Administracinė byla Nr. I-2279-244/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00375-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 8

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jūros Marijos Strumskienės ir Broniaus Januškos, dalyvaujant atsakovo atstovui Renatui Makeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013-01-25 sprendimu Nr. 3R-24(AG-9/02-2013) atmetė pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2012 m. gruodžio 11d. rašto Nr. 31N-R-1886-1319 „Dėl paramos išmokėjimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Ministeriją atlikti patikrinimą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, neišmokant paramos po teisingai atliktų mišku įveisto sklypo matavimų (b. l. 4-5).

Pareiškėjas A. J. R. skunde (b. l. 12–14) prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013-01-25 sprendimą Nr. 3R-24(AG-9/02-2013) ir įpareigoti nežinybinę instituciją atlikti ginčijamu klausimu patikrinimą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2013-01-09 kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija) prašydamas panaikinti Žemės ūkio ministerijos 2012-12-11 raštą Nr. 31N-R-1886-1319 ir įpareigoti ministeriją atlikti patikrinimą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (toliau – ir Agentūra) dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų neišmokant paramos po teisingai atliktų mišku įveisto sklypo matavimų. Komisija skundo netenkino. Agentūra, 2010-05-05 teisingai atlikusi mišku apsodinto sklypo matavimus, neištaisė savo institucijos apskaitos registruose klaidos (2009-01-27 matavimo) ir paramą už 2009 m. ir 2010 m. išmokėjo pagal neteisingai atliktą 2009-01-27 matavimą. Tokiais savo veiksmais, t. y. savo institucijos registruose neįregistravusi teisingos apskaitos duomenų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 p., kuriame nustatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Agentūrai teisingai pamatavus mišku užsodintą sklypą, pasikeitė įsipareigojimų dydis ir struktūra. Matuojant neteisingai 2009-01-27 mišku užsodintą sklypą buvo atlikta ūkinės operacijos registracija iš teisingos apskaitos į neteisingą, o 2010-05-05 teisingai atlikus mišku užsodinto sklypo matavimus - ūkinė operacija iš neteisingos į teisingą nebuvo atlikta. Dėl minėtų Buhalterinės apskaitos pažeidimų kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją bei Agentūrą, tačiau minėtos institucijos jo ginčijamu klausimu audito neatliko, nors įstatai tai reglamentuoja. Jo ginčytinas klausimas nėra valstybinio audito objektas, todėl Komisija nepagrįstai teigia, kad auditą, patikrinimą turi atlikti Valstybės kontrolė. Nesutikimas su Agentūros 2009 m. atliktais matavimais, pagal kuriuos skaičiuojama parama, yra teisinis reikalavimas, o ne nuomonė, kadangi 2009-01-27 patikra vietoje atlikta pažeidžiant Žemės ūkio ministerijos patvirtintas taisykles (toliau - Taisyklės) ir nesilaikant Agentūros direktoriaus 2006-06-22 įsakymu Nr. BRI-321 patvirtintų Kontrolės procedūrų aprašo 31 priedo „Patikros vietoje atlikimas“ 4.5 punkto. Komisija, nagrinėdama jo skundą, neįsigilino į teisės aktų reikalavimus ir dokumentuose nurodytus faktus, todėl nepagrįstai skundą atmetė. Agentūra, neištaisiusi mišku apsodinto sklypo matavime padarytos klaidos ir pagal klaidingą matavimą išmokėdama paramą, pažeidė įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Nei Agentūra, nei Žemės ūkio ministerija  atsakymuose nenurodė, kokiame teisės akte nustatyta, kad paramą galima teikti vadovaujantis neteisingai atliktais patikros vietoje matavimais. Taip pat nei teismai, nei Komisija nė karto savo sprendimuose ar nutarimuose nenurodė norminio teisės akto, kuris reglamentuotų, kad neteisingai atlikti veiksmai būtų pripažinti teisėtais, t. y. neteisingi sklypo matavimai būtų įteisinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 24–29) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Komisija skundžiamame sprendime tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, sprendimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Kaip ir pažymėjo Komisija savo sprendime, iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų matyti, jog jis pageidauja, kad Agentūra skaičiuotų ir mokėtų jam priklausančią paramą, remdamasi 2010 m. teisingai atliktais, o ne 2009 m. atliktais, pasak pareiškėjo, neteisingais žemės sklypo matavimais. Tad, pareiškėjo manymu, jam parama turi būti skaičiuojama pagal naujai atliktus matavimus, o ne pagal 2009 m. sausio 26-27 d. patikros vietoje metu matavimus. Tačiau nesuprantamas pareiškėjo teiginys, kodėl Agentūros 2009 m. patikros metu atlikti matavimai yra neteisingi, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija (toliau - LVAT) 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-l364/2011 pažymėjo, kad, esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui, Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą. Nesuprantami ir pareiškėjo motyvai dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų pažeidimo. Vienintelis pareiškėjo paaiškinimas, kuriuo jis grindė prašymą Ministerijai yra tai, kad jis nepatenkintas Agentūros atliktais 2009 m. matavimais, pagal kuriuos skaičiuojama parama. Pareiškėjas skunde teigia, kad „administracinių teismų sprendimuose nėra nurodyta, kad teisingai atlikti 2010-05-05, 2010-10-27, 2011-06-07 ir 2012-05-08 mišku įveisto sklypo matavimai pripažinti neteisėtais“, tačiau nutyli, kad ir 2009 m. sausio 26-27 d. atliktos patikros metu užfiksuoti žemės sklypo ploto matavimo rezultatai nei Komisijos, nei administracinių teismų sprendimais nėra pripažinti neteisėti ir šiandien yra galiojantys. Skundžiamas Ministerijos atsakymas yra teisingas, pagrįstas konkrečiomis teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Agentūros nuostatais) ir kaip konstatavo Komisija savo sprendime, atitinka teisės aktų reikalavimus. Agentūros sprendimas paramą mokėti pagal mažiausią patikrų vietoje metu rastą želdinamą (faktinį) plotą paremtas konkrečiomis Taisyklių nuostatomis. Tad minėtų viešojo administravimo institucijų sprendimai priimti užtikrinant viešojo administravimo principų laikymąsi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 37-38) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad skunde keliami reikalavimai jau ne kartą buvo nagrinėti pareiškėjui pateikus skundus tiek Agentūrai, tiek Žemės ūkio ministerijai, tiek Komisijai bei administraciniams teismams. Kaip vieną iš pareiškėjo skundo reikalavimus pagrindžiančių argumentų pareiškėjas nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2665-624/2012, kuriuo Agentūra buvo įpareigota perskaičiuoti jam ketvirtaisiais projekto vykdymo metais mokėtiną išmokų sumą, atsižvelgiant į tai, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6,80 ha. Minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl nagrinėjant šią bylą jis jokios prejudicinės galios neturi. Pareiškėjo nuomone, jo reikalavimų teisėtumą pagrindžia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2010 m. gegužės 11 d. pažymoje Nr. 4D-2010/1-141 „Dėl A. J. R. skundo prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos“, kurioje buvo nustatyta Agentūros patikros vietoje atlikimo pažeidimų. Agentūra, gavusi Seimo kontrolieriaus pažymą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nuostatas ir išnagrinėjo pažymoje pateiktas rekomendacijas, o apie nagrinėjimo rezultatus informavo Seimo kontrolierių 2010 m. birželio 14 d. raštu BR6-(2.48)-3587 „Dėl pažymos dėl A. J. R. skundo prieš Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos“. Agentūros nuomone, Komisija tinkamai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą objektyviomis aplinkybėmis sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 str. Komisija savo sprendime įvertino bylai reikšmingą teisinį reguliavimą ir jį tinkamai pritaikė faktinėms bylos aplinkybėms, atsakė į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus ir dėl to naikinti Komisijos sprendimą nėra pagrindo.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vyriausiosios  administracinių ginčų komisijos 2013-01-25 sprendimo Nr. 3R-24(AG-9/02-2013) teisėtumo ir  pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija 2012 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 31N-R-1886-1319 „Dėl paramos išmokėjimo“, atsakė į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 28 d. skundą, kuris Ministerijai pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (b. l. 33-34). Rašte nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., pareiškėjo skundas dėl neteisingo mišku užsodinto sklypo matavimo nebus nagrinėjamas, nes tuo pačiu klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1606-10 yra priėmęs sprendimą. Dėl pareiškėjo prašymo atlikti tyrimą, kodėl Agentūra „piktnaudžiauja ir savo apskaitoje nesilaiko Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų“, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų ir net nepaaiškino, kokiu pagrindu ir kuo remdamasis teigia, jog Agentūra pažeidė minėto įstatymo nuostatas. Nurodė, kad Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 28 p. nustatyta, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas Agentūros direktorius, Agentūros valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Valstybės kontrolė.

Nesutikdamas su pateiktu atsakymu, pareiškėjas apskundė šį Ministerijos 2012 m. gruodžio 21 d. raštą Komisijai, prašė jį panaikinti ir įpareigoti Ministeriją Agentūroje atlikti patikrinimą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, neišmokant paramos po teisingai atliktų sklypo matavimų.

Iš bylos medžiagos ir pareiškėjo skunde nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas pageidauja, kad Agentūra skaičiuotų ir mokėtų jam priklausančią paramą, remdamasi 2010 m. atliktais, o ne 2009 m. atliktais žemės sklypo matavimais. Pareiškėjas skunde teigia, kad nustatytas priimtinas 6,8 ha, o ne 6,13 ha (2009 m.), pagal kurį Agentūra skaičiuoja paramą, plotas. Dėl to, pareiškėjo teigimu, Ministerija privalo Agentūroje atlikti patikrinimą dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. pareiškėjas mano, kad Agentūra, neapskaičiuodama ir neišmokėdama paramos pagal naujai atliktus matavimus, pažeidžia Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.

Ministerija skundžiamame rašte konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl neteisingo mišku užsodinto sklypo matavimo nenagrinėjamas, nes šis klausimas buvo išnagrinėtas LVAT 2011 m. balandžio 26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-l364/2011.

Pareiškėjo skundas dėl neteisingų matavimų buvo nagrinėtas ne kartą, tai konstatavo ir Komisija 2012 m. kovo 2 d. sprendime Nr. 3R-42(AG-32/03-2012), kad pareiškėjas iš esmės vėl ginčija 2009 m. sausio 26–27 d. atliktos patikros metu užfiksuotą žemės sklypo plotą ir iš to kylančias pasekmes. Pareiškėjas su skundais kreipėsi į VAAT bei LVAT,  prašydamas įpareigoti Agentūrą perskaičiuoti jam skirtiną paramą pagal naujai pamatuoto sklypo ribas. LVAT 2011 m. balandžio 26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-l364/2011 nustatė, jog skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjo deklaruotame žemės sklype užfiksuotas 6,13 ha priimtinas plotas ir pagal jį skaičiuojamas paramos/sankcijos dydis, priimtas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. BR6-(3.82)-10068; pareiškėjas pasinaudojo apskundimo teise ir jį 2009 m. rugpjūčio 3 d. apskundė Agentūros direktoriui, tačiau jo skundas Agentūros direktoriaus pavaduotojo 2009 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. BR6-(1.14)-12417 nebuvo patenkintas. Pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka pastarojo Agentūros sprendimo neginčijo nei Komisijai, nei administraciniam teismui. LVAT konstatavo, kad esant galiojančiam Agentūros 2009 m. liepos 17 d. sprendimui, Agentūra negali būti įpareigojama perskaičiuoti mokėtiną pareiškėjui paramos sumą (LVAT 2011 m. balandžio 26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-l364/2011).

Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, Agentūros savininko jai perduotas ir Agentūros įgytas turtas nuosavybės teise priklauso Agentūros savininkui, o Agentūra šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka (25 p.); Agentūrai skirtas valstybės biudžeto lėšas ji naudoja Vyriausybės nustatyta tvarka (27 p.); už Agentūros buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, finansinės atskaitomybės rinkinių sudarymą, pateikimą ir paskelbimą laiku yra atsakingas Agentūros direktorius; Agentūros valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Valstybės kontrolė; Agentūros vidaus auditą atlieka Agentūros Vidaus audito departamentas, veiklos finansinę kontrolę vykdo Ministerija (28 p.). Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad auditą, t. y. patikrinimą, gali atlikti Valstybės kontrolė, o kontrolę atlieka Ministerija. Iš skundžiamo rašto matyti, jog Ministerija atsisakė atlikti pareiškėjo prašomą tyrimą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių konkrečių duomenų ir nepaaiškino, ko remdamasis jis teigia, kad Agentūra pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas.

Kaip minėta, pareiškėjas yra nepatenkintas Agentūros atliktais 2009 m. matavimais, pagal kuriuos skaičiuojama parama. Tiek pareiškėjo skunde Komisijai, tiek Ministerijos atsiliepime į skundą yra nurodytas VAAT 2012 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2665-624/2012, kuriuo VAAT panaikino Komisijos 2012 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 3R-42(AG-32/3-2012) ir Agentūros 2012 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. BR6-(3.329)-1194 bei įpareigojo Agentūrą apskaičiuoti pareiškėjui mokėtiną paramos sumą ketvirtaisiais projekto vykdymo metais skaičiuojant, kad faktinis pareiškėjo įveisto miško plotas yra 6,80 ha. Ministerija  nurodė, jog šis sprendimas Agentūros yra apskųstas LVAT, todėl nėra įsiteisėjęs. Kaip matyti iš minėto teismo sprendimo turinio, ginčas dėl pareiškėjui priklausančios mokėtinos išmokų sumos pagal mišku apsodinto sklypo matavimus yra nagrinėjamas LVAT. Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad būtent teismas ir nuspręs, ar teisingai yra skaičiuojama pareiškėjui priklausanti parama, t. y. ar Agentūra teisingai vykdo jai priskirtas funkcijas.

Teismas daro išvadą, kad Ministerija tinkamai išnagrinėjo 2012-11-28 pareiškėjo skundą ir pateikė jo turinį bei teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų. Skundžiamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Remiantis išdėstytais motyvais atmestinas pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013-01-25 sprendimą Nr. 3R-24(AG-9/02-2013).

Pareiškėjas taip pat prašo teismą įpareigoti nežinybinę instituciją atlikti ginčijamu klausimu patikrinimą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Pareiškėjas buvo įpareigotas patikslinti šį reikalavimą, tačiau patikslintame skunde (b. l. 12-14) nebuvo nurodyta institucija, kuri, pareiškėjo manymu, turi atlikti patikrinimą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, todėl teismas daro išvadą, kad tai yra išvestinis reikalavimas iš pirmo reikalavimo panaikinti Komisijos skundžiamą sprendimą, nes skunde Komisijai pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atlikti patikrinimą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, neišmokant paramos po teisingai atliktų mišku įveisto sklypo matavimų.

Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atlikti ginčijamu klausimu patikrinimą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamą Komisijos sprendimą, todėl teismui nusprendus, kad skundžiamas Komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas, atmestinas ir minėtas reikalavimas dėl įpareigojimo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo  88 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė:

Atmesti pareiškėjo A. J. R. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                        Jūra Marija Strumskienė

                                                                      Bronius Januška

                                                                      Liudmila Zaborovska