Civilinė byla Nr. e2-14-381/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00823-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3;
3.1.14.8.1; 3.1.14.8.2; 3.1.14.8.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo L. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2347-221/2018, kuria dalį ieškinio reikalavimų atsisakyta priimti, o dėl kitos ieškinio dalies nustatytas terminas trūkumams pašalinti,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. G. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, įvardydamas jį pareiškimu, kuriame prašė: 1) atlikti juridinio fakto, kad jo tėvui A. G. (toliau – palikėjas) mirus planuojamos santuokos sudarymo dieną (2016 m. kovo 4 d.), palikėjo teisinė turtinė padėtis atitinka įstatyme aprašytą juridinę faktinę turtinę padėtį iki sudarant santuoką, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnyje, konstatavimą; 2) panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymą pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį; 3) anuliuoti palikėjo buvusio turto, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nuosavybės pasikeitimo sandorius palikėjo vardu, kaip laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimus, nes kol galiojo laikinosios apsaugos priemonės, šiuo turtu negalėjo būti disponuojama, taip pat perduoti (duomenys neskelbtini), Kaune, buvusius daiktus ieškovui, kaip paveldėtojui (jie užfiksuoti ieškovo iškviesto antstolio 2016 m. gegužės 29 d.), perimti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, iš UADBB „Investicijų brokeris“ ir atiduoti ten buvusius daiktus ieškovui, kaip paveldėtojui; 4) panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymą ir leisti notarei D. S. (Vilniaus r. 1-asis notarų biuras) išduoti paveldėjimo teisės liudijimą visam palikėjo vardu buvusiam turtui, kurio negalėjo išduoti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 5) pripažinti neteisėtu teisminį procesą Nr. 2-56-3-00667-2016-4 dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe tarp palikėjo A. G. ir sugyventinės D. A.; 6) pripažinti juridinį faktą, kad ieškovas vykdė jungtinę veiklą su A. G. draudimo srityje UADBB „Investicijų brokeris“, įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ pateikti visą ataskaitą už ieškovo vardu sudarytas sutartis, pagal kurias komisas buvo priskiriamas pagal klientų nukreipimo sutartį A. G.; 7) įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ vadovę atsakyti į laišką, nes iki šiol įmonės vadovė neatsako, nepateikia klientų nukreipimo sutarties raštu; 8) įpareigoti akcinę bendrovę (toliau – AB) SEB banką pervesti 8 000 Eur, esančius palikėjo sąskaitoje, R. G. už neįvykusį sandorį; 9) pripažinti antstolio S. U. atliekamą vykdymą pagal 2017 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 išduotą vykdomąjį raštą neteisėtu, kaip civilinėje byloje Nr. e2-1490-178/2016 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą; 10) įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ pateikti palikėjo klientų nukreipimo sutartį, visas finansines ataskaitas už paskutinius 5 metus iki palikėjo mirties pagal šią sutartį, atsiskaityti pagal nuomos sutartį, perduoti patalpas, pasiaiškinti dėl palikėjo turto, turtinių teisių perdavimo sugyventinei aplinkybių; 11) jei nebus pripažinta ieškovo ir jo tėvo (palikėjo) jungtinė veikla, įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti už visas ieškovo vardu sudarytas sutartis iki palikėjo mirties pagal sutartą 90 proc. komisą, kuris buvo mokamas iki 2016 m. birželio 15 d.; 12) įpareigoti notarę D. S. išduoti paveldėjimo liudijimą visam palikėjo vardu buvusiam turtui, kurio negalėjo išduoti dėl laikinųjų apsaugos priemonių; 13) visus veiksmus su turtu (disponavimą), kuriam buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pripažinti neteisėtais; 14) išduoti antstoliui vykdomąjį raštą sudaryti palikimo apyrašą palikėjo turtui, turtinėms teisėms, jį išieškoti ir perduoti palikimą ieškovui, kaip vieninteliam teisėtam paveldėtojui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo L. G. ieškinio reikalavimus, nutartyje įvardytus kaip Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 14 ir dalį Nr. 10 reikalavimo, nustatė ieškovui L. G. 14 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, joje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti ir nutarė nepašalinus nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktą bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, o pagal CPK 446 straipsnį bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami apylinkės teismui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nutartyje įvardytus kaip Nr. 1 ir 6, nes jie teismingi apylinkės, o ne apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
4. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Dėl to, teismo vertinimu, ieškovas su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 ir paliktas iš esmės nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, turėtų kreiptis į Kauno apygardos teismą konkrečioje civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016, kaip į teismą, kuris nagrinėjo ginčą iš esmės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutartyje įvardytus kaip Nr. 2 ir 4 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
5. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu teisminį procesą Nr. 2-56-3-00667-2016-4 teismas atkreipė dėmesį, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka ir galiojantys įstatymai nenustato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00667-2016-4) ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-597-516/2017 Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeitė iš dalies. Tai reiškia, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo teisėtumas patikrintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi, kuri nebuvo peržiūrėta kasacine tvarka. Ieškovas, reikšdamas naują reikalavimą pripažinti neteisėtu teisminį procesą Nr. 2-56-3-00667-2016-4, o ne teikdamas kasacinį skundą ar prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekia, kad žemesnės instancijos teismas pripažintų neteisėtu ir nepagrįstu Lietuvos apeliacinio teismo priimtą nutartį, tačiau toks reikalavimas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Teismas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka taip pat pripažino ir ieškinio reikalavimą įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ vadovę atsakyti į laišką, nutartyje įvardytą kaip Nr. 7 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas savarankišku materialiuoju reikalavimu, t. y. ieškinio dalyku (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7. Ieškinio reikalavimą įpareigoti AB SEB banką pervesti R. G. 8 000 Eur, esančius palikėjo sąskaitoje, už neįvykusį sandorį, nutartyje įvardytą kaip Nr. 8, teismas pripažino neteismingu apygardos teismui, nes prašoma priteisti suma yra mažesnė nei 40 000 Eur (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, šis reikalavimas yra savarankiškas ir galimas nagrinėti atskirai pagal bendrąsias teismingumo taisykles, o kai kiekvienas iš reikalavimų gali būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą ir ji lemia rūšinį bylos teismingumą.
8. Kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka teismas atsisakė priimti ir ieškinio reikalavimo, nutartyje įvardyto kaip Nr. 10, dalį, kuria prašoma įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ pateikti palikėjo klientų nukreipimo sutartį, visas finansines ataskaitas už paskutinius 5 metus iki palikėjo mirties pagal šią sutartį, pasiaiškinti dėl palikėjo turto, turtinių teisių perdavimo sugyventinei aplinkybių, nes materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantys reikalavimai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
9. Teismas nurodė, kad CPK V dalies XXXI skyrius nustato skundų dėl notarų ir antstolių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso įstatyme nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti paduodamas antstoliui. Nors ieškovas skundžia antstolio S. U. vykdymo veiksmus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taikytomis Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016, tačiau ieškovas pačiam antstoliui neteikė skundo dėl antstolio veiksmų. Be to, ieškinio reikalavimas pripažinti antstolio S. U. vykdymo veiksmus neteisėtais, nutartyje įvardyto kaip Nr. 9, atsisakytinas priimti ir tuo pagrindu, kad jis pareikštas apygardos, o ne apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2, 4 dalys).
10. CPK 511 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso įstatyme nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas jį atlikti, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skundas dėl notaro veiksmų pateikiamas notaro, kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Ieškovas reikalavimu, nutartyje įvardytu kaip Nr. 12, prašo įpareigoti notarę D. S. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą visam palikėjo vardu buvusiam turtui, tačiau jis turi teisę skųsti notarės D. S. veiksmus ar atsisakymą juos atlikti apylinkės teismui (CPK 512 straipsnis), o ne prašyti apygardos teismo įpareigoti notarę atlikti nurodytus veiksmus. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti ir šį ieškinio reikalavimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
11. Įvertinęs CK 5.53 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, teismas konstatavo, kad nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ieškinio reikalavimas išduoti antstoliui vykdomąjį raštą sudaryti palikimo apyrašą palikėjo turtui, turtinėms teisėms, jį išieškoti ir perduoti palikimą ieškovui, kaip vieninteliam teisėtam paveldėtojui, nutartyje įvardytas kaip Nr. 14 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12. Spręsdamas dėl likusių ieškinio reikalavimų, nutartyje įvardytų kaip Nr. 3, 11, 13 ir reikalavimo Nr. 10 dalies, kuria prašoma įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti pagal nuomos sutartį, perduoti patalpas, teismas nurodė, kad pagal ieškinyje formuluojamą pagrindą šiais aspektais nėra galimybės tinkamai nustatyti bylos teismingumo klausimą. Nustatęs, kad ieškovo teismui paduoto ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluoti netinkamai, kad ieškinys neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnio 2 dalis), ir CPK 135 straipsnio 1 dalyje ieškiniui keliamų reikalavimų, teismas konstatavo, jog ieškovui nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
13. Teismas nurodė, kad ieškovas nenurodė dalyvaujančių byloje asmenų, jų procesinių padėčių, vardų, pavardžių, asmens kodų (jeigu jie žinomi), gyvenamųjų vietų adresų ir pan., ieškinio sumos, aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, išdėstytos painiai ir chaotiškai, dalis aplinkybių nurodytos pagrindžiant reikalavimus, kurie pripažinti neteismingais apygardos teismui ar nenagrinėtinais teisme civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinyje nenurodyta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas, informacija, ar byla bus vedama per advokatą, ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti, nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, netinkamai suformuluoti ieškovo reikalavimai (ieškinio dalykas).
14. Nors ieškovas prašo anuliuoti palikėjo buvusio turto nuosavybės pasikeitimo sandorius palikėjo vardu, perduoti daiktus ieškovui, tačiau nenurodo, kokius konkrečius sandorius ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais, kokios teisinės pasekmės taikytinos konkrečius sandorius pripažinus negaliojančiais, nepateikia konkrečių sandorių sudarymą pagrindžiančių įrodymų, taip pat ieškovas nenurodo, kokius konkrečius daiktus ir iš ko ieškovas prašo priteisti, nenurodo jų vertės. Ieškovas prašo įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti pagal nuomos sutartį, perduoti patalpas, tačiau nenurodo konkrečios sumos, kurią prašo priteisti, neįvardina nuomos sutarties, pagal kurią prašo priteisti nuomos mokestį, neprideda šios nuomos sutarties kopijos, neįvardina prašomas perduoti patalpas identifikuojančių požymių, nepateikia ieškovo nuosavybės teisę į patalpas pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas prašo įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti už visas ieškovo vardu sudarytas sutartis iki palikėjo mirties pagal sutartą 90 proc. komisą, kuris buvo mokamas iki 2016 m. birželio 15 d., tačiau nenurodo konkrečios priteistinos sumos, neprideda konkretaus susitarimo dėl mokėtinos sumos kopijos, ieškovo vardu sudarytų sutarčių, kurių pagrindu jam skaičiuotinas atlyginimas. Ieškovas reikalavimu, nutartyje įvardytu kaip Nr. 13, prašo visus veiksmus su turtu (disponavimą), kuriam buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pripažinti neteisėtais, tačiau ginti pažeistą teisę teisme galima tik tinkamai suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką, nes teismai ieškinius nagrinėja tik pareikštų reikalavimų ribose. Atsižvelgęs į tai, teismas pasiūlė ieškovui įvardyti konkrečius jo teisių pažeidimus ir pasirinkti gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), pažymėdamas, kad patikslinus ieškinio dalyką, atitinkamai tikslintinas ir faktinis ieškinio pagrindas, ieškinyje išdėstant konkrečias aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, pridedant įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes.
III. Atskirojo skundo argumentai
15. Ieškovas L. G., nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kurį grindžia šiais argumentais:
15.1. Dėl reikalavimų, nutartyje įvardytų kaip Nr. 3 ir 13, nutartyje apskritai nepasisakyta.
15.2. Beveik identiškas prašymas anksčiau buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris civilinėje byloje Nr. e2YT-29460-734/2018 pripažino, kad šie klausimai neteismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui ir yra teismingi Kauno apygardos teismui. Ši teismo nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, kuris atskirąjį skundą atmetė, civilinėje byloje Nr. e2S-2660-803/2018 patvirtindamas, kad šie klausimai nėra teismingi nei Vilniaus miesto apylinkės teismui, nei Vilniaus apygardos teismui, ir nukreipdamas į Kauno apygardos teismą. Tačiau Kauno apygardos teismas priimtu procesiniu sprendimu prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo procesiniams sprendimams, kurie atsisakė nagrinėti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą ypatingosios teisenos tvarka, nes jie nėra teismingi Vilniaus teismams. Todėl prašoma išnagrinėti tiek Kauno apygardos teismo procesinį sprendimą, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartis, nes priimti priešingi sprendimai, ir atitinkamai išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimus.
15.3. Kauno apygardos teismas pasisakė apie ieškiniams būdingą formą ir turinį, tačiau pareiškimas nėra ieškinys, pareiškimo turinio reikalavimai aiškiai įvardyti CPK 447 straipsnyje. Pareiškimo turinys dėl juridinių faktų konstatavimo būtent ir buvo parengtas pagal šiuos reikalavimus, o ne ieškiniams keliamus reikalavimus. Todėl teismo vadovavimasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi yra nesuprantamas.
15.4. Trūkumų šalinimas, kai Kauno apygardos teismas, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nesutaria, kuriam teismui reiškiami reikalavimai teismingi, ginčo dėl teismingumo neišspręs. Be to, visi reikalavimai susiję būtent su Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais (dėl ieškinio nagrinėjimo ir įstatyme nenumatytų laikinųjų apsaugos priemonių (paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymas daiktinės teisės reikalavimo pagrindu) taikymo). Teismui nesiėmus veiksmų, kad turtas būtų aprašytas, nepaskyrus nei palikimo administratoriaus, nei turto administratoriaus, nenustačius daiktų naudojimo tvarkos, iki dabar neaišku, kas atsakingas už turto valdymą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ir kas turėjo užtikrinti, kad turtas išliktų, t. y. buvo sudarytos sąlygos asmenims, kurie nėra įpėdiniai, savintis palikimą. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pasikeitė nekilnojamojo turto savininkas: antstolis, klastodamas dokumentus ir nepaisydamas laikinųjų apsaugos priemonių, pardavė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Kol paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas sustabdytas, ieškovas negali reikalauti teisių, kylančių iš paveldėjimo, nes neįgijo daiktinių teisių į turtą, t. y. ieškovas negali iš UADBB „Investicijų brokeris“ priimti patalpų ir perduoti jų naujajam savininkui. Nuomos sutartis buvo nutraukta atgaline data, nes įmonė po nurodomos nuomos sutarties pasibaigimo datos dar vykdė veiklą patalpose ir išnešinėjo daiktus iš patalpų, kai kuriuos iš jų atiduodama palikėjo sugyventinei. Taip pat neaišku, ką naujasis savininkas įsigijo iš neteisėtų varžytynių: ar palikimo dalį, ar ir palikėjo sugyventinei priteistą pastato dalį.
15.5. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo perrašytas neatlikus privalomo mokumo įvertinimo, nesumokėjus už jį priteistos dalies, kita vertus, sumokėti asmeniui, kuris neturi teisių į butą (esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms) irgi nelaikytina sandoriu, nes butą galima įsigyti iš asmens, kuris turi į tą turtą daiktines teises. Priteisiant palikėjo butą natūra, buvo peržengti ieškinio reikalavimai. Įvykdžius teismo sprendimą (priverstinai išpirkus turtą), ieškovas jokios turto dalies neįgys, nes jo savininkas jau pasikeitęs. Todėl akivaizdu, kad patenkama į teisinę aklavietę. Šis procesas tapo akivaizdžiu aukščiausio teisinio nihilizmo pavyzdžiu, kai teismai, nesilaikydami Konstitucijos, įstatymų, verčia dalintis palikimu ir leidžia savintis palikimą žmogui, kuris neturi pagal įstatymus teisių į palikimą, o teisėtiems įpėdiniams užkertamas kelias pradėti valdyti palikimą, gauti palikėjo asmeninius dokumentus, daiktus, disponuoti palikėjo nekilnojamuoju turtu bei juose esančiais palikėjo daiktais ir rinkti laisvai įrodymus bei panaudoti juos ginant palikėją. Pasirodo, kad po mirties palikėjas išlieka teisnus, nes laikoma, jog palikėjo žodinė jungtinė sugyventinio veikla galioja, palikėjo turtas laikomas ne palikimo objektu, o palikimo savinimasis nelaikomas nusikalstama veika, taip pat nelaikoma nusikalstama veika R. G. grąžintinų pinigų dėl neįvykusio automobilio pirkimo pasisavinimas iš palikėjo sąskaitos po palikėjo mirties.
15.6. Kreipiamasi į Lietuvos apeliacinį teismą, kad būtų išspręstas reikalavimų teismingumo klausimas ir / arba išnagrinėti reikalavimai, kurie susiję su prieš tai priimtais sprendimais, įskaitant anksčiau priimtų Lietuos apeliacinio teismo sprendimų panaikinimą, visų neteisėtų sandorių atstatymą, kurie galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms ir nesibaigus paveldėjimo procedūroms negalėjo būti sudaryti. Kadangi pats Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad R. G. 8 000 Eur už neįvykusį sandorį yra grąžintini, todėl teismas gali užtikrinti tvarką, kaip šį grąžinimą atlikti (šie pinigai po palikėjo mirties buvo pasisavinti, vėliau grąžinti ne R. G., o į palikėjo sąskaitą). Dabar teismui tereikia atlikti užskaitą ir leisti AB SEB bankui pervesti 8 000 Eur į R. G. sąskaitą.
15.7. Teismas išdėliojo reikalavimus pagal savo logiką, nors pareiškimo esmė yra būtent juridinių faktų pripažinimas, kuriuos pripažinus arba ne, savaime kyla atitinkamos teisinės pasekmės.
15.8. Kadangi visi palikėjo dokumentai buvo neteisėtai užvaldyti palikėjo sugyventinės, visi įrodymai ir paaiškinimai, reikalingi patvirtinti ar paneigti juridinį faktą, kad ieškovas su palikėju vykdė jungtinę veiklą, turi būti išreikalauti iš UADBB „Investicijų brokeris“. Tai būtų trūkstami įrodymai, kurių pritrūko Lietuvos apeliaciniam teismui pripažįstant šį faktą. Nors buvo pakankamai rašytinių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas pirmenybę teikė žodiniams palikėjo sugyventinės teiginiams. Dėl palikimo pasisavinimo buvo kreiptasi ir baudžiamojo proceso tvarka, tačiau visas palikimas įvertintas pagal jungtinės veiklos institutą, kuris neva suteikia teises savintis palikimą, palikėjo asmeninius dokumentus, palikėjo asmeninius daiktus, gauti neteisėtai informaciją iš įvairių įstaigų, savintis korespondenciją, adresuotą palikėjui, ar gauti elektroninės bankininkystės duomenis, kurie buvo panaudoti teikiant ieškinį, disponuoti palikėjo ginklu ir t. t.
15.9. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, paveldėjimo klausimai / procedūros bei pareiškimai dėl antstolio, notaro veiksmų, turto administravimo yra pagal CPK 442 straipsnį priskiriami prie bylų, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos būdu.
15.10. Paveldėjimo procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios šiuo metu yra galiojančios, taikymo yra sustabdytos, todėl reikalingas teismo sprendimas dėl jų panaikinimo. Paaiškėjus, kad ieškinys, kuriam užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos, buvo ne paveldėjimo byla ir pirmosios instancijos teismas klaidingai ieškovę laikė faktine palikėjo žmona, atitinkamai visas pirminis procesas tapo neteisėtu.
15.11. Pagal kasacinio teismo praktiką, kol nesibaigusios paveldėjimo procedūros, įpėdiniai / paveldėtojai negali atstovauti turtui, kuriam neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, prieš trečiuosius asmenis, nes laikoma, kad iki tol jie neturi daiktinių teisių. Kadangi niekas negalėjo atstovauti turto, kuriam neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, daiktinėms teisėms, turto savininkai negalėjo pasikeisti. Ieškovas negalėjo būti verčiamas atstovauti daiktinėms teisėms, kurių jis nebuvo įgijęs. Kadangi palikėjas turėjo asmeninių daiktų ir turto, tačiau palikimo apyrašas nebuvo sudarytas tuo metu, kai buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis turi būti sudarytas bent dabar. Nesuprantami teismo siūlymai kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, kai palikimas priimtas kitu būdu, ir versti daryti notarą įstatymų pažeidimus, o vėliau jį apskųsti. Paveldėto turto apyrašo būtinybė atsirado tik po to, kai teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones visam paveldimam turtui, žinodamas, kad jis nėra įpėdinių žinioje.
15.12. Ieškovas yra verčiamas išsipirkti savo paveldėjimo teises iš asmenų, kurie nėra įpėdiniai. Atitinkamai ieškovas tol, kol taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali paduoti ieškinio daiktinės ir paveldėjimo teisės pagrindu į turtą. Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo didėja, nes iki šiol ieškovas negali disponuoti turtu, t. y. automobiliu, kurio vertė kiekvieną dieną mažėja, o likęs palikimas, įskaitant ir pajamas, gaunamas iš palikėjo atvestų klientų, yra visiškai užvaldytas palikėjo sugyventinės. Norint ginti pažeistą teisę, reikia ją įgyti. Tik įgijęs paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovas įgys daiktines teises į turtą ir tik tada galės pareikšti ieškinį.
15.13. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima apskųsti kasacine tvarka. Būtent ieškinys tapo laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimu, nes ieškovas verčiamas būti atsakovu net ir neturėdamas daiktinių teisių.
15.14. Paveldėjimo procedūros nebuvo baigtos ir tapo neįmanoma jas baigti dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sustabdymo, o tai buvo padaryta asmens, neturinčio teisių į palikimą, prašymu. Tretieji asmenys galėjo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik daiktinėms teisėms į ginčo objektus, o ne į paveldėjimą. Didžioji dalis palikimo su teismų pagalba užvaldyta asmens, kuris nėra įpėdinis, pasikeitė dalies turto ir juose buvusių daiktų savininkai, turtas prarado vertę. Teismas verčia pateikti įrodymus, žinodamas, kad jie neteisėtai laikomi palikėjo sugyventinės. Taigi teismas bendrininkauja ir iš neteisės formuoja teisę, taip pažeisdamas esminį teisės sistemos principą. Už neteisėtą svetimų dokumentų laikymą ir disponavimą jais turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė tiek palikėjo sugyventinei, tiek teisėjams, kurie žinodami apie neteisėtai laikomus palikėjo dokumentus (kaip ir neteisėtai užvaldytą palikimą), ne tik nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka į prokurorus, bet ir patys, remdamiesi neteisėtai disponuojamais įrodymais, priėmė sprendimą. Nesant ieškinio dalyko, priteista palikimo dalis taip pat laikytina teisėjų nusikalstama veika.
15.15. Prie atskirojo skundo pridedamas klientų sąrašas, kuris apima tik negyvybės draudimo sutarčių ataskaitą, atspausdintas iš MINTAK apskaitos sistemos. Nuo 2011 m. kovo mėnesio, kai ieškovas pradėjo dirbti, ir iki 2016 m. birželio 15 d., kol jis dirbo kaip vienintelis draudimo brokeris įmonės padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, draudimo sutartys buvo sudarinėjamos ieškovo vardu. Ieškovas iš įmonės negali gauti gyvybės sutarčių ataskaitos ir apskritai finansinių ataskaitų. Po 2016 m. birželio 15 d. ši duomenų bazė buvo perduota palikėjo sugyventinei ir asistentėms, kurios neturi teisės vykdyti tarpininkavimo funkcijų, bet atnaujina sutartis ir už tai gauna pajamas. Akivaizdu, kad naujų klientų paieškai palikėjo atvestų klientų duomenys nereikalingi, jie buvo reikalingi jiems perimti. Akivaizdu, kad turi būti sudarytos galimybės gauti iš UADBB „Investicijų brokeris“ visus su palikėju sudarytus susitarimus, o už atvestus klientus įmonė privalo mokėti komisą paveldėtojams, o ne palikėjo sugyventinei. Tuo atveju, jeigu nepripažįstama ieškovo ir palikėjo jungtinė veikla, tai už ieškovo vardu sudarytas sutartis įmonė neturėjo pagrindo priskirti komisą palikėjui. Įmonėje apskritai tiesioginis darbas (tarpininkavimas sudarant draudimo sutartis) neapmokamas, laikoma, kad mokamas atlygis tik už klientų nukreipimą.
15.16. Lietuvos apeliacinis teismas turėtų išspręsti visus klausimus, įskaitant klausimus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, ar bent suteikti galimybę naudotis palikimo dalimi, kuri nebuvo pripažinta jungtinės veiklos objektu, o dėl likusio paveldimo turto nurodys būdus, kaip ieškovas gali pasisavintą palikimą susigrąžinti, arba leidus sudaryti palikimo apyrašą, tai galės atlikti antstolis.
15.17. Kadangi vyrauja ydinga ir neteisėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktika, siūlytina apeliacinės instancijos teismui keisti nusistovėjusią tvarką, kad esant ginčams tarp trečiųjų asmenų ir paveldėtojų, privalomai būtų išduodami paveldėjimo teisės liudijimai ir sudaromi paveldimo turto apyrašai, nes tik nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsiranda daiktinės teisės į paveldimą turtą, ir tik tada paveldėtojai gali jam teisėtai atstovauti. Jeigu būtų taikomos įstatymuose nustatytos laikinosios apsaugos priemonės daiktinėms teisėms (o ne paveldėjimui), apskritai nebūtų susiklosčiusiu tokia teisinė aklavietė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų, o dėl kitos ieškinio dalies nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje negali spręsti ir nespręs jokių ieškinio reikalavimų, kaip to prašo apeliantas, nes, pirma, apeliacijos paskirtis šiuo atveju yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškinio atitiktį proceso teisės normoms ir ieškinio reikalavimus, dalį jų atsisakydamas priimti, o dėl kitos ieškinio dalies nustatydamas terminą trūkumams pašalinti (CPK 301 straipsnio 1 dalis), antra, ieškinio reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės pirmosios instancijos teisme tik tuomet, kai priimamas įstatymo reikalavimus atitinkantis ieškinys ir iškeliama civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
18. Pagal CPK apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos naujus įrodymus: ataskaitą iš MINTAK apskaitos programos, 2014 m. gruodžio 30 d. patalpų su įrengtomis darbo vietomis nuomos sutartį ir prie šios sutarties 2014 m. gruodžio 30 d. sudarytą patalpų perdavimo–priėmimo aktą bei UADBB „Investicijų brokeris“ nuomotojo A. G. teisių perėmėjams adresuotą 2016 m. kovo 7 d. raštą „Dėl patalpų su įrengtomis darbo vietomis sutarties Nr. PNS2014/12-01 nutraukimo“.
20. Pažymėtina, kad, viena vertus, šie įrodymai jau egzistavo pateikiant ieškinį, todėl jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kita vertus, šie nauji įrodymai nėra susiję su priežastimis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų, o skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, neužkerta kelio apeliantui teikti patikslintą ieškinį, kartu pateikiant ir naujus įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimus. Taigi apelianto pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti kaip negalinčius patvirtinti / paneigti turinčių reikšmės bylai aplinkybių ją nagrinėjant apeliacine tvarka.
Dėl dalies reikalavimų nepriėmimo
21. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.
22. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).
23. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Tai reiškia, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, o ieškinio pagrįstumo klausimas nenagrinėjamas.
24. Nors apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimus išdėliojo pagal savo logiką, tačiau taip nutiko būtent dėl to, jog pats apeliantas ieškinyje neišskyrė ieškinio dalyko kaip atskiros ieškinio dalies, kurioje būtų aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti ieškinio reikalavimai. Kita vertus, apeliantas neteigia, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškinio turinio būtų išskyręs ne visus ieškinio reikalavimus. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinio reikalavimus, nutartyje įvardytus kaip Nr. 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 14 ir dalį Nr. 10 reikalavimo. Ieškinio reikalavimus, nutartyje įvardytus kaip Nr. 5, 7, 14 ir dalį Nr. 10 reikalavimo, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dėl to, kad jie nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), ieškinio reikalavimus, nutartyje įvardytus kaip Nr. 1, 2, 4, 6, 8 ir 12, – dėl to, kad jie neteismingi Kauno apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o ieškinio reikalavimą, nutartyje įvardytą kaip Nr. 9, – dėl to, kad apeliantas, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), be to, šis reikalavimas neteismingas apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
25. Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu teisminį procesą Nr. 2-56-3-00667-2016-4, nutartyje įvardyto kaip Nr. 5, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jau anksčiau tarp D. A. ir L. G. buvo kilęs ginčas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir laidojimo išlaidų priteisimo, kuris buvo nagrinėtas civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-56-3-00667-2016-4. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00667-2016-4) ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-597-516/2017 Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeitė iš dalies. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka ir galiojantys įstatymai nenustato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Tai, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo teisėtumas buvo patikrintas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi, kuri nebuvo peržiūrėta kasacine tvarka, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas du kartus atsisakė priimti L. G. teiktus kasacinius skundus, reiškia, jog L. G. yra išnaudojęs galimybes instancine tvarka ginčyti civilinės bylos, kurios teisminio proceso Nr. 2-56-3-00667-2016-4, rezultatą. Apeliantas, ieškinyje reikšdamas reikalavimą pripažinti neteisėtu teisminį procesą Nr. 2-56-3-00667-2016-4, savo teisę kreiptis į teismą įgyvendina netinkamai, nes toks ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinio reikalavimą, nutartyje įvardytą kaip Nr. 5.
26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka pripažino ieškinio reikalavimą įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ vadovę atsakyti į laišką, nutartyje įvardytą kaip Nr. 7, ir ieškinio reikalavimo, nutartyje įvardyto kaip Nr. 10, dalį, kuria prašoma įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ pateikti palikėjo klientų nukreipimo sutartį, visas finansines ataskaitas už paskutinius 5 metus iki palikėjo mirties pagal šią sutartį, pasiaiškinti dėl palikėjo turto, turtinių teisių perdavimo sugyventinei aplinkybių (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes tokio pobūdžio reikalavimų patenkinimas nesukurtų teisinių pasekmių. Tai, kad reikalavimai, kurių patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, nelaikytini savarankiškais materialiaisiais reikalavimai, todėl jie nėra ieškinio dalykas, yra pripažinęs ir kasacinis teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ieškinio reikalavimas išduoti antstoliui vykdomąjį raštą sudaryti palikimo apyrašą palikėjo turtui, turtinėms teisėms, jį išieškoti ir perduoti palikimą ieškovui, kaip vieninteliam teisėtam paveldėtojui, nutartyje įvardytas kaip Nr. 14 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisės normų pažeidimo nepadarė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą yra detalizuotas CK 5.53 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas CPK nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo aišku, kad būtent palikimo atsiradimo vietos notaras, į kurį buvo kreiptasi dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, o ne teismas yra kompetentingas spręsti dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo išdavimo įpėdiniui, kuris jį pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Taigi apeliantas turi laikytis įstatymuose nustatytos palikimo priėmimo, įskaitant palikimo priėmimą pagal turto apyrašą, tvarkos ir į teismą dėl su tuo susijusių savo teisių gynimo galėtų kreiptis tik tokiu atveju, jeigu skųstų antstolių procesinius / notarinius veiksmus ar atsisakymą procesinius / notarinius veiksmus atlikti (CPK 510–511 straipsniai).
28. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nutartyje įvardytus kaip Nr. 1 ir 6, dėl jų teismingumo apylinkės, o ne apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) atitinka CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas), o bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami apylinkės teismui (CPK 446 straipsnis). Pats apeliantas pripažįsta, kad jo kreipimosi į teismą esmė yra būtent juridinių faktų pripažinimas. Be to, apeliantas nurodo, kad: 1) pareiškimo turinys dėl juridinių faktų konstatavimo būtent ir buvo parengtas pagal tokiems pareiškimams, o ne ieškiniams keliamus reikalavimus; 2) beveik identiškas prašymas anksčiau buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris pripažino, kad klausimai neteismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui ir yra teismingi Kauno apygardos teismui.
29. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad L. G. jau anksčiau yra kreipęsis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-29460-734/2018 atsisakė priimti reikalavimą leisti paveldimą turtą priimti pagal apyrašą, kaip nenagrinėtiną teisme, o kitus reikalavimus, įskaitant reikalavimą pripažinti L. G. vykdžiusį jungtinę veiklą su A. G. draudimo srityje, atsisakė priimti, kaip neteismingus Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes, Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, šie reikalavimai yra susiję su Kauno apygardos teisme išnagrinėta civiline byla Nr. e2-2034-413-2016. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2660-803/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.
30. Iš šių teismų procesinių sprendimų matyti, kad L. G. nurodytoje byloje nereiškė reikalavimo atlikti juridinio fakto, kad jo tėvui A. G. mirus planuojamos santuokos sudarymo dieną (2016 m. kovo 4 d.), palikėjo teisinė turtinė padėtis atitinka įstatyme aprašytą juridinę faktinę turtinę padėtį iki sudarant santuoką, kaip tai nustatyta CK 3.89 straipsnyje, konstatavimą. Taigi Kauno apygardos teismo atsisakymas priimti tokį reikalavimą neprieštarauja anksčiau priimtiems teismų procesiniams sprendimams. Reikalavimo pripažinti L. G. vykdžiusį jungtinę veiklą su A. G. draudimo srityje Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-29460-734/2018 nepriėmė, susiedamas jį su Kauno apygardos teisme išnagrinėta civiline byla Nr. e2-2034-413-2016, kuri buvo nagrinėjama ir apeliacine tvarka. Pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad visi reikalavimai susiję būtent su Lietuvos apeliacinio teismo procesiniais sprendimais. Vilniaus miesto apylinkės teismo atsisakymas priimti reikalavimą pripažinti L. G. vykdžiusį jungtinę veiklą su A. G. draudimo srityje, kuriam pritarė ir Vilniaus apygardos teismas, savaime nereiškia, kad L. G. gali reikšti Kauno apygardos teismui naują pagal teisinį reglamentavimą ypatingosios teisenos tvarka apylinkės teisme nagrinėtiną reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto konstatavimo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nepriėmė ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtino reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip jam neteismingo (CPK 442 straipsnio 1 punktas ir 446 straipsnis).
31. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutartyje įvardytus kaip Nr. 2 ir 4, pagrįstai pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Dėl tam tikroje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turi būti reiškiamas ne atskiras reikalavimas naujoje byloje, o toje byloje, kurioje jos buvo taikytos, teikiamas prašymas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 ir paliktas iš esmės nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi, turėtų kreiptis į Kauno apygardos teismą konkrečioje civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016, kaip į teismą, kuris nagrinėjo ginčą iš esmės, o ne teikti naują ieškinį Kauno apygardos teismui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nutartyje įvardytus kaip Nr. 2 ir 4 (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
32. Ieškinio reikalavimą įpareigoti AB SEB banką pervesti R. G. 8 000 Eur, esančius palikėjo sąskaitoje, už neįvykusį sandorį, nutartyje įvardytą kaip Nr. 8, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teismingu ne apygardos, o apylinkės teismui, nes apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, o šiuo atveju ginčijama suma – tik 8 000 Eur (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taigi toks ginčas teismingas apylinkės teismui, nes nepatenka į išimčių, kai apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, ratą (CPK 26 straipsnis).
33. Pagal CPK 511 straipsnio 1 dalį nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas jį atlikti, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skundas dėl notaro veiksmų pateikiamas notaro, kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Taigi apeliantas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą turi teisę apylinkės teismui skųsti notarės D. S. veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, o ne prašyti apygardos teismo įpareigoti notarę atlikti nurodytus veiksmus – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą visam palikėjo vardu buvusiam turtui (reikalavimas, nutartyje įvardytas kaip Nr. 12). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti šį ieškinio reikalavimą, kaip jam neteismingą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), proceso teisės normų nepažeidė.
34. CPK V dalies XXXI skyrius nustato bylų dėl antstolių ir notarinių veiksmų nagrinėjimo tvarką. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nurodytame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (510 straipsnio 4 dalis).
35. Apeliantas ieškinį su reikalavimu pripažinti antstolio S. U. atliekamą vykdymą pagal 2017 m. lapkričio 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 išduotą vykdomąjį raštą neteisėtu, kaip civilinėje byloje Nr. e2-1490-178/2016 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą, nutartyje įvardytą kaip Nr. 9, padavė tiesiogiai apygardos teismui, taip nesilaikydamas CPK 510 straipsnyje nustatytos tvarkos dėl tokio pobūdžio skundo padavimo antstoliui, kuris, atsisakęs visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, jį turi persiųsti nagrinėti ne apygardos, o apylinkės teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį ieškinio reikalavimą kaip paduotą nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir neteismingą apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).
36. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo atsisakyti priimti dalį ieškinio reikalavimų, kurie apskritai negali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka arba negali būti nagrinėjami būtent Kauno apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.
Dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo
37. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad dėl reikalavimų, nutartyje įvardytų kaip Nr. 3 ir 13, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje apskritai nepasisakyta. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas neatsisakė priimti ieškinio reikalavimų, nutartyje įvardytų kaip Nr. 3, 11, 13 ir reikalavimo Nr. 10 dalies, kuria prašoma įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti pagal nuomos sutartį, perduoti patalpas, dėl šios ieškinio dalies nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
38. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio.
39. Nors apeliantas nurodo, kad jam nesuprantamas teismo vadovavimasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, nes jis teikė ne reikalavimų neatitinkantį ieškinį, o reikalavimus atitinkantį pareiškimą, akcentuotina, jog ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai (CPK 5 straipsnio 4 dalis). Tik dalis apelianto suformuluotų reikalavimų nagrinėtini ypatingosios teisenos tvarka, dėl kurių turėtų būti paduodamas CPK 447 straipsnio reikalavimus atitinkantis pareiškimas, tačiau juos buvo atsisakyta priimti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesiniams dokumentams ir 135 straipsnyje ieškiniui keliamais reikalavimais bei, pripažinęs, kad apelianto ieškinys jų neatitinka, nustatė terminą trūkumams pašalinti.
40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria apeliantui nustatytas terminas trūkumams pašalinti, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą ir, nustatydamas terminą jiems pašalinti, sudarė sąlygas apeliantui tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad trūkumų šalinimas nepadės išspręsti ginčo dėl teismingumo. Pažymėtina, kad dalį ieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas iš karto atsisakė priimti kaip neteismingus Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, tačiau kita dalis ieškinio reikalavimų, nutartyje įvardytų kaip Nr. 3, 11, 13 ir reikalavimo Nr. 10 dalis, kuria prašoma įpareigoti UADBB „Investicijų brokeris“ atsiskaityti pagal nuomos sutartį, perduoti patalpas, suformuluoti nepakankamai aiškiai tam, jog būtų galima tiksliai nustatyti jų teismingumą (pavyzdžiui, nenurodytos reikalavimų sumos, ginčijami sandoriai). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė apeliantui patikslinti šiuos ieškinio reikalavimus taip, kad jie atitiktų galimus taikyti civilinių teisių gynimo būdus, būtų aiškiai apibrėžtas ginčo objektas ir bylos nagrinėjimo ribos. Taip pat pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė ir kitus ieškinio trūkumus, kurie turėtų būti pašalinti tam, kad ieškinys galėtų būti priimtas nagrinėti teisme: turėtų būti aiškiai suformuluotas ieškinio dalyką atitinkantis ieškinio pagrindas, kuris pradiniame ieškinyje išdėstytas painiai ir chaotiškai, nurodyti byloje dalyvaujantys asmenys, pridėti apelianto turimi įrodymai, sumokėtas žyminis mokestis (pateiktas prašymas nuo jo atleisti, atidėti jo mokėjimą), priklausantis nuo suformuluotų reikalavimų. Iš atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad kai kurių įrodymų apeliantas neturi ir negali pats gauti, tačiau tokiu atveju jis turėtų naudotis savo teise reikšti procesinį prašymą teismui išreikalauti įrodymus (CPK 199 straipsnis).
41. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto paduotą ieškinį, padarė pagrįstą išvadą, jog dalis ieškinio neatitinka turinio ir formos reikalavimų, todėl nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti.
42. Dėl šioje nutartyje išdėstytų priežasčių, susijusių su teismo pagrįstu atsisakymu priimti dalį ieškinio reikalavimų ir taip pat pagrįstu trūkumų nustatymu kitai ieškinio reikalavimų daliai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Jau Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje nutartyje minėtoje 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje siūlė L. G. dėl tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo, paruošiant įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą, kreiptis teisinės pagalbos. Atsižvelgdamas į šioje byloje pateikto ieškinio ir atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai išaiškina apeliantui teisę šalinant ieškinio trūkumus naudotis profesionalių teisininkų pagalba.
44. Apeliantui padavus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties, joje nustatytas terminas trūkumams pašalinti pasibaigė, todėl nustatomas naujas terminas pašalinti ieškinio trūkumus (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Kaip jau nurodė pirmosios instancijos teismas, nepašalinus nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui L. G. naują 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Teisėjas Artūras Driukas