Pranešėja I. Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-1073-513/2012
Teisėja G. Seselskytė (Proceso Nr.2-06-3-08944-2011-0)

Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 78.2.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. liepos 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Eugenijos Morkūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovei D. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei ieškovės M. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimo civilinėje byloje, ir
n u s t a t ė:
ieškovė prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt kas mėnesį, iki jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki jam sueis 24 metai. Nurodė, kad 2006-12-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui kas mėnesį mokamomis 300 Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki jam sueis 24 metai, pinigus pervedant į banko sąskaitą. Po 2006-12-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis ir išaugo nepilnamečio vaiko poreikiai bei jo išlaikymui reikalingos išlaidos: sūnus pradėjo lankyti Klaipėdos miesto M. G. pagrindinę mokyklą ir teniso klubą, ieškovė tapo bedarbė ir nuo 2011-06-10 yra įregistruota Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje; atsakovas šiuo metu dirba Olandijos firmoje laivų mechaniku. Teigia, kad atsakovo mokamas 300 Lt per mėnesį išlaikymas sūnui yra nepakankamas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2011-07-11, iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo 50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, kitus išlaikomus asmenis ir vaiko poreikius, nurodė, kad vaiko ugdymui ir vystymuisi tėvas turėtų skirti ne mažiau kaip po 400 Lt per mėnesį. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt kas mėnesį iki jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki jam sueis 24 metai. Nurodė, kad šalių turinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė, t. y. ieškovė tapo bedarbė, o atsakovas įsidarbino, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 8 050 Lt. paaiškina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas per mėnesį sudaro 1 557 Lt, todėl ieškovė turėtų skirti sūnui išlaikyti po 1 157 Lt. Ieškovės darbo užmokestis sudaro 1 000 Lt per mėnesį, ji turi išlaikyti gyvenamąjį būstą, be to, dar išlaidos transportui bei asmenims reikmėms, todėl pagal gaunamas pajamas tokio dydžio išlaikymo savo sūnui skirti negali. Pažymi, kad teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui tik iki pilnametystės, nes pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimą išlaikymas buvo priteistas iki dvidešimt ketverių metų. Teigia, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių vaiko poreikių patenkinimui. Paaiškina, kad nepilnamečiui sūnui būtinas 1 557 Lt per mėnesį išlaikymas, todėl teismui priteisus iš atsakovo po 400 Lt per mėnesį, ieškovė bus priversta riboti kai kuriuos vaiko poreikius.
Atsakovas atsiliepimu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad du apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad priimtas sprendimas pagrįstas bei teisėtas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-04 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui kas mėnesį mokamomis 300 Lt dydžio periodinėmis išmokomis iki jam sueis 24 metai. Ieškovė prašė padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki 1 000 Lt per mėnesių mokamų periodinių išmokų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės bei atsakovo nurodytas aplinkybes, išlaikymo dydį padidino iki 400 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
LR CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai, visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Darytina išvada, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas turėtų sudaryti 800 Lt. Teisėjų kolegija nurodo, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių sūnus yra dešimties metų, šiuo metu mokosi M. G. pagrindinėje mokykloje, lanko teniso treniruotes. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šalių nepilnametis vaikas turtėtų ypatingų poreikių, t. y. jo tėvai turėtų ekstraordinarių išlaidų. Ieškovė nurodė, kad šalių vaiko išlaikymui yra būtina skirti 1 557,03 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 111–112). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino šį ieškovės išlaidų sąrašą, ir, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, nustatė, kad šiuo atveju nepilnamečio vaiko išlaikymui yra pakankama 800 Lt suma. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), 537/5038 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 950 vardinių paprastųjų UAB „Marianika“ akcijų, kurios vieneto nominali vertė yra 100 Lt. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad už nuomojamas jai priklausančios UAB „Marianika“ patalpas įmonė kas mėnesį gauna 2 200 Lt nuomos mokesčio. Nuo 2011-11-14 ieškovė dirba gamybos vadove Vičiūnų restorano grupėje, gauna 1 000 Lt darbo užmokestį per mėnesį. Tuo tarpu atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini); kilnojamasis turtas dvi transporto priemonės (duomenys neskelbtini) 1987 metų gamybos ir (duomenys neskelbtini) 1996 metų gamybos. Atsakovas šiuo metu dirba įmonėje „Lowland Marine & offshore, darbo užmokestis nurodomas 183 EUR per dieną bruto. Atsakovas 2008 m. sudarė santuoką, turi du nepilnamečius (6 m. ir 9 m.) vaikus, turi turtinių įsipareigojimų, t. y. moka kreditą. Įvertinus šiuos duomenis galima teigti, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, t. y. nors po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka, atsakovas įsidarbino, tačiau taip pat sudarė kitą santuoką ir atsirado pareiga išlaikyti kitus du nepilnamečius vaikus, vykdyti prisiimtus turtinius įsipareigojimus. Kadangi nepilnamečio vaiko tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti būtinas minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400 Lt.
Išaiškintina, kad vadovaujantis LR CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str., todėl ieškovės argumentas, kad išlaikymas turi būti priteistas iki dvidešimt ketverių metų yra nepagrįstas. Išaiškintina, kad šalių sūnus sulaukęs pilnametystės ir esant būtinumui dėl paramos gavimo galės kreiptis į teismą ir prašyti priteisti iš savo tėvų išlaikymą (LR CK 3.194 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, susijusias su išlaikymo dydžio vaikui nustatymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsnio 1, 2 dalimis, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-26 sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Irma Čuchraj
Kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius
Eugenija Morkūnienė