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui. Siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019).
Kita vertus, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Vėlgi, taikant visą transporto priemonės vertės konfiskavimą, turi būti atsižvelgta į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie kaltinamojo M. B. turtinę padėtį ir pajamas, teismo vertinimu, tokio dydžio turto vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Svarstydamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis.
Akcentuotina, kad kaltinamasis M. B. yra dirbantis asmuo, tačiau turi šeimą augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, kurių išlaikymui taip pat reikia piniginių lėšų. Teismo manymu, priteisus visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą būtų pažeisti proporcingumo bei teisingumo principai, todėl priteistina tik konfiskuotino automobilio vertės dalis, minėta suma mažinant iki 3000 eurų. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad su tokios sumos priteisimu sutiko ir valstybės kaltintojas.
Galiausiai teismas pažymi, kad dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.
Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, kaltinamasis turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo vykdomojoje byloje.
Dėl kardomųjų priemonių.
Kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 69).
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 71).
Kardomoji priemonė - dokumento paėmimas (paso) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina, dokumentą grąžinant kaltinamajam M. B. (b. l. 73).
Lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), modelis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pasirašytinai perduotas savininkui R. T. ( b. l. 23).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
M. B., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį R. T. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 ( vieneriems) metams be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-1172-486/ 2020 M. B. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio2 dalimi, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-12-25.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi priteisti iš kaltinamojo M. B. 3000 (tris tūkstančius) eurų, konfiskuotino turto - automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vertės dalį valstybės naudai. Konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą asmuo turi sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. B. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą M. B. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Kardomąją priemonę - dokumentų (paso) paėmimą M. B. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, dokumentą grąžinant jo savininkui M. B..
Išaiškinti kaltinamajam M. B., kad:
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. T. kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski