Administracinė byla Nr. I-1006-739-2015
Teisminio proceso Nr.3-65-3-00042-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija : 73
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015-02-20
Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo G.K. skundo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliacinio teismo, Šiaulių apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsakovams Panevėžio miesto apylinkės teismui, Šiaulių apylinkės teismui, Panevėžio apygardos teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,
n u s t a t ė:
2015-02-13 Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliacinio teismo, Šiaulių apygardos teismo, Šiaulių apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Klaipėdos apygardos teismo, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsakovams Panevėžio miesto apylinkės teismui, Šiaulių apylinkės teismui, Panevėžio apygardos teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Skundas nustatyta tvarka priskirtas Daliai Pranckienei. Spręstinas skundo priėmimo klausimas.
Skundu pareiškėjas prašo:
1)įpareigoti atsakovus Nacionalinę teismų administraciją, Panevėžio miesto apylinkės teismą, Šiaulių apylinkės teismą teismo posėdžių salėse įrengti suimtiesiems vietas šalia advokato, už stalo, įrengiant atitveriančią stiklinę pertvarą, kaip tai yra numatyta teisės aktuose, Panevėžio miesto apylinkės teisme, Šiaulių apylinkės teisme įrengti laikinojo laikymo patalpas, atitinkančias higienos normų reikalavimus, kad apšvietimas atitiktų reikalavimus, būtų gryno oro ir būtų pastatytas stalas, uždažyti necenzūriniai, nešvankūs užrašai ir piešiniai, įžeidžiantys teismus, teisėjus, prokurorus, policijos pareigūnus, keliantys nesantaiką, kurstančius karą ir karo propagandą bei pan.;
2) įpareigoti Panevėžio apygardos teismą, Panevėžio miesto apylinkės teismą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 27 punktą; įpareigoti pateikti pareiškėjui viešojo administravimo srityje pareiškėjo pateiktų prašymų ir skundų, kuriuose buvo prašoma atsiųsti kopijas su registracijos spaudu, kopijas, pažymėtas spaudu;
3) priteisti iš atsakovo atstovų neturtinę žalą, kuri pareiškėjui buvo padaryta Panevėžio miesto apylinkės teismui, Šiaulių apylinkės teismui, šių teismų darbuotojams, Šiaulių ir Panevėžio apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų darbuotojams nesiimant veiksmų laikino laikymo patalpose pašalinti ant sienų esančius necenzūrinius, nešvankius ir pan. užrašus ir piešinius ir dėl to buvo pažeistas pareiškėjo orumas, jis jautėsi pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus ir pan.
Skundą atsisakoma priimti.
Dėl skundo reikalavimo įpareigoti atsakovus Nacionalinę teismų administraciją, Panevėžio miesto apylinkės teismą, Šiaulių apylinkės teismą teismo posėdžių salėse įrengti suimtiesiems vietas šalia advokato, už stalo, įrengiant atitveriančią stiklinę pertvarą, kaip tai yra numatyta teisės aktuose, Panevėžio miesto apylinkės teisme, Šiaulių apylinkės teisme įrengti laikinojo laikymo patalpas, atitinkančias higienos normų reikalavimus, kad apšvietimas atitiktų reikalavimus, būtų gryno oro ir būtų pastatytas stalas, uždažyti necenzūriniai, nešvankūs užrašai ir piešiniai, įžeidžiantys teismus, teisėjus, prokurorus, policijos pareigūnus, keliantys nesantaiką, kurstančius karą ir karo propagandą ir pan.
Teisė į teisminę gynybą įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą; 2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo; 3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo; 4) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo; 5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą, tačiau taip pat ir nustato, kad kreipdamasis į teismą suinteresuotas asmuo privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas, t. y. įrodyti, kad jis turi teisę paduoti skundą.
Kaip matyti iš skundo reikalavimo pareiškėjas reikalavimą teismui įpareigoti atsakovus atlikti išvardintus veiksmus reiškia nuteistųjų vardu, netgi siekia, kad teismui įpareigojus atlikti jo prašomus veiksmus, būtų apginti teismai, teisėjai, prokurorai, policijos pareigūnai, o taip pat pašalinta grėsmė visuomenei, tai yra būtų ginamas viešasis interesas. Todėl galima konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, gindamas visų nuteistųjų interesus ir net viešąjį interesą. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Todėl pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Pareiškėjas nėra įgaliotas ginti nuteistųjų interesus, jam teisė ginti viešąjį interesą taip pat nesuteikta. Tokiu atveju skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų ir jį atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais. Be to, pareikštas reikalavimas yra tapatus Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-66-279-2015 pareiškėjo pareikštam reikalavimui, kas teismui sudaro pagrindą atsisakyti šį skundo reikalavimą priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Dėl skundo reikalavimo įpareigoti Panevėžio apygardos teismą, Panevėžio miesto apylinkės teismą įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 27 punktą; įpareigoti pateikti pareiškėjui viešojo administravimo srityje pareiškėjo pateiktų prašymų ir skundų, kuriuose buvo prašoma atsiųsti kopijas su registracijos spaudu, kopijas, pažymėtas spaudu. Pareiškėjo pareikštas reikalavimas susijęs su administravimu teismuose.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 5 ir 109 straipsnius, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau - ir Teismų įstatymas) 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 7 straipsnį, teismas yra viena iš valstybės valdžių, kuriai vienintelei pavesta teisingumo vykdymo funkcija ir kurios veikla grindžiama nepriklausomumo principu. Konstitucijos 111 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai (1 dalis), administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai (2 dalis), teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Teismų įstatymas (4 dalis). Teismų įstatymo 103 straipsnis numato, kokie teismo pareigūnai įgyvendina teismų administravimą, nustato jų įgaliojimus, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teikimo galimybę, o šio įstatymo 104 straipsnis nustato administracinės veiklos priežiūrą vykdančius subjektus. Taigi, pagal išvardintose teisės normose įtvirtintas nuostatas, teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, o veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Toks teismų administravimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-492-704/2013. Pažymėtina, kad šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra siejama su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis apibrėžiamas ir suprantamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Tokia pozicija, be kitų argumentų, buvo grindžiama ir teisminės valdžios nepriklausomumo principu, kuris turi garantuoti tiek teismo laisvę nuo bet kokio valdžios ar kitų asmenų kišimosi į su teisminių funkcijų vykdymu susijusią veiklą, tiek savarankišką teismo veiklos administravimą - institucinį teismų nepriklausomumo aspektą. Tik pagal Teismų įstatymą numatyta teismų administravimo sistema gali laiduoti teismo organizacinį, o kartu ir teisėjo procesinį savarankiškumą bei nepriklausomumą. Pagal ABTĮ 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 16 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, administracinių teismų kompetencijai priskiriami ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms vykdant viešąjį administravimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje objektu, laikytina, kad aptariamu skundo reikalavimu pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Todėl skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Be to, pareikštas reikalavimas yra tapatus Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-66-279-2015 pareiškėjo pareikštam reikalavimui, kas teismui sudaro pagrindą atsisakyti šį skundo reikalavimą priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Dėl skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo atstovų neturtinę žalą, kuri pareiškėjui buvo padaryta Panevėžio miesto apylinkės teismui, Šiaulių apylinkės teismui, šių teismų darbuotojams, Šiaulių ir Panevėžio apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų darbuotojams nesiimant veiksmų laikino laikymo patalpose pašalinti ant sienų esančius necenzūrinius, nešvankius ir pan. užrašus ir piešinius ir dėl to buvo pažeistas pareiškėjo orumas, jis jautėsi pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus ir pan.
Šis skundo reikalavimas yra tapatus Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-66-279-2015 jau pareikštam pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl šį reikalavimą atsisakoma priimti.
Be jau išvardintų pagrindų, kuriais remiantis skundas atsisakomas priimti, pažymėtina, kad ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti - kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. ABTĮ 17 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę. Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo priteisti neturtinę žalą iš visų skunde išvardintų Lietuvos valstybės atstovų. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6,7,11 ir 12 punktuose. Pagal ABTĮ 35 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Kadangi pareiškėjo skundu reiškiami susiję reikalavimai, tai yra reikalaujama atlyginti bendrą visų Lietuvos valstybę atstovaujančių, skunde nurodytų valstybinio valdymo subjektų, tame tarpe ir centrinių administravimo institucijų, veiksmais pareiškėjui padarytą neturtinę žalą, administracinė byla pagal pareiškėjo skundą turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nustatytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Panevėžio apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 3 dalis, 18 straipsnis, 35straipsnis ir 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 ir 149 straipsniais,
n u t a r i a:
Skundą atsisakyti priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.
Teisėja Dalia Pranckienė