Baudžiamoji byla Nr. T-37-332/2018

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 2.5.17.; 2.5.19.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant nuteistojo A. N. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. prašymą sušvelninti Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-17/2002 skirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-17/2002 A. N. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskacija, bausmę atliekant kalėjime. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2001 m. rugpjūčio 14 d. iki 2002 m. gruodžio 13 d., taip pat pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį atlikta bausmė nuo 2001 m. gegužės 16 d. iki 2001 m. gegužės 17 d. (4 t., b. l. 40–45).
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-49/2004 atmetė nuteistojo A. N. apeliacinį skundą. Pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendį – nuteistojo A. N. nusikalstamą veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punkto perkvalifikavo į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Nuteistojo A. N. nusikalstamą veiką, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir skyrė laisvės atėmimą vieneriems metams. Paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos (4 t., b. l. 147–151).
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gruodžio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-729/2004 atmetė nuteistojo A. N. kasacinį skundą (4 t., b. l. 194–196).
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-473-716/2013 tenkino Lukiškių tardymo izoliatoriaus teikimą ir A. N. perkėlė iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui (4 t., b. l. 211). Nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 7 d., kai apeliacinės instancijos teismas atmėtė apeliacinį skundą.
5. Nuteistasis A. N. prašo palengvinti jo teisinę padėtį ir sušvelninti jam Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-17/2002 skirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį).
1. Prašyme nurodoma, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3621 straipsnyje naudojamas terminas „įstatymas“ turi būti aiškinamas plačiau nei tik Seimo išleistas ir Prezidento patvirtintas teisės aktas. Šis terminas turėtų apimti ir Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartis, nes ratifikuotos tarptautinės sutartys yra mūsų teisinės sistemos dalis, įgyja įstatymo galią. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), kurios nuostatas aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarimo 20 paragrafe išaiškino, kad teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13) išaiškino, kad iki gyvos galvos nuteisti asmenys turi turėti viltį, kad jiems paskirta bausmė bus sušvelninta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabų 22–27 pastraipose nurodoma, kad po EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą galima teigti apie teisinę spragą, kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo minėto EŽTT sprendimo priėmimo praėjo jau metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad šis atitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija) ir EŽTT praktiką, todėl, nuteistojo nuomone, teismas turėtų užpildyti šią teisės spragą ir palengvinant jo teisinę padėtį BPK 3621 straipsnio pagrindais ir tvarka, kadangi minėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą laikytinas švelninančiu bausmę teisiniu reguliavimu.
6. Teismo posėdyje nuteistojo A. N. gynėja prašė jos ginamojo prašymą tenkinti.

Nuteistojo A. N. prašymas atmetamas.

7. Kaip teisingai nurodoma nuteistojo prašyme, BPK 3621 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 3621 straipsnio 4 dalis), o nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 3621 straipsnio 5 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. N. prašo remiantis EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialia pozicija, suformuota 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, palengvinti jo teisinę padėtį ir sušvelninant jam Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį. Teigiama, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pateikė nuteistojo padėtį švelninančius išaiškinimus, kuriais prašymą nagrinėjantis teismas turėtų tiesiogiai vadovautis.
9. Sutiktina, kad Konvencija yra tiesiogiai galiojantis teisės aktas, kad kolizijos atveju tarptautinės sutartys turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus Konstituciją (Lietuvos Respublikos tautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-198-1076/2018, 10 punktas).
10. Pažymėtina, jog pagal esamą įstatymo leidėjo valią, įtvirtintą baudžiamajame įstatyme, asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos, yra tik dvi galimybės palengvinti jo teisinę padėtį: Seimui priėmus amnestijos aktą (BK 78 straipsnis) arba Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 79 straipsnis). Nors tokios galimybės EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pripažintos neveiksmingomis, tačiau tai savaime nesuponuoja pareigos teismui sušvelninti nuteistajam paskirtos bausmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-495/2018, 12 punktas). Pastebėtina ir tai, kad EŽTT sprendime Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nebuvo konstatuota, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė išvis negali būti paskirta. Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad Lietuvos Respublika nėra numačiusi aiškaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada tokia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-206-307/2018, 11 punktas).
11. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-212-483/2018, 5.2 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-209-307/2018, 4.2 punktas).
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši spraga turėtų būti šalinama tik EŽTT sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatymais ar kitais teisės aktais būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgalinimų ir kompetencijos savarankiškai nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme tvarką. Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, taip prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Teismai gali atsižvelgti į EŽTT išaiškinimus skirdami bausmę, tačiau nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtosios bausmės keisti kitaip, nei numatyta galiojančiuose įstatymuose, teismai negali. Nesant aiškios, realiai taikomos tvarkos kaip kitos rūšies bausme turi būti pakeičiama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, teismui pakeitus nuteistajam A. N. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, toks bausmės pakeitimas neatitiktų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme instituto, kurio trūkumą nacionalinėje teisėje EŽTT įvardijo kaip Konvencijos pažeidimą, esmės, būtų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Tik tada, kai nacionalinėje teisėje (įstatymuose) bus įtvirtinti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo kriterijai, bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo ir jos pakeitimo kitos rūšies bausme.
13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti nuteistojo A. N. prašymą palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1 Nr. 1-80-17/2002 skirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, nėra teisinio pagrindo, todėl prašymas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621, 364 straipsniais,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. N. prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.