Civilinė byla Nr. 2S-1919-619/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00312-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-23 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-19090-862/2014, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas ir iš dalies patenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį dėl teismo sprendimu nustatytos vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą atsakovei H. M., ir atsakovės priešieškinį, išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, nustatė:
- Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų G. S. ir H. S. santuoka bendru sutarimu bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis šia sutartimi, sutuoktiniai susitarė, kad nutraukus santuoką, jų nepilnamečiai sūnūs M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvens kartu su motina, H. S., adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų M. S. ir G. S. gyvenamąją vietą ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu.
Atsakovė priešieškiniu prašė leisti vaikus išvežti į užsienio valstybes bei nustatyti bendravimo tvarką.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-25 nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iki įsiteisės teismo sprendimas byloje nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka: įpareigota atsakovė leisti ieškovui pasimatyti ir pasiimti vaikus M. S. ir G. S. atsakovės gyvenamojoje ar kitoje šalims priimtinoje vietoje kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį, nuo 9 valandos, ir įpareigotas G. S. grąžinti vaikus ne vėliau kaip kitą dieną iki 18 val. pasiėmimo vietos, ar šalims kitu priimtinu, adresu. Šalys turi teisę nustatyti kitokią, joms abiems priimtinesnę bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat, nustačius tokią joms priimtiną tvarką, nors viena turi teisę raštu kreiptis į teismą ir ją patvirtinti.
Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydamas pakeisti 2014-02-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu bei nustatyti laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką pagal jo pareikštą prašymą: atsakovė netrukdomai bendrauja su vaikais kiekvieną dieną nuo 18-19 val. „Skype“ programa, prieš tai apie šį pageidavimą įspėjusi ne mažiau kaip prieš 4 valandas; ieškovas užtikrins atsakovės teisę bendrauti telefonu; vaikams dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti „Skype“ programa ar telefonu ieškovas apie tai informuoja atsakovę; atsakovei esant Lietuvoje, ji turi teisę bendrauti kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį nuo 9 val., pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos ar kitos šalims priimtinos vietos ir grąžinant vaikus ne vėliau kaip kitą dieną iki 18 val. pasiėmimo vietos ar šalims kitu priimtinu adresu. Šalys tarpusavio susitarimu gali pakeisti bendravimo tvarką ar nustatyti naują. Atsakovui netaikant 1.3 punkte laikinosios apsaugos priemonės, uždrausti atsakovei vaikus išvežti iš Lietuvos Respublikos bei ieškovo sutikimo ar teismo leidimo (b.l. 3-9).
Teisme 2014-05-15 gautas atsakovės prašymas dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo vasaros laikotarpiu, nustatant, kad ieškovas savo nuožiūra pasirinktoje vietoje turi teisę praleisti laiko dalį nepilnamečių vaikų vasaros atostogų nuo 2014-06-01 iki 2014-07-10 imtinai, o atsakovė savo nuožiūra pasirinktoje vietoje turi teisę praleisti su vaikais dalį vasaros atostogų nuo 2014-07-10 iki 2014-08-31 imtinai (b.l. 1-2).
Šalys 2014-06-17 pateikė teismui bendrai pasirašytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (b.l. 58), kuriame prašė pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-25 nutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką 2014-06-17 – 2014-08-30 laikotarpiui, nustatant, kad nuo birželio 17 d. iki birželio 23 d. imtinai vaikai M. S. ir G. S. praleis su tėvu G. S., nuo birželio 24 d. iki liepos 31 d. imtinai – su motina H. M. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 30 d. – su tėvu G. S. savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Atsakovė vaikus rugpjūčio 1 d. privalo perduoti ieškovui Lietuvos Respublikoje šalių sutartoje vietoje; nutartį pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones 2014-06-17 – 2014-08-30 laikotarpiui leisti vykdyti skubiai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartimi byloje paskirta nepilnamečių vaikų M. S. ir G. S. teismo psichologinė ekspertizė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovės prašymas tenkintas dėl laikinos bendravimo tvarkos, pakeista Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-25 nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 nutartimi ieškovo 2014-05-22 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, atsakovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas tenkino šalių prašymą patvirtinti bendravimo tvarką su vaikais vasaros laikotarpiu. Papildė Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-25 nutartimi nustatytą bendravimo su vaikais tvarką 2014-06-17 – 2014-08-30 laikotarpiui, nustatant, kad nuo birželio 17 d. iki birželio 23 d. imtinai vaikai M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) praleis su tėvu G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo birželio 24 d. iki liepos 31 d. imtinai – su motina H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 30 d. – su tėvu G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Įpareigojo atsakovę H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) rugpjūčio 1 d. perduoti ieškovui G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, šalių sutartoje vietoje. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nukreipė skubiam vykdymui.
Atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas konstatavo, kad pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pasisakyta dėl ginčo esmės a priori, dar neišnagrinėjus šalių ginčo iš esmės, tuo tarpu šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra nustatyta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-25 nutartimi. Nepilnamečiams vaikams nedraudžiama bendrauti su tėvu, todėl ieškovo prašymas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką netenkinamas. Įvertinęs šalių pateiktą bendrą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas jį tenkino. Kadangi pateikdami bendrą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo abi šalys ketina su vaikais atostogas praleisti ne Lietuvoje, o savo nuožiūra pasirinktoje vietoje, atsakovė įsipareigojo vaikus ieškovui perduoti 2014-08-01 Lietuvos Respublikoje, teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieškovo prašymo – neleisti atsakovei, su kuria Vilnius miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimu nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, išvežti nepilnamečių vaikų iš Lietuvos Respublikos.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 64-66) ieškovas G. S. prašo panaikinti teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo 2014-05-22 d. prašymas ir ieškovo prašymą tenkinti, pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų Mato ir G. S. gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti nepilnamečių vaikų turto tvarkymo teisę bei nustatyti laikiną atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo grafiką pagal jo pareikštą prašymą: atsakovė netrukdomai bendrauja su vaikais kiekvieną dieną nuo 18-19 val. „Skype“ programa, prieš tai apie šį pageidavimą įspėjusi ne mažiau kaip prieš 4 valandas; ieškovas užtikrins atsakovės teisę bendrauti telefonu; vaikams dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti „Skype“ programa ar telefonu ieškovas apie tai informuoja atsakovę; atsakovei esant Lietuvoje, ji turi teisę bendrauti kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį nuo 9 val., pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos ar kitos šalims priimtinos vietos ir grąžinant vaikus ne vėliau kaip kitą dieną iki 18 val. pasiėmimo vietos ar šalims kitu priimtinu adresu. Šalys tarpusavio susitarimu gali pakeisti bendravimo tvarką ar nustatyti naują. Atsakovui netaikant 1.3 punkte laikinosios apsaugos priemonės, uždrausti atsakovei vaikus išvežti iš Lietuvos Respublikos bei ieškovo sutikimo ar teismo leidimo.
Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas, išsamiai neišnagrinėjo prašymo ir jo motyvų, pagrindžiančių būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nieko nepasisakė dėl prašymo esmės. Ieškovo tvirtinimu, jis pateikė įrodymus, kad atsakovė dirba Švedijoje, ten yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą – šių aplinkybių teismas netyrė. Tai, kad atsakovė gyvena ir dirba Švedijoje, nulemia būtinybę apsaugoti nepilnamečių vaikų teises ir interesus bei reikalingumą taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju, po vasaros atostogų vaikai liks be vieno iš tėvų priežiūros ir globos, kadangi ieškovui darbovietė nesuteiks nepertraukiamų atostogų būti su vaikais tol, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla. Ieškovas, gyvendamas Vilniuje, neturės realių galimybių pasirūpinti vaikais, nenustačius jų gyvenamosios vietos su ieškovui. Atsakovės galimas vaikų priežiūros pervedimas jos buvimo laikotarpiu Švedijoje kitiems asmenims nėra tinkamas laikinos situacijos sureguliavimas ir pažeidžia vaikų teisės ir interesus bei tėvų teises ir pareigas vaikų atžvilgiu. Nesutinka su teismo argumentacija, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pasisakyta dėl šalių ginčo iš esmės išsprendimo. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra specifinės ir specialios ir jos neretai sutampa su procesiniuose dokumentuose keliamais reikalavimais, todėl tokia teismo išvada, kad būtų pasisakoma dėl ginčo esmės iš esmės prieštarauja teisminei praktikai dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose. Teismas turėjo vertinti ar laikinosios apsaugos priemonės yra reikalingos ir būtinos laikinai sureguliuoti ginčą, tačiau to neatliko. Pažymėjo, jog atsakovė neneigia, kad jos siekis vaikus išvežti į Švediją. Šiuo metu vaikai gyvena Lietuvoje, o atsakovė Švedijoje dirba ir gyvena, todėl būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas siekiant apsaugoti vaikų interesus. Ieškovas turi tinkamas sąlygas vaikų gyvenimui kartu su juo.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo skundą prašo atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo argumentai, kad atsakovė gyvena ir dirba Švedijoje yra nepagrįsti, nes atsakovė nuo 2014-02-20 gyvendama Lietuvoje tuo pačiu metu negali dirbti Švedijoje. Nors darbo sutartis su Švedijos įmone nėra nutraukta, atsakovė susitarimo su darbdaviu pagrindu pasinaudojo savo teise gauti neapmokamas atostogas dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių. Teigia, jog remiantis CK 3.174 str. 2 d., 144 str. 1 d., CK 3.65 str. 2 d. 2 p. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar neturtinės vaiko teisės. Atsakovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Lietuvoje, ten gyvena su vaikais, bendradarbiauja su ieškovu. Trumpalaikis atsakovės vaikų priežiūros perleidimas atsakovės tėvams negali būti vertinamas kaip netinkama nepilnamečių vaikų priežiūra, nes pats ieškovas laikinai nepilnamečių vaikų priežiūrą perleidžia savo motinai, sugyventinei G. P. bei jos tėvams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė netinkamai prižiūri nepilnamečius vaikus ar jais netinkamai rūpinasi. Pažymėjo, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos rašte 2014-06-09 Nr. A104-2416/14-(2.13.2.6-AD15) nurodoma, kad manytina, jog nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu netikslinga, nes iš anksto būtų išspręstas ieškinio reikalavimas. Dėl nurodytų aplinkybių, prašo teismo nutartį palikti nepakeistą.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą taikyti laikiną apsaugos priemonę atmetė vadovaudamasis tuo, kad nagrinėjamu atveju būtų pasisakyta dėl ginčo esmės dar neišsprendus bylos iš esmės, šalių bendravimo tvarka su tėvu yra nustatyta teismo nutartimi, vaikams su tėvu bendrauti nedraudžiama.
Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pirmosios instancijos teismo pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių pagal ieškovo pareikštą prašymą ir nenustatė nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu bei atmetė kitus prašymus.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.169 str. 1-3 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.
Pagal CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. CK 3.65 str. 2 d. 2 p. numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjų G. S. ir H. S. santuoka bendru sutarimu bei patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis šia sutartimi, sutuoktiniai susitarė, kad nutraukus santuoką, jų nepilnamečiai sūnūs M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvens kartu su motina, H. S., adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, nepilnamečiai vaikai gyveno su motina, atsakove.
Ieškovas pareiškė ieškinį prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-07 sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų M. S. ir G. S. gyvenamąją vietą ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu; atsakovė priešieškiniu prašė leisti vaikus išvežti į užsienio valstybes bei nustatyti bendravimo tvarką.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-25 nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo modifikuojamos paskesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtomis nutartimis dėl šalių ir jų nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis, rugpjūčio 27 d. nutartis). Iš byloje su atskiruoju skundu pateiktos medžiagos, atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), ji registruota darbo biržoje (32, 33 b.l.), atsakovės prašymu nustatyta ir Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi patikslinta nepilnamečių vaikų ir ieškovo bendravimo tvarka, atsakovė su vaikais gyvena kartu Lietuvos Respublikoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-06-09 rašte Nr. A104-2416/14(2.13.2.6-AD15) nurodoma, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, paties atsakovo paaiškinimus, nėra tikslinga šiuo metu nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu (45, 46 b.l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė netinkami rūpinasi ar yra palikti be priežiūros nepilnamečiai vaikai (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad CK 3.3 str. įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, byloje yra duomenų, jog nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su atsakove; įrodymų, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas su atsakove prieštarautų jų interesams ir būtų pagrindas laikinai pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nėra į bylą ieškovo pateikta; kad laikinoji apsaugos priemonė analogiška ieškinio reikalavimui, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Netenkinus prašymo dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su tėvu, netenkintinas ir prašymas bendravimo tvarkos su atsakove nustatymo.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Andrutė Kalinauskienė