Civilinė byla Nr.e2A-97-656/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31991-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 2.1.5.2.; 3.3.1.18.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

          N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2020 m. sausio 21 d.

  Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Digitalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IĮ „Avatis“ ieškinį atsakovei UAB „Digitalas“ dėl sumokėtos kainos grąžinimo pardavus netinkamos kokybės daiktą.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:        

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo pripažinti 2017-05-24 pirkimo–pardavimo sutartį nutraukta; įpareigoti atsakovę grąžinti 260,15 Eur sumą ieškovei; priteisti iš atsakovės ieškovei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė 2017 m. gegužės 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 260,15 EUR įsigijo iš atsakovės ir įrengė asmeniniane savininkes kieme, yra nekokybiška. Įsigyta vartų atidarymo įranga apie pusę metų veikė gerai, tačiau 2017 m. lapkričio mėnesį (atšalus orams) pradėjo trūkčioti, o 2017 m. gruodžio mėnesį sugedo ir visiškai nebeveikė. Įrangos netinkamo veikimo faktą ir priežastis ieškovė įrodinėjo specialistų dr. V. G. ir dr. V. L. išvada dėl automatinių kiemo pavarų netinkamo veikimo priežasčių įvertinimo (toliau - Kauno ekspertų išvada), kuri buvo atlikta ieškovės iniciatyva. Ieškovė nurodė, kad netinkamo veikimo priežastis yra nekokybiškas plastmasinis dangtelis. Ieškovė praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, tačiau svarbiomis priežastimis atstatyto praleistą terminą ieškovė įvardijo tai, jog ji užtruko atlikdama veiksmus, kuriais ji stengėsi nustatyti, kas yra atsakingas dėl įrangos veikimo sutrikimo (t.y., ieškovė ieškinio senaties laikotarpiu kreipėsi į įvairias institucijas, susirašinėjo su Kauno ekspertais).

3.       Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad įrangos netinkamą veikimą šaltuoju sezono metu lėmė įrenginio viduje užšalęs vanduo, kuris pateko per pažeistus plastikinius dangtelius. Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, ji nustatė, kad dangteliai yra pažeisti, įrenginio viduje yra vandens, todėl išardė įrangą, ją nusausino, išvalė, sutepė, atliko testavimą minusinėje temperatūroje ir nustačiusi, kad įranga veikia tinkamai, grąžino ją ieškovei pasiūlydama už 25 EUR pasikeisti pažeistas plastikines detales. Atsakovė nesutiko, kad ginčas turi būti laikomas vartojimo ginču, o tai reiškia, kad reikalauti grąžinti pinigus už įsigytą prekę galima tik tuo atveju, jei kokybės pažeidimas yra esminis. Ieškovė neįrodė, kad trūkumas yra esminis ir užkirs galimybę pavara naudotis ateityje.

4.       Atsakovė taip pat prašė byloje taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškinys paduotas praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą 6 mėnesių senaties terminą. Ieškovė pripažino praleidusi ieškinio senaties terminą, tačiau tikino, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašė terminą atnaujinti.

II. Teismo sprendimo esmė

5.       Teismas ieškinį tenkino visiškai, pripažino šalių 2017 m. gegužės 24 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį nutraukta, priteisė ieškovei iš atsakovės 260,15 Eur sumokėtą kainą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (260,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 871,29 Eur  bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismas konstatavo, kad ieškovei, kaip pirkėjai, šiojepakako įrodyti parduoto daikto trūkumus, o atsakovei, kaip pardavėjai, teko pareiga įrodyti, jog trūkumai atsirado po daiktų perdavimo ieškovei dėl to, kad, kaip nurodė atsakovė, ginčo įranga buvo sumontuota netinkamai. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė konkrečius ginčo įrangos trūkumus. Atsakovė kaip pardavėja neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo naštos įrodyti aplinkybes, šalinančias jos atsakomybę už netinkamos kokybės daikto pardavimą (CK 6.333 str. 3 d.).

7.       Atsakovės pozicija nebuvo nuosekli, t.y. pirmiausia atsakovė teigė, jog ginčo įrangos gedimai atsirado dėl išorinių mechaninių pažeidimų ant abiejų vartų automatikos alkūnių apsaugų nuo drėgmės, tačiau paaiškėjus aplinkybėms, patvirtinančioms, jog mechanizmo gedimų negalėjo sukelti plastikinių dangtelių įtrūkimai, atsakovė nurodė, kad gedimą sukėlė netinkamas įrangos sumontavimas. Teismo vertinimu, atsakovės atsikirtimai buvus netinkamą ginčo įrangos sumontavimą negali būti laikomi įrodytais, kadangi byloje nėra įrodymų, jog ieškovei buvo perduota montavimo instrukcija, be to, lietuviškoje instrukcijoje nėra nurodomi detalių įrengimo atstumai, kurių nesilaikymą kaip gedimo priežastį nurodė atsakovė.

8.       Teismas rėmėsi Kauno ekspertų išvadomis, kad mechanizmo veikimą galėtų sutrikdyti drėgmė, patekusi į variklį ar šalia pat jo esančią krumplinę perdavą arba nevykusi konstrukcija arba gamybos defektai, dėl kurių esant žemoms aplinkos temperatūroms sutrinka kitų mechanizmo elementų - elektros variklio ar krumplinės perdavos, veikimas. Teismas nurodė, kad atsakovė nepaneigė šių ekspertų nustatytų labiausiai tikėtinų gedimo atsiradimo priežasčių, už kurias atsakomybė tenka atsakovei.

9.       Teismas atmetė kitą Kauno ekspertų nurodytą galimą veikimo sutrikdymo priežastį - netinkamą sureguliavimą. Teismas rėmėsi liudytojo A. B. paaiškinimu, jog mechanizmo stabdymo jautrumo jis nereguliavo, be to, teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad mechanizmo stabdymo jautrumas būtų buvęs reguliuotas ir kuriuo nors metu vėliau, eksploatuojant įrangą.

10.       Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovei neištyrus gedimo priežasčių ir jų nepašalinus, nėra pagrindo tikėtis, jog ateityje ginčo įranga veiks tinkamai, todėl pripažino, kad šiuo atveju kokybės pažeidimas yra esminis pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pačios Atsakovės 2018-01-26 defektiniame akte nurodyta, jog išardžius pavaras, viduje aptiktas vanduo ir korozijos požymiai. Sprendime nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog šie korozijos požymiai buvo pašalinti ir užkirstas kelias naujai korozijai susidaryti. Teismo vertinimu, taip pat ir dėl šios priežasties ginčo įranga nelaikytina tinkama tolesniam kokybiškam jos naudojimui, kurio pagrįstai galėjo tikėtis ieškovė.

                                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

12.       Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo skirti ekspertizę ir pavesti ją atlikti atsakovės nurodytiems ekspertams. Atsakovė siūlo ekspertams užduoti tokius klausimus: Ar vartų automatika šiuo metu yra veikianti ir ar veikia tinkamai? Jei ne, kokios yra vartų automatikos neveikimo/netinkamo veikimo priežastys? Ar vartų automatika buvo sumontuota tinkamai? Ar vartų automatikos viduje esančios metalinės detalės turi korozijos požymiu? Jei taip, ar ji turi įtakos įrenginio veikimui ir ar koroziją galima pašalinti?

13.       Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi vien ieškovės pateikta Kauno ekspertų išvada, nepaisant to, kad ši išvada nėra teismo ekspertizės aktas ir turi tokią pačią įrodomąją galią kaip ir visi kiti byloje surinkti įrodymai. Teismas nesivadovavo byloje esančių įrodymų visuma ir klaidingai interpretavo tsakovo darbuotojo G. K. duotus paaiškinimus, kadangi iš byloje esančio 2018-01-26 defektinio akto Nr. 20180126/01 (toliau - Defektinis aktas) bei 2018-02-19 Ieškovei siųsto atsakymo į pretenziją, aiškiai matyti, kad veikimo sutrikimo priežastys buvo nustatytos, be to, šios priežastys buvo pašalintos.

14.       Verslininko (ieškovės) neapdairumas (ieškinio senaties terminų nežinojimas), negali būti laikoma pakankama priežastimi ieškinio senaties termino atnaujinimu, todėl ieškinys turėjo būti atmestas praleidus ieškinio senaties terminą.

15.       Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovė neveikimo priežasčiu nenustatinėjo, kadangi išvados dėl veikima sutrikdžiusiu priežasčiu buvo nurodytos atsakovės surašytame Defektiniame akte bei įvardytos ieškovei pateiktame atsakyme į pretenzija. Šia veikimo sutrikimo versija patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės darbuotojas inžinierius G. K., kuris tuomet pats apžiūrėjo įranga ir surašė defektinį akta. Aplinkybę, kad per įtrūkusias plastikines detales į įrenginio vidų galėjo patekti vanduo patvirtino ir ieškovės iškviestas liudytojas elektrikas A. B., kuris sumontavo ieškovės įsigyta įranga.

16.       Parengiamojoje bylos stadijoje ieškovė taip pat sutiko su versija, kad drėgmė pateko per įtrūkusias detales, tačiau laikėsi pozicijos, kad įtrūkimai atsirado ne dėl jos kaltės. Abi šalys sutiko, kad vandens patekimas per įtrūkusius plastikinius dangtelius sutrikdė įrangos veikima. Šalys nesutarė tik dėl to, kas būtent įtakojo dangteliu įtrūkima - netinkama ju kokybė, ar mechaninis pažeidimas.Ieškovei į byla pateikus Kauno ekspertų išvadą, jos pozicija pasikeitė. Ieškovė tuomet jau neigė vandens prasiskverbimo pro įtrūkusius plastikinius dangtelius galimybę. Ieškovė rėmėsi išvada, kad dangeliu įtrūkimas negalėjo turėti įtakos įrangos veikimui, nes dangteliai neatlieka sandarumo funkcijos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visa iki tol byloje pateikta medžiaga prieštaravo šiai Kauno ekspertų išvadai ir nemotyvavo, kodėl Kauno ekspertų išvadą laikė labiau pagrįsta.

17.       Kauno ekspertų išvadoje nurodoma (atsakymas į antrą klausimą), kad kur kas labiau tikėtina, kad mechanizmo veikimą galėtų sutrikdyti drėgmė, patekusi į variklį ar šalia pat jo esančią krumplinę perdavą arba nevykusi konstrukcija arba gamybos defektai, dėl kurių esant žemoms aplinkos temperatūroms sutrinka kitų mechanizmo elementų - elektros variklio ar krumplinės perdavos veikimas.

18.       Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl Kauno ekspertų išvados buvo vertinamos kaip labiau pagrįstos, nei Atsakovės darbuotojo (atestuoto inžinieriaus) G. K. nuomonė dėl įrangos neveikimo, kuri buvo išdėstyta tiek defektiniame akte, tiek atsakyme į pretenziją, tiek duodant parodymus posėdžio metu (dėl netinkamų montavimo atstumų). Atkreiptinas dėmesys, kad vandens patekimo per įtrūkusius dangtelius patvirtino du techninį išsilavinimą turintys asmenys, t.y. G. K., kuris apžiūrėjo bei sutvarkė tuo metu neveikiančią įrangą ir A. B., kuris įrangą montavo.

19.       Kauno ekspertai išvadose pateiktų įrangos veikimo sutrikimo versijų netyrė, o tik įvardijo jas kaip galimas/tikėtinas. Analizuojant turinį aiškiai matyti, jog ekspertizė buvo skirta ištirti plastikinių dangtelių įtrūkimo priežastis bei šių įtrūkimų įtaką veikimo sutrikimui. Ekspertams konstatavus, jog plastikiniai dangteliai įtakos įrangos veikimo sutrikimui turėti negalėjo, dėl galimų įrangos veikimo sutrikimo priežasčių nustatymo ekspertai jokio tyrimo neatliko, tik iškėlė įrangos veikimo sutrikimo hipotezes. Deklaratyvus Kauno ekspertų teiginys „mechanizmo veikimą galėtų sutrikdyti nevykusi konstrukcija arba gamybos defektai“ netiriant ir nenurodant kokie tie konstrukcijos trūkumai ir konkretūs gamybos defektai.

20.       Kauno ekspertai netikrino, ar faktinis įrangos montavimas atitiko instrukciją, joje nurodytus privalomus tvirtinimo atstumus tam, kad įranga veiktų tinkamai. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įrangą montavo be instrukcijos. Atsakovės nuomone, tokiomis aplinkybės netinkamo tvirtinimo galimybė yra pakankamai tikėtina.

21.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą. Byloje apskritai nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės parduota įranga turi kokybės trūkumų. Kauno ekspertų įvardytų galimų įrangos veikimo sutrikimo priežasčių negalima laikyti patvirtinančiomis įrangos kokybės trūkumo faktą, kadangi ekspertų aptartos neveikimo priežastys nebuvo ištirtos ir tai yra ne kas kita, o ekspertų prielaidos.

22.       Vienintelis aiškus ir įrodytas įrangos trūkumas yra dangtelių įtrūkimas, tačiau net jei tas įtrūkimas ir buvo nulemtas netinkamos įrangos kokybės, jis negalėjo būti laikomas esminiu pažeidimu, kadangi, kaip minėta, tai yra mažareikšmis trūkumas, kurio pašalinimo kaina yra 25 EUR. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai remiasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte gynybos priemone.

23.       Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šiuo klausimu, konstatuodamas, kad „atsakovei neištyrus gedimo priežasčių ir jų nepašalinus, nėra pagrįsta tikėtis, jog ateityje ginčo įranga veiks tinkamai“, t.y. nepagrįstai atleido Ieškovę nuo įrodinėjimo naštos ir šią naštą perkėlė atsakovei.

24.       Ieškovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad įrangą įsigijo 2017-05-24 ir naudojosi iki 2017 m. lapkričio mėnesio. 2017-12-15 su pretenzija kreipėsi į ieškovę, o 2018-02-19 gavusi atsakovės atsakymą kreipėsi į Valstybinė vartotojų teisų apsaugos tarnybą, kuri 2018-02-18 raštu išaiškino, kad atsisako nagrinėti ginčą. Ieškovė 2018-03-01 kreipėsi į profesorių V. G., kuris atliko įrangos tyrimą. Preliminariai paaiškinta, kad gedimo priežastys gamyklinės konstrukcijos trūkumai. Susiaršnėjimas užsitęsė iki 2018-08-01. Ieškovė 2018-09-24 sudarė su advokatu sutartį dėl teisinės pagalbos ir 2018-10-12 kreipėsi į teismą. Taigi iš viso ieškinio terminą praleido tik 53 dienas.

25.       Atsakovės atstovas 2018-01-26 defektiniame akte pripažino, kad įrangos veikimo defektai atsirado dėl mechaninių pažeidimų ant abiejų vartų alkūnių apsaugų nuo drėgmės, tačiau šią priežastį paneigė ieškovės pateiktas Automatinių kiemo vartų pavarų netinkamo veikimo priežasčių įvertinimas, kuris nustatė, kad plastikiniai dangteliai nėra skirti apsaugai nuo drėgmės. Vėliau atsakovė nurodė kitas galimas gedimo priežastis – netinkamą sumontavimą. Tačiau tai tik įrodymais nepagrįsta nuomonė. Atsakovas pripažino, kad pirkėjui perduodavo tik montavimo instrukcijos santrauką lietuvių kalba, kurioje montavimo atstumai nenurodyti. Todėl atsakovės atsikirtimai dėl netinkamo sumonatvimo neįrodyti.

26.       Teismas pritaikė tinkamą pirkėjo gynimo būdą, nes, atsakovei neištyrus gedimo priežasčių ir jų nepašalinus, nėra pagrindo tikėtis, kad įranga ateityje veiks tinkamai.

27.       Atsakovės prašymas skirti teismo ekspertizę apeliacinės instancijos teisme atmestinas, nes atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti aplinkybės dėl ekspertizės skyrimo buvo žinomos ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

29.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

        Dėl ieškinio senaties

30.       Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teisė ieškiniui pareikšti atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo atsakovės nurodytos datos 2018-02­-19. Formaliai sprednžiant, ieškinio senatis gali būti taikoma formaliai vien konstatavus, kad terminas praleistas.

31.       Chronologine tvarka vertinant įvykių seką nustatyta, kad ieškovė 2017-05-24 įsigijusi iš atsakovės vartų automatiką (duomenys neskelbtini), sėkmingai ją įrengė ir be trūkumų naudojosi iki 2017 metų lapkričio mėnesio (mažiau kaip šešis mėnesius). Pasireiškus pirmiems gedimo požymiams nedelsiant t.y. 2017-12-15 kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Po to vyko susirašinėjamą su atsakovę. 2018-02-19 gavus iš atsakovės išsamų atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinkanti su ieškovės reikalavimais, ieškovei, kaip ne specialistei liko abejonės dėl vartų automatinės įrangos (duomenys neskelbtini)gedimo priežasčių ir galimybių apginti savo subjektyvines teises. 2018-02-21 ieškovė kreipės į Valstybinę Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. 2018-02-28 Valstybinė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba raštu Nr. 4V-1556 išaiškino, kad vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsisako nagrinėti ginčą, nes ginčas tarp ūkio subjektų nėra vartojimo ginčas. Logiškai atsakovės sprednimas, ieškoti pagalbos pas specialistus, kad nors preliminariai susidaryti nuomonę apie tikrąsias vartų automatikos (duomenys neskelbtini)gedimo priežastis. 2018-03-01 kreipėsi į profesorių V. G., vyko susirašinėjimas, vėliau pateikė jam ieškovės įsigytą automatinę vartų įrangą automatiką (duomenys neskelbtini) apžiūrai. Preliminariai buvo paaiškinta, kad gedimo priežastys gali būti gamyklinės, paneigė plastikinių dangtelių mechaninio pažeidimo versiją, tačiau nurodė, kad pagrįsti tokią nuomonę būtina detali, specializuota apžiūra ir įvertinimas. Susirašinėjimas užsitęsė iki 2018-08-01. Remiantis preliminaria specialisto nuomone ieškovė sprendė, kad dėl gedimų kaltė tenka atsakovei, todėl 2018-09-24 sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu, 2018-10-12 kreipėsi su ieškiniu į teismą (praleidus ieškininės senaties terminą 53 dienas).

32.       Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas, taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

33.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovė gavusi atsakovo atsisakymą tenkinti jos reikalavimą išmontuoti ir pasiimti nekokybišką vartų automatiką (duomenys neskelbtini) bei grąžinti sumokėtus 260,15 Eur, per protingą terminą ėmėsi priemonių kaltiems asmenims nustatyti, aktyviais veiksmais siekė apginti savo pažeistas teises neteisminiu būdu, be kita ko, taip siekdama apsaugoti šalis nuo teisminio proceso metu patiriamu bylinėjimosi išlaidu ir pareigos pralaimėjusiai šaliai jas atlyginti atsiradimo, ieškinio senaties terminą praleido tik 53 dienas arba šiek tiek daugiau nei pusantro mėnesio (ieškinio senaties terminas ieškiniui pateikti baigėsi 2018-08-19, o ieškinys pateiktas 2018-10-12), neturi teisinių žinių, bylinėjimosi praktikos, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą ieškovės praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio atmetimas vien dėl nežymaus ieškinio senaties termino praleidimo būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą.

Dėl teismo ekspertizės skyrimo

35.       Nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl šalys reikalavimus turi pagrįsti jų nuomone reikšmingais susijusiais su ginčo dalyku ir turimais įrodymais. Bylos šalys pačios savarankiškai turi įvertinti pateiktų įrodymų reikšmingumą ir pakankamumą savo reikalavimams pagrįsti. Teismas neprivalo ir neturi teisė nurodyti skirti ekspertizę ginčo klausimu jeigu tai neatitinka ginčo šalių interesų. Teismas gali pasiūlyti šalims pareikšti nuomonę dėl ekspertizės skyrimo, tačiau tai daryti nėra teismo pareiga o tik teisė.

36.       Šalys pasirengimo nagrinėti bylą teisme, iki paskyrimo bylą nagrinėti iš esmės, turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai ( CPK 226 str.).

37.       Atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dar pirmos instancijos teisme turėjo nuomonę, kad šioje byloje turėjo būti atlikta teismo ekspertizė, kadangi įrangos veikimo sutrikimo priežasčių nustatymui yra reikalingos specialios techninės žinios nurodo, tačiau to nedarė dėl dviejų priežasčių: dėlto, kad tikėjosi, jog nebus atnaujintas senaties terminas ir ieškinys bus atmestas pagal atsakovės prašymą taikyti senaties terminą, dėlto, kad buvo iš anksto įsitikinusi pateiktų įrodymų nepakanka įrangos neveikimo ar netinkamo veikimo faktui pripažinti, juo labiau jų nepakanka esminiam sutarties pažeidimui įrodyti.

38.       Sutiktina su ieškove, kad ieškinio padavimo senaties termino atnaujinimo klausimas niekaip nėra susijęs su prašymu skirti ekspertizę savalaikiai padavimo teismui. Neatnaujinus senaties termino ieškinys būtų atmestas ir pareikštas prašymas dėl ekspertizės skyrimo jokių pasekmių pareiškusiai tokį prašymą šaliai nesukurtų, tačiau teismas vistiek privalėtų vertinti materialinį ieškinio pagrįstumą.

39.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad priežastis skirti ekspertizę matė pirmos instancijos teisme, tačiau savo teisę nepasinaudojo. Atsakovės elgesys patvirtina, kad pas atsakovę buvo iš anksto susiformavęs įsitikinimas, kad ginčas laimėtas, todėl reikšti prašymą skirti teismo ekspertizę nėra tikslinga, t.y. aplinkybės susijusios su prašymu skirti teismo ekspertizę apeliacinėje instancijoje buvo žinomos atsakovei pirmos instancijos teisme, jos nėra iškilusios vėliau, nėra grindžiamos naujai sužinotais įrodymais. Todėl ieškovė pagrįstai nurodė, kad atsakovė siekia vilkinti procesą, sudaryti sau palankęs aplinkybes pasiekti kitokios ekspertų išvados. Ekspertizės skyrimas ir pateikimas apeliacinės instancijos teisme neatitinktų CPK 314 str. išdėstytų naujų įrodymų pateikimo pagrindų.

40.       Eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (2005 m. vasario 7 d. nutartis R. S. v. A. R. Ž. byloje Nr. 3K-3-8/2005).

41.       Specialistų dr. V. G. ir dr. V. L. išvadoje dėl automatinių kiemo pavarų netinkamo veikimo priežasčių įvertinimo (Kauno ekspertų išvada) aprašyti atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pačių specialistų kvalifikacija nekelia abejonių. Dėl to Kauno ekspertų išvada galima remtis kaip patikimus rašytiniu įrodymu.

Dėl trūkumų priežasties

42.       Teismas konstatuoja, kad ieškovei kaip pirkėjai šioje byloje pakako įrodyti parduoto daikto trūkumus, o atsakovei kaip pardavėjai teko pareiga įrodyti, jog trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjai dėl to, kad, kaip nurodė atsakovė, ginčo įranga buvo sumontuota netinkamai (dėl pačios ieškovės kaltės). Teismo vertinimu, ieškovė įrodė konkrečius ginčo įrangos trūkumus. Iš esmės su tuo, kad ginčo įranga veikė netinkamai, sutiko ir pati atsakovė. Atsakovės 2018-01-26 sudarytame defektiniame akte nurodyta, jog patikrinimą atlikęs atsakovės inžinierius G. K. nustatė, jog įrenginio mechanizmas neveikia tinkamai, juda lėtai, greitis neatitinka techninių reikalavimų. Šią aplinkybę G. K. patvirtino ir apklaustas liudytoju teisme.

43.       Atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, skirtų pagrįsti savo atsikirtimams, jog ginčo įrangos gedimą nulėmė aplinkybės, už kurias atsako pirkėjas. Pirmiausia atsakovė, remdamasi 2018-01-26 defektiniu aktu, teigė, jog ginčo įrangos gedimai atsirado dėl išorinių mechaninių pažeidimų ant abiejų vartų automatikos alkūnių apsaugų nuo drėgmės (dangtelių skilimo). Tačiau šią aplinkybę paneigė ieškovės pateiktas Automatinių kiemo vartų pavarų netinkamo veikimo priežasčių įvertinimas, parengtas Kauno ekspertų dr. V. G. ir dr. V. L. (Kauno ekspertų išvada). Šioje Kauno ekspertų išvadoje buvo pažymėta, jog plastikiniai dangteliai nėra skirti mechanizmo sandarumui užtikrinti (apsaugai nuo drėgmės patekimo) ir jog jie mechanizmo strigimo negalėjo nei sukelti, nei nuo jo apsaugoti - jų funkcija greičiau dekoratyvinė. Pažymėtina, jog liudytoju apklaustas atsakovės inžinierius G. K. nurodė, kad jam nebuvo duota užduoties nustatyti gedimo priežastį ir jis jos nenustatė. Tuo tarpu Kauno ekspertų išvadoje nurodyta, kad kur kas labiau tikėtina, kad mechanizmo veikimą galėtų surikdyti drėgmė, patekusi į variklį ar šalia pat jo esančią krumplinę perdavą arba nevykusi konstrukcija arba gamybos defektai, dėl kurių esant žemos aplinkos temperatūroms sutrinka kitų mechanizmo elementų­ - elektros variklio ar krumplinės perdavos veikimas. Teisėjų kolegijos nuomone, tikėtina, kad dėl nevykusios konstrukcijos automatikos alkūnių dangtelių dregmė ir toliau pateks į mechanizmo vidų, kad lems neitnkamą pavaros veikimą.

44.       Paaiškėjus šioms aplinkybėms, patvirtinančioms, jog mechanizmo gedimus negalėjo sukelti plastikinių dangtelių įtrūkimai, atsakovė, jau nagrinėjant bylą iš esmės, nurodė apie kitas galimas tokio gedimo priežastis. Liudytojas G. K. teigė, jog gedimą sukėlė netinkamas įrangos sumontavimas, t. y. ne tas laužimo kampas, o atsakovės direktorius nurodė, jog įrenginio automatika sumontuota netinkamai dėl per mažo atstumo nuo variklio iki varčios. Tačiau abiem atvejais šias priežastis tiek liudytojas, tiek atsakovės direktorius grindė savo subjektyvia nuomone, remiantis vien Kauno ekspertų išvadose pateiktomis įrenginio nuotraukomis, neatliko matavimų ir skaičiavimų. Be to, atsakovė, įrodinėdama netinkamą ieškovės atliktą įrangos sumontavimą, nesirėmė konkrečių šios įrangos instrukcijos reikalavimų pažeidimu.

45.       Ieškovės teigimu, su ginčo įranga jai nebuvo perduota jokia jos montavimo ir naudojimo instrukcija (nei lietuvių, nei anglų kalba). Liudytoju apklaustas atsakovės inžinierius G. K. patvirtino, jog pirkėjui į prekės pakuotę būdavo įdedama tik instrukcija anglų kalba, o byloje esantis lietuviškas jos variantas yra instrukcijos anglų kalba santrauka, tačiau ji pirkėjui nebūdavo perduodama. Pripažintini pagrįstais ieškovės nurodyti argumentai, jog instrukcijos santraukoje lietuvių kalba nėra nurodomi detalių įrengimo atstumai, kurių nesilaikymą kaip gedimo priežastį nurodė atsakovės vadovas. Dėl šios priežasties galimi netinkami detalių tvirtinimo montavimo metu atstumai neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės.

46.       Reikalavimą pripažinti 2017-05-24 įrangos pirkimo-pardavimo sutartį nutraukta ir įpareigoti atsakovę sumokėti sutarties kainą ieškovė pareiškė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal šią teisės normos nuostatą pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Refosa“ v. UAB „Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.).

47.       Šio ginčo atveju faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog garantiniu terminu paaiškėjo tokie parduotos įrangos trūkumai, dėl kurių jos iš esmės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį (neatidaro vartų šaltuoju metų laiku), nėra garantijos kad ir pakeitus plastmasinius sutrūkusius apsaugos dangtelius, kaip siūlė atsakovė, įranga veiks sėkmingai (CK 6.217 str. 1 d. 4 p.).

48.       Teismas pagrįstai konstatavo, kad daiktą įsigijusio pirkėjo teisių gynybos būdu - grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, įstatymo yra siejama su sąlyga, jog netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nėra pagrindo vertinti, jog šiuo atveju ieškovės pasirinktas toks pažeistų teisių gynybos būdas būtų neproporcingas. Tokia išvada darytina įvertinus tai, jog Kauno ekspertai, kaip minėta, nustatė, jog įtrūkę plastikiniai dangteliai mechanizmo strigimo negalėjo nei sukelti, nei nuo jo apsaugoti, todėl atsakovės siūlomas gedimų šalinimo būdas - pakeisti šiuos dangtelius naujais, nepašalintų tikrųjų gedimo priežasčių ir neapsaugotų nuo pakartotinio mechanizmo strigimo. Atsakovė nesiėmė veiksmų šioms gedimo priežastims nustatyti: kaip minėta, liudytojas G. K. patvirtino, jog jam buvo duota užduotis tik sutvarkyti mechanizmą, o ne nustatyti jo gedimo priežastis, atsakovės vadovas taip pat patvirtino, jog į specialistus dėl gedimo priežasčių nustatymo nebuvo kreiptasi. Taigi atsakovei neištyrus gedimo priežasčių ir jų nepašalinus, nėra pagrįsta tikėtis, jog ateityje ginčo įranga veiks tinkamai. Be to, pačios atsakovės 2018-01-26 defektiniame akte nurodyta, jog išardžius pavaras, viduje aptiktas vanduo ir korozijos požymiai. Atsakovė neįrodė, jog šie korozijos požymiai buvo pašalinti ir užkirstas kelias naujai korozijai susidaryti, todėl ir dėl šios priežasties ginčo įranga nelaikytina tinkama tolesniam kokybiškam jos naudojimui, kurio pagrįstai galėjo tikėtis ieškovė. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo konrečios gedimo priežasties.

49.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

                                        n u t a r i a :

Atsakovės UAB „Digitalas“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                    Andrius Ignotas

Jelena Šiškina

                                 Alvydas Barkauskas