Civilinė byla Nr. 3K-7-14/2011 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
32.5.1;
33; 128.1; 128.17
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus
Baranausko, Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko,
Sigitos Rudėnaitės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco
Versecko (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Medicinos bankas“ kasacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Medicinos bankas“ pareiškimą dėl priverstinio skolos
išieškojimo iš skolininkų uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos biodizelino
centras“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Pren investicijos“, D. P., J. P., M. V.,
K. V., A. T.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje
sprendžiamas hipotekos objektą reglamentuojančių materialiosios teisės normų
aiškinimo ir taikymo klausimas (pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio
ryšio hipotekos santykiuose klausimas). 2007 m. sausio 22 d. kredito sutartimi kreditorius
suteikė skolininkui UAB ,,Baltijos biodizelino centras“ 2 900 000 eurų kreditą.
Kredito sutarčiai užtikrinti 2007 m. vasario 7 d. Ukmergės rajono apylinkės
teismo Hipotekos skyriuje buvo įregistruotas hipotekos lakštas (identifikavimo
kodas 15/1/2007/0000098), kuriuo užtikrintas kredito grąžinimas ir įkeisti skolininkui
UAB ,,Baltijos biodizelino centras“ nuosavybės teise priklausantys daiktai:
administracinis-gamybinis pastatas (unikalus Nr. 4400-1031-0653) su
priklausiniu-kiemo statiniais (unikalus Nr. 8999-4002-4038) ir žemės sklypu
(unikalus Nr. 4400-0926-6779), esantys Širvintų r., Smailių k.; taip pat žemės
sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),
nuosavybės teise priklausantys D. P.; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis D.
P. ir J. P.; žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys
neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys K. V. ir M. V., bei visi esami ir
būsimi minėtų žemės sklypų ir statinio priklausiniai (toliau – įkeistas
turtas). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti UAB ,,Baltijos
biodezelino centras“ hipotekos lakštu Nr. 01120070002936, 2007 m. vasario 8 d.
įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, įkeitė
žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius K. V. ir A. T. Prievolės
įvykdymo terminas nustatytas 2009 m. kovo 3 d. Skolininkui nevykdant kredito
sutarties, kreditorius kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismo Hipotekos
skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Ukmergės rajono
apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2008 m. spalio 2 d. nutartimi
prašymas buvo tenkintas ir areštuotas įkeistas turtas; to paties teismo 2009 m.
kovo 25 d. nutartimi tenkintas kreditoriaus prašymas parduoti turtą iš varžytynių
ir nustatyta įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių eilė. Nukreipus išieškojimą
į skolininkui UAB ,,Baltijos biodizelino centras“ priklausantį žemės sklypą
(unikalus Nr. 4400-0926-6779) Širvintų r., Smailių k., paaiškėjo, kad šiame sklype
2008 metais pastatyti nauji statiniai: išspaudų sandėlis (unikalus Nr.
4400-1505-4636) ir esterifikacijos pastatas (unikalus Nr. 4400-105-4669),
priklausantys skolininkui UAB ,,Baltijos biodizelino centras“; energetinė
jėgainė (unikalus Nr. 4400-1572-3229) ir 21 m ilgio dujotiekio linija (unikalus
Nr. 4400-1500-0387), pirkimo-pardavimo sutarties ir perdavimo-priėmimo akto
pagrindu priklausantys UAB ,,Pren investicijos“. Nauji pastatai Nekilnojamojo
turto registre įregistruoti 2008 metais ir hipotekos lakšte nenurodyti.
Kreditorius
kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašė
skolą išieškoti, nukreipiant išieškojimą į naujai pastatytus skolininko UAB
,,Baltijos biodizelino centras“ ir UAB ,,Pren investicija“ nuosavybės teise
valdomus nekilnojamuosius daiktus: išspaudų sandėlį, esterifikacijos pastatą, energetinę
jėgainę, 21 m ilgio dujotiekio liniją, esančius žemės sklype Širvintų r.,
Smailių k.; išreikalauti iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Ukmergės ir
Širvintų skyriaus nekilnojamojo turto registro ir kadastro archyvinėje byloje
Nr. 44/629072 esančius rašytinius įrodymus: 2006 m. rugsėjo 14 d. skolininko ir
AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ sutartį dėl servituto nustatymo ir prie sutarties
pridedamo UAB ,,Elmoda“ sudaryto žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0926-6779,
kadastrinis Nr. 8970/0001:88), esančio Širvintų r., Smailių k., inžinerinių
tinklų plano nuorašą; 2008 m. rugpjūčio 14 d. UAB ,,Baltijos elektrinių investicijos“
ir UAB ,,Pren investicijos“ energetinės jėgainės pirkimo-pardavimo sutarties su
priėmimo-perdavimo aktu nuorašą; Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m.
gegužės 26 d. pažymos apie nebaigtą statyti statinį nuorašą; Statybos
inspekcijos 2008 m. kovo 31 d. pažymos nuorašą.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi
kreditoriaus pareiškimas atmestas. Teismas atmetė kreditoriaus reikalavimą nurodytų
hipotekos lakštų pagrindu išreikalauti papildomus dokumentus nurodydamas, kad jų
reikalaujama nepagrįstai. Teismas nutartyje nurodė, kad šalys hipotekos
lakštuose susitarė, kad įkeitimas apima esamus ir būsimus daiktų priklausinius;
prašomi areštuoti nekilnojamojo turto objektai įregistruoti po hipotekos lakštų
įregistravimo. Kadangi, teismo nuomone, hipotekos objektais laikytini tik
civilinėje apyvartoje esantys ir viešajame registre registruoti daiktai, būsimi
įkeičiamo daikto priklausiniai įkeitimo metu civilinėje apyvartoje nedalyvauja
ir jų įkeitimas kartu su pagrindiniu daiktu neįmanomas, tai teismas sprendė,
kad atsiradę nauji įkeisto daikto priklausiniai turi būti įforminami nauju hipotekos
lakštu, pateikiant Hipotekos skyriui visus būtinus Hipotekos registro
nuostatuose nurodytus lakšto priedus. Teismas padarė išvadą, kad nė vienas
kreditoriaus pareiškime nurodytas objektas – žemės sklypo priklausinys –
hipoteka nebuvo įkeistas, todėl negalima keisti Hipotekos registre duomenų apie
jį, nors tokia teisė Hipotekos registrų nuostatų nustatyta tvarka yra galima. Nenustatęs,
kad kreditorius, siekdamas užtikrinti paskolos pagal 2007 m. sausio 22 d. kredito
sutartį grąžinimą, kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl naujų statinių įkeitimo, teismas
konstatavo, jog hipotekos duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti
įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nesivadovavo kreditoriaus nurodyta Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3
d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. K., A. F., T. G. v. R. D.,
bylos Nr. 3K-3-294/2009, nes skyrėsi nagrinėjamos ir nurodytos bylos
aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. liepos 21 d. yra paduotas pareiškimas
iškelti UAB ,,Baltijos biodizelino centras“ bankroto bylą, todėl byla Hipotekos
skyriuje nenagrinėtina.
Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 9 d. nutartimi
atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės
teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį. Kolegija nutartyje
nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Hipotekos
registro nuostatų 55.9 punktu, kad jei užtikrintos prievolės įvykdymui vėliau
papildomai įkeičiamas kitas nekilnojamasis turtas, papildomo daikto įkeitimas
turi būti įforminamas atskiruoju hipotekos lakštu. Įvertinusi bylos duomenis,
kolegija nurodė, kad kreditorius, sužinojęs, jog skolininkas žemės sklype, į
kurį nukreiptas išieškojimas, pastatė du naujus nekilnojamojo turto objektus
(žemės sklypo priklausinius), nesikreipė dėl papildomo daikto įkeitimo hipoteka
ir atskiro hipotekos lakšto įforminimo. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pradėti priverstinį
skolos išieškojimą iš skolininko naujai sukurtų žemės sklype daiktų kaip žemės priklausinių,
kurie neįkeisti. Dėl prašymo nukreipti išieškojimą į žemės sklype esančius UAB
,,Pren investicijos“ nuosavybės teise priklausančius daiktus (energetinę
jėgainę ir 21 m ilgio dujotiekio liniją), kolegija nurodė, kad pagal Nekilnojamojo
turto registro duomenis nėra teisinio pagrindo pripažinti šiuos daiktus priklausiniais.
Kolegija pažymėjo, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai, registruoti ne
skolininko, o UAB ,,Pren investicijos“ nuosavybės teise, todėl, nenuginčijus
pastatų statybos skolininko žemėje teisėtumo ir neatlikus turto registracijos
pagal hipotekos taisykles, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra teisinė galimybė
nukreipti išieškojimą į nurodytą turtą. Be to, kolegija pažymėjo, kad CPK normų
dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių pagrindu hipotekos teisinius
santykius nagrinėjantis teismas neturi teisės ir pareigos kartu tirti,
nagrinėti ir vertinti faktinių aplinkybių dėl funkcinės nekilnojamojo daikto
paskirties, faktinio ryšio su kitais daiktais ir spręsti šalių ginčo dėl teisinės
nekilnojamojo daikto padėties bei Nekilnojamojo turto registro duomenų
teisingumo ir išsamumo. Toks ginčas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.
Kolegija
pripažino nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos
teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčas nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme. Remdamasi
teismų sistemos ,,Liteko“ duomenimis, kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos
teisme buvo sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Baltijos biodizelino
centras“ klausimas, tačiau šio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartimi bankroto
bylą atsisakyta iškelti.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutartį, Vilniaus miesto 1-ojo
apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti
naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą skolą išieškoti, nukreipiant
išieškojimą į naujai pastatytus pastatus. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Dėl įkeitimo
objekto ir jo apimties. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas
netinkamai aiškino ir taikė CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuostatą, kad,
įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei
hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Kasatorius teigia, kad šioje teisės
normoje nustatyta prezumpcija, kad, įkeitus pagrindinį nekilnojamąjį daiktą,
kartu įkeičiami esami ir būsimi priklausiniai, išskyrus atvejus, jei šalys
susitaria kitaip. Nagrinėjamoje byloje kasatorius suteikė skolininkui paskolą
biodizelino gamyklos kompleksui statyti; skolininkas, siekdamas užtikrinti
kasatoriui paskolos grąžinimą, įsipareigojo įkeisti bankui žemės sklypą ir
statinius, kurie bus pastatyti ant šio sklypo. Kasatorius pažymi, kad hipotekos
lakšto 8 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga, jog daikto įkeitimas apima ir daikto
esamus bei būsimus priklausinius. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad
paskolos išdavimo ir hipotekos lakšto sudarymo metu statinių ant žemės sklypo dar
nebuvo, o bendra šiame lakšte nurodytų daiktų vertė buvo tik 2 566 000 Lt, nors
banko išduota paskola – 2 900 000 eurų (t. y. 10 013 120 Lt). Kasatorius
nurodo, kad paskolai užtikrinti sutiko hipotekos lakštu įkeisti žemės sklypą tam,
jog, ant jo pastačius biodizelino gamyklą, jo dalimi esantys statiniai būtų
įkeisti bankui. Kasatorius savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
R. K., A. F., T. G. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009, esančiu
išaiškinimu, kad ,,aiškindamas hipotekos sutarties sąlygą dėl hipotekos
objekto, teismas taip pat turi įvertinti aksesorinį įkeitimo prievolės pobūdį –
jos ryšį su pagrindine prievole (...); viena reikšmingų aplinkybių, aiškinant
hipotekos sutarties sąlygą dėl įkeitimo objekto, yra pagrindinės prievolės –
įkaito davėjo skolinio įsipareigojimo – apimtis; preziumuotina, kad hipotekos
sutarties šalys, tardamosi dėl hipotekos objekto, orientuojasi į užtikrinamos
prievolės dydį ir parenka tokį turtą, kurio vertės optimaliai pakaktų skolai
padengti“.
2. Dėl
šalių teisės susitarti dėl nekilnojamojo daikto ir būsimų jo priklausinių
įkeitimo. Kasatorius teigia, kad teismas, pripažindamas faktą, jog
hipotekos lakšte šalys susitarė įkeisti daikto esamus ir būsimus priklausinius,
neteisingai aiškina šalių susitarimo padarinius ir taiko CK 1.171 straipsnio 1
ir 12 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartinės
hipotekos atveju šalys, vadovaudamosi sutarties laisvės principu, gali laisvai
spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausinių įkeitimo ir susitarti, kad
įkeičiant žemės sklypą jame esantys ir būsimi statiniai neįkeičiami, arba
įkeičiami tik esantys, arba įkeičiami ir būsimi statiniai, arba įkeičiami tik
atskiri priklausiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K., A. F., T. G.
v. R. D., bylos Nr. 3K-3-294/2009). Taigi šalys, įkeisdamos pagrindinį
daiktą – žemės sklypą – susitarė įkeisti ir daikto esamus bei būsimus
priklausinius. Kasatorius pažymi, kad šalys nesitarė ateityje kiekvieną būsimą
priklausinį forminti atskirai, tai padaryta vienu hipotekos lakštu. Jeigu šalys
būtų nusprendusios kiekvieną naują priklausinį įforminti nauju hipotekos
lakštu, tokiu atveju galėtų būti taikomas Hipotekos registro nuostatų 55.9
punktas. Kadangi šalys tokio susitarimo nesudarė, tai nepagrįstas yra
apeliacinės instancijos teismo nurodymas vadovautis šia nuostata. Kasatorius
daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nukreipti
išieškojimą į visą hipotekos lakštu įkeistą turtą.
3. Dėl teisinės
priklausinių padėties. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai nurodo, jog būsimi nekilnojamieji daiktai (priklausiniai)
sudarant hipotekos sandorį dar neegzistavo ir nebuvo registruoti Nekilnojamojo
turto registre, todėl negalėjo būti įkeičiami. Kasatorius teigia, kad kasacinės
instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įkeičiamas
pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto
savininko valia prijungti prie pagrindinio daikto priklausiniai; net ir be
pastato kaip daikto statuso identifikavimo Nekilnojamojo turto registre
pastatai pagal įstatymą hipotekos santykiuose pripažįstami žemės – pagrindinio
daikto – priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea
Bank Finland Plc v. AB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010). Net
ir tuo atveju, kai priklausiniai nebuvo įregistruoti, teisinę antraeilių daiktų
padėtį lemia pagrindinio daikto likimas. Tokia išvada patvirtinama kitose
kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje G. I., UAB ,,City gate“ v. UAB ,,Vilgra“, UAB ,,Kailių išdirbimo
technologijų sistemos“, bylos Nr. 3K-3-433/2009; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB ,,Ijo“, bylos Nr. 3K-3-453/2006;
2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto
savivaldybė v. L. S., J. S., kt., bylos Nr. 3K-3-595/2005; 2003 m.
lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., V. M. v. A. D., V.
D., K. S., bylos Nr. 3K-3-1051/2003; kt.) esantys išaiškinimai.
Vadovaudamasis išaiškinimais šiose nutartyse, kasatorius daro išvadą, kad jeigu
sutartyje šalių nenurodyta kitaip, antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka
pagrindinio daikto likimas, net jei priklausinys neįregistruotas. Kadangi
kasatorius ir skolininkas nesusitarė dėl kitokios priklausinių įkeitimo
tvarkos, hipoteka turi būti taikoma ir naujai pastatytiems statiniams, jie turi
būti laikomi įkeistais ir iš jų pradedamas priverstinis išieškojimas
kasatoriaus naudai.
Atsiliepime į
kasacinį skundą suinteresuotas asmuo UAB ,,Baltijos biodyzelino centras“ prašo
pareiškėjo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti
nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Dėl teisinės priklausinių
padėties. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad hipotekos atveju šalys
vadovaujasi sutarties laisvės principu ir susitaria dėl įkeičiamų objektų.
Šalių sudarytuose hipotekos lakštuose šalys buvo susitarusios, kad daiktų
įkeitimas apima ir esamus, ir būsimus daikto priklausinius. Tačiau kasatorius
siekia suvaržyti nekilnojamuosius daiktus, nepateikdamas įrodymų, kad nurodomi
daiktai yra įkeistų daiktų priklausiniai. Nagrinėjamu atveju nė vienas
kasatoriaus nurodomas daiktas nebuvo papildomai įkeistas.
Suinteresuotas
asmuo nurodo, kad kasatorius, formindamas ir teikdamas suinteresuotam asmeniui
kreditą, nesilaikė kredito sutarties sąlygų, persiuntė kredito sumą
nenustatytam pinigų gavėjui ir dėl tokio veiksmo yra atliekamas ikiteisminis
tyrimas. Suinteresuoto asmens teigimu, kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas ir
nenustatyta, kad jis apskirtai yra skolingas kasatoriui, CPK 163 straipsnio 3
dalies punkto pagrindu ši byla sustabdytina.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame
skunde keliamas pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio hipotekos
teisiniuose santykiuose klausimas. Pasisakydama dėl esminio byloje hipotekos
objekto klausimo, išplėstinė teisėjų kolegija pasisako ir šioje byloje aktualiu
hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinio reglamentavimo ir jo ribų
klausimu.
Dėl hipotekos
teisinių santykių teisminio nagrinėjimo ribų ir ypatumų
Pagrindinė
hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių
santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose
nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo
iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Teismų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl
sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų daiktinių teisių,
juridinių faktų bei daiktų registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose,
dėl įkeisto turto arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų
paskirstymo išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus
įgaliojimus. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad XXXVI skyriuje nurodytos bylos
nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo
nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Hipotekos teisėjas atlieka
tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia
hipotekos sutarties šalių ginčų, t. y. nagrinėdamas bylas dėl hipotekos ir
įkeitimo teisinių santykių, hipotekos teisėjas patikrina, ar egzistuoja visos
CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo,
baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos. Kasacinio teismo praktikoje,
aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus,
konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su
pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie
klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea bank Finland Plc
v. BUAB ,,Neto“, N. P., kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. sausio 11 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje SEB bankas v. UAB ,,Inrent“, UAB
,,Kavaska“, bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008;
kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas
atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir
nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais
atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar jam priklauso atlikti atitinkamą
procedūrą, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju
atliekamas prašomas veiksmas, priešingu – jei pateikti dokumentai neatitinka
įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G.
A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).
Hipotekos
teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių
ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti
pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka
apsaugotą skolinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje
nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis
reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms
iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti,
tačiau ne ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).
Taigi civilinio proceso normose nustatytas hipotekos teisinių santykių
nagrinėjimo teisinis reguliavimas – tokių bylų nagrinėjimas supaprastinta
proceso tvarka užtikrina operatyvų priverstinio skolos išieškojimo nukreipimą į
įkeistą turtą, tačiau apriboja ir suvaržo hipotekos teisėjo teisę ir galimybę
tirti ir spręsti kilusius hipotekos sutarties šalių ginčus. Hipotekos teisėjas
pagal hipotekos lakštą ir viešųjų registrų duomenis sprendžia, kiek ir kokio turto
hipotekos lakštu buvo įkeista, ir nukreipia į jį išieškojimą.
CPK 558 straipsnyje
reglamentuojamas pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir
tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės
normą hipotekos teisėjas, gavęs atitinkamą hipotekos kreditoriaus pareiškimą,
priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų
registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus
skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduodamas
iš varžytynių arba perduodamas administruoti kreditoriui. Tokios procedūros
paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos
išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą
nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina
prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar
atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos
kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos
sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje AB SEB bankas v. UAB ,,Inrent“, bylos Nr.
3K-3-50/2010).
Dėl
sutartinės hipotekos objekto, kai hipotekos kreditorius prašo išieškoti skolą
iš vėliau nei įregistruota hipoteka sukurtų daiktų, nustatymo
Hipoteka – tai
daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo
skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai
įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis).
Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka)
arba iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175
straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Sutartinei hipotekai galioja bendrieji
sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę
laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio
teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK
6.156 straipsnis).
Iš šios bylos
medžiagos matyti, kad 2 900 000 eurų kredito sutarčiai užtikrinti hipotekos
lakštu buvo įkeisti skolininkui nuosavybės teise priklausantys daiktai – žemės sklypas
ir jame esantis administracinis gamybinis pastatas su kiemo įrenginiais.
Kreditas skolininkui suteiktas gamyklos, esančios skolininkui nuosavybės teise
priklausančiame žemės sklype Širvintų r., Smailių k., statybai finansuoti. Nutraukus
kredito sutartį prieš terminą ir pradėjus skolos išieškojimą iš skolininkui
priklausančio turto, paaiškėjo, kad po kredito suteikimo hipoteka įkeistame žemės
sklype pastatyti keturi nauji statiniai (skolininkui nuosavybės teise
priklausantys išspaudų sandėlis ir esterifikacijos pastatas ir UAB ,,Pren
investicijos“ nuosavybės teise priklausantys energetinė jėgainė ir 21 m ilgio
dujotiekio linija). Pareiškėjas – hipotekos kreditorius – pateikė teismo Hipotekos
skyriui prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko skolą, nukreipiant
išieškojimą tiek į hipoteka įkeistus skolininkui nuosavybės teise
priklausančius žemės sklypą ir administracinį-gamybinį pastatą, tiek į žemės
sklype vėliau pastatytus statinius (išspaudų sandėlį, esterifikacijos pastatą,
energetinę jėgainę, 21 m ilgio dujotiekio liniją). Kasatoriaus teigimu, nors
pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis naujai pastatyti statiniai, į kuriuos
kasatorius prašo nukreipti skolos išieškojimą, nėra atskirai įkeiti hipotekos
lakštu, tačiau jie pagal CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalis laikytini įkeisto
daikto priklausiniais, kuriems taip pat taikomas įkeitimas. Taigi, nagrinėjamoje
byloje sprendžiama, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta
hipotekos sutartimi ir į kokius žemės sklype esančius statinius gali būti
nukreipiamas skolos išieškojimas, todėl šiuo atveju aktualūs hipotekos
sutarties turinio ir hipotekos objekto nustatymo klausimai.
Aktualiame
nagrinėjamai bylai CK 4.171 straipsnyje išdėstytos hipotekos objekto nustatymo
taisyklės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipotekos objektu gali būti
atskiri viešajame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti
nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti varžytynėse. Tai reiškia,
kad Nekilnojamojo turto registro duomenys, sudarant hipotekos lakštą ir
nukreipiant skolos išieškojimą į įkeistą turtą, yra svarbūs, nes hipotekos
sutartimi gali būti įkeičiami tik tokie žemės sklypai, statiniai, butai ir
patalpos, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka
suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, jiems suteiktas unikalus numeris
ir jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri turto vienetai
(Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnis).
Teisėjų kolegija
pažymi, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai
registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatyme nustatytais
atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į
pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Kai įstatyme nenustatyta
kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti
nekilnojamajam daiktui – suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta
tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti
savarankišku (pagrindiniu) daiktu ar šį daiktą įregistruoti kito – pagrindinio
daikto (žemės sklypo, statinio) – priklausiniu, jeigu tai leidžia daikto
prigimtis. Taigi, sprendžiant dėl daikto likimo, teisiškai reikšmingas ir
sukuriantis teisinius padarinius yra daikto savininko apsisprendimas, kokį
teisinį statusą suteikti nekilnojamajam daiktui.
CK 4.171
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma,
jog įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl
gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Ši įstatymo
nuostata yra pagrindinio daikto ir jo priklausinio teisinio ryšio taisyklių (CK
4.12–4.14, 4.19 straipsniai) išraiška hipotekos santykiuose. Pagal bendrąją
pagrindinių ir antraeilių daiktų teisinio ryšio taisyklę priklausinį ištinka
pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip (CK
4.14 straipsnio 1 dalis). Tokios nuostatos dėl CK 4.171 straipsnyje įtvirtintų
hipotekos objekto nustatymo taisyklių aiškinimo laikomasi Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės
31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB ,,Neto“ v. Ž. M., T. M.,
bylos Nr. 3K-3-239/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje AB SEB bankas v. UAB ,,Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010;
2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank
Finland Plc v. BUAB ,,Neto“, N. P., kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; kt. Kasacinis
teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.171 straipsnio 2 dalis gali būti
taikoma, kai hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK
4.12 straipsnis), turintis ir galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas
atitinka CK 4.19 straipsnio 1 dalies dispozicijoje pateiktus požymius –
savarankiškumą, paskirtį tarnauti pagrindiniam daiktui, nuolatinę sąsają su
pagrindiniu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea
Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“, kt., bylos Nr. 3K-3-160/2010). Atvejai,
kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuojami CK 4.171
straipsnio 12 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata dėl teisinės žemės sklype esančių
statinių padėties nustatymo.
CK 4.40
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise
priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti
nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Šiame įstatyme
nenustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu
atveju yra šios žemė sklypo priklausinys. Nekilnojamojo turto kadastro ir
Nekilnojamojo turto registro įstatymuose taip pat nustatyta, kad nekilnojamojo
turto objektai, esantys ant žemės sklypo, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip,
gali būti registruojami kaip atskiri turto objektai, vieno arba kelių jų
priklausiniai arba sklypo priklausiniai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo
9 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9, 10 straipsniai). Daikto
savininkas sprendžia ir teikia prašymą nekilnojamojo turto įstaigai registruoti
daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą ar kaip žemės, kito pagrindinio
daikto priklausiniu. Toks žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto
santykio reguliavimas lėmė atskirą statinių kaip žemės priklausinių įkeitimo
reglamentavimą CK 4.171 straipsnio 12 dalyje.
Išplėstinė
teisėjų kolegija, aiškindama CK 4.171 straipsnio 2 ir 12 dalių santykį, pažymi,
kad jų lingvistinė konstrukcija (2 dalis ,,laikoma, kad yra įkeičiami“ ir 12
dalyje ,,kaip priklausiniai įkeičiami“) ir pirmiau aptartas žemės sklypo ir ant
jo esančio nekilnojamojo turto santykio teisinis reglamentavimas reiškia, jog
pagal 2 dalį pagrindinio daikto priklausiniai visais atvejais laikomi įkeistais,
nors jie hipotekos lakšte nenurodyti, o pagal 12 dalį – statiniai, esantys ant
įkeičiamo sklypo, turi būti įkeisti hipotekos lakštu kaip jo priklausiniai,
jeigu šalys nesutaria kitaip. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja,
kad sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant
įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip
žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo
daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo
turto registre. Tik toks šių santykių teisinis reglamentavimas užtikrina hipotekos
santykių apibrėžtumą, tinkamą kreditoriaus teisių apsaugą bei sudaro galimybę hipotekos
teisėjui supaprastinto proceso tvarka operatyviai spręsti dėl skolos
išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Konkretus ir tikslus sutartinės
hipotekos santykių išviešinimas hipotekos registruose taip pat užtikrina
trečiųjų asmenų interesų prieš skolininką (įkeisto turto savininką) apsaugą.
Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad, įkeitus
žemės sklypą, preziumuojama, jog yra įkeičiamas visas ant jo esantis
nekilnojamasis turtas, jeigu šalys nenurodė kitaip.
Byloje
nustatyta, kad skolininkas UAB ,,Baltijos biodizelino centras“ hipotekos lakštu
kredito grąžinimą užtikrino žemės sklypu ir žemės sklype esančiu
administraciniu–gamybiniu pastatu su priklausiniu – kiemo statiniais. Hipotekos
lakšte šalys nustatė sąlygą, kad daikto įkeitimas apima ir daikto esamus bei
būsimus priklausinius. Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Hipotekos
registre įregistruoti įkeisti atskiri nekilnojamojo turto daiktai ir
priklausiniai (kiemo statiniai), taip pat buvo nurodyti bendrieji skolininko
įsipareigojimai, bet nebuvo įregistruota sąlygos dėl įkeistų daiktų esamų ir
būsimų priklausinių, suderintos šalių valios suteikti jai atitinkamą teisinę
reikšmę ir ši valia neišviešinta.
Tačiau,
išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į pirmiau aptartas CK
4.171 straipsnio 2 ir 12 dalių nuostatas ir jų taikymo praktiką, vien tokios
sąlygos Hipotekos registre nenurodymas nepaneigia ir nepašalina hipotekos
kreditoriaus teisės pasirinkta ne ginčo teisena reikalauti nukreipti skolos
išieškojimą į įkeistus pagrindinių daiktų priklausinius, kurie aiškiai
teisiškai nustatyti (įregistruoti kaip priklausiniai) Nekilnojamojo turto
registre.
Minėta, kad
skolininkas hipotekos kreditoriui abu daiktus – žemės sklypą ir jame esantį
administracinį-gamybinį pastatą – įkeitė kaip atskirus nekilnojamojo daikto
objektus. Skolininkas nurodė, kad šių daiktų įkeitimas apima ir esamus bei
būsimus jų priklausinius, tačiau šie neįvardyti. Byloje nustatyta, kad po
hipotekos lakšto sudarymo įkeistame žemės sklype skolininkas pastatė keturis
(nevienodai baigtus) statinius: išspaudų sandėlį, esterifikacijos pastatą,
kurie nuosavybės teise priklauso skolininkui, ir jėgainę bei dujų vamzdyną,
kuriuos skolininkas pardavė ir šiuo metu jie nuosavybės teise priklauso UAB ,,Pren
investicijos“. Tarp hipotekos kreditoriaus, teigiančio, kad visų šių statinių
statybai buvo skirtas kreditas ir jie yra įkeistų daiktų priklausiniai, ir
skolininko kilo ginčas dėl šių daiktų įkeitimo ir skolos išieškojimo nukreipimo
į juos. Pirmiau minėta, kad hipotekos teisėjas ginčų dėl teisės nenagrinėja, t.
y. šios bylos teisena šalių ginčas dėl naujų statinių finansavimo, jų, kaip
priklausinių, ryšio su administraciniu gamybiniu pastatu ir kt. nenagrinėtinas
ir nespręstinas. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad du statiniai –
išspaudų sandėlis ir esterifikacijos pastatas – savininko (skolininko) valia Nekilnojamojo
turto registre įregistruoti kaip įkeisto žemės sklypo priklausiniai. Aktualiame
nagrinėjamai bylai Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje
nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, jų teisinė padėtis, nuosavybės ir kitos
daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai ir kt. yra
registruojami Nekilnojamojo turto registre; šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje
– už registro duomenų teisingumą ir apsaugą atsako Nekilnojamojo turto registro
tvarkytojas. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas,
prieš atlikdamas įrašą, reikalauja šio įstatymo ir Nekilnojamojo turto registro
nuostatuose nustatytų dokumentų ir, atlikęs įrašą, atsako, jog registre įrašyti
duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Šie
reikalavimai užtikrina registro duomenų patikimumą ir visi Nekilnojamojo turto
registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų
nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi, nors
hipotekos sutarties šalys lakšte neįvardijo po hipotekos lakšto sudarymo
pastatytų išspaudų sandėlio ir esterifikacijos pastato, tačiau byloje nėra
ginčo, kad šie statiniai savininko valia įgijo žemės sklypo priklausinio
teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys
laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to pagal
pirmiau aptartą sutartinės hipotekos lakšto sąlygą šie pastatai gali būti
kvalifikuojami kaip priklausiniai ir juos turi ištikti įkeisto žemės sklypo
likimas. Taigi, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą žemės sklypą, skolos
išieškojimas šiuo atveju nukreipiamas ir į aptartus šio daikto priklausinius –
išspaudų sandėlį ir esterifikacijos pastatą.
Išplėstinė
teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytų argumentų visuma, konstatuoja, kad
tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas,
padarydamas išvadą, jog nė vienas kreditoriaus nurodytas objektas neįkeistas
hipotekos lakštu, todėl negalima nukreipti išieškojimo į šiuos objektus, ir
atmesdami šią pareiškimo dalį, netinkamai aiškino hipotekos lakšto turinį, CK
4.171 straipsnio 2 ir 12 dalyse nustatytų priklausinių sąvoką, Nekilnojamojo
turto registro duomenų reikšmę ir dėl to netinkamai kvalifikavo Nekilnojamojo
turto registre įregistruotų daiktų teisinę padėtį, todėl naikina pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių dalis, kuriomis atmesta pareiškimo
dalis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į išspaudų sandėlį ir esterifikacijos
pastatą kaip žemės sklypo priklausinius, ir dėl šios dalies priima naują
procesinį sprendimą – tenkina šią pareiškimo dalį (CPK 359 straipsnio 1 dalies
4 punktas).
Išplėstinė
teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškimo reikalavimai nukreipti išieškojimą
į UAB ,,Pren investicijos“ nuosavybės teise valdomus atskirus nekilnojamojo
turto vienetus, negali būti tenkinami, nes yra kilęs hipotekos šalių ir UAB
,,Pren investicijos“ ginčas dėl teisės į šiuos daiktus (jų įkeitimo, teisinės
padėties ir kt.), todėl, minėta, toks ginčas šioje byloje nenagrinėtinas, nes
nagrinėtinas pagal ginčo teisenos taisykles.
Dėl išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Išplėstinė
teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad dalyvaujančių byloje asmenų
suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ir į tai, jog tenkinta dalis
kasacinio skundo, CPK 443 straipsnio 6 dalies, 93 straipsnio pagrindu pusę
kasatoriaus patirtų byloje bylinėjimosi išlaidų priteisia iš suinteresuoto
asmens UAB ,,Baltijos biodeizelino centras“.
Iš byloje
esančių dokumentų nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme už pareiškimo
teismui pateikimą kasatorius sumokėjo 131 Lt žyminio mokesčio, kasacinės
instancijos teisme už kasacinį skundą –132 Lt žyminio mokesčio, todėl,
vadovaujantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi, 443 straipsnio 6 dalimi, iš UAB ,,Baltijos
biodeizelino centras“ kasatoriaus naudai priteistina 131,50 Lt.
Kasacinio teismo
išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir
pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 141,40
Lt. Dėl to iš UAB ,,Baltijos biodizelino centras“ ir UAB ,,Medicinos Bankas“ valstybės
naudai priteistina po 70,70 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai,
96 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 6 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Pagal byloje pateiktus
kasatoriaus duomenis, jis patyrė 20 985,03 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios,
apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Išplėstinė teisėjų kolegija
sprendžia, kad, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir teiseną, spręstų byloje
klausimų sudėtingumą, advokatų kontoros teikiamų kasatoriui teisinių paslaugų
pastovumą, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio
nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais,
kasatoriaus išlaidų advokato pagalbai už pareiškimo parengimą pirmosios
instancijos teisme, atskirojo skundo ir kasacinio skundo parengimą atlyginimas
mažintinas iki 4000 Lt. Remdamasi CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 6
dalimi, iš UAB ,,Baltijos biodizelino centras“ kasatoriaus naudai priteistina 2000
Lt atstovavimo išlaidų.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d.
nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. birželio 9 d. nutarties dalis, kuriomis atmesta pareiškimo
dalis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į išspaudų sandėlį ir esterifikacijos
pastatą, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują procesinį sprendimą – nukreipti
išieškojimą į hipotekos lakštu (identifikacinis kodas 151200070000098) UAB
Medicinos bankui (j. a. k. 112027077) įkeistus UAB ,,Baltijos biodizelino
centras“ (j. a. k. 110889129) nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius
daiktus: išspaudų sandėlį (unikalus Nr. 4400-1505-4636), esantį žemės sklype
(unikalus Nr. 4400-0926-6779) Širvintų r., Smailių k.; esterifikacijos pastatą
(unikalus Nr. 4400-105-4669), esantį žemės sklype (unikalus Nr. 4400-0926-6779)
Širvintų r., Smailių k., juos areštuojant ir įspėjant skolininką.
Kitas Vilniaus miesto
1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 17 d. nutarties ir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
birželio 9 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš UAB
,,Baltijos biodizelino centras“ (j. a. k. 110889129) 131,50 Lt (vieną šimtą
trisdešimt vieną litą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 2000 Lt (du tūkstančius
litų) atstovavimo išlaidų UAB ,,Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) naudai
ir 70,70 Lt (septyniasdešimt litų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės
biudžetą (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
(juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300
0101 1239 4300, bankas Swedbank AB (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš UAB
,,Medicinos bankas“ (j. a. k. 112027077) 70,70 Lt (septyniasdešimt litų 70
ct) kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų į valstybės
biudžetą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus
Baranauskas
Sigitas
Gurevičius
Janina
Januškienė
Česlovas
Jokūbauskas
Sigita
Rudėnaitė
Janina
Stripeikienė
Vincas
Verseckas