Baudžiamoji byla Nr. 1A-432-300/2013
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00289-2012-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.14.1.2.4.; 1.2.29.3.; 2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,
gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 4 dalį paskirta galutine vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteista nukentėjusiajai A. E. M. iš M. K. ir D. A. solidariai 420 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. K., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
D. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. K., 2012-08-16, nuo 12 iki 14.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) r., prie (duomenys neskelbtini) kapinių, pasinaudodami prieš tai M. K. pagrobtais automobilio rakteliais iš A. L. M., pagrobė pastarajai priklausantį 3000 litų vertės automobilį „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo 2012-08-16, nuo 12 iki 21.11 val., M. K. iš kapinių, esančių (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), pagrobus A. L. M. priklausančią rankinę, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. L. M. vardu, ir automobilio „Citroen Xantia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), bei perėmus iš M. K. žinomai pagrobtus dokumentus, juos įgijo neturėdamas teisėto pagrindo. Tęsdamas savo veiką šiuos dokumentus laikė prie savęs, kol ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku juos išmetė (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) esančio šiukšlių konteinerio.
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžinti beveik visi pagrobti daiktai, kad jis serga hepatitu C ir kad jo labai prasta sveikata, jam reikia gydytis, kad visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę, nuteistajam, teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, pripažino tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę skirdamas apeliantui bausmes. Taip pat skiriant bausmes nuteistajam buvo atsižvelgta ir į apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – įvykdė du apysunkius nusikaltimus, įvertinta jo asmenybė – nusikalto būdamas anksčiau teistas 17 kartų, teistumui neišnykus, praėjus vos 3 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigų atlikus bausmę už ankstesnius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė išvadą, kad apeliantui už nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirtos bausmės atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam net galutinė apylinkės teismo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams – yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje net už vieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl dar ir dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jo labai prasta sveikata, jog serga hepatitu C ir kad jam reikia gydytis, atmestinos, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad D. A. sveikatos būklė neleistų jo laikyti laisvės atėmimo vietose, o ir įstatymai numato kalinčiųjų asmenų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, bei, esant būtinumui, gydymą specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.
Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis D. A. teisei priešingo elgesio ir konstatuoja, kad D. A. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra ne per griežtos, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. vasario 18 d. nuosprendį, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r i a:
Nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Vidmantas Mylė
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Zigmas Kavaliauskas