Civilinė byla Nr. 3K-3-554/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06723-2009-7
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
susipažinusi su 2012 m. lapkričio 26 d. gautu atsakovės R. V. Š. prašymu civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012, išnagrinėtoje rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei R. V. Š., tretieji asmenys SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ir R. U., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
n u s t a t ė :
Byloje nagrinėtas ginčas dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovui priklausančio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2009 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas iškeldinti atsakovę su jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. atsakovė iškeldinta iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tačiau Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patenkino atsakovės R. V. Š. prašymą ir atnaujino procesą.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą ir ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškinys nepagrįstas, nes ieškovas į teismą kreipėsi faktiškai nepasibaigus būsto nuomos terminui. Teismas taip pat nurodė, kad negali išspręsti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, nes, iškeldinus atsakovę iš ginčo buto pagal teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą, jame apgyvendinta trečiojo asmens šeima, sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, o 2011 m. birželio 27 d. pasirašytas buto perdavimo–priėmimo aktas. Be to, vykstant bylos nagrinėjimui, ginčo socialinio būsto nuomos atsakovei terminas pasibaigė, todėl atsakovės apgyvendinimas bute be atitinkamų ieškovo sprendimų ir nuomos sutarties reikštų apgyvendinimą be teisėto pagrindo.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, peržiūrėjusi apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka, 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai atmetė ieškinį, atsižvelgdami į tai, kad ieškovo kreipimosi dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo buto metu nuomos sutarties terminas nebuvo pasibaigęs, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę tuo metu negalėjo būti tenkinamas. Teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad šioje byloje nenagrinėtas atsakovės teisės į socialinio būsto nuomą klausimas, todėl teismai neturėjo pagrindo dėl to pasisakyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalino teiginius, kad ,,atsakovė nuo 1992 m. (pagal kitą dokumentą – nuo 1990 m.) iki šiol Vilniaus miesto savivaldybėje apskaitoma kaip socialiai remtinas asmuo, yra ieškovo įrašyta į eilę socialinio būsto nuomai“, ir kad ,,tai patvirtina jos teisę į socialinio būsto nuomą“; o iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies pašalino teiginius, kad ,,atmetus ieškinį, atsakovės teisė į būstą nėra paneigta, todėl, išvengiant ateityje kitų teismo procesų bei nepažeidžiant trečiojo asmens šeimos teisės į būstą, ieškovas turi galimybę spręsti klausimą dėl atsakovės teisės į būstą užtikrinimo, suteikiant jai gyvenamąją patalpą“. Kasacinis teismas pabrėžė, kad klausimas dėl atsakovės teisės į socialinio būsto nuomą buvimo (nebuvimo) bei šios teisės (jei ji bus nustatyta) įgyvendinimo nėra išnagrinėtas, šioje byloje neturėjo būti nagrinėjamas, o turės būti sprendžiamas kompetentingos savivaldybės institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovė 2012 m. lapkričio 26 d. pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį ir nurodyti, ar Vilniaus miesto savivaldybė turi pareigą suteikti atsakovei socialinį būstą (CPK 278 straipsnis).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir kasaciniame procese (CPK 340 straipsnio 5 dalis), jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Kasacinio teismo praktika dėl šios proceso teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G. , bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės prašyme išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį nekeliama abejonių dėl kasacinio teismo nutarties aiškumo, bet dėstomi argumentai, kuriais atsakovė grindžia savo nuomonę dėl jos teisės į socialinio būsto nuomą buvimo ir įgyvendinimo. Taigi, prašyme keliami šioje civilinėje byloje nenagrinėti klausimai. Atsakovė prašo ne išaiškinti teismo nutarties rezoliucinės dalies turinį, o pasisakyti dėl jos teisės į socialinio būsto nuomą ir jos įgyvendinimo. Vadinasi, CPK normos dėl sprendimo išaiškinimo šiuo atveju netaikytinos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties rezoliucinė dalis yra išdėstyta aiškiai. Kasacinis teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį (CPK 278 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Netenkinti atsakovės R. V. Š. prašymo išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gražina Davidonienė
Pranas Žeimys