Administracinė byla Nr. I-4372-208/2014
Proceso Nr. 3-61-3-07248-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjai D. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
D. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėja nurodė, kad nuo 2012-05-11 ji yra laikoma Lukiškių TI-K. Kamerose ji laikoma kartu su 4–7 asmenimis, pažeidžiant leistino ploto normą. Kamerose nėra karšto vandens, tualetas neatitinka higienos normų, nėra inventoriaus skalbti ir džiovinti rūbus, pasidėti daiktus, sienos padengtos pelėsiais, grindų danga suplyšusi, dušu leidžiama naudotis tik vieną kartą per savaitę 15 min., kameroje jaučiama drėgmė ir šaltis, kameros nevėdinamos.
Lukiškių TI-K su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6-14).
Lukiškių TI-K nurodė, kokiose kamerose, kokio dydžio ir kiek asmenų buvo laikoma nuo pareiškėjos atvykimo 2012-05-11 iki 2013-11-22, išskirti jos laikini išvykimo iš Lukiškių TI-K terminai. Pažymėjo, kad nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, nebuvo pažeistas. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba". Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pabrėžė, kad sanitarinio mazgo įrengimas, išvedimo į dušą, skalbimo tvarka atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjai, kurią ji patyrė Lukiškių TI-K.
Nustatyta, kad pareiškėja į Lukiškių TI-K atvyko 2012-05-11, skundą teikia iki 2013-11-23, jos išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpiai detalizuoti atsiliepime (b. l. 6-14).
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Iki 2010-04-11 galiojo Lietuvos higienos norma (HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“), pagal kurią tardymo izoliatoriaus kamerose turėjo būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. m ploto vienam kalinamajam. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, numatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 107 p. nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktais duomenimis – detalizuotais kamerų, kuriose pareiškėja buvo laikoma, dydžiais bei asmenų, su kuriais buvo laikoma, skaičiais (b. l. 6-14), matyti, nagrinėjamu laikotarpiu (tai yra laikotarpiu nuo 2012-05-11 iki 2013-11-23), kai pareiškia buvo laikoma Lukiškių TI-K, vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra nepagrįstos.
Dėl pareiškėjo teiginio apie antisanitarines sąlygas, remiantis bylos duomenimis, pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (anksčiau vadinosi UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (b. l. 28)), kuri nuolat atlieka buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 19-22), kuri 2010-11-30 buvo pratęsta (b. l. 23), 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 24-27), kuri buvo pratęsta iki 2014-01-03 (b. l. 29).
Tai, kad kamerose nėra tiekiamas karštas vanduo atitinka aukščiau nurodytos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p., kamerų vėdinimas per langus įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 p. Be to, atsakovė pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pabrėžtina, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 p. įtvirtinat pareiga laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne nei 1,5 m. aukščio sienele, kas atitinka aukščiau nurodytos higienos normos reikalavimus. Išvedimas į dušą kartą per savaitę atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 p. bei Taisyklių 107 p. reikalavimus. Atsakovas patvirtino, kad vadovaujantis Taisyklių 107 p., Lukiškių TI-K vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Papildomai nurodė, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymą Nr. 1-103, suimtieji (nuteistieji) už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, gali naudotis viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga. Neturintiems pinigų, sudaryta galimybė išskalbti vieną komplektą sezoninių drabužių, tačiau ne dažniau kaip vieną kartą per 2 mėnesius, o striukes ir paltus – vieną kartą per sezoną.
Įvertinus tai, kad pareiškėja išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, nes nenustatyta, jog kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjos atžvilgiu buvo netinkamos, į tai, kad pareiškėja, darydama nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes ir nenustačius jokių Lukiškių TI-K pažeidimų, neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl neturtinės žalos priteisimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Donatas Vansevičius