Civilinė byla Nr. e2A-661-587/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07667-2016-5
Procesinio dokumento kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. Z. ir D. Z. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-810-950/2020 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės 2019 m. vasario 12 d. patikslintą ieškinį atsakovams R. Z. ir D. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. M., V. J., K. M., J. B., S. M. ir E. S., kurio procesines teises perėmė D. P., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė 2019 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus R. Z. ir nepilnametį D. Z. iš gyvenamųjų patalpų – 20,86 kv.m. bendrojo ploto buto Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kambario, pažymėto šifru 3-10 (20,86 kv. m.), su rūsiu, pažymėtu šifru R-2 (5,21 kv.m.) ir bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis šifrais 7-5 (28/400 nuo 4,02 kv.m.), R-l (28/400 nuo 2,78 kv.m.), R-3 (28/400 nuo 6,74 kv.m.), 3-1 (4/12 nuo 8,05 kv.m.), 3-2 (4/12 nuo 1,93 kv.m.), 3-3 (4/12 nuo 2,45 kv.m.), 3-4 (4/12 nuo 7,09 kv.m.), 3-5 (4/12 nuo 1,66 kv.m.), esančių pastate lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, į kitas Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – dviejų kambarių 55,16 kv. m. bendrojo ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-1 (1/6 nuo 2,28 kv.m.), a-2 (1/6 nuo 65,13 kv.m.), a-1 (0,02 nuo 16,11 kv. m.), 201 (0,0159 nuo 341,70 kv.m.), 202 (0,0159 nuo 63,53 kv.m.), 203 (0,0159 nuo 1,70 kv. m.), esantį gyvenamajame name (unikalus Nr. 1999-3018-2017), pažymėtame šifru lA9b, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
1.1. turto patikėjimo teise valdo savininkui Lietuvos Respublikai priklausančias gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), kurios išnuomotas atsakovui R. Z. 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi (toliau – ir nuomos sutartis). Ginčo bute deklaruota nepilnamečio D. Z. gyvenamoji vieta. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu buvo atkurtos V. M., A. M. (jo įpėdinių) ir S. M. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, nustatant savininkams prievolę jas išnuomoti Kauno miesto savivaldybei, kol bus įvykdyta minėto buto nuomininkams suteikta valstybės garantija.
1.2. Atsakovas R. Z. ir jo šeimos narys D. Z. Ginčo butą užima neteisėtai, teisės juo naudotis jau seniai neturi. Atsakovai gera valia nevykdo jiems Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A1-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“ suteiktos valstybės garantijos. Atsakovai gera valia neišsikelia iš ginčo buto į kitas gyvenamąsias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurios jiems yra suteiktos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“. Atsakovai pažeidžia ieškovės pareigą ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisėtus interesus atgauti natūra grąžintą, bet atsakovų nepagrįstai neatlaisvinamą ginčo butą.
2. Atsakovas R. Z. su jam pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atsikirtimai grindžiami šiais argumentais:
2.1. nėra tinkamai įvykdyta valstybės garantija butui, kuris jam yra išnuomotas nuomos sutartimi. Valstybės garantija turėjo būti suteikta 282 000,00 Lt vertės butui, ieškovės suteiktos garantijos suma yra tik 34 000,00 Lt. Pasirinkdamas valstybės garantiją, jis su nepilnamečiu sūnumi pasirinko ne nuomotis iš Kauno miesto savivaldybės kitą butą, o gauti jį neatlygintinai pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), realų ir objektyvų įkainojimą. Nesutinka nei su valstybės garantijos forma, nei su valstybės garantijos dydžiu (9847,08 Eur). Atsakovas pageidauja gauti arba adekvačią pinigų sumą naujo būsto įsigijimui (kuri negali būti mažesnė už jo asmenine iniciatyva P. C. turto ir verslo tyrimo centro atlikto ginčo turto vertinimo sumą – 282 000,00 Lt), arba gauti tokios pat vertės butą toje pačioje vietoje.
2.2. Atsakovui siūlomas nuomotis butas, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka sanitarinių reikalavimų. Jame yra itin blogas apšvietimas. Butas yra žymiai prastesnėje vietoje, nei yra ginčo butas. Skiriasi ne tik šių dviejų būstų verčių zonos. Ginčo butas yra šalia parko, apsuptas gamtos. Butas (duomenys neskelbtini) yra triukšmingoje vietoje, eismas itin intensyvus, oras užterštas, nėra vaizdo, trūksta žalumos. Bute (duomenys neskelbtini), lubos yra žemos – apie 2,5 m., ginčo bute – 3,30 m.
2.3. Neaišku, iš kokios kvadratūros būsto atsakovas yra iškeldinamas. Nuomos sutartyje nurodytas jam išnuomotos gyvenamosios patalpos bendras plotas yra 29,41 kv.m. su rūsio patalpa, o valstybės garantija buvo suteikta vieno kambario butui, kurio plotas tik 20,86 kv. m. ploto. Atsakovas nemato jokio teisinio ir faktinio pagrindo, ieškovei tinkamai neįvykdžius valstybės garantijos, išsikelti iš ginčo buto. Atsakovas yra ieškovės ignoruojamas ir diskriminuojamas pilietiškumo, įsitikimų, pažiūrų pagrindais, visiems kitiems ginčo gyvenamojo namo nuomininkams valstybės garantijos buvo apskaičiuotos naudojant visai kitus kriterijus nei jo atžvilgiu.
2.4. Atsakovo atstovas advokatas L. M. teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad ieškovė gali reikšti reikalavimą iškeldinti atsakovus tik iš jai nuosavybės teise priklausančio ginčo buto 3/4 dalies. Iš A. M. vardu registruotos minėto buto 1/4 dalies reikalauti iškeldinti atsakovus ieškovė neturi teisės.
3. Atsakovas nepilnametis D. Z., atstovaujamas įstatyminės atstovės D. P., atsiliepimu į pradinį ieškinį su pareikštu reikalavimu nesutiko. Apklaustas teismo posėdyje apibūdino būstą, kuriame gyvena ir siūlomą nuomotis būstą. Paaiškino, kad apie civilinę bylą daugiausiai žino iš tėčio, kuris jam paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybė nori juos iškeldinti iš buto, kuriame šiuo metu gyvena, į naują butą. Tėtis neminėjo, kad kiti žmonės reiškia pretenzijas į butą, kuriame jie šiuo metu gyvena. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų nesirūpina gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jo neprižiūri, viską tvarko jo tėtis.
4. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. M. atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad jam ir jo šeimos nariams yra natūra grąžintas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo nuomininkai privalėjo būti iškeldinti iki 2009 m. sausio 1 d. Pageidauja kuo greičiau atgauti ginčo butą.
5. Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų V. M., J. B. ir S. M. 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė bendrą prašymą, iš kurio turinio matyti, kad jie palaiko Kauno miesto savivaldybės pateikto patikslinto ieškinio reikalavimus.
6. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų E. S. 2020 m. lapkričio 24 d. el. paštu pateiktame rašte nurodė, kad nesutinka, jog iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ieškovės Kauno miesto savivaldybės prašymu būtų iškeldinti atsakovai. Jis jiems leido neatlygintinai naudotis visomis jam paveldėjimo teise atitekusiomis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis, iki kol bus užbaigtas paveldėjimo teisių pardavimo R. Z. procesas. Paveldėjimo teisių pardavimo procesui žlugus, leidimas bus atšauktas.
7. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė suformulavo rekomendacijas teismui dėl civilinėje byloje kilusio ginčo:
7.1. atsakovo R. Z. šeima dėl nepilnamečio vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma. Ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą. Teismo pavedimu parengė Buities ir sąlygų patikrinimo aktą, konstatavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra šiltas, šildymas reguliuojamas individualiai, butas labai šviesus, gerai suremontuotas, su buitine technika, vonios kambarys kartu su tualetu, yra durys, jokių kvapų, jokių garsų iš gatvės nesigirdi, visi langai į kiemą. Patikrinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatė, kad jo lubos aukštos, pats butas labai niūrus, apkrautas nereikalingais daiktais, kambaryje labai arti spintos stovi kieto kuro krosnelė. Dėl to ginčo butas yra nesaugus ir pavojingas gyventi nepilnamečiui. Butas apkrautas baldais, senais laikraščiais, praėjimas iki lango yra tik apie 70 cm. Mano, kad teismui iškeldinus atsakovus iš ginčo buto į siūlomą nuomotis butą, nepilnamečio vaiko teisės pažeistos nebus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Iškeldino atsakovus R. Z. ir nepilnametį D. Z. iš gyvenamųjų patalpų – 20,86 kv.m. bendrojo ploto buto Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kambario, pažymėto šifru 3-10 (20,86 kv. m.), su rūsiu, pažymėtu šifru R-2 (5,21 kv.m.) ir bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis šifrais 7-5 (28/400 nuo 4,02 kv.m.), R-l (28/400 nuo 2,78 kv.m.), R-3 (28/400 nuo 6,74 kv.m.), 3-1 (4/12 nuo 8,05 kv.m.), 3-2 (4/12 nuo 1,93 kv.m.), 3-3 (4/12 nuo 2,45 kv.m.), 3-4 (4/12 nuo 7,09 kv.m.), 3-5 (4/12 nuo 1,66 kv.m.), esančių pastate lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais. Likusioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovės 1 052,85 Eur dydžio atsakovams teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį ir 108,21 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalį. Teismas nustatė, kad:
8.1. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. A1-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“ R. Z. ir jo šeimos nariams, t.y. nepilnamečiui D. Z. ir T. S. suteikta nauja valstybės garantija. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“ išnuomotas valstybės garantijos turėtojams Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis dviejų kambarių butas, (duomenys neskelbtini), į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų savininkams grąžintų natūra gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), rinkos vertę – 9 700 Eur. Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutarties ir jos priedų atsakovas R. Z. nepasirašė.
8.2. Šių administracinių aktų teisėtumas patikrintas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. e1-65-423/2018 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018. Šiuose teismų procesiniuose sprendimuose itin detaliai aptartos ir įvertintos visos aplinkybės susijusios su: 1) valstybės garantijos išdavimu, 2) valstybės garantijos forma, 3) valstybės garantijos dydžiu ir jos apskaičiavimu, 4) ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), ploto (kvadratūros) netikslumais, 5) R. Z. garantijos formos pasirinkimo ir valios tariamu ignoravimu (tariamu atsakovo diskriminavimu), 6) buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimu; 7) buto, esančio (duomenys neskelbtini), atitikimu teisės aktų reikalavimams. Teismas atsakovo R. Z. teismo posėdžio metu išsakytų nesutikimo su ieškovės patikslintu ieškiniu pirmąjį, antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį argumentus atmetė kaip visiškai nepagrįstus.
8.3. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Kompensacijų įstatymo) 9 straipsnio 12–13 dalimis, teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė yra tinkama ieškovė reikšti materialinį teisinį reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad 1/4 dalis nurodytos gyvenamosios patalpos jau yra užregistruota A. M. vardu. Teismas atmetė argumentus, kad ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimo iškeldinti atsakovus iš viso ginčo buto.
8.4. Teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“, valstybės garantija R. Z. ir jo šeimos nariams įvykdyta. Atsakovams nuo 2015 m. lapkričio 4 d. atsirado pareiga gera valia per 4 mėnesius (iki 2016 m. kovo 6 d.) atlaisvinti ginčo butą. Atsakovai faktiškai gyvena ginčo bute, neturėdami tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo, atsakovai gali būti iškeldinti iš ginčo buto teismo tvarka.
8.5. Konstatavo, kad atsakovams teisė apsigyventi bute (duomenys neskelbtini) yra suteikta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“. Todėl tokios teisės pakartotinis suteikimas atsakovams šiuo teismo sprendimu yra nereikalingas ir akivaizdžiai perteklinis, sprendė, kad yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Teismo sprendimas nepažeidžia atsakovo nepilnamečio D. Z. teisių ir teisėtų interesų likti be gyvenamojo būsto.
8.6. Atsakovams byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, susidarė iš viso 2105,69 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Ieškovės Kauno miesto savivaldybės 2019 m. vasario 12 d. patikslintą ieškinį patenkinus 50 proc. apimtimi, valstybei iš ieškovės teismas priteisė valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, proporcingą atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai – 1052,85 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis) ir 108,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 92 straipsnis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Atsakovas R. Z., jo atstovė adv. D. J. ir atsakovo nepilnamečio D. Z. atstovė adv. E. R. pateikė apeliacinius skundus.
10. Atsakovo nepilnamečio D. Z. atstovė adv. E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės valstybei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė materialinės teisės normas bei netinkamai jas aiškino, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, neatsižvelgė į pateiktus įrodymus ir žmogiškuosius faktorius.
10.2. Ieškovė ginčo nekilnojamojo turto ¾ dalis valdo turto patikėjimo teise, o nuosavybė ¾ buto registruota Lietuvos Respublikos vardu. Kita ¼ dalis nuosavybės teise priklauso A. M.. Ginčo butas nėra atidalintas, nėra nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis. Ieškovė neturi trečiųjų asmenų įgaliojimų reikšti ieškinį visa apimtimi. Trečiasis asmuo E. S. pranešė teismui, kad sutinka ir leidžia atsakovams R. Z. ir D. Z. gyventi ¼ dalyje buto (duomenys neskelbtini) , kurią paveldėjo po savo motinos I. S. mirties. Pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės E. S. dalyvauti teismo posėdžiuose, neatsižvelgė į jo rašytinį pareiškimą, kad jis leidžia naudotis atsakovams jo paveldėtomis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą iškeldinti atsakovus R. Z. ir D. Z., iš viso buto.
10.3. Apeliantas nesutinka, kad ieškovė įvykdė valstybės garantiją, todėl atsirado pareiga atsakovams išsikelti. 2010 m. liepos 12 d. P. C. turto ir verslo tyrimo centro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) , 29,42 kv. m. ploto, vertė yra 282 000 Lt. Ši ataskaita buvo pateikta ieškovei, ji yra nenuginčyta ir teisinga. Atsakovas R. Z. pranešė ieškovei, jog sutinka su mažesnės vertės gyvenamuoju būstu kompensuojant likusią sumą piniginėmis lėšomis. Ieškovė savavališkai priėmė sprendimą išnuomoti atsakovams visai kitas patalpas, nors atsakovas to neprašė ir nesutiko. Atsakovai turi trečiojo asmens E. S. leidimą-sutikimą gyventi ¼ dalyje, (duomenys neskelbtini) . Likusioje ginčo buto dalyje atsakovai gyvena galiojančios buto nuomos sutarties pagrindu.
10.4. Apelianto D. Z. pagrindinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) . Šioje gyvenamojoje vietoje atsakovas gyvena nuo pat gimimo, tik pastaruosius metus dėl geresnio išsilavinimo mokosi Vilniuje ir tuo metu gyvena pas motiną D. P.. Apelianto tėvai gyvena skyrium, todėl kai D. Z. nesimoko, gyvena su tėvu Kaune. Atsakovas nepilnametis D. Z. turi teisę bet kada apsigyventi bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra pareiga ar prievolė. Nepilnametis yra moksleivis, išlaikomas tėvų. Jo tėvo R. Z. pajamos yra labai mažos, todėl neturėtų galimybių apmokėti (duomenys neskelbtini) buto komunalinių mokesčių. Iškeldinimo atveju apeliantas praras gyvenamąją vietą Kaune. Atsakovas tėvas R. Z. šioje civilinėje byloje ginčija iškeldinimą, tinkamai ir pareigingai gina savo nepilnamečio vaiko interesus.
11. Atsakovo R. Z. atstovė adv. D. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą iškeldinti atsakovus tik iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3/4 dalies. Iš A. M. vardu registruotos minėto buto 1/4 dalies reikalauti iškeldinti atsakovus ieškovė neturi teisės. Teismas privalėjo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius.
11.2. Teismas neatsižvelgė ir neanalizavo aplinkybių, kad nėra tinkamai įvykdyta valstybės garantija butui, kuris atsakovui R. Z. yra išnuomotas. Valstybės garantija turėjo būti suteikta 282 000 Lt vertės butui, ieškovės suteiktos garantijos suma yra tik 34 000 Lt. Pasirinkdami valstybės garantiją, atsakovai pasirinko ne nuomotis iš Kauno miesto savivaldybės kitą butą, o gauti jį neatlygintinai pagal buto, esančio (duomenys neskelbtini), realų ir objektyvų įkainojimą. Ieškovė savavališkai pakeitė garantijos rūšį į naujo buto nuomą. Siūlomas nuomotis butas, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka sanitarinių reikalavimų. Jame itin blogas apšvietimas. Butas yra žymiai prastesnėje vietoje, nei yra ginčo butas. Skiriasi ne tik šių dviejų būstų verčių zonos. Ginčo butas yra šalia parko, gamtos apsuptyje. Siūlomas nuomotis butas yra (duomenys neskelbtini) , labai triukšmingoje vietoje, eismas itin intensyvus, oras užterštas, nėra vaizdo, trūksta žalumos. Bute (duomenys neskelbtini), lubos yra žemos – apie 2,5 m., ginčo bute – 3,30 m. Yra neaišku, iš kokios kvadratūros būsto atsakovas yra iškeldinamas. Nuomos sutartyje nurodytas jam išnuomotos gyvenamosios patalpos bendras plotas yra 29,41 kv.m. su rūsio patalpa, o valstybės garantija buvo suteikta vieno kambario butui, kurio plotas tik 20,86 kv.m. ploto. Atsakovas nemato jokio teisinio ir faktinio pagrindo, ieškovei tinkamai neįvykdžius valstybės garantijos, išsikelti iš ginčo buto. Atsakovas ieškovės yra ignoruojamas ir diskriminuojamas pilietiškumo, įsitikimų, pažiūrų pagrindais. Visiems kitiems ginčo gyvenamojo namo nuomininkams valstybės garantijos buvo apskaičiuotos naudojant kitus kriterijus, nei jo atžvilgiu. Neišspręstas iškeldinimo išlaidų klausimas (privalomai turėjo būti nurodytos ieškinyje iškeldinimo išlaidos kaip turtinis reikalavimas, kuris apmokestinamas žyminiu mokesčiu).
12. Atsakovas R. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį dėl iškeldinimo atmesti. Prašo prijungti prie bylos įrodymus, kuriuos prijungti atsisakė pirmosios instancijos teismas: 1) 2003 m. gruodžio 31 d. buto pastate (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuria butą išnuomoja byloje trečias asmuo K. M., 2) UAB „Sergel“ 2020 m. vasario 2 d. raštą A. M. adresu (duomenys neskelbtini) , raginantis ginčo patalpų savininką A. M. susimokėti 10,08 Eur už UAB „Senamiesčio ūkis“ paslaugas, suteiktas butui (duomenys neskelbtini) ; šie dokumentai įrodo, jog ginčo patalpų dalies savininkas (jo teisių perėmėjas) valdo ginčo patalpą; 3) ieškovės 2011 m. liepos 26 d. raštą Nr. 53-2 871; šis dokumentas įrodo nuolatines ieškovės manipuliacijas ginčo patalpų kadastriniais duomenimis, dėl ko turto vertinimas pagal kadastrinius duomenis nėra ginčo patalpos vertinimas pagal ginčo patalpos nuomos sutartį. Prašo išreikalauti iš ieškovės atsakovo kaimyno S. K. nuomotų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) , ir jų dalių, tame tarpe ir bendrai naudojamų su atsakovais, 2008 m. vertinimo ataskaitą. Iš jos bus matyti: a) kokią praktiką ieškovė taikė vertindama gyvenamąsias patalpas – pagal nuomos sutartis ar pagal turtinio vieneto, registruoto išnuomotos patalpos adresu, kadastrinius duomenis; b) ar tokią pat vertinimo praktiką taikė visiems nuomininkams, ar išskirtinai pasirinktinai, bei pasirinkimo kriterijus. Tai leis išsiaiškinti atsakovų diskriminacijos atsakovų nuomoto ginčo buto vertinimo stadijoje aplinkybes. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tikslu užtikrinti bylos nagrinėjimo viešumą, kuris neteisėtai buvo pažeistas nagrinėjant bylą pirmąja instancija. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. yra absoliutūs 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo negaliojimo pagrindai. Pažeisti teismingumo reikalavimai. Teismas ieškinį formaliai priėmė kaip neturtinį. Byloje esantis nuomininko nesutikimas su garantijos 2 punkte nurodyta nustatyta nuomojamų patalpų rinkos verte yra nuslėpta turtinio pobūdžio ieškinio dalis. Tai yra ginčas ne tik dėl atsakovų iškeldinimo ne iš tų 8-ių patalpų, kurios yra išnuomotos atsakovams, o iš 10-ies kitų patalpų, bet ir turtinis ginčas dėl to, kad iš 8-ių patalpų, kurių rinkos vertė yra 282 000 Lt, siekia iškeldinti prisidengdama kitam, nei yra atsakovui išnuomotas, 6-ių patalpų ir jų dalių turtiniam vienetui ieškovo paskaičiuota ir išrašyta 9 847,08 Eur (34 000 Lt) dydžio garantija. Skirtumas tarp išnuomotų 8-ių gyvenamųjų patalpų ir jų dalių rinkos vertės 282 000 Lt ir, atlikus kadastrinius matavimus, ieškovės 2002 m. kovo 6 d. sukurto 6-ių patalpų ir jų dalių turtinio vieneto rinkos vertės 34 000 Lt yra 248 000 Lt ir viršija ribinę turtinio ginčo, teismingo apylinkės teismui vertę. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos atsakovo turtinius priešieškinius, tame tarpe ir 100 000 Eur dydžio priešieškinį.
12.2. Iškeldinimas ar išsikeldinimas su visais daiktais yra daug lėšų reikalaujantis procesas. Ginčas dėl tų lėšų dydžio ir jų naštos užkrovimo ant neįgalaus pensininko ir nepilnamečio vaiko pečių irgi yra turtinis ginčas, kuris turėjo būti teismo išnagrinėtas.
12.3. Teisėjas Tomas Ridikas be pagrindo bylos nagrinėjimą paskelbė uždaru, susirinkę į teismo salę žiūrovai iš jos buvo išvaryti. Taip buvo pažeista atsakovų teisė į viešą bylos nagrinėjimą.
12.4. Atsakovų diskriminavimo įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus pagrindu, taikydama atsakovams mažiau palankias sąlygas nei kitų įsitikinimų ir pažiūrų atsakovų kaimynams S. K. ir I. Žimanienei, ieškovė 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantiją Nr. 2750 išrašė ne atsakovų 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartimi nuomojamai gyvenamai patalpai susidedančiai iš 8-ių patalpų ir jų dalių (3-10; R-2; 3-1; 3-2; 3-3; 3-4; 3-5; 3-8), o ieškovės užsakymu 2009 m. lapkričio 9 d. matininkės S. G. suformuotam ir ieškovės prašymu viešame registre įregistruotam turtiniam vienetui, susidedančiam iš 1-os patalpos 3-10. Pažeidžiant nuomos sutarties 6-os dalies sąlygą, kad sutartis gali būti pakeista tiktai nuomininkui, jo šeimos nariams ir nuomotojui sutikus, ieškovės užsakymu buvo vienašališkai be nuomininkų sutikimo niekuo nepagrįstu kadastrinių duomenų pakeitimo būdu faktiškai pakeista 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartimi išnuomotos gyvenamosios patalpos sudėtis. Ieškovei neteisėtai pakeitus nuomos sutarties sąlygas, ieškovė iki šiol neišdavė ir neįvykdė valstybės garantijos atsakovams išsikelti.
12.5. Administraciniai teismai administracinėse bylose Nr. el-65-423/2018 ir Nr. eA-4127 629/2013 neturėjo teismingumo komisijos leidimo spręsti ginčą dėl neteisėto vienašališko 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Laikytina, kad ginčas dėl 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutarties sąlygų pakeitimo administracinių teismų sprendimuose nebuvo išnagrinėtas, o jei buvo išnagrinėtas, tai tie sprendimai laikytini negaliojančiais dėl absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų.
12.6. Ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pakeisti nei išnuomotų patalpų skaičiaus nei jų plotų, tame tarpe ir išnuomotos gyvenamosios patalpos kadastrinių duomenų pakeitimo su paskesnių tų pakeitimų įregistravimu viešajame registre. Įregistruoti kadastrinių duomenų pakeitimai nėra teisinis pagrindas nesilaikyti nuomos sutarties 6-os dalies sąlygos dėl sutarties pakeitimo. Nuomos sutarties neatskiriama dalis yra gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties priedas - gyvenamosios patalpos pasas.
12.7. Byloje yra 1994 m. birželio 13 d. Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, kurioje atsakovo nuomojamo buto bendras plotas nurodytas 31,75 kv. m., todėl turto vertinimo ataskaitose panaudotas vertinamo objekto bendras plotas 20,86 kv. m. nėra atsakovų nuomojamos gyvenamosios patalpos, susidedančios iš 8-ių patalpų ir jų dalių (3-10; R-2; 3-1; 3-2; 3-3; 3- 4; 3-5; 3-8) kurių bendras plotas 34,61 kv. m., plotas. Pati tų turto vertinimo ataskaitų pagrindu paskaičiuota 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantija Nr. 2750 nėra išrašyta atsakovų nuomojamai gyvenamajai patalpai ir nesukelia nei atsakovams pareigos iš nuomojamų patalpų išsikelti, nei ieškovei teisės atsakovus iš nuomojamų patalpų iškeldinti.
12.8. Ieškovė, neturėdama kito ginčo patalpos bendraturčio ar jo turto paveldėtojų sutikimo, neturėjo teisės reikšti ieškinį dėl nuomininkų, kuriems ieškovo bendrasavininkiai yra leidę ginčo patalpose gyventi, iškeldinimo iš visos ginčo patalpos.
12.9. Sprendime teismas nuslėpė aplinkybes, kad patalpos (duomenys neskelbtini) neatitinka CK 6.617 straipsnio 1 dalies reikalavimų būti toje pačioje gyvenamojoje vietovėje bei atitikti sanitarinius reikalavimus.
13. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovo D. Z. atstovė prašo tenkinti apelianto R. Z. ir jo atstovės advokatės D. J. apeliacinius skundus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-810-950/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį dėl iškeldinimo atmesti. Apeliacinius skundus prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.
14. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovo R. Z. atstovė adv. D. J. prašo tenkinti atsakovo R. Z. ir atsakovo D. Z. advokatės E. R. apeliacinius skundus juose išdėstytais motyvais, panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-810-950/2020 ir ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi. Prašo civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmos instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl daugelio svarbių aplinkybių, dėl ko priimtame sprendime neatskleista bylos esmė (net ir toje apimtyje, kuria ieškinys iš dalies netenkintas).
15. Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo atsakovo R. Z., atsakovo R. Z. atstovės advokatės D. J. ir atsakovo D. Z. atstovės advokatės E. R. apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
15.1. teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas bei teisės aktams neprieštaraujančias išvadas.
15.2. Nuosavybės teisės buvo atkurtos visiems tretiesiems asmenims. Vienas iš savininkų įregistravo Nekilnojamojo turto registre ginčo patalpų dalį savo vardu, tačiau faktiškai tų patalpų neperėmė. Kol atsakovai neatliko visų veiksmų, nors ieškovė ir atliko visus veiksmus dėl valstybės garantijos vykdymo, tol savininkai ir tretieji asmenys šioje civilinėje byloje turi laikytis Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio apribojimų, kiek tai susiję su nuomininkų iškeldinimu. Iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių, teisės normų bei suformuotos teisminės praktikos, laikytina, kad pilna apimtimi savininko teisėmis savininkai gali naudotis, tik kai patalpos, į kurias jiems atkurtos nuosavybės teisės, yra perduotos priėmimo-perdavimo aktu. Iki tol savininkų teisės yra apribotos dėl to, kad nebūtų pažeistos nuomininkų teisės. Mano, kad ieškovė turi pilną teisę reikšti ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo iš savininkams grąžintų ginčo gyvenamųjų patalpų.
15.3. Ieškovė šias patalpas CK nustatyta tvarka subnuomoja jame gyvenantiems atsakovams (Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalys), kurie pagal Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį turi teisę į valstybės garantiją, numatytą Kompensacijų įstatymo 9 straipsnyje. Turto savininkui ir nuomininkui išduodamuose garantiniuose dokumentuose numatomi valstybės įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu atveju ir tų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Savivaldybės su savininkams grąžintų gyvenamųjų patalpų nuomininkais sudarytos nuomos sutartys tampa terminuotomis, o šių nuomos sutarčių pabaiga siejama su nuomininkams išduotų valstybės garantijų įvykdymu.
15.4. Atsakovams dar 2008 m. buvo išduota valstybės garantija, tačiau nesutikdamas su nustatyta ginčo patalpų verte atsakovas R. Z. kreipėsi į teismą dėl jos panaikinimo. Vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-969/2010, ieškovės vykdomoji institucija – Kauno miesto savivaldybės administracija – iš naujo organizavo atsakovų nuomojamų ginčo patalpų įvertinimą rinkos kaina valstybės garantijos išdavimui ir vykdymui.
15.5. Savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir terminais atsakovai nepareiškė ir nepateikė tinkamai užpildyto apklausos lapo dėl valstybės garantijos (rūšies) pasirinkimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-969/2010, priėmė 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. Al-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, kuriuo suteikė nuomininkams, nuomojantiems savininkui grąžintas gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) , (nuomos sutartyje butas Nr. 3), ir nepareiškusiems savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, valstybės garantiją, kuria įsipareigojama, kad jiems bus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę.
15.6. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo teisių į valstybės garantiją įgyvendinimu, kviečiami pasirašyti išduotą valstybės garantinį dokumentą, jo pasirašyti neatvyko, 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantijoje įrašė žymą „Valstybės garantijos turėtojai valstybės garantijos nepasirašo nesant galimybės jos įteikti asmeniškai“ ir ją patvirtino savo parašu. Atsakovai buvo įtraukti į Valstybės garantijos turėtojų, kuriems išnuomojamos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, sąrašą.
15.7. Savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 4 d. priėmė įsakymą Nr. Al-1263 „Dėl Savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“. Vykdant nurodytą įsakymą savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo parengė ir pasirašė nustatytos formos Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos ir 2015 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 53-3-3404, išsiųstu atsakovams registruotu laišku su įteikimo pranešimu, informavo atsakovus apie nurodytos nuomos sutarties parengimą ir paprašė atvykti ją pasirašyti; šis raštas taip pat grįžo neįteiktas. Valstybės garantija atsakovams buvo tinkamai, vadovaujantis teisės aktais, įvykdyta.
15.8. Įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1518-413/2019 taip pat buvo keliamas klausimas dėl ginčo patalpų identifikavimo, jų priskyrimo konkrečiam turtiniam vienetui. Kadangi nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, priimtas civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovas, mano, kad nurodytoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes galima laikyti prejudiciniais faktais ir teismas iš naujo šių aplinkybių neturėjo nustatinėti. Iš nurodyto aišku, iš kokių patalpų turi būti iškeldinti atsakovai.
15.9. Įsiteisėjusiais Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-65-423/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4127- 629/2018 R. Z. skundas buvo atmestas. Mano, kad garantijos ir gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojimo teisėtumo klausimai dar kartą šioje byloje neturėtų būti nagrinėjami.
15.10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nurodė, kad suteikiamos patalpos yra tinkamos gyventi nepilnamečiam vaikui ir yra geresnės būklės nei tos patalpos, iš kurių atsakovai yra iškeldinami. Byloje nėra duomenų, kad patalpos būtų avarinės arba keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ir saugumui. Mano, kad jos tinkamos gyventi atsakovams ir yra geresnės būklės už tas patalpas iš kurių atsakovai yra keldinami. Suteikiamas butas yra toje pačioje vietovėje – Žaliakalnio mikrorajone. Manome, kad iškeldinus atsakovą D. Z. iš ginčo patalpų jis neliks be gyvenamojo būsto, todėl šiuo atveju jo teisės niekaip nėra ir negali būti pažeidžiamos.
15.11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą bei priėmė skundžiamą teismo sprendimą, kadangi dėl rūšinio teismingumo nekilo jokių abejonių, todėl nesikreipė dėl rūšinio teismingumo nustatymo. Mano, kad atsakovo R. Z. prašyti prijungti dokumentai neturėjo svarbos ieškinio reikalavimų pagrįstumui, todėl teismas pagrįstai atsisakė prijungti atsakovo teikiamus dokumentus.
16. Atsakovas R. Z. atsiliepimu į atsakovo D. Z. atstovės adv. E. R. ir atsakovo R. Z. atstovės adv. D. J. apeliacinius skundus prašo šiuos apeliacinius skundus tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinius skundu grindžiamas šiais argumentais:
16.1. tretieji asmenys nėra išnuomoję ieškovei gyvenamosios patalpos, į kurią jiems atkurtos nuosavybes teisės, ši aplinkybė yra dar vienas argumentas, kodėl ieškovė neturi teisinio pagrindo vienvaldiškai reikalauti iškeldinti iš tos gyvenamosios patalpos atsakovus. Gyvenamoji patalpa, kuri yra išnuomota atsakovams 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartimi savo sudėtimi – patalpų ir jų dalių skaičiumi bei plotais nėra ta pati gyvenamoji patalpa, į kurią tretiesiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės.
16.2. 1996-06-25 nuomos sutartimi atsakovams išnuomota ir 4,49 m ploto patalpos I-8 dalis, kuriai nei garantija nėra įvykdyta, ir iš kurios ieškovė net ir neprašė atsakovus iškeldinti. Akivaizdu, kad teismų sprendimas iškeldinti atsakovus tik iš dalies atsakovams išnuomotų gyvenamųjų patalpų nėra teisėta baigtis.
16.3. Mano, kad sprendimas priimtas neišnagrinėjus esminių klausimų: ar valstybės garantija išrašyta 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartimi išnuomotai gyvenamajai patalpai, ar nepažeistos atsakovų lygių galimybių teisės, lyginant su tų pačių bendrojo naudojimosi patalpų dalimis besinaudojusių atsakovų kaimynų teisėmis valstybės garantijų išdavinėjimo ir vykdymo procese, kurio pabaiga yra nuomininkų išsikeldinimas arba prievartinis iškeldinimas. Todėl prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
17. Atsakovas D. Z. atsiliepimu į atsakovo R. Z. ir jo atstovės adv. D. J. apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
17.1. tretieji asmenys nėra išnuomoję ieškovei gyvenamosios patalpos, į kurią jiems atkurtos nuosavybės teisės, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo vienvaldiškai reikalauti iškeldinti atsakovus. Gyvenamoji patalpa, kuri yra išnuomota atsakovams 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutartimi savo sudėtimi – patalpų ir jų dalių skaičiumi bei plotais nėra ta pati gyvenamoji patalpa, į kurią tretiesiems asmenims atkurtos nuosavybės teisės.
17.2. Ieškovas 2015 m. vasario 25 d. valstybės garantiją Nr. 2750 yra išrašęs Registrų centre įregistruotam turtiniam vienetui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini):008. Savininkams grąžinamos gyvenamos patalpos ir atsakovų nuomojamos gyvenamosios patalpos yra tos pačios, jų dokumentavimui naudotini tie patys kadastriniai duomenys, ir, jei tie kadastriniai duomenys yra netinkami gyvenamosios patalpos grąžinimui savininkams, tai nėra ir jokio teisinio pagrindo laikyti, kad neteisingi (netikslūs) duomenys apie atsakovams išnuomotų gyvenamųjų patalpų ir jų dalių skaičių ir plotus, ieškovės pateikti teismui, galėtų būti laikomi pakankamais spręsti klausimui iš kokių patalpų ir kokiu pagrindu atsakovai turėtų būti iškeldinti.
17.3. 9847,08 Eur dydžio valstybės garantija atsakovams yra apskaičiuota ir išrašyta 0, 01 Eur (1 cento tikslumu), kas puikiai atskleidžia ir poreikį ne mažesniu kaip 0,01 kv. m. tikslumu nagrinėti ir ginčo buto patalpų ir jų dalių skaičių ir plotus.
17.4. Mano, kad, taikydama atsakovams kitokią, mažiau palankią, jų nuomojamos gyvenamosios patalpos rinkos vertės nustatymo praktiką negu praktika, kurią taikė tomis pačiomis bendrojo naudojimo patalpomis (3-1, 3-2, 3-3, 3-4, 3-5, 3-8) analogiškų nuomos sutarčių pagrindu besinaudojusiems atsakovų kaimynams, ieškovė, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu saugomas atsakovų teises, taip atsakovus diskriminavo dėl jų įsitikinimų ir pažiūrų, o taip pat galimai ir jų amžiaus ir socialinės padėties pagrindu.
17.5. Palaiko prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus ir išreikalauti iš ieškovės kaimyninio buto (nuomininko S. K.) vertinimo ataskaitą.
18. Atsiliepimą į apeliacinį skundą byloje pateikė ir trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų byloje dalyvavęs E. S., kurio procesines teises perėmė atsakovo nepilnamečio D. Z. atstovė D. P.. E. S. prašė apeliacinius skundus tenkinti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
21. Apeliantas R. Z. prašo prijungti naujus įrodymus: 1) 2003 m. gruodžio 31 d. buto pastate (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuria butą išnuomoja byloje trečias asmuo K. M.; 2) UAB „Sergel“ 2020 m. vasario 2 d. raštą A. M. adresu (duomenys neskelbtini) , raginantį ginčo patalpų savininką A. M. susimokėti 10,08 Eur už UAB „Senamiesčio ūkis“ paslaugas, suteiktas butui (duomenys neskelbtini) . Šiais dokumentais įrodinėja, jog ginčo patalpų dalies savininkas (jo teisių perėmėjas) valdo ginčo patalpą; 3) ieškovės 2011 m. liepos 26 d. raštą Nr. 53-2 871. Šiuo dokumentu įrodinėja nuolatines ieškovės manipuliacijas ginčo patalpų kadastriniais duomenimis, dėl ko turto vertinimas pagal kadastrinius duomenis nėra ginčo patalpos vertinimas pagal ginčo patalpos nuomos sutartį. Prašo išreikalauti iš ieškovės atsakovo kaimyno S. K. nuomotų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) , ir jų dalių, tame tarpe ir bendrai naudojamų su atsakovais, 2008 m. vertinimo ataskaitą. Iš jos būtų matyti: a) kokią praktiką ieškovė taikė vertindama gyvenamąsias patalpas – pagal nuomos sutartis ar pagal turtinio vieneto, registruoto išnuomotos patalpos adresu, kadastrinius duomenis; b) ar tokią pat vertinimo praktiką taikė visiems nuomininkams, ar pasirinktinai, bei pasirinkimo kriterijus.
22. Šie apelianto prašymai atmestini, kadangi nėra susiję su ieškovės reikalavimais, nes byloje sprendžiamas klausimas dėl iškeldinimo iš grąžintų savininkams patalpų į suteiktą nuomai būstą, nėra sprendžiamas trečiųjų asmenų ginčo patalpų valdymo klausimas, akivaizdu, kad patalpos įstatymų nustatyta tvarka jiems nėra perduotos, kol yra užimtos. Kiti prašomi prijungti ir išreikalauti įrodymai taip pat nėra susiję su bylos nagrinėjimu ir neturi reikšmės bylos baigčiai, todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
23. Byloje nustatyta, kad A. M. nuosavybės teise priklausė namas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ginčo butas, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini):0008), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas susideda iš kambario, pažymėto šifru 3-10 (20,86 kv. m.), su rūsiu, pažymėtu šifru R-2 (5,21 kv.m.) ir bendrojo naudojimo patalpomis, pažymėtomis šifrais 7-5 (28/400 nuo 4,02 kv.m.), R-l (28/400 nuo 2,78 kv.m.), R-3 (28/400 nuo 6,74 kv.m.), 3-1 (4/12 nuo 8,05 kv.m.), 3-2 (4/12 nuo 1,93 kv.m.), 3-3 (4/12 nuo 2,45 kv.m.), 3-4 (4/12 nuo 7,09 kv.m.), 3-5 (4/12 nuo 1,66 kv.m.), esančių pastate lA3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Ginčo buto savininkais yra registruoti: ieškovė Kauno miesto savivaldybė (3/4 dalys), R. M. 1/12 dalis, A. M. 1/8 dalis, I. S. 1/24 dalis.
24. 1996 m. birželio 25 d. tarp I-os butų ūkio tarnybos ir atsakovo R. Z. buvo sudaryta Nuomos sutartis, kuria R. Z. ir jo šeimos nariams, neterminuotam naudojimui, buvo suteikta 20,86 kv.m. gyvenamojo ploto patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) . Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovo R. Z. gyvenamoji vieta yra deklaruota nuo 1994 m. kovo 3 d., o atsakovo (nepilnamečio) D. Z. gyvenamoji vieta yra deklaruota nuo 2004 m. vasario 3 d.
25. Kauno miesto valdybos 2000 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 1495 buvo atkurtos S. M., V. M., S. M. ir A. M. nuosavybės teisės į po 1/4 vyro ir tėvo A. M. turėto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo grąžintas natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-4231 „Dėl piliečio V. M. nuosavybės teisių į 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ buvo atkurtos piliečio V. M. nuosavybės teisės į 1/2 dalį tėvo A. M. turėto 20,86 kv.m. bendrojo ploto buto (nuomos sutartyje 3 butas) su rūsiu R-2/5,32, 1/6 bendrojo naudojimo patalpų 3-1/8,05, 3-2/1,93, 3-3/2,45, 3-4/7,09, 3-5/1,66 ir 7/200 bendrojo naudojimo patalpų VII-5/4,02, R-1/2,78, R-3/6,74 (duomenys neskelbtini), ir šis turtas grąžintas natūra. Šiuo įsakymu taip pat buvo nustatyta, kad V. M. privalo išnuomoti Kauno miesto savivaldybei minėtą nekilnojamąjį turtą tol, kol valstybė įvykdys buto nuomininkams suteiktą garantiją.
26. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-4232 „Dėl piliečio A. M. (įpėdinių) nuosavybės teisių į 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ buvo atkurtos piliečio A. M. (jo įpėdinių) nuosavybės teisės į 1/4 dalį tėvo A. M. turėto 20,86 kv.m. bendrojo ploto buto (nuomos sutartyje 3 butas) su rūsiu R-2/5,32, 1/12 bendrojo naudojimo patalpų 3-1/8,05, 3-2/1,93, 3-3/2,45, 3-4/7,09, 3-5/1,66 ir 7/200 bendrojo naudojimo patalpų VII-5/4,02, R-1/2,78, R-3/6,74 (duomenys neskelbtini), ir šis turtas grąžintas natūra. Šiuo įsakymu taip pat buvo nustatyta, kad A. M. įpėdiniai privalo išnuomoti Kauno miesto savivaldybei minėtą nekilnojamąjį turtą tol, kol valstybė įvykdys buto nuomininkams suteiktą garantiją. A. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) palikimą priėmė jo įstatyminiai įpėdiniai: sūnus K. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir sūnus R. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ). R. M. mirė (duomenys neskelbtini) . Po R. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė I. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ), mama I. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir duktė V. J. (anksčiau – M.) (gim. (duomenys neskelbtini) ). R. M. mama I. M. mirė (duomenys neskelbtini) . Po I. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) mirties palikimą priėmė jos sūnus K. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ). R. M. sutuoktinė I. S. mirė (duomenys neskelbtini) . Po I. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ) mirties palikimą priėmė E. S. (gim. (duomenys neskelbtini) ), jis savo paveldėjimo teises perleido D. P., kuri yra pakeista jo teisių perėmėja.
27. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. A-4233 „Dėl piliečio S. M. nuosavybės teisių į 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini) atkūrimo“ buvo atkurtos piliečio S. M. nuosavybės teisės į 1/4 dalį tėvo A. M. turėto 20,86 kv.m. bendrojo ploto buto (nuomos sutartyje 3 butas) su rūsiu R-2/5,32, 1/12 bendrojo naudojimo patalpų 3-1/8,05, 3-2/1,93, 3-3/2,45, 3-4/7,09, 3-5/1,66 ir 7/200 bendrojo naudojimo patalpų VII-5/4,02, R-1/2,78, R-3/6,74 (duomenys neskelbtini), ir šis turtas grąžintas natūra. Šiuo įsakymu taip pat buvo nustatyta, kad A. M. įpėdiniai privalo išnuomoti Kauno miesto savivaldybei minėtą nekilnojamąjį turtą tol, kol valstybė įvykdys buto nuomininkams suteiktą garantiją. Minėtas įsakymas patikslintas 2015 m. rugsėjo 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1099.
28. S. M. mirė (duomenys neskelbtini) . Po S. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) mirties, palikimą priėmė jo įstatyminiai įpėdiniai: sūnus S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) , duktė J. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinė M. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarės 2012-10-18 liudijimas Nr. 6659). Po S. M. sutuoktinės M. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) mirties, palikimą priėmė jos sūnus S. M. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir dukra J. B. (gim. (duomenys neskelbtini) ).
29. Vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-969/2010, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. vasario 27 d. priėmė įsakymą Nr. A1-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, kuriuo R. Z. ir jo šeimos nariams, t.y. nepilnamečiui D. Z. ir T. S. suteikė valstybės garantiją. Valstybės garantija Kauno miesto savivaldybės administracija įsipareigojo valstybės garantijos turėtojams (R. Z. ir jo šeimos nariams) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitą valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę.
30. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“ buvo išnuomotas valstybės garantijos, nurodytos 2015 m. vasario 27 d. valstybės garantiniame dokumente Nr. 2750, turėtojams R. Z., nepilnamečiam D. Z. ir T. S., Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų savininkams grąžintų natūra gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), rinkos vertę - 9700,00 Eur. Tuo pagrindu paruošta Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartis ir jos priedai, kurių atsakovas R. Z. nepasirašė (siųstos siuntos kartu su įsakymu ir nuomos sutartimi ir jos priedais atsakovas neatsiėmė pašte).
31. 2016 m. liepos 20 d. T. S. ir nepilnametis D. Z., atstovaujamas įstatyminių atstovų D. P. ir R. Z., sudarė Teisių į garantiją perleidimo sutartį, kuria T. S. (teisių perleidėja), kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė, neatlygintinai perleido, o teisių perėmėjas (nepilnametis D. Z.) priėmė visas įstatymines teises į garantiją, t. y. teisę pasirinkti ir gauti teisių perleidėjui (T. S.) priklausančią valstybės garantiją.
32. 2016 m. birželio 27 d. R. Z. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. A1-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, panaikinti 2015 m. vasario 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą Valstybės garantiją nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. 2750, panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjui sudaryti sąlygas butą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizuoti. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. e1-65-423/2018, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018 R. Z. apeliacinį skundą atmetė, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
33. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. A1-216 „Dėl valstybės garantijos suteikimo ir valstybės garantinio dokumento išdavimo R. Z. ir jo šeimos nariams“, tiek ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“, nėra nuginčyti, galioja ir tiesiogiai sukuria teises ir pareigas asmenims, kurių atžvilgiu minėti individualūs administraciniai aktai yra priimti, t. y. atsakovui R. Z. ir atsakovui (nepilnamečiui) D. Z..
34. Minėtų individualių administracinių teisės aktų teisėtumas buvo patikrintas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu (priimtu administracinėje byloje Nr. e1-65-423/2018) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi (priimta administracinėje byloje Nr. eA-4127-629/2018).
35. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad esant galiojantiems individualiems administraciniams aktams dėl garantijos suteikimo bei su tuo susijusių patalpų išnuomojimo R. Z. ir D. Z. nagrinėjamoje civilinėje byloje yra išimtinai sprendžiamas tik minėtų individualių administracinių teisės aktų tinkamo įvykdymo klausimas ir bylą nagrinėjo šia apimtimi.
36. Savininkams sugrąžintose gyvenamose patalpose gyvenantiems buvusio valstybinio (savivaldybės) ar visuomeninio butų fondo nuomininkams yra garantuojama teisė gyventi jose dar tam tikrą laiką, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas. Turto savininkui ir nuomininkui išduodamuose garantiniuose dokumentuose, be kita ko, numatomi valstybės įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu atveju ir tų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos galioja ir pasikeitus namo, namo dalies, buto savininkui (Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalis).
37. Kauno miesto savivaldybė šias patalpas CK nustatyta tvarka subnuomoja jame gyvenančiam nuomininkui - atsakovui R. Z. ir jo šeimos nariui - atsakovui (nepilnamečiam) D. Z. (Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis).
38. Pagal Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 12 dalį, valstybės garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai ji įvykdoma. Pasibaigus valstybės garantijai, minėto straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytos garantijos turėtojai (t.y. asmenys, kuriems Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę) per 4 mėnesius privalo patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas, tada grąžintas nekilnojamas turtas natūra perduodamas turto savininkams. Nuomininkai, neįvykdę šios sąlygos, iškeldinami iš turėtų gyvenamųjų patalpų vadovaujantis CK 6.613 straipsniu.
39. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą Kauno miesto savivaldybė yra tinkamas ieškovas reikšti materialinį teisinį reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš viso buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad dalis nurodytos gyvenamosios patalpos VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre jau yra užregistruota trečiųjų asmenų vardu. Kitu atveju būtų negalima turto perdavimo savininkams procedūra, numatyta aukščiau minėtame įstatyme, kuris turto perdavimo pagrindu numato perdavimo-priėmimo akto pasirašymą.
40. Taigi, kol atsakovai nebus iškeldinti iš nuomojamos gyvenamosios patalpos CK 6.613 straipsnyje nustatyta tvarka, nekilnojamojo turto savininkai neįgys teisių pilnai disponuoti savo nuosavybės teise į turimą turtą.
41. Esant nustatytoms šioms aplinkybėm apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinių skundų argumentus, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybė neturi teisės reikšti reikalavimo iškeldinti atsakovų iš viso ginčo buto ir teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens sutikimą atsakovams gyventi jam atkurtoje nuosavybės dalyje. Priešingai, spręstina, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo reikalavimo teisių pagrįstumą ir apimtį.
42. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2015 m. lapkričio 4 d. priėmus įsakymą Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“, valstybės garantija R. Z. ir D. Z. yra įvykdyta. Taip pat teisingai spręsta, kad R. Z. ir (nepilnamečiam) D. Z. nuo nurodyto momento (t.y. nuo 2015 m. lapkričio 4 d.) atsirado pareiga gera valia per 4 mėnesius atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovai gera valia šio reikalavimo neįvykdė, ir šiuo metu vis dar faktiškai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdami tam teisinio pagrindo, pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą juos iškeldinti.
43. Kauno miesto savivaldybė 2019 m. vasario 12 d. patikslintu ieškiniu prašė taikyti atsakovų atžvilgiu CK 6.616 straipsnio ir 6.617 straipsnio nuostatas - įkeldinti juos į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“ išnuomotas gyvenamąsias patalpas.
44. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos civilinės bylos faktinių duomenų visetą, teisingai sprendė, kad toks ieškovės reikalavimas yra perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovams yra suteiktas kitas gyvenamasis plotas, todėl, jie patys (nepilnametis atstovaujamas savo tėvų) turi įsikelti į valstybės jiems išnuomotą gyvenamąjį plotą, kadangi savivaldybės interesas yra susijęs su ginčo patalpų atlaisvinimu, o ne su tuo, kad atsakovai (nepilnametis atitinkamai atstovaujamas įstatyminių atstovų) prievarta būtų įkeldinti į naujai suteiktas gyvenamąsias patalpas.
45. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai jau turi neginčijamą teisę apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl atsakovai turi teisę bet kuriuo metu, be jokių kliūčių, įsikelti į jiems suteiktą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame gyventi, o Kauno miesto savivaldybė bet kuriuo metu privalo atsakovams sudaryti tinkamas sąlygas tai padaryti, todėl ieškovės reikalavimą dėl įkeldinimo pagrįstai atmetė.
46. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad priimtas teismo sprendimas dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nepažeidžia ir niekaip negali pažeisti atsakovo (nepilnamečio) D. Z. teisių ir teisėtų interesų likti be gyvenamojo būsto, kadangi jis turi teisę bet kada apsigyventi jam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. A1-1263 „Dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), išnuomojimo“ suteiktoje gyvenamojoje patalpoje, gali apsigyventi pas savo motiną D. P., jos gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , kur, kaip matyti iš atsakovų nurodytų aplinkybių, ir gyvena kol lanko mokyklą, bei gyvena mokslo metų laiku. Be to, kaip nustatė išvadą pateikusi institucija – D. Z. interesai iškeldinant jį iš ginčo patalpų ir suteikiant garantiją gyventi (duomenys neskelbtini), pažeisti nebus.
47. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas R. Z. pranešė ieškovei, kad sutinka su kompensacija piniginėmis lėšomis, o ne nuoma, todėl nesutinka su sprendimu suteikti garantiją kaip nuomą ir tuo pagrindu būti iškeldintu. Garantijos būdo suteikimo klausimas jau yra išspręstas, atsakovui garantija suteikta suteikiant nuomojamą būstą, šis klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje sprendžiamas tik reikalavimas dėl iškeldinimo. Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad negali įsikeldinti į suteiktą butą, nes neišgalės sumokėti mokesčių, kadangi tai taip pat nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
48. Argumentas, kad suteiktas nuomai butas nėra šalia parko, kaip šiuo metu gyvenamas būstas, teismo įsitikinimu nėra pagrįstas argumentas atsisakyti išsikelti iš ginčo buto, kadangi byloje yra įrodymai, kad patikrinus suteiktą nuomai butą (duomenys neskelbtini) jis yra tinkamas gyventi, erdvus ir šviesus, atitinka visas sanitarines sąlygas. Teisės pasirinkti vietovės, kurioje bus suteiktas nuomojamas būstas kaip garantija, įstatymai nenumato.
49. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad ieškovė neišsprendė iškeldinimo išlaidų klausimo, kadangi nepareiškė tokio reikalavimo ir iškeldinimo kaštų našta liko atsakovams. Teismas sprendžia, kad tokį reikalavimą, jei laikė, kad jis yra reikalingas, galėjo reikšti atsakovai, įvertinę išsikėlimo kaštus, o ne ieškovė. Atsakovas teigia, kad jis yra ignoruojamas ir diskriminuojamas pilietiškumo, įsitikinimų, pažiūrų pagrindais, tačiau šių argumentų nekonkretizavo, įrodymų apie tai nepateikė, todėl ir šis argumentas taip pat atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177, 178 straipsniai).
50. Apeliantai teigia, kad yra absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kadangi pažeisti teismingumo reikalavimai, nes ginčas priimtas nagrinėti kaip neturtinis, turėjo būti įvertinta iškeldinimo pobūdis ir turto iš kurio iškeldinama vertė, jį turėjo nagrinėti Kauno apygardos teismas. Šie argumentai taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi akivaizdu, kad iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos yra neturtinis reikalavimas, jį įgyvendinant turtinės teisės nepasibaigia, taip pat nėra sukuriamos. Tai, kad pirmos instancijos teismas atsisakė prijungti atsakovo priešieškinį, negali būti traktuojama sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl kad CPK nenustato privalomo priešieškinio priėmimo.
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (jog nustatyta netinkama turto vertė, kitiems asmenims buvo suteiktos jį diskriminuojančios garantijos, kad nuomos sutartis gali būti pakeista tik nuomininkui sutikus ir kt.) nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
52. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (5, 12 straipsniai.), Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (20 straipsnis), taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (CPK 178 str., 185 str.), dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pateikti apeliaciniai skundai byloje atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
53. Ieškovė byloje nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl atmetus apeliacinius skundus jos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Diana Labokaitė
Lina Žemaitienė