Administracinio nusižengimo byla

Nr. A8.-1266-927/2019

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00491-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.38; 1.4.4;

21.13.1.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

 2019 m. rugpjūčio 20 d.

   Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Irenai Adamovič,

dalyvaujant K. T., jos atstovams advokatams Valdui Rakauskui, Gintarui Ruseckui,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovei Raimondai Dzelzienei, 

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), netekėjusios, turinčios aukštąjį išsilavinimą, baustos administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą,

n u s t a t ė:

(duomenys neskelbtini)  atstovė K. T. 2019 m. birželio 10 d. 15:15 val. krovinių poste Vilniaus r., Bareikiškių k., Minsko pl. 202, įformino deklaruojamą prekę IM 19LTVC0100IM1488E1 - freono dujas R134A, 1150 vnt. balionų, kurių vertė 49197 eur, importo deklaracijoje dokumentų sąraše įrašydama įrašą „Y926 NETAIKOMA“, tuo nurodydama, kad išleidžiant į laisvą apyvartą freono dujas balionuose netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas. Muitinio patikrinimo metu nustatyta, kad buvo vežamos freono dujos pakartotinai neužpildomose dujų talpyklose, kurių importui yra taikomi draudimai ir apribojimai, dėl neteisingai pateiktos informacijos muitinė neteko teisės patikrinti prekes muitinio įforminimo metu, tuo ji pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 213 straipsnio 3 dalyje.

K. T. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino, nurodė, kad birželio 7 d. atvykus kroviniui į Savanorių muitinės postą pateikė tranzito deklaraciją. Jai buvo pasakyta, kad raudonas kanalas skirtas deklaracijai ir krovinys bus tikrinamas. Kadangi buvo išeiginės, automobilis stovėjo muitinės poste iki pirmadienio. Pirmadienį pati skambino į postą, ten jai liepė atsiųsti el. paštu visus dokumentus. 11:10 val. išsiuntė visus krovinį lydinčius dokumentus, 14:43 val. gavo el. laišką iš muitinės, kad jie patikrino krovinį, 15:10 val. įformino importo procedūrą, tačiau atvykus į postą paimti krovinį, jai buvo pasakyta, kad krovinys sulaikomas. Deklaraciją formino be draudimo. Užsakinėjo tinkamą tarą, išsiuntė muitinei visus dokumentus. Užsakė tarą, kuriai nebuvo taikomi draudimai. Talpyklos buvo daugkartinio naudojimo, joms apribojimai netaikomi, todėl užpildė deklaraciją, kad apribojimai netaikomi. Tarpininke dirba 6 metus, muitinės procedūros žinomos (b.l. 24-26).

L. N. M.

Liudytoja L. S. apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmadienį atvažiavo į darbą, pavadavo posto viršininkę, rado tranzitinę deklaraciją su kroviniu ir elektroninį laišką iš Muitinės Departamento, kad galimai atvyks krovinys su freono dujomis, kurį reikės patikrinti. Kadangi neturėjo dokumentų, parašė el. laišką K. T. ir paprašė atsiųsti krovinio dokumentus. Konsultavosi su pažeidimų prevencijų skyriumi, ten pasakė, kad iš dokumentų nieko nesimato ir pasakė, kad galima forminti importą, tuomet ir parašė Kristinai, kad galima forminti importą. Dokumentuose nebuvo parašyta, ar tai daugkartinio, ar vienkartinio naudojimo balionai. Negali drausti forminti, atstovas pats turi žinoti forminimo procedūrą. Kai gavo deklaraciją, buvo įformintas žalias kanalas, tai buvo neįtikėtina, tada pažiūrėjo, kad deklaracijos 40 langelyje pateikiamuose dokumentuose nurodyta, kad tokioms prekėms netaikomi jokie apribojimai ir draudimai. O tai yra netiesa, sistema pateiktą informaciją automatiškai suformino į žalią kanalą. Pastebėjus tai, nusprendė, kad turi teisę tikrinti krovinį dar kartą po įforminimo. Iš naujo atidarė automobilį, tikrino, fotografavo. Vėliau atliko faktinį tikrinimą (b.l. 41-43).

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė Raimonda Dzelzienė teismo posėdžio metu nurodė, kad išklausius liudytojų parodymus aišku, kad nusižengimas įvykdytas. Deklarantai atsako už visų pateiktų duomenų teisingumą. Jei kažkas neaišku, deklaracijos pateikimą galima atidėti, pasidomėti kroviniu. Atstovė posėdžio metu pateikė pažymą, kad jie daug kartų deklaravo tokį krovinį, t.y. „praslysdavo“ pro muitinės sistemas, dabar, tikėtina, jau nedeklaruos. 40 langelyje nurodžius įrašą I926 visą laiką buvo nurodomas žalias kanalas, todėl anksčiau niekas krovinio netikrindavo. Dabar jie įkliuvo, jie įtraukti į rizikos profilį. K. T. nesilaikė reikalingos kvotos, leidimo, tokioms prekėms taikomi draudimai ir apribojimai, dėl to kaltina ją, ji bandė įvežti prekes, kurios būtų išleistos į laisvą apyvartą, ji daug metų dirba muitinės tarpininke ir žino, kaip teisingai reikia deklaruoti prekes. Ji pati pasirinko importą, o ne sandėliavimą (b.l. 43).

Dėl byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo

K. T. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį, kaltinant ją neteisingų duomenų pateikimu deklaracijoje, nes pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio nuostatas, bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Išanalizavus bylos duomenis, nustatyta, kad K. T. pateikė krovinio dokumentus muitinės prašymu, tačiau juose nebuvo informacijos ar freonas gabenamas pakartotinai užpildomuose balionuose. Liudytoja L. S. nurodė, kad iš K. T. pateiktų dokumentų nematė ar balionai buvo daugkartinio ar vienkartinio naudojimo, tačiau deklaracijoje, buvo įformintas žalias kanalas, 40 deklaracijos langelyje pateikiamuose dokumentuose nurodant, kad prekėms netaikomi jokie apribojimai ir draudimai. Minėto teisės akto 15 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktuose nurodyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijose, pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaracijoje papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą. Nors teismo posėdžio metu K. T. nurodė, jog užsakė tarą, kuriai nebuvo taikomi draudimai, todėl užpildė deklaraciją, kad apribojimai netaikomi, pati nurodė tarpininke dirbanti 6 metus, muitinės procedūras žinanti, tačiau po atlikto muitinės pareigūnų patikrinimo buvo nustatyta, kad freonas buvo gabenamas ne pakartotinai užpildomose talpyklose (tai patvirtina ir instrukcijos vertimas, kuriame nurodyta „apsaugos priemonės“ paskutinis punktas – pakartotinai nepildykite baliono). L. N. M. paaiškino, kad atlikus vertimą iš anglų kalbos suprato, kad tai vienkartiniai balionai, nes daugkartinio naudojimo balionuose čiaupas turi būti dvipusis, o šiuo atveju balionuose buvo vienpusis, tokių balionų neįmanoma papildyti. Čiaupas turi būti dvipusis, kad būtų galima įpūsti orą ir išpūsti. Daugkartiniams balionams suteikiama garantija, vykdoma balionų patikra, šiuo atveju buvo užpildytas balionas ir daugiau nieko, antrą kartą tokio baliono neužpildysi. Nėra jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad L. S. ir N. M. būtų suinteresuotos bylos baigtimi, jos nepažįsta K. T., todėl jomis netikėti nėra pagrindo.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojų, institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovės paaiškinimus, ištyrus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, darytina neabejotina išvada, jog K. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 213 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, UAB „Vitoktransa“ atstovė K. T. įformino deklaruojamas freono dujas, importo deklaracijoje dokumentų sąraše įrašant įrašą „Y926 NETAIKOMA“, tuo nurodydama, kad išleidžiant į laisvą apyvartą freono dujas balionuose netaikomas fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų importo draudimas. Muitinio patikrinimo metu nustatyta, kad buvo vežamos freono dujos pakartotinai neužpildomose dujų talpyklose, kurių importui yra taikomi draudimai ir apribojimai, dėl neteisingai pateiktos informacijos muitinė neteko teisės patikrinti prekes muitinio įforminimo metu, šie K. T. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 213 straipsnio 3 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

K. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, asmenybę - netekėjusi, turtinę padėtį - dirbanti, bausta administracine tvarka, todėl nesant jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai skirtina didesnė nei minimali sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą numatyta bauda su gabentų prekių konfiskavimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

K. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 213 straipsnio 3 dalyje ir skirti 1600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) Eur baudą, su 1150 freno dujų talpyklų konfiskavimu.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 19102340429.

Teisėja                                                    Jolanta Bagdonienė