Administracinė byla Nr. I-3267-621/2015
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02223-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 8 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,
sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,
nedalyvaujant pareiškėjui G. K.,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2-3 b. l.) prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių apskrities VPK), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2014 metais ir 2015 metais iki gegužės mėnesio (tikslių datų neprisimena) buvo laikomas Šiaulių apskrities VPK Radviliškio policijos komisariato areštinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Areštinėje patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas neatitiko higienos normų reikalavimų. Kameroje trūko gryno oro, kameros nebuvo vėdinamos, nebuvo tinkamo apšvietimo, kas labai pakenkė pareiškėjo akims. Stalas ir kėdės įrengti prie sanitarinio mazgo, kuris nebuvo atitvertas. Kameroje buvo nemalonus kvapas. Kameroje nebuvo įrengta rozetė, todėl dantis valytis turėjo šaltu vandeniu ir dėl to pareiškėjui ištrupėjo ne vienas dantis ir dėl to teko kęsti nepakeliamus skausmus. Kameros buvo stebimos pareigūnų. Pareiškėjas buvo stebimas vaizdo kameromis, jį stebėdavo ir pareigūnės moterys, todėl tekdavo miegoti su rūbais, o tai vargino.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių apskrities VPK atsiliepime (95-97 b. l.) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar institucija, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios valstybės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ar institucijos neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktą. Pareiškėjui neįrodžius bent vienos iš būtinųjų šios rūšies atsakomybės sąlygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti.
Remiantis Šiaulių aps. VPK teismui pateiktais ir byloje esančiais dokumentais, G. K. Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio ir trumpalaikio sulaikymo patalpose bei Operatyvaus valdymo grupės patalpose laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. buvo laikomas 12 (dvylika) kartų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas buvo laikomas ne areštinėje, kaip jis teigia, o ilgalaikio sulaikymo, trumpalaikio sulaikymo ir Operatyvaus valdymo grupės patalpose. Pažymėtina, kad Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariate ginčijamu laikotarpiu areštinės įrengta nebuvo. Trumpalaikio ir ilgalaikio sulaikymo patalpos reglamentuotos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos Įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija (toliau -Instrukcija). Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad: „Sulaikymo patalpos - specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas.". Instrukcijos 38 punkte reglamentuota, kad: „Asmenys, pristatyti iš policijos areštinių ar kitų laisvės atėmimo vietų procesiniams veiksmams atlikti, gali būti pristatomi į operatyvaus valdymo padalinio laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol bus išvežti į policijos areštinę ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau, kaip nustatyta šioje instrukcijoje.". Instrukcijos 40 punkte nustatyta, kad: „Ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi būti išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai.".
Pažymi, kad, atsižvelgiant į ilgalaikio sulaikymo patalpų paskirtį, į tai, kad jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 48 valandas, šioms patalpoms yra keliami kiti reikalavimai nei areštinėms ar įkalinimo įstaigoms. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti langai bei rozetės, kurių įrengimas reglamentuotas Teritorinių policijos Įstaigų areštinių veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356. Nepaisant to, kiekvienoje Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo kameroje yra įrengti du 0,80 x 0,80 m dydžio langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą bei natūralią patalpų ventiliaciją.
Atkreipia dėmesį, kad, nors teisės aktų, reglamentuojančių asmens laikymo sąlygas areštinėse ir įkalinimo vietose, reikalavimai nėra taikomi ilgalaikio sulaikymo patalpoms, tačiau asmens, f laikomo tokiose patalpose laikymo sąlygos, atsižvelgiant į šiose patalpose asmenų laikymo trukmę, taip pat privalo atitikti bendruosius asmens sveikatos saugos reikalavimus. Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariate yra 4 ilgalaikio sulaikymo patalpas, kurių plotai atitinkamai yra 10,48 m2, 9,85 m , 9,57 m2 ir 10,26 m2. Ilgalaikio sulaikymo kameroje įrengtos dvi lovos, 2 spinteles maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, 2 taburetės, sanitarinis mazgas. Ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengti du 0,80 x 0,80 m dydžio langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą. Langas, esant poreikiui, atidaromas iš lauko. Ilgalaikio sulaikymo patalpoje įrengti du elektros šviestuvai (nišoje, kaip numatyta įsakyme, reglamentuojančiame šių patalpų įrengimą), kurie užtikrina dirbtinį patalpos apšvietimą ir vėdinimą.
Pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo" 33.6. punkte yra nurodyta, jog „patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga". Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariate ilgalaikio sulaikymo patalpose sanitariniai mazgai yra įrengti vadovaujantis šiais reikalavimais.
Taip pat pažymi, kad sulaikymo patalpos, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 5-V-263 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo" 33.15 punkte nurodyta, kad: „<...> uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (vaizdo stebėjimo kameros vieta gali būti pasirinkta), ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų". Įrengiant sulaikymo patalpas ir montuojant vaizdo stebėjimo kameras, buvo vadovaujamasi šiais reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas sulaikymo patalpose yra numatytas, nėra pagrindo teigti, kad Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip iš jų reikalauja teisės aktų nuostatos, todėl nėra ir sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, o G. K. pretenzijos dėl jo pažeidžiamo privatumo, yra laikytinos nepagrįstomis.
Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpos, įrengtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir yra eksploatuojamos sudarant tinkamas sąlygas laikyti sulaikytiesiems asmenims, todėl G. K. teiginiai dėl tariamai pažeistų jo teisių laikytini nepagrįstais.
Taip pat pažymi, kad Šiaulių aps. VPK neturi duomenų, kad G. K. būnant ilgalaikio sulaikymo patalpose nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. būtų teikęs kokius nors skundus dėl tariamai netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato patalpose.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei faktines aplinkybes, paremtas rašytiniais įrodymais, Šiaulių aps. VPK nuomone, darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo G. K. teisės dėl laikymo Šiaulių aps. VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygų pažeistos nebuvo, todėl prašo pareiškėjo G. K. skundo netenkinti ir jį atmesti kaip nepagrįstą
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš valdžios institucijos veiksmų, laikant jį Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).
Asmenų laikymą policijos komisariatų ilgalaikio sulaikymo patalpose reglamentuoja Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553, kurios 41.2. punkte numatyta, jog į ilgalaikio sulaikymo patalpas gali būti uždarytas asmuo, laikinai pristatytas procesiniams veiksmams atlikti iš policijos areštinės, kitų laisvės atėmimo vietų, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol asmuo bus išvežtas, bet ne ilgiau kaip 48 valandas (63-94 b. l.).
Iš byloje esančių duomenų (Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK organizacinio poskyrio viršininkės R. S. 2015-09-07 tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR2-33569 (34-36 b. l.), Radviliškio rajono PK VPS Operatyvaus valdymo grupės įvykių suvestinės (41-54 b. l.), Pristatyto asmens paieškos duomenų lapo (38 b. l.) matyti, jog pareiškėjas G. K. Radviliškio raj. PK patalpose per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-05-31 buvo pristatytas 12 kartų ir buvo laikomas nuo 0 val. 40 min. iki 44 val. 35 min.
Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė tuo, kad buvimo Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK VPS OVG ilgalaikio sulaikymo kameroje buvo šalta, drėgna, nebuvo ventiliacijos, dvokė, nepakako dieninio ir dirbtinio apšvietimo, kameroje neįrengtas elektros lizdas, dėl ko negalėjo šiltu vandeniu išsivalyti dantis, netinkamai įrengtas tualetas, kameroje įmontuota vaizdo stebėjimo kamera.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-739 redakcija) patvirtintų Šiaulių apskrities VPK nuostatų 2 punkte numatyta, kad Šiaulių apskrities VPK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir šiais nuostatais.
Minėta, jog asmenų laikymą policijos komisariatų ilgalaikio sulaikymo patalpose, tai yra operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimą, darbo su asmenimis, pristatytais į operatyvaus valdymo padalinį, organizavimą, reglamentuoja Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta 2010 m. birželio 30 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-553 (toliau – instrukcija). Sulaikymo patalpų įrengimo reikalavimai nustatomi atskiru Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu (Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 53. p.), tai yra Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. Įsakymu Nr. 5-V-263 “Dėl Lietuvos Policijos Generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymo Nr. V-492 “Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo” pakeitimo” patvirtintais Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimais (toliau – ir reikalavimai) (55-62 b. l.).
Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, visuomenės sveikatos centrai apskrityse nevykdo valstybinės visuomeninės sveikatos priežiūros kontrolės policijos komisariatų sulaikymo patalpose.
Teismas pažymi, jog Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato normų ilgalaikio sulaikymo kamerų oro temperatūrai, drėgmei, ventiliacijos įrengimo. Reikalavimų 33.12.3. punkte numatoma, kad esant poreikiui natūraliam vėdinimui gali būti atidaromas langas. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK organizacinio poskyrio viršininkės R. S. 2015-09-07 tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-33569 (34-36 b. l.) nurodoma, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengti du 0,80 x 0,80 m dydžio langai. Policijos komisariato patalpos šildomos centralizuotai ir oro temperatūra visose policijos komisariato patalpose vienoda. 2012 metais atlikus pastato apšiltinimo darbus, atnaujinus ilgalaikio sulaikymo patalpas, oro temperatūra pastate pakilo dar keliais laipsniais. Ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengta ventiliacinė sistema, kuri įjungiama esant poreikiui. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas ilgalaikio sulaikymo kameroje, būtų prašęs policijos pareigūnų įjungti dirbtinę ventiliaciją ar atidaryti langą. Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nenumato, jog langas turi atsidaryti iš vidaus, atvirkščiai, reglamentuojant patalpų saugumą, keliami reikalavimai patalpų langus grotuoti, įrengti apsauginės signalizacijos priemones. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo išdėstyti argumentai, jog kameroje buvo šalta, drėgna, patalpos buvo neventiliuojamos ir dvokė, nepagrįsti ir paneigti į bylą atsakovo atstovo pateiktais dokumentais.
Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.9. punkte numatyta, jog ilgalaikio sulaikymo patalpose virš durų įrengiama niša apšvietimui, 33.10.1. – užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma, 33.12.4. – langų stiklai turi būti skaidrūs, užtikrinantys natūralų patalpos apšvietimą. Teismas pažymi, jog pagal reikalavimų 33.12 punktą, ilgalaikio sulaikymo kameroje langus įrengti neprivaloma, tačiau kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, įrengti net du langai, todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai, jog kameroje nepakako natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.6. punkte nurodoma, jog patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi būti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėmis medžiagomis bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga; 33.7. punkte nurodoma, kad patalpoje turi būti lova (vieno arba dviejų aukštų), prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams. Atsižvelgiant į vietų skaičių, prie kiekvienos lovos turi būti spintelė be stalčių, suolas arba taburetė ir vienas stalas. Baldai, esantys ilgalaikio sulaikymo patalpoje, tvirtinami prie grindų ar sienų. Iš atsakovo atstovo atsiliepimo, tarnybinio pranešimo (34-36 b.l.), fotonuotraukos (37 b.l.) matyti, jog ilgalaikio sulaikymo kameroje yra visi pagal Reikalavimus būtini baldai, taip pat tinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK organizacinio poskyrio viršininkės R. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2011-2012 metais komisariate, įskaitant ir ilgalaikio sulaikymo patalpas, buvo pakeisti kanalizacijos vamzdžiai. Ilgalaikio sulaikymo patalpos kasdien valomos valymo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojų, todėl patalpose jokių specifinių nemalonių kvapų nebūna. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus, kad kameroje dvokė, sklido nežmoniški kvapai, atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje įrengta vaizdo stebėjimo kamera pažeidžia jo privatumo teisę, orumą ir garbę, kuomet yra stebimas būnant tualete, einant miegoti. Vadovaujantis Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.15. punktu, uždarytų asmenų elgesiui stebėti ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros turi būti apsaugotos nuo tyčinio sugadinimo. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Teismas pažymi, jog atsakovo atstovas, patalpoje įrengdamas vaizdo kamerą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, taip pat pareiškėjo privatumo, garbės ir orumo, nes sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų kameros nefiksuoja. Teismo nuomone, sanitarinio mazgo įrengimas jį atskiriant 120-130 cm aukščio sienele, atitinkamas vaizdo stebėjimo kamerų įrengimas nepažeidė pareiškėjo teisių.
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo elektros lizdų. Teismas pažymi, jog pagal Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, ilgalaikio sulaikymo kameroje elektros lizdai neturi būti įrengti. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis negalėjo šiltu vandeniu išsivalyti dantis, nes Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK organizacinio poskyrio viršininkės R. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog asmenys, norintys pasidaryti karštų gėrimų, gali paprašyti policijos pareigūnų karšto vandens, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išreiškęs tokio pobūdžio prašymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovo atstovas, neįrengdamas elektros lizdų kameroje, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad tam tikras asmenų, esančių ilgalaikio sulaikymo patalpose, privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laikymo sulaikymo patalpose pasekmė, tačiau teigti, kad pareiškėjo laikymas ilgalaikio sulaikymo patalpose dėl pareiškėjo nurodytų argumentų sukėlė pareiškėjui rimtas neigiamas kančias, diskomfortą, psichologiškai jį sumenkino, žemino jo orumą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pareiškėjui tyčia sudaryti blogesnes laikymo sąlygas ir taikęs kokius nors įstatymo nenumatytus apribojimus, pareiškėjas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl konstatuotina, jog byloje nenustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK, 5000 Eurų neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėjas Žanas Kubeckas