Administracinė byla Nr. eAS-223-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06886-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lideres“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2024 m. lapkričio 12 d. išvadoje Nr. D4-3773 (toliau – ir Išvada) priimtą sprendimą, kuriuo atsisakyta sustabdyti nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ neplaninį veiklos patikrinimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 2) sustabdyti atsakovo atliekamą neplaninį nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ veiklos patikrinimą, įskaitant Nemokumo priežiūros komiteto poveikio priemonių nagrinėjimo ir poveikio priemonių skyrimo procedūrą, iki galutinio ir neskundžiamo sprendimo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo arba įpareigoti atsakovą sustabdyti atliekamą neplaninį nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ veiklos patikrinimą, įskaitant Nemokumo priežiūros komiteto poveikio priemonių nagrinėjimo ir poveikio priemonių skyrimo procedūrą, iki galutinio ir neskundžiamo sprendimo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti atsakovą sustabdyti neplaninį nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ veiklos patikrinimą, įskaitant Nemokumo priežiūros komiteto poveikio priemonių nagrinėjimo ir poveikio priemonių skyrimo procedūrą, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, grąžino pareiškėjui sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį, išaiškinęs, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šių normų taikymo aspektu ir nustatė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Tarnybos Išvadoje priimtą skundžiamą sprendimą atsisakyti sustabdyti nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ neplaninį veiklos patikrinimą. Teismas vadovavosi Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86, (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis ir nustatė, jog Išvada (įskaitant ir skundžiamą sprendimą) yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo tik pateikti patikrinimo rezultatai su siūlymu skirti atitinkamas poveikio priemones, tačiau tai nėra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme. Kadangi Išvadoje nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų dėl pareiškėjo ir šis dokumentas nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, teismas nusprendė, kad Išvadoje priimtas skundžiamas sprendimas negali būti administracinės bylos ginčo dalyku ir nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas taip pat atsisakė priimti išvestinius skundo reikalavimus, t. y. sustabdyti atsakovo atliekamą neplaninį nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ veiklos patikrinimą, įskaitant Nemokumo priežiūros komiteto poveikio priemonių nagrinėjimo ir poveikio priemonių skyrimo procedūrą, iki galutinio ir neskundžiamo sprendimo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo arba įpareigoti atsakovą sustabdyti atliekamą neplaninį nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ veiklos patikrinimą, įskaitant Nemokumo priežiūros komiteto poveikio priemonių nagrinėjimo ir poveikio priemonių skyrimo procedūrą, iki galutinio ir neskundžiamo sprendimo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, nesprendė ir procesinio reikalavimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsisakęs priimti skundą, teismas pareiškėjui grąžino už skundą sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III.

Pareiškėjas UAB „Lideres“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.       Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismo nutartyje nurodyti atsisakymo motyvai tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo teisę į teisingą teismą, kadangi jais formuojama administracinių teismų praktika, pagal kurią administracinių sprendimų priėmimo procedūra yra nepagrįstai formalizuojama, subjektų, dėl kurių yra vykdomos administracinių sprendimų priėmimo procedūros, teisės yra pradedamos ginti post factum (po to, kai padaryta), kuomet administracinis sprendimas jau realiai sukuria neigiamus padarinius, net ir panaikinus galutinį administracinį sprendimą, tokiu sprendimu sukurti neigiami padariniai gali būti visiškai nepašalinami, todėl pažeistų teisių atkūrimas (gynimas) administraciniuose teismuose tampa nebeefektyvus, beprasmis.

2.       Tarnybos Išvadoje priimtas skundžiamas sprendimas (atsisakyti sustabdyti nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ neplaninį veiklos patikrinimą) yra savarankiškas administracinis sprendimas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Kai Tarnyba sprendžia teisės ir fakto klausimus, kurie nėra jos kompetencijoje, atsakovas privalo stabdyti administracinę procedūrą VAĮ 25 straipsnio ir Taisyklių 43 punkto pagrindu. Atsakovo sprendimas atsisakyti stabdyti administracinę procedūrą privalo būti skundžiamas teisminėms institucijoms, kad būtų užkirstas kelias Tarnybai veikti ultra vires (viršijant kompetenciją) ir tęsti neteisėtą procesą. Tarnyba turėjo pareigą be pareiškėjo atskiro kreipimosi sustabdyti neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą. Tarnybai tokios pareigos neįvykdžius, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas neatliko jam numatytos imperatyvios pareigos, o tokie veiksmai yra skundžiami VAĮ 14 straipsnio pagrindu.

3.       Tarnybos Išvadoje priimtas skundžiamas sprendimas turi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Išvadoje Tarnyba yra konstatavusi prejudicinę reikšmę turinčias aplinkybes, kurios gali būti naudojamos prieš pareiškėją, kad būtų priteista iš pareiškėjo administruojamai bendrovei sukelta žala. Tarnyba neturi teisės priimti tokių išvadų, teisės dėl tokių aplinkybių atlikti neplaninį nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimą.

4.       Tarnybos sprendimai yra neatidėliotino vykdymo (Taisyklių 68–72 p.). Tokiais atvejais administraciniai teismai privalo užkirsti kelią viešojo administravimo subjektų savivalei ir tinkamai bei laiku suvaldyti neteisėtos administracinės procedūros apimtį bei eigą. Priešingu atveju būtų sudaromos sąlygos viešojo administravimo subjektams piktnaudžiauti jiems suteiktais įgaliojimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Lideres“ skundą, nes Išvadoje priimtas skundžiamas sprendimas vertintas kaip tarpinis procedūrinis dokumentas, negalintis būti administracinės bylos ginčo dalyku, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011 m.; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-442/2020).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog Tarnyba atliko neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir Įmonė) kreditorių skundus ir Išvadoje siūlė už patikrinimo metu nustatytus pažeidimus atsakingiems asmenims skirti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę.

Tarnybos vykdomas patikrinimo procedūras reglamentuoja Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 (toliau – ir Veiklos priežiūros taisyklės), ir Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V1-86.

Veiklos priežiūros taisyklių 9 punkte nurodyta, kad patikrinimo išvadoje nurodomi pažeidimai (jeigu jie nustatyti), nustatytų pažeidimų reikšmingumas, pasikartojimas, trukmė ir pasiūlymai dėl šių taisyklių 13 punkte nurodytų priežiūros institucijos vadovo sprendimų priėmimo. Veiklos priežiūros taisyklių 13 punkte nurodyta, kad priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su patikrinimo išvada, įvertinęs JANĮ 137 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinimo išvados rengėjų siūlymą skirti (neskirti) šiame JANĮ nustatytus nurodymus ir (arba) poveikio priemones administratoriui, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo patikrinimo išvados gavimo dienos priima sprendimą dėl JANĮ nustatytų poveikio priemonių ir (arba) nurodymų skyrimo arba neskyrimo. Priežiūros institucijos vadovo sprendimas dėl veiklos patikrinimo rezultato, JANĮ nustatytų nurodymų ir (arba) poveikio priemonių skyrimo (neskyrimo) įforminamas įsakymu (Veiklos priežiūros taisyklių 15 p). Priežiūros institucijos vadovo sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Veiklos priežiūros taisyklių 23 p.).

Neplaninis patikrinimas pradedamas Tarnybos sprendimu, kuris įforminamas raštu ir pateikiamas administratoriui Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Rašte nurodomas administratoriaus neplaninio patikrinimo pagrindas, neplaninį patikrinimą atliekantis tikrintojas (-ai), terminas paaiškinimams pateikti (Taisyklių 38 p.). Tikrintojas, atlikęs patikrinimą, parengia išvados projektą dėl patikrinimo rezultatų (Taisyklių 62 p.). Administratorius turi teisę per 5 darbo dienas nuo išvados projekto įteikimo dienos pareikšti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus (Taisyklių 65 p.). Įvertinęs administratoriaus pareikštą nuomonę ar pasibaigus nustatytam terminui administratoriui pareikšti nuomonę, tikrintojas per 5 darbo dienas parengia išvadą dėl patikrinimo rezultatų su siūlymu skirti (neskirti) poveikio priemonę ir pateikia Tarnybos vadovui (Taisyklių 66 p.). Apie Tarnybos vadovo priimtą sprendimą dėl patikrinimo rezultato administratorius ir kiti suinteresuoti asmenys informuojami Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos (Taisyklių 69 p.). Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Tarnybos 73 p.).

Iš minėto teisinio reguliavimo galima spręsti, jog Išvada yra tarpinis (aptarnaujantis) dokumentas, sudarantis prielaidas priimti atitinkamą galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-619-442/2020; 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-555-789/2022; ir kt.).

Taisyklių 43 punkte nustatyta, jog jeigu pradėjus neplaninį patikrinimą paaiškėja, kad teismas pradėjo nagrinėti klausimus, dėl kurių yra pradėtas neplaninis patikrinimas, ir teismo motyvai, ir argumentai gali turėti įtakos neplaninio patikrinimo išvadoms dėl administratoriaus veiklos, neplaninis patikrinimas gali būti sustabdomas, kol teismas išnagrinės klausimą ir apie tai Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka pranešama prašymą (skundą) pateikusiam asmeniui ir (arba) administratoriui. Sustabdymo laikotarpis neįtraukiamas į neplaninio patikrinimo terminą.

Tarnybos Išvadoje, be kita ko, priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta sustabdyti nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ neplaninį veiklos patikrinimą. Tarnyba Išvadoje, įvertinusi pareiškėjo 2024 m. spalio 31 d. prašyme nurodytus argumentus, dėl kurių buvo prašoma stabdyti UAB „Lideres“ neplaninį veiklos patikrinimą (teisminis ginčas dėl 2024 m. rugpjūčio 13 d. Įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad: pareiškėjo neplaninio veiklos patikrinimo metu administruojant Įmonės bankroto procesą buvo paminėtos aplinkybės dėl 2024 m. rugpjūčio 13 d. Įmonės kreditorių susirinkimo, tačiau patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai, susiję su minėtame Įmonės kreditorių susirinkime priimtais nutarimais, nebuvo Tarnybos vertinami ir atitinkamai konstatuoti JANĮ pažeidimai; teismo sprendimui priimti reikalingi šio Tarnybos atliekamo patikrinimo rezultatai, nes teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, negali savarankiškai spręsti klausimų, kurie pagal JANĮ yra priskirti Tarnybos kompetencijai; Taisyklėse nenumatytas atvejis, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų pagrindas sustabdyti atliekamą nemokumo administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą, tiek Tarnybos, tiek ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos procedūros bei tikslai, tiek jų taikomos atsakomybės rūšys yra skirtingos. Atsakovas, įvertinęs ir tai, kad pareiškėjo neplaninio veiklos patikrinimo sustabdymas iš esmės nėra galimas Taisyklių 43 punkte nurodytu pagrindu (patikrinimas laikomas baigtu suėjus nuomonės į išvados projektą pateikimo terminui, t. y. 2024 m. lapkričio 4 d.), nusprendė, kad nėra pagrindo sustabdyti pareiškėjo neplaninį veiklos patikrinimą administruojant Įmonės bankroto procesą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinusi Išvadoje priimto skundžiamo sprendimo turinį, išanalizavusi aptartą teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ir Išvadoje priimtas skundžiamas sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, tačiau tai nėra administracinis sprendimas VAĮ prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, Išvadoje priimtas skundžiamas sprendimas (Tarnybos atsisakymas stabdyti neplaninį nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ veiklos patikrinimą) yra procedūrinis aktas, atsakovo priimtas neplaninio patikrinimo procedūros metu, įgyvendinant Tarnybai įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriuo išspręstas procedūrinis neplaninio patikrinimo klausimas bei kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų nesukelia. Išvadoje priimtas skundžiamas sprendimas ABTĮ prasme nėra administraciniam teismui skundžiamas aktas, jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjui privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjui nėra taikytos poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų prielaidas spręsti, kad skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas / konkrečias / tiesiogines neigiamas materialines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl galbūt pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų gynimo, nesilaikė teisės aktuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, priešingai nei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, negali būti vertinama kaip užkertanti kelią kreiptis teisminės gynybos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (Tarnybos atsisakymu stabdyti neplaninį nemokumo administratoriaus UAB „Lideres“ veiklos patikrinimą) argumentai (bet ne savarankiški reikalavimai) galės būti reiškiami ginčijant galutinį sprendimą dėl nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų ir poveikio priemonių skyrimo.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė